Civilinė byla Nr. e2-2458-1090/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04325-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Traffic LT“ atstovui advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

atsakovui A. S. ir atsakovo atstovui advokato padėjėjui Ruslan Mirnyj,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant Zoom programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Traffic LT“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė UAB „Traffic LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. S., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 587,20 Eur skolą, 800,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu 2023 m. balandžio 15 d. sudarė automobilio subnuomos sutartį Nr. 2024041-2 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7 paroms, t. y. nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., už sutartą 80,00 Eur parai mokestį. Atsakovas avansu sumokėjo už susitartą nuomos laiką 560,00 Eur bei paliko 500,00 Eur užstatą pagal Nuomos sutarties 2.3 p. Pasak ieškovės, atsakovas negrąžino automobilio Nuomos sutartimi įsipareigotu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., o automobilį paliko Kroatijoje, dėl ko ieškovei teko siųsti darbuotojus į Kroatiją, kad už atsakovą atgal į Lietuvą būtų parvairuotas automobilis. Kadangi ieškovės darbuotojai automobilį parvairavo atgal į ieškovės buveinę 2024 m. gegužės 18 d., todėl už 26 dienų laikotarpį atsakovas yra skolingas ieškovei papildomą nuomos mokestį. Be to, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negrąžinant laiku ir paliekant užsienyje išsinuomotą automobilį, ieškovė patyrė automobilio parvairavimo į Lietuvą išlaidas.

3.       Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas automobilio ieškovei negrąžino nei sutartu laiku, nei bet kada vėliau ir pats pripažįsta sąmoningai palikęs išsinuomotą automobilį Kroatijoje, tokiu būdu atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 3 punktą. Nuomos sutarties nuostatos sistemiškai reglamentuoja, jog sugedus išsinuomotai transporto priemonei, ją privalu suremontuoti ir po remonto tęsti savo kelionę, nuomos pabaigoje grąžinant daiktą nuomotojui. Remontui įvykus dėl ieškovės kaltės, ji visuomet įsipareigoja atlyginti ir atlygina dėl remonto patirtas nuomotojo išlaidas, tačiau šiuo atveju ieškovė neturi jokių duomenų, jog atsakovo Kroatijoje paliktas automobilis būtų buvęs sugedęs sunkiai ar kaip nors negrįžtamai, kad juo nebūtų buvę galima grįžti atgal į Lietuvą. Automobilis atsakovo paliktame Kroatijos autoservise buvo sutvarkytas per dieną, juo jau buvo galima pilnavertiškai naudotis. Ieškovės darbuotojai nuvyko į Kroatiją, atsiėmė automobilį iš autoserviso ir be jokių gedimų automobilį parvairavo atgal į Lietuvą tolimesniam jo naudojimui. Taigi, padauginus pavėluoto grąžinti automobilio 26 kalendorines paras iš 24 val., ieškovė teigia, jog atsakovas pavėlavo grąžinti automobilį 624 val., todėl, vadovaujantis Nuomos sutarties 4.13 punkte nustatytu 10,00 Eur/val. mokesčiu, bei ieškovei geranoriškai atėmus dviejų parų (48 val.) nuomos laikotarpį, apimantį automobilio remonto trukmę, atsakovo mokėtina suma sudaro 5 760,00 Eur. Pridėjus ieškovės mokėtiną 21 proc. PVM, kuris sudaro 1 209,60 Eur, bei atėmus atsakovo jau sumokėtą 500,00 Eur dydžio depozitą, iš atsakovo priteistina 6 587,20 Eur skolos suma.

4.       Dėl patirtų nuostolių (žalos) atlyginimo ieškovė teigia, jog atsakovui pažeidus Nuomos sutarties 3 punktą ir neteisėtai palikus automobilį Kroatijoje, ieškovė nusiuntė du darbuotojus, tokiu būdu patirdama išlaidas (žalą) darbuotojų apgyvendinimui ir kurui. Ieškovės skaičiavimu, kurui ji išleido apie 650,00 Eur, patyrė apie 194,00 Eur išlaidų, mokėdama kelių mokesčius Europos šalyse, bei už dviejų darbuotojų apgyvendinimą dviem naktims pakelės viešbutyje Čekijoje patyrė 148,00 Eur išlaidas. Taigi, viso už automobilio parsigabenimą atgal į Lietuvą ieškovė patyrė apie 992,00 Eur išlaidų, iš kurių 800,00 Eur prašo priteisti iš atsakovo, tokiu būdu atmetant galimus apskaičiavimo netikslumus atsakovo naudai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26–26-5).

5.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, jog Nuomos sutartis nebuvo įgyvendinta tinkamai, dėl ko pats atsakovas patyrė nuostolių ir esminių nepatogumų naudojantis išnuomota transporto priemone. Atsakovas faktiškai negalėjo naudoti ir nenaudojo automobilio 26 dienas, nes jis buvo sugedęs, ir labai tikėtina, kad šis gedimas(-ai) egzistavo ir buvo nuslėpti nuomotojo pasirašant Nuomos sutartį, dėl ko atsakovui nebuvo realios galimybės tinkamai naudoti šią transporto priemonę pagal paskirtį. Atsakovas mano, kad sutartį vykdė tinkamai, dėjo maksimalias pastangas jos įvykdymui tinkamai iki galo, tačiau užbaigti sutartį tinkamai jis negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pažymi, jog automobilis sugedo kitoje šalyje nepataisomai, jo remontas užtruko, o atsakovas neturėjo tiek laiko laukti, kol ginčo automobilis bus suremontuotas, nes turėjo vykti į darbą. Gedimas buvo esminis, dėl ko transporto priemonė negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, ir net gi po šio gedimo remonto naudoti transporto priemonę buvo nesaugu, nes buvo nustatyta eilė kitų esminių automobilio gedimų, todėl vairuoti automobilio net ir pašalinus pirminį gedimą nebuvo galima. Atsakovo teigimu, išnuomotas automobilis kelionės metu jau kelis kartus buvo sugedęs, dėl ko atsakovas buvo priverstas nutraukti kelionę ir automobilį taisyti Lenkijos autoservisuose, o automobiliui sugedus nepataisomai Kroatijoje, juo nebegalima buvo važiuoti ir jis buvo atgabentas į arčiausiai esantį autoservisą, kuriame meistrų buvo nurodyta, kad automobiliu važiuoti negalima, nes jis yra nesaugus dėl nustatytų eilės techninių gedimų. Atsakovas pažymi, kad prieš pasirašant Nuomos sutartį, jis aiškiai ir suprantamai atskleidė automobilio nuomos tikslą, kad kelionė bus tolima, kad reikalingas techniškai tvarkingas automobilis, kad atsakovas turi laiku grįžti į Lietuvą, savo ruožtu, ieškovė garantavo, kad automobilis yra tinkamos techninės būklės ir tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nepraėjus nei valandai ir pavažiavus ginčo automobiliu maždaug apie 70 km užsidegė tepalo lemputė, kuri rodė, kad yra pripilta per daug tepalo, tačiau susisiekus su ieškovės darbuotoju, jis liepė tęsti kelionę. Kitą dieną vykstant tikslo link, viduryje Lenkijos, autostradoje atsakovas pajuto, kad dingo vairo stiprintuvas ir užsidegė aušinimo skysčio lemputė, pradėjo kilti temperatūra, dėl ko automobilis buvo vėl tempiamas iki artimiausio autoserviso atsitiktinio vairuotojo ir dėl to jam buvo sumokėta 50,00 Eur grynais iš atsakovo asmeninių lėšų. Servise atsakovui pasakė, kad nutrūko diržas, dėl ko dingo vairo stiprintuvas ir išbėgo visas aušinimo skystis, automobilio remontas atsakovui kainavo apie 100,00 Eur ir atsakovas galėjo toliau tęsti kelionę. Tačiau po kiek laiko automobilis vėl sugedo, dingo automobilio trauka, jis pradėjo gesti, o automobilį atsakovas vėl troso pagalba su kelyje rastu vairuotoju nutempė iki artimiausio serviso už 4 km, kur jis buvo sutvarkytas. Buvo paaiškinta, kad nutrūko diržas, tačiau ne tas, kuris buvo keistas, o kitas, automobilį vėl sutvarkė už 100,00 Eur, o už nutempimą nepažįstamam vairuotojui atsakovas sumokėjo 30,00 Eur asmeninių lėšų. Atsakovas pažymi, jog visiems remonto darbams ieškovė leidimą davė žodžiu telefoninio pokalbio metu, tačiau ieškovė niekaip nereagavo į atsakovo pretenzijas ir nepasiūlė jokių problemos sprendimo būdų. Kelias dienas automobilis nebegedo ir atsakovas buvo pasiekęs savo kelionės tikslą, pasikrovė baldus ir išvyko atgal į Lietuvą, tačiau pakeliui namo, Kroatijoje, automobilis sustojo vidury miesto centro ir užgeso. Nesulaukus pagalbos iš ieškovės, atsakovas susirado artimiausią servisą ir automobilį trosu nepažįstamas vairuotojas atitempė iki serviso. Servisas surado bėdą generatoriuje, bandė užsakyti detalę, nustatė, kad ginčo automobilis turi ir daugiau esminių gedimų, ir nerekomendavo jo vairuoti. Kadangi atsakovas laukti nebegalėjo, jam pirmadienį jau reikėjo būti Lietuvoje, apie tai informavo ieškovę telefonu. Be to, nuo patirto streso atsakovui tą pačią dieną teko apsilankyti ligoninėje, kur jam pasakė, kad jį buvo ištikęs panikos priepuolis. Taigi, atsakovas, išrašytas iš ligoninės, susitarė su draugu dėl baldų pargabenimo į Lietuvą ir pranešė ieškovei, kad ketina nutraukti Nuomos sutartį, nes negavo nieko pagal ją. Ieškovė šio pokalbio metu neprieštaravo, kad automobilis būtu paliktas remontui servise, ir žinojo, kad atsakovas grįžta į Lietuvą.

6.       Atsakovas laikosi pozicijos, jog ne jis, o ieškovė esmingai pažeidė Nuomos sutartį, išnuomojusi netinkamos kokybės transporto priemonę, dėl ko atsakovas negavo iš sutarties nieko, dėl ko buvo susitarta, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas nuo sutarties pasirašymo nuolatos laikėsi visų sutarties sąlygų, betarpiškai informavo telefonu ieškovę apie visus įvykusius gedimus, įvykius ir atsitikimus, prašė konsultavimo, pagalbos ir leidimo remontuoti ginčo automobilį nepaisant remonto kainos, nenaudojo ir nevažiavo automobiliu jam sugedus, elgėsi rūpestingai ir atidžiai, kaip ir priklauso kiekvienam sąmoningam vairuotojui ir sąžiningam klientui. Pažymi, jog automobilis negrįžo sava eiga į Lietuvą, o buvo pargabentas ant atvykusio ieškovės traliuko, kas patvirtina aplinkybę, kad automobilis buvo sugedęs nepataisomai ir negalėjo būti sutvarkytas Kroatijoje. Ieškovė iš esmės pripažįsta, kad automobilis bent jau nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 20 d. gedo ir net kelias paras iš eilės reikėjo jį remontuoti. Pasak atsakovo, ieškovei šiuo atveju kyla pareiga paneigti nustatytų trūkumų ir gedimų egzistavimo faktą sutarties sudarymo dieną ir įrodyti, kad pagal sutartį kartu su kokybės garantija atsakovui buvo perduota techniškai tvarkinga transporto priemonė. Atsakovas mano, kad ieškovė nepagristai vienašališkai taiko Nuomos sutarties 4.13 punktą, ieškovė buvo informuota apie visus gedimus, kad Kroatijoje automobilis sugedo nepataisomai ir kad atsakovas negali laukti, todėl ieškovė neteisėtai skaičiavo skolą už 26 dienų pradelstą laikotarpį. Atsakovo vertinimu, Nuomos sutartis tarp šalių faktiškai pasibaigė 2024 m. balandžio 20 d., kai automobilis sugedo nepataisomai, o ieškovė neįrodė, kad šis gedimas įvyko dėl atsakovo kaltės, kas reiškia, kad šis gedimas jau buvo perduodant automobilį. Ieškovė taip pat neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kuo jie pasireiškė ir dėl kokių neteisėtų veiksmų atsakovas turi prisiimti atsakomybę, nėra atskleistas priežastinis ryšys tarp galimų atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Taip pat nėra aišku, kodėl ieškovė neatsiėmė automobilio iš serviso Kroatijoje nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 18 d. ir delsė tai padaryti anksčiau, jai ji nurodo, kad automobilis buvo sutaisytas jau 2024 m. balandžio 23 d. Ieškovė neįrodė, kad ginčo automobilio parsigabenimo išlaidos yra ieškovės žala, nes šias išlaidas nevažiuojančiam automobiliui pargabenant į Lietuvą iš esmės patirtų ir atsakovas bei reikalautų jų iš ieškovės (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 43–55).

7.       Ieškovė pateiktame dublike pažymi, jog nuomojamo automobilio gedimas, nors ir nemalonus reiškinys, tačiau intensyviai eksploatuojant transporto priemonę yra įprastas ir Nuomos sutartyje bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) aiškiai reglamentuotas reiškinys, todėl pasikartojantis nuomojamo automobilio gedimas jokiu teisiniu pagrindu nėra ir negali būti laikomas esminiu Nuomos sutarties pažeidimu. Šiuo atveju atsakovas, nors ir buvo priverstas patirti vieną ar kelis išsinuomoto automobilio gedimus, negali būti laikomas iš esmės negavusiu to, ko tikėjosi iš sudarytos Nuomos sutarties. Be to, atsakovas nepateikia į bylą jokių įrodymų apie nurodomus išsinuomoto automobilio gedimus, ieškovė nėra gavusi jokių dokumentų nei sąskaitų dėl galimai atliktų remonto darbų Lenkijoje, o automobilio gedimas Kroatijoje buvo neesminis, nebrangus ir suremontuotas per vieną darbo dieną, todėl toks gedimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi jis neatėmė galimybės pilnavertiškai naudotis išsinuomotu automobiliu. Išsinuomoto automobilio gedimas ir privalomas remontas ne tik kad nėra laikomas esminiu nuomotojo sutarties pažeidimu, tačiau atvirkščiai – laikomas nuomininko pareiga tokį gedimą pašalinti, todėl ieškovė Nuomos sutartį vykdė aktyviai ir tinkamai. Ieškovės vertinimu, atsakovo nurodomos priežastys, dėl kurių jis negrąžino iš ieškovės išsinuomoto automobilio, net jeigu ir būtų pagrįstos ir įrodytos, neatleidžia atsakovo nuo Nuomos sutarties vykdymo, kadangi jos nebuvo susidariusios dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, o atsakovas visiškai atsisakė pareigos vykdyti Nuomos sutartį ir grąžinti ieškovei išsinuomotą automobilį net ir pagerėjus sveikatai ar susitvarkius asmeninius reikalus Lietuvoje. Atsakovo pozicija, jog išsinuomotas automobilis Kroatijoje sugedo nepataisomai, yra nepagrįsta, kadangi automobilis buvo suremontuotas per vieną darbo dieną ir parengtas eksploatavimui nuo balandžio 23 d., remontas su visais mokesčiais kainavo tik 310,00 Eur, automobiliui buvo pakeista tik viena nebrangi detalė, kas leidžia daryti išvadą, jog toks gedimas yra nesudėtingas ir nelaikytinas esminiu. Atsakovo paliktas automobilis po remonto buvo parvarytas į Lietuvą ieškovės darbuotojo savo eiga, o ne partemptas, kadangi gabenant automobilį į Lietuvą tralu, ieškovė nepatirtų išlaidų darbuotojų nakvynei ir kurui, o tik apmokėtų jai pateiktą pasirinktos įmonės sąskaitą faktūrą už automobilio pargabenimą, be to, ginčo automobilis iki šiol aktyviai nuomojamas ir eksploatuojamas. Pažymi, jog nėra jokios sąsajos tarp atsakovo sveikatos negalavimų (prasidėjusių jam išvydus pjautinę žaizdą ir apžiūros metu nuslūgusių) ir įrodinėjamo objektyvaus negalėjimo parvairuoti atgal į Lietuvą išsinuomoto automobilio. Taip pat atsakovo asmeniniai reikalai, tokie kaip darbo sutarties sudarymas, neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti išsinuomotą automobilį. Taigi, atsakovas, neigdamas savo pareigą grąžinti išsinuomotą automobilį, neįrodo nei priežasčių egzistavimo fakto, nei jų objektyvumo, nei teisinės galios panaikinti Nuomos sutarties 3.1 punkte nustatytą pareigą grąžinti atgal išsinuomotą transporto priemonę. Dėl automobilio parsivarymo datos ieškovė nurodo, jog teisėtai nesitiki nuomojamų automobilių palikimo įvairiose vietose ir dėl to neorganizuoja savo veiklos taip, kad galėtų nuolat ir nedelsiant parsivarinėti savo nuomojamus automobilius atgal į Lietuvą. Ieškovė neturi nuolatinių darbuotojų tokio reto pažeidimo atvejui eliminuoti, o parsivarydama išsinuomotą automobilį atgal, ieškovė vykdė ne savo, o atsakovo pareigą, kuri ieškovės veiklai nėra nei įprasta, nei privaloma.

8.       Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio ieškovė teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė grubiai ir iš esmės pažeidžiant imperatyvų Nuomos sutarties 3 punktą, įpareigojantį atsakovą grąžinti išsinuomotą automobilį po nuomos į ieškovės buveinę. Kadangi šalys nesitarė dėl kitokios automobilio grąžinimo lokacijos, atsakovui išliko pareiga grąžinti jį Nuomos sutarties 3.1 punkte nurodytu adresu, tačiau atsakovas vienašališkai nusprendė palikti automobilį Kroatijoje ir apie tai pranešė ieškovei jau būdamas Lietuvoje. Savo ruožtu, ieškovės prašoma priteisti patirta dvejopo pobūdžio žala (negautos pajamos ir patirtos išlaidos) buvo sukelta tik dėl to, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus: pažeidė Nuomos sutartį ir negrąžino į nurodytą vietą išsinuomoto automobilio, kadangi atsakovui parvairavus automobilį atgal į Lietuvą, ieškovė nebūtų turėjusi nei faktinės priežasties/poreikio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo nuomos užmokesčio už pavėluotą nuomos laikotarpį, kadangi automobilis būtų buvęs jai grąžintas. Ieškovės reikalaujamos priteisti 6 587,20 Eur negautos pajamos už papildomą nuomos laikotarpį yra kildinamos iš šalims įstatymo galią turinčios Nuomos sutarties 4.13 punkto, o reikalaujama priteisti iš atsakovo 800,00 Eur žalos dalis yra grindžiama faktiniais išlaidas patvirtinančiais įrodymais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 111–118).

9.       Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės dublike nurodytus motyvus, pateiktame triplike teigia, jog nuomojamo automobilio gedimas nėra įprastas reiškinys, automobilio gedimas neatsiranda staiga ir netikėtai, tai daugiau išimtis, nei taisyklė. Tinkamai paruošta ir suremontuota transporto priemonė negenda bent jau tam tikrą naudojimo ciklą, o teigti, kad tai buvo intensyvus ar neįprastas automobilio naudojimas, nėra jokio pagrindo. Aplinkybes, jog automobilis gedo netrūkus po kelionės pradžios Lenkijos Respublikoje ir atsakovas buvo priverstas jį remontuoti, įrodo liudytojo parodymai, be to, ieškovė šių aplinkybių net neneigia. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai naudojosi transporto priemone, jai sugedus iškarto informuodavo apie tai ieškovę, klausė patarimo, sulaukė nurodymų ir ją remontavo pasirinktame autoservise, nereikalaudamas remonto išlaidų atlyginimo. Būtent nuomotojo pareiga yra įrodyti, kad nuomininkui buvo perduota techniškai tvarkinga, neturinti techninių trūkumų transporto priemonė, tačiau ieškovė šių aplinkybių net neįrodinėja. Pažymi, jog per visos kelionės laikotarpį Kroatijoje buvo jau trečias kritinis gedimas, dėl kurio naudotis automobiliu pagal paskirtį buvo neįmanoma, automobilis tiesiog užgeso ir nebesikūrė, juo važiuoti nebuvo įmanoma, gedimo priežastis nebuvo žinoma, todėl atsakovas pagristai vertina jį kaip kritinį. Paaiškėjus, jog remontas kainuos daugiau, nei 100,00 Eur, nes gedimas rimtas ir nežinia kiek užtrūks jo šalinimas, atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl raštiško leidimo tvarkyti automobilį, kaip numatyta Nuomos sutartyje. Tokio leidimo ieškovė suteikusi nebuvo ir su servisu pradėjo komunikuoti tiesiogiai, dėl ko atsakovas, būdamas nežinioje, nusprendė informuoti ieškovę telefonu, kad laukti nebegali ir turi skubiai išvykti kitu automobiliu. Pažymi, jog Nuomos sutarties pabaigos dienai – 2024 m. balandžio 22 d. automobilis dar buvo sugedęs, atsakovas nedviprasmiškai ieškovę informavo, kad Nuomos sutartis yra nutraukiama, nes atsakovas nebeketina naudotis šiuo automobiliu, jis genda ir faktiškai juo naudotis pagal paskirti nebeįmanoma. Atsakovas mano, kad jis prieš ieškovę įvykdė visas sąlygas, o tai, kad automobilis buvo paliktas Kroatijos servise, sprendė pati ieškovė tiesiogiai komunikuodama su serviso vadovu, atsakovas šiems sprendimams įtakos neturėjo. Anot atsakovo, jeigu teismas ir pripažintų Nuomos sutarties sąlygą dėl automobilio grąžinimo pareigos pažeista, tai atsakovas galėtų atsakyti tik toje dalyje, kas liečia ginčo automobilio pargabenimą į Lietuvą. Visgi, vertinant tą aplinkybę, kad atsakovas nebeketino naudotis automobiliu, apie tai aiškiai pranešė ieškovei žodžiu ir raštu, faktiškai sutartį nutraukė, laikytina, kad ši sutartis buvo pasibaigusi 2024 m. balandžio 22 d., ir ieškovė nebegalėjo skaičiuoti uždelstą gražinimą pagal 4.13 punktą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė yra verslininkė ir geriausiai žino šio verslo subtilybes, todėl atsakovas nesutinka, kad ši situacija ieškovei buvo nekasdieniška ir pareikalavo didelių žmogiškųjų ir administracinių resursų organizuoti sugedusio automobilio parsigabenimą iš Kroatijos. Ieškovė nepagrindė konkrečių priežasčių, nulėmusių tokį ilgą delsimą pasiimti automobilį iš Kroatijos. Ieškovė yra patyrusi verslininkė ir galėjo bei privalėjo tinkamai suvaldyti išskylusias rizikas iš esmės dėl pačios kaltės, kad automobilis nebuvo tinkamai sutvarkytas ir sugedo užsienyje, todėl atsakovas nėra kaltas, kad susiklostė šios aplinkybės. Tinkamai išspręsti kilusius iššūkius įmonė galėjo laiku ir nedidinant išlaidų, kurios net nesusijusios su automobilio pargabenimu į Lietuvos Respubliką. Atsakovo nuomone, ieškovė, įrašydama į nuomos sutartį 4.13 punkto sąlygą, kad už kiekvieną pavėluotą grąžinti automobilį valandą yra taikomas 10,00 Eur/val. mokestis, yra nesąžininga ir tokia sąlyga teismo turi būti pripažinta kaip nesąžininga ir negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji palyginus su automobilio nuomos mokesčiu – 80,00 Eur už parą – viršija šį mokestį net 3 kartus. Be to, ieškovės paskaičiavimų nenuoseklumą patvirtina ir skirtingos sąskaitos, kurios skirtingu laikotarpiu buvo pateiktos atsakovui, kaip pagrindas skolai apmokėti, ir kuriose mokėtina suma ieškinio pateikimo metu išaugo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 142–151).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Baigiamojoje kalboje teigė, jog atsakovas iki kelionės tikslo nuvyko be uždelsimo, pasikrovė baldus, o automobilis jau pasiekus kelionės tikslą sugedo Kroatijoje, kur buvo paliktas 26 dienas, kol buvo parvairuotas ieškovės darbuotojo ir iš esmės byloje nėra aišku, kodėl buvo paliktas mikroautobusas, kurio remontas užtruko tik kelias dienas. Pažymi, jog pareiga mokėti nuomos mokestį yra grindžiama ne faktiniu daikto naudojimu, o galėjimu naudotis išnuomotu daiktu, taigi, atsakovas dėl asmeninių priežasčių nusprendęs jį palikti Kroatijoje, nors turėjo galimybę naudotis jam perduotu automobiliu, išskyrus kelias dienas, kol truko automobilio remontas, pagal Nuomos sutartį turi sumokėti nuomos mokestį netesybų forma. Atsakovo nurodomos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos mokėti nuomos mokestį, kol automobilis negrąžintas. Dėl to ir yra taikomos netesybos, kurios skatina grąžinti daiktą tada, kada įsipareigojama sutartimi. Kad tai nebuvo esminis automobilio gedimas ir tuo pačiu esminis Nuomos sutarties pažeidimas pagrindžia tai, kad automobilis pats grįžo į Lietuvą ir po kelių dienų jau buvo išnuomotas, buvo praeita techninė automobilio apžiūra. Pats atsakovas patvirtino, kad neturi specialių žinių, o atsakovo žodžiu nurodomos aplinkybės, kad automobilis buvo remontuotas Lenkijoje, nėra pagrįstos jokiais bylos duomenimis. Atsakovas automobilio gedimus Lenkijoje įrodinėja prielaidomis, todėl negalima su tuo sutikti. Atsakovas netesybų mažinti neprašo, jų neapmokėjo net dalinai ir nebendradarbiavo, o prašomos priteisti netesybos pagrįstos tiesioginiais įrodymais, t. y. negautomis pajamomis. Taip pat nėra aiškiai pagrįsta ir kintanti atsakovo pozicija dėl jo, kaip vartotojo statuso, todėl vertintina kritiškai. Papildomai nurodė, jog pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalaut netesybų, todėl atsakovo teiginiai dėl Nuomos sutarties galiojimo laikotarpio ir jos nutraukimo neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovė neigia, kad buvo informuota apie atsakovo kelionės tikslą, ir nurodo priešingas aplinkybes, kad į Kroatiją ieškovė klientams apskritai tuo laikotarpiu neleido vykti, taigi, atsakovas neatskleidė ieškovei šių aplinkybių. Atsakovas nurodo, jog iš esmės sutiktų atlyginti automobilio pargabenimo išlaidas, tačiau ieškovė pažymi, jog negalėjo naudotis automobiliu beveik mėnesį laiko ir patyrė tiesioginę žalą, ką patvirtina pateikti į bylą dokumentai. Ieškovė ikiteismine tvarka reikalavo iš atsakovo mažesnės sumos, nes taikė įprastą nuomos mokesčio tarifą, nes tai yra ieškovės teisė ir tai nedaro ieškiniu pareikšto reikalavimo negaliojančiu.

11.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Baigiamojoje kalboje dėl Nuomos sutarties galiojimo laikotarpio pažymėjo, jog ji buvo sudaryta terminuotai, t. y. iki 2024 m. balandžio 22 d., ir už šį laiką atsakovas visiškai atsiskaitė, buvo aiškiai pasakyta, kad atsakovas turi grįžti į Lietuvą tą dieną. Nepataisomai sugedus automobiliui, t. y. negalint jo naudoti pagal tiesioginį paskirtį, o atsakovui neturint specialių žinių, kokios apimties ir kiek užtruks automobilio remontas, atsakovas vėl bendravo su ieškove ir paaiškino visą situaciją, po ko ieškovė apskritai nutraukė komunikavimą su atsakovu, dėl ko buvo priimti sprendimai palikti automobilį, apie tai informuojant ieškovę. Taigi, Nuomos sutartis laikytina nutraukta 2024 m. balandžio 20 d. ir ji nebuvo pratęsta pagal Nuomos sutartyje numatytą tvarką dėl sutarties pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neteisėtai skaičiuoja nuomos mokestį (netesybas). Pažymi, jog atsakovas nežinojo, kad reikia rinkti įrodymus dėl automobilio gedimų, todėl įrodinėja tai liudytojų parodymais, kurie šias aplinkybes patvirtino. Teigia, jog trečią kartą sugedus automobiliui Kroatijoje ir servisui informavus, kad automobilio remontas kainuos daugiau, nei 100,00 Eur, iš ieškovės nebuvo gautas leidimas remontuoti automobilio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui buvo perduotas techniškai netvarkingas automobilis, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovei buvo atskleistas kelionės tikslas. Taigi, atsakovas iš esmės negalėjo naudoti automobilio netrukdomai, o tai, kad automobilis turėjo techninę apžiūrą, nereiškia, jog jis buvo tvarkingas, nes atliekant techninę apžiūrą nevertinama variklio būklė. Pažymi, jog kadangi Nuomos sutartį atsakovas nutraukė dar būdamas Kroatijoje ir tam ieškovė neprieštaravo, toks didelis nuomos mokestis po Nuomos sutarties nutraukimo buvo taikytas nesąžiningai. Atsakovas galėtų atsakyti nebent už automobilio pargabenimo į Lietuvą kaštus, bet ne dėl netesybų taikymo pagal ieškovės antrą kartą išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą su padvigubėjusia suma. Taigi, ieškovės atlikti skaičiavimai nėra visiškai pagrįsti. Atsakovo pusė laikosi pozicijos, jog ieškovė yra profesionali verslininkė, o atsakovas yra fizinis asmuo, sudaręs Nuomos sutartį asmeniniais tikslais, todėl tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, dėl ko didesnė įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, tačiau šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovui buvo perduotas techniškai tvarkingas automobilis. Be kita ko, manytina, jog šioje situacijoje yra ir ieškovės kaltės, nes ieškovė, išnuomodama techniškai netvarkingą automobilį, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kas sąlygojo žalą ir jos dydį, taigi, byloje yra abipusės kaltės požymių. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie automobilio kelionę Lenkijoje, kas galėtų patvirtinti automobilio remontus, kas reiškia, kad ieškovė ne visus turimus duomenis pateikė į bylą. Be to, atsakovas netgi atsisakė reikalauti iš ieškovės jo sumokėto užstato ir jis, kaip vartotojas, liko nukentėjęs šioje situacijos, o ieškovė net nesikreipė su pretenzija į atsakovą, bet iš karto kreipėsi į teismą, kas taip pat rodo ieškovės nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Traffic LT“ (toliau – ir Nuomotojas) ir atsakovas A. S. (toliau – ir Nuomininkas) 2023 m. balandžio 15 d. sudarė automobilio (sub)nuomos sutartį Nr. 2024041-2 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovui automobilį Mercedes Benz Sprinter (toliau – ir automobilis arba mikroautobusas), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. už sutartą 80,00 Eur per parą mokestį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 2617–2619). Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. balandžio 15 d., abiejų šalių buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1, kuriuo automobilis su nedideliais vizualiais pažeidimais (brauktas dešinės pusės šonas) buvo perduotas atsakovui, jokių kitų automobilio trūkumų ar defektų akte užfiksuota nebuvo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 2619). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog sudarius Sutartį atsakovas sumokėjo ieškovei avansu 560,00 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat pagal Sutarties 2.3 punktą 500,00 Eur dydžio užstatą, t. y. Sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo ieškovei viso 1 060,00 Eur sumą.

13.       Nuomos sutarties teisinius santykius reglamentuoja CK XXVIII skyrius. CK 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą nuomos teisinių santykių sąvoką – pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK XXVIII skyriaus šeštasis skirsnis įtvirtina specifinę nuomos sutarties rūšį, t. y. transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo nuomos sutarties sąvoką, kuri numato, jog pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

14.       Įvertinus šalių sudarytos Sutarties turinį, taip pat šalių paaiškinimus bei nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalis buvo sudariusios transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį, todėl taikytinos šią sutarties rūšį reglamentuojančios teisės normos. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas Sutartį buvo sudaręs su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti, laikytina, jog šalys sudarė vartojimo nuomos sutartį, kuriai taip pat taikytinos vartojimo teisinius santykius bei vartojimo sutarčių taisykles reguliuojančios teisės normos.

15.       Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui su automobiliu nuvykus į Kroatijos Respubliką (toliau – ir Kroatija), automobilis Kroatijoje 2024 m. balandžio 20 d., t. y. šeštadienį, sugedo, dėl ko buvo pristatytas į Kroatijos Auto-Ekskluziv d. o. o. autoservisą Karlovac mieste. Iš Auto-Ekskluziv d. o. o. sąskaitos už automobilio remontą ir ieškovės ir autoserviso susirašinėjimo el. paštu nustatyta, kad automobilis buvo suremontuotas ir parengtas atidavimui 2024 m. balandžio 23 d. iš ryto (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 120–129). Taip pat iš Auto-Ekskluziv d. o. o. sąskaitos už automobilio remonto darbus nustatyta, kad minėtame autoservise buvo atliktas automobilio alternatoriaus (generatoriaus) remontas, kurio kaina sudarė 310,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 128–129). Iš bylos šalių paaiškinimų ir susirašinėjimo el. paštu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 2614–2616, 58–81, 155–158) nustatyta, kad sugedus automobiliui atsakovas informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą, taip pat informavo ieškovę, jog pastaroji automobilį iš autoserviso atsiimtų savarankiškai.

16.       Ieškovės teigimu, ieškovės darbuotojai automobilį į ieškovės buveinę grąžino 2024 m. gegužės 18 d. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo atsisakymo grąžinti automobilį ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovė patyrė apie 992,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė apie 650,00 Eur išlaidos kurui (dyzelinui), apie 194,00 Eur kelių mokesčiai ir 148,00 Eur išlaidos už ieškovės darbuotojų apgyvendinimą. Ieškovė minėtų nuostolių (turtinės žalos) patyrimo faktą įrodinėja rašytiniais įrodymais: kelionės atstumą pagrindžiančia žemėlapio iškarpa (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 269), kelionės išlaidas (kuro, nakvynės, kelių mokesčių) pagrindžiančiais dokumentais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 2610–2613, 2620–2623, 2646–2649, 134–140), automobilio GPS duomenų išklotine (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 2624–2645), ieškovės vadovo įsakymu dėl komandiruotės parvairuoti automobilį atgal į Lietuvą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 119), ieškovės atstovo darytomis nuotraukomis, pačiam parsivarant automobilį atgal iš Kroatijos į Lietuvą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 130–133), taip pat kelių vinjetės Čekijoje įsigijimo dokumentu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 165–166).

17.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas negrąžino automobilio Sutartyje nustatytu laiku ir tvarka ir paliko automobilį Kroatijoje, dėl ko automobilis buvo pargabentas į Lietuvą pačios ieškovės darbuotojų. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties pažeidimo ir teisinių pasekmių (atsakomybės) už Sutarties pažeidimą taikymo.

18.       Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė imperatyvią Sutarties sąlygą, įpareigojančią nuomininką nustatytu laiku grąžinti automobilį į ieškovės buveinę, ir tuo pagrindu reikalauja atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę, kurią sudaro skola už automobilio nuomą už pavėluotą grąžinti automobilį laikotarpį pagal Sutarties 4.13 punktą bei ieškovės patirti nuostoliai (turtinė žala), susiję su automobilio grąžinimu į Lietuvą.

19.       Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis Sutartį vykdė tinkamai, tačiau būtent dėl esminio Sutarties pažeidimo, perdavus atsakovui netinkamos kokybės automobilį, iš ieškovės pusės Sutartis tarp šalių faktiškai pasibaigė 2024 m. balandžio 20 d. ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė Sutarties pagrindu.

20.       Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo šalių pareigų, kylančių iš Sutarties, vykdymo. Minėta, atsakovas įrodinėja, jog ieškovė jam perdavė netinkamos kokybės daiktą, ieškovė įrodinėja, jog ieškovė perdavė atsakovui tinkamos kokybės daiktą ir būtent atsakovas atsisakydamas grąžinti automobilį Sutartyje nustatyta tvarka, pažeidė Sutartį. 

21.       Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį.

22.       Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį, nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 15 d. perduodant automobilį atsakovui, perdavimo-priėmimo akte jokie automobilio trūkumai, išskyrus išorinius kėbulo defektus, užfiksuoti nebuvo, abiem šalims pripažįstant, jog automobilis yra tinkamos būklės. Tuo pačiu Sutartyje šalys aptarė automobilio priežiūros ir remonto Sutarties galiojimo metu tvarką.

23.       Sutarties 5.4 punkte nustatyta, jog Nuomotojas įsipareigoja padengti Nuomininkui išlaidas patirtas dėl mikroautobuso remonto už pateiktas sąskaitas-faktūras tada, kai buvo gautas Nuomotojo sutikimas. Pagal Sutarties 4.10 punktą, sugedus mikroautobusui nuomos metu: (4.10.1 p. p.) jei remontas kainuoja mažiau nei 100,00 Eur, reikia gauti žodišką Nuomotojo sutikimą; (4.10.2 p. p.) Nuomotojas privalo atlyginti visas Nuomininko išlaidas, susijusias su mikroautobuso remontu, jei mikroautobusą reikia remontuoti dėl Nuomotojo kaltės ir kuriam Nuomotojas yra davęs savo sutikimą; (4.10.3 p. p.) jei mikroautobusas sugedo dėl Nuomininko kaltės, tada mikroautobusą Nuomininkas remontuoja savo lėšomis; (4.10.4 p. p.) jei remontas kainuoja daugiau nei 100,00 Eur, reikia gauti raštišką Nuomotojo sutikimą. Pagal Sutarties 4.10.5 papunktį, Nuomininkas negavęs nuomininko (teismo pastaba – tikėtina turėta omeny Nuomotojo) sutikimo dėl mikroautobuso remonto, privalo grąžinti mikroautobusą į mikroautobuso perdavimo Nuomininkui ir grąžinimo vietą, sutartu laiku, arba į kitą sutartą vietą, abipusiu šalių susitarimu. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad mikroautobuso perdavimo Nuomininkui ir grąžinimo Nuomotojui vietą yra Šiltnamių g. 30, Vilnius. Sutarties 6.11 punkte yra nustatyti atvejai, kuomet mikroautobuso remonto išlaidas turi padengti Nuomininkas. Vienas iš tokių atvejų yra nustatytas 6.11.2 papunktyje, kuriame nurodyta, jog Nuomininkas privalo padengti išlaidas, jei mikroautobusas buvo remontuojamas ne automobilių servise (nėra sąskaitos-faktūros).

24.       Iš minėtų Sutarties sąlygų matyti, jog šalys Sutartyje aiškiai numatė, kokių veiksmų kiekviena šalis turi imtis sugedus automobiliui Sutarties galiojimo laikotarpiu. Taip pat iš minėtų Sutarties sąlygų matyti, kad šalys iš anksto numatė galimybę, kad automobilis Sutarties galiojimo laikotarpiu gali sugęsti, o pareiga prižiūrėti ir remontuoti automobilį buvo perduota atsakovui, tačiau pareigą apmokėti tokių darbų išlaidas prisiėmė ieškovė.

25.       Pažymėtina, jog transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę įstatyme reglamentuota dispozityviai – nustatant, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnis). Taigi, sutarties šalys, įvertinusios faktines aplinkybes, pvz., nuomos trukmę, numatomos kelionės atstumą ir pan., turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Sutarties sąlygos dėl CK 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl, kad nuo to priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims. Pagal bendrąją sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių taisyklę, įtvirtintą CK 6.206 straipsnyje, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.522–6.529 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo specifika turi būti įvertinta teismui sprendžiant ginčus dėl transporto priemonės nuomos sutarties šalių tarpusavio prievolių, inter alia sprendžiant, kas atsakingas už automobilio būklės pablogėjimą, dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį už uždelstą grąžinti daiktą laiką ir kt. Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus tiek, kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatyminį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.) laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011).

26.       CK 6.498 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuomininko teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu egzistuoja viena iš šių aplinkybių: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

27.       Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė vykdyti sutartį iš esmės CK 6.498 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas). Atsakovas byloje nurodė, jog dar važiuojant į Kroatiją per Lenkijos Respublikos teritoriją, automobilis buvo du kartus remontuojamas Lenkijos autoservisuose. Anot atsakovo pirmą kartą automobilis sugedo dėl to, kad buvo nutrūkęs diržas, dėl ko dingo vairo stiprintuvas ir išbėgo visas aušinimo skystis. Automobilis buvo suremontuotas vietiniame autoservise, už remonto darbus atsakovas sumokėjo be čekio grynais apie 100,00 Eur. Po kiek laiko, atsakovo teigimu, automobilis vėl sugedo, dingo automobilio trauka, jis pradėjo gesti, todėl automobilis vėl buvo nugabentas į vietinį autoservisą. Automobilis buvo suremontuotas tą pačią dieną vietiniame autoservise, o už remonto darbus atsakovas vėl sumokėjo be čekio grynais apie 100,00 Eur. Atsakovas nurodo, jog visiems remonto darbams ieškovė leidimą davė žodžiu telefoninio pokalbio metu, tačiau, anot atsakovo, ieškovė niekaip nereagavo į jo pretenzijas dėl automobilio gedimų. Pažymėtina, jog jokių įrodymų objektyviai patvirtinančių minėtas aplinkybes atsakovas į bylą nepateikė. Kita vertus, iš ieškovės el. laiško, adresuoto Auto-Ekskluziv d. o. o. autoserviso atstovui, matyti, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, kad buvo nutrūkęs automobilio generatorių ir kondicionierių juosiantis diržas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 97), taip pat iš Auto-Ekskluziv d. o. o. autoserviso atstovo el. laiško ieškovei matyti, kad ieškovė buvo informuota apie tai, jog atliekant automobilio remonto darbus buvo pakeisti generatoriaus kolektorius ir šepečiai, taip pat autoserviso atstovas informavo ieškovę apie blogą variklio skyriaus būklę (alyvos ir vandens nuotėkį), taip pat apie tai, jog yra neoriginalus diržas, o kondicionieriaus kompresorius pavojingai perkeltas į šoną (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98).

28.       Taip pat į bylą pateiktas Auto-Ekskluziv d. o. o. autoserviso atstovo I. Z. atsakovui pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog automobilis buvo itin prastos būklės, todėl juo važiuoti buvo nesaugu. Gavęs automobilį, I. Z. pastebėjo tokias problemas: kintamosios srovės generatorius nekrauna akumuliatoriaus, oro kondicionieriaus kompresorius nepritvirtintas savo vietoje, sumontuotas netinkamas diržas, nuotėkis variklio aušinimo sistemoje, prasta bendra variklio būklė, todėl I. Z. nuomone automobilis prieš išnuomojant nebuvo tinkamai patikrintas ir sutvarkytas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 179–182).

29.       Ieškovė aplinkybę, jog automobilis tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir po automobilio grąžinimo ieškovei, buvo tinkamos kokybės įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie tai, jog atsakovui išnuomotas automobilis buvo galiojančios techninės apžiūros ir patikrintas autoservise prieš jį išnuomojant, t. y. automobilio techninių apžiūrų, atliktų tiek 2023 metais, tiek ir parsigabenus automobilį iš Kroatijos, rezultatų ataskaita, automobilio remontą patvirtinančia autoserviso sąmata ir jos apmokėjimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 185–188), automobilio techninių apžiūrų istorija, iš kurios matyti, jog 2024 m. gegužės 18 d. ieškovui parsigabenus automobilį į Lietuvą, privalomoji techninė apžiūra buvo praeita 2024 m. gegužės 29 d. iš pirmo karto (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 3–5), mikroautobuso aktyvaus nuomojimo kitiems asmenims faktą patvirtinančiais duomenimis, t. y. jog laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. birželio 12 d. automobilis buvo intensyviai naudojamas ir nuomotas 5 kartus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 6–12).

30.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo yra nurodoma, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis Kroatijoje sugedo ir buvo remontuojamas. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog automobilis buvo remontuojamas ir prieš tai, t. y. važiuojant per Lenkiją, tačiau nėra objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti kokie konkretūs remonto darbai Lenkijoje buvo atliekami, taip pat nustatyti, ar šie darbai buvo atlikti kokybiškai. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų galima spręsti, jog automobilio remonto Lenkijoje metu, be kita ko, buvo pakeistas automobilio generatoriaus diržas. Iš ieškovės atstovo ir I. Z. susirašinėjimo matyti, kad remonto Kroatijoje metu buvo nustatyta, jog generatoriaus diržas nėra originalus, o kondicionieriaus kompresorius yra perkeltas į šoną, t. y. ne savo vietoje. Iš minėtų įrodymų viseto, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie Lenkijoje atliktų remonto darbų apimtį ir kokybę, nėra galimybės objektyviai nustatyti Kroatijos autoservise nustatytų automobilio trūkumų kilmės, t. y., ar šie trūkumai atsirado iki perduodant ieškovei automobilį atsakovui (dėl ieškovės kaltės), ar dėl netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų atsakovui remontuojant automobilį Lenkijoje (dėl atsakovo kaltės). Šio sprendimo 29 punkte minėta, jog ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie automobilio techninės apžiūros galiojimo laikotarpius, patvirtinančius, jog automobilis buvo tinkamas naudoti, tiek 2023 m. – iki Sutarties sudarymo, tiek 2024 m. – ieškovei susigrąžinus automobilį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 3–5), taip pat įrodymus apie automobilio nuomą tretiesiems asmenims po automobilio pargabenimo į Lietuvą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 6–12).

32.       Pažymėtina, jog ne naujos transporto priemonės naudojimas visada susijęs su tam tikromis rizikomis, jog tokia transporto priemonė gali sugesti dėl jos natūralaus susidėvėjimo ar kitų objektyvių aplinkybių. Tuo tikslu Sutartyje ir buvo nustatytos mikroautobuso remonto Sutarties galiojimo laikotarpiu sąlygos. Byloje nustatyta, kad automobilio remontas, o būtent generatoriaus remontas, Kroatijoje kainavo 310,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 128–129), duomenų apie remonto darbų apimtį Lenkijoje į bylą nepateikta. Automobilis buvo suremontuotas ir parengtas atsiėmimui 2024 m. balandžio 23 d. iš ryto, t. y. po maždaug trijų parų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 120–129). Minėtas automobilio gedimas šiuo atveju nepripažintinas esminiu, kliudančiu toliau naudoti automobilį pagal jo paskirtį.

33.       Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą (rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybės, jog automobilis atsakovui buvo perduotas su trūkumais, kurie kliudė naudotis automobiliu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas, t. y. atsakovas neįrodė CK 6.498 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto Sutarties nutraukimo pagrindo. Ta aplinkybė, jog automobilis sugedo prieš pat Sutarties pabaigą, taip pat aplinkybė, jog atsakovas 2024 m. balandžio 23 dienai buvo įsigijęs lėktuvo bilietą skrydžiui iš Kauno į Bristolį (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 37–38), kad 2024 m. balandžio 23 d. pradėti dirbti Londone, Jungtinėje Karalystėje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 152–154), nesudaro teisinio pagrindo pažeisti Sutartį. Pažymėtina, jog atsakovas prieš sudarydamas Sutartį turėjo suvokti, jog kelionė išsinuomotu automobiliu į Kroatiją yra susijusi su įvairaus pobūdžio rizikomis, pvz., jog automobilis gali sugesti, patekti į autoįvykį, gali būti uždaryti keliai ar pan. Todėl išsinuomodamas automobilį kelionei ir numatydamas grįžti automobiliu į Lietuvą 2024 m. balandžio 22 d., t. y. likus dienai iki lėktuvo skrydžio, atsakovas turėjo prisiimti ir riziką, jog dėl objektyvių aplinkybių jis gali nespėti į lėktuvo skrydį. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog automobilis sugedo likus dviem dienoms iki lėktuvo skrydžio, atsakovui pačiam prisiėmus su tuo susijusią riziką, nenustačius ieškovės kaltės dėl minėto automobilio gedimo, nepripažintina, kaip sudarančia teisinį pagrindą atsakovui atsisakyti vykdyti Sutartį, t. y. grąžinti automobilį ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui neįrodžius, jog ieškovė pažeidė Sutartį, atsakovo nurodomos aplinkybės, jog dėl automobilio gedimo jis patyrė neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir net turėjo kreiptis medicininės pagalbos Kroatijoje, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Kita vertus iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų iš Karlovaco ligoninės (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 82–85) matyti, jog atsakovo kreipimasis į ligoninę buvo susijęs su patirtu panikos priepuoliu, kurį atsakovas jau buvo patyręs ir anksčiau, dėl to, kad atsakovas, lydėdamas draugą, pamatė pjautinę žaizdą. Taigi, toks atsakovo kreipimasis į ligoninę negali būti siejamas su atsakovo išgyvenimais dėl automobilio gedimo.

34.       Pagal Sutartį atsakovas automobilį turėjo grąžinti ieškovei 2024 m. balandžio 22 d. į Sutarties 3.1 punkte nurodytą vietą. Nustatyta, kad dėl objektyvių aplinkybių atsakovas automobilio ieškovei 2024 m. balandžio 22 d. grąžinti negalėjo, nes automobilis iki 2024 m. balandžio 23 d. ryto buvo remontuojamas autoservise Kroatijoje. Iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateikto atsakovo ir ieškovės atstovo susirašinėjimo el. paštu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 60–81) nustatyta, kad atsakovas atsisakė vykdyti Sutartį, t. y. grąžinti ieškovei automobilį į Sutarties 3.1 punkte nurodytą vietą, nurodydamas, kad automobilio parsigabenimą į Lietuvą ieškovė organizuotųsi savarankiškai.

35.       Minėta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybės, jog automobilio gedimas Kroatijoje buvo esminis ir kliudantis toliau naudotis automobiliu pagal jo paskirtį, t. y. susijęs su netinkamos kokybės automobilio perdavimu atsakovui. Taigi, byloje neįrodyta, jog ieškovė yra pažeidusi Sutartį dėl to, jog perdavė atsakovui netinkamos kokybės automobilį. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas, atsisakydamas vykdyti Sutartį ir grąžinti jį ieškovei Sutarties 3.1 punkte nustatyta tvarka, pažeidė Sutartį.

36.       Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

37.       Dėl Sutarties pažeidimo, ieškovė prašo atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę atsakomybę, numatytą Sutarties 4.13 punkte. Sutarties 4.13 punkte nustatyta, kad už kiekvieną pavėluotą valandą Nuomininkas moka nuomos mokestį 10,00 Eur/val. Minėta Sutarties sąlyga atitinka šalių susitarimą dėl netesybų.

38.       Byloje nustatyta, kad ieškovė savarankiškai automobilį į Lietuvą pargabeno 2024 m. gegužės 18 d. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Ieškovė už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. (kuomet automobilis turėjo būti grąžintas ieškovei) iki 2024 m. gegužės 18 d. (kuomet automobilis buvo pargabentas į Lietuvą) paskaičiavo atsakovui 6 587,20 Eur netesybų sumą. Ieškovė apskaičiuodama netesybų sumą, paskaičiavo, jog atsakovas pavėlavo grąžinti automobilį 624 val., iš kurių 48 val. automobilis buvo remontuojamas, todėl ieškovė paskaičiavo, kad viso atsakovas pavėlavo grąžinti automobilį 576 val., kas sudaro 5 760,00 Eur sumą (576 val. x 10,00 Eur/val.) + pridėtinės vertės mokestis, kuris sudaro 1 209,60 Eur sumą. Atėmus iš minėtų sumą atsakovo sumokėtą užstatą (500,00 Eur), ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 587,20 Eur netesybas.

39.       Atsakovas šiuo atveju triplike prašo Sutarties 4.13 punkto sąlygą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji palyginus su automobilio nuomos mokesčiu – 80,00 Eur už parą – viršija šį mokestį net 3 kartus. Be to, anot atsakovo, ieškovė delsdama atsiimti automobilį iš Kroatijos ir tokiu būdu didindama netesybų sumą, elgėsi nesąžiningai.

40.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tais atvejais, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

41.       Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

42.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).

43.       Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

44.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

45.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas yra vartotojas, o ieškovė yra verslininkė, profesionaliai besiverčianti automobilių nuoma, netesybų dydžio, kuris tris kartus viršija automobilio nuomos kainą, ir realių nuostolių, patirtų dėl galimybės nuomoti automobilį tretiesiems asmenims praradimo, santykį, Sutarties pažeidimo pobūdį ir iki Sutarties pažeidimo buvusias aplinkybes, Sutarties pažeidimo terminą, kuriam įtakos turėjo ir pačios ieškovės elgesys delsiant atsiimti automobilį iš Kroatijos autoserviso, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas Sutarties 4.13 punkte nustatytą netesybų dydį pripažinti aiškiai per dideliu, neprotingu ir neproporcingu padarytam pažeidimui. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas Sutarties 4.13 punkte nustatytą netesybų dydį sumažinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šio sprendimo 43 punkte išvardintus kriterijus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti Sutartyje nustatytų netesybų dydį iki 80,00 Eur už vieną parą (įskaitant pridėtinės vertės mokestį), t. y. iki realių nuostolių vertės. Pažymėtina, jog teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prie Sutartyje nustatytų netesybų sumos papildomai priskaičiuoja pridėtinės vertės mokestį, kadangi Sutartyje nėra nurodyta, kad į nuomos kainą ar netesybų dydį pridėtinės vertės mokestis nėra įskaičiuotas. Sutartyje aiškiai neišskiriant, jog pridėtinės vertės mokestis prie visų Sutartyje nustatytų sumų turi būti priskaičiuotas atskirai, tokios Sutarties sąlygos aiškintinos atsakovo, t. y. vartotojo, naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog į Sutartyje nurodomą nuomos kainą, taip pat ir netesybų sumą, pridėtinės vertės mokestis yra įskaičiuotas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė nuo iš atsakovo mokėtinos netesybų sumos atimtos užstato sumos nepagrįstai papildomai atima pridėtinės vertės mokestį.

46.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas automobiliu naudojosi iki 2024 m. balandžio 20 d., kuomet pastarasis sugedo. Automobilis buvo suremontuotas ir paruoštas atsiėmimui 2024 m. balandžio 23 d. Automobilis turėjo būti grąžintas ieškovei 2024 m. balandžio 22 d. Taigi, viso atsakovas naudojosi automobiliu arba, negrąžindamas jo ieškovei, kliudė automobiliu naudotis ieškovei, iš šio laikotarpio atėmus 2024 m. balandžio 20–23 d. (trijų dienų) laikotarpį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), kuriuo atsakovas automobiliu negalėjo naudotis, kadangi jis buvo remontuojamas, 30 dienų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teismas sumažino netesybų dydį iki automobilio nuomos kainos, konstatuotina, kad atsakovo už visą laikotarpį mokėtina suma, t. y. nuomos kaina + netesybos, sudaro 2 400,00 Eur (80,00 x 30 d.), įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Minėta, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas sumokėjo ieškovei 560,00 Eur nuomos mokestį ir 500,00 Eur užstatą. Atėmus minėtą atsakovo sumokėtas Sutarties sudarymo metu sumas iš atsakovo bendros mokėtinos ieškovei sumos, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 340,00 Eur (2 400,00 - 1 060,00) netesybų sumą, kuri, teismo vertinimu, yra protinga ir atitinka realių nuostolių sumą.

47.       Ieškovė dėl Sutarties pažeidimo taip pat prašo priteisti iš atsakovo 800,00 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė savarankiškai pargabendama automobilį į Lietuvą. Nors ieškovės teigimu, ji pargabendama automobilį į Lietuvą realiai patyrė apie 992,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė išlaidos kurui, kelių mokesčiai ieškovės darbuotojų apgyvendinimo išlaidos, tačiau ieškovė aiškindama visas abejones dėl šių išlaidų atsakovo naudai, nuostolių sumą sumažino iki 800,00 Eur sumos. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai apie automobilio pargabenimo į Lietuvą išlaidas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 269–2613, 2620–2649, 119, 130–140, 165–166), patvirtina šių išlaidų patyrimo faktą, t. y. šios išlaidos pripažintinos realiomis ir įrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).

48.       CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

49.       Nors nagrinėjamu atveju teismas šiuo sprendimu jau yra priteisęs netesybas, į kurias ieškovės patirti realūs nuostoliai formaliai turėtų būti įskaičiuoti, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog teismas iš atsakovo priteistinų netesybų dydį sumažino iki realius nuostolius dėl galimybės nuomoti automobilį tretiesiems asmenims praradimo atitinkančio dydžio, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju formalus CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 800,00 Eur nuostolių, susijusių su automobilio pargabenimu į Lietuvą, suma.

50.       Atsakovo nesutikimo su minėtų išlaidų priteisimu argumentai, nesudaro teisinio pagrindo šio ieškovės reikalavimo netenkinimui.

51.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 140,00 Eur (1 340,00 + 800,00) sumą.

Dėl procesinių palūkanų

52.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

53.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

54.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant ieškovės prašymui, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (2 140,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. teismo įsakymo išdavimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

56.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė viso patyrė 1 486,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 167,00 Eur žyminis mokestis, 1 250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 19–24) ir 69,40 Eur išlaidos už procesinių dokumentų priedų vertimą (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 15–18).

57.       Atsakovas pateikė duomenis, jog bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 405,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–12; 2 t., b. l. 44–47).

58.       Pažymėtina, kad prašomų priteisti išlaidų už suteiktas advokato ir (ar) advokato padėjėjo paslaugas suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytų priteistinų šių išlaidų dydžių bei atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus.

59.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas iš dalies (28,97 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 430,61 Eur (1 486,40 x 0,2897) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 708,27 Eur (2 405,00 x 0,7103) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1 277,66 Eur (1 708,27 - 430,61) bylinėjimosi išlaidų.

60.       Kiekvienai šaliai tenkanti byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“, j. a. k. 302865529, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 340,00 Eur (tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) netesybas, 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) nuostolius ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 140,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Traffic LT“, j. a. k. 302865529, 1 277,66 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski