Baudžiamoji byla Nr. 1-133-970/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42979-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,

kaltinamajai J. M.,

transporto priemonės savininkui V. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent, 2024 m. lapkričio 1 d. apie 15.46 val. kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 121-ame kilometre, Grūto k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Kia Soul”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią V. B., būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Kaltinamoji J. M. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena su tėvais, tėvo V. B. sutikimu naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Kia Soul“. 2024 m. spalio 30 d. tėvai išvažiavo į Palangą tvarkyti kapų, 2024 m. spalio 31 d. vakare namuose, būdama pervargusi nuo darbų ir kasdienės rutinos, niekam nematant, išgėrė butelį brendžio, truputį šampano ir nuėjo miegoti. Kitą dieną sugalvojo nuvažiuoti į Druskininkus pailsėti, neatsiklaususi tėvo, pasiėmė jo automobilį ir su sūnumi išvažiavo į Druskininkus, jautėsi gerai, apie tai, kad gali būti neišblaivėjusi, nepagalvojo. Važiuojant į Druskininkus, kelyje sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jai girtumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę vairavus motorinę transporto priemonę būnant neblaiviai įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Liudytojas A. P., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d. po pietų važiavo iš Vilniaus link Druskininkų. Važiuojant magistraliniu keliu Vilnius – Varėna – Gardinas, ties Valkininkų mstl., jo vairuojamą automobilį ir priešais važiuojančių automobilių koloną aplenkė automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau tame pačiame kelyje, važiuojant ties Norulių k., jo vairuojamą automobilį aplenkė vėl tas pats automobilis ir važiavo priešais jo automobilį link Druskininkų. Automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keliu važiavo netolygiai, vingiavo po visą kelią, užvažiuodavo ant dešinio kelkraščio ar išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Bendraudamas su bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir po to su policija visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį ir nuolat informavo šio automobilio važiavimo kryptį bei buvimo vietą. Ties Grūto k. šį automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 52-53).

Liudytoja, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Reagavimo skyriaus tyrėja, G. B., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2024 m. lapkričio 1 d., dirbant su tyrėju V. A., apie 15.41 val. iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad A4 keliu Vilnius – Varėna – Gardinas, nuo Merkinės link Druskininkų pusės, važiuoja automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Gavus šį pranešimą vyko keliu A4 link Merkinės pusės ir ties Grūto k. pastebėjo link Druskininkų pusės važiuojantį minėtą automobilį, kurį sustabdė. Priėjus prie automobilio, nustatė, kad automobilį vairavo J. M., bendraujant su vairuotoja jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojos kalba buvo nerišli, ji patvirtino, kad yra vartojusi alkoholinius gėrimus. Patikrinus vairuotojai blaivumą, antru pūtimu jai nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 56-59).    

Liudytojas V. B., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2015 m. įsigijo automobilį „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį teko remontuoti, nes buvo sudaužytas, jo vertė šiai dienai yra apie 6 500 Eur. Automobiliu kartu su juo gyvenančiai dukrai J. M. leido naudotis, kai jai tekdavo vykti darbo ar šeimos reikalais. 2024 m. spalio 30 d. su sutuoktine buvo išvykę į Palangą, kur buvo iki 2024 m. lapkričio 2 d. 2024 m. lapkričio 1 d. po pietų, būdamas Palangoje, sužinojo, kad jo dukra jam priklausančiu automobiliu iš Vilniaus vyko į Druskininkus ir buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi. Po šio įvykio su dukra nebendravo, nes nenorėjo jai sukelti neigiamų emocijų, matė, kad dukra dėl šio įvykio išgyvena, jaučia gėdos jausmą (b. l. 62-65).

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog 2024 m. lapkričio 1 d. 15.37 val. telefonu vyriškis pranešė, kad kelyje Merkinė – Druskininkai važiuoja automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įtartinai mėtosi per juostą, vairuotojas gali būti girtas, sujungus su policija pranešėjas nurodė, kad automobilis važinėja per visą juostą, išvažiuoja į priešpriešinę juostą, kelkraštį, labai įtartinai važiuoja, paaiškino važiavimo kelią ir važiuoja paskui iki šį automobilį sustabdo policijos pareigūnai (b. l. 47-48).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 1 d. 15.40 val. privatus fizinis asmuo policijai pranešė, jog nuo Merkinės link Druskininkų važiuoja automobilis „Kia”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, galimai vairuotojas yra neblaivus, informacijai patikrinti išsiųsti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūnai (b. l. 44).

Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus tyrėjo V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 1 d. dirbant kartu su tyrėja G. B., 15.41 val. gavo pranešimą, kad nuo Markinės link Druskininkų važiuoja automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Vykstant į nurodytą vietą kelyje A4 pastebėtas ir sustabdytas minėtas automobilis, priėjus prie vairuotojos J. M. matėsi, kad vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi (b. l. 45).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, nuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią A4 kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, 121 km, nustatyta, jog kelio dešinėje pusėje, kelkraštyje priekine dalimi link Druskininkų stovi patikrinimui sustabdytas automobilis „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išorė nepažeista, apžiūros metu paimtas automobilis „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. F 680530, Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 010-0741610 (b. 1. 12-29), kurie, juos apžiūrėjus bei padarius dokumentų kopijas (1 t. b. l. 31-32), grąžinti transporto priemonės savininkui V. B. (b. l. 36-39).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 49-50) bei DVD diske įrašyto įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kaip prie sustabdyto automobilio „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieina policijos pareigūnai, sustabdytame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi J. M., galinėje sėdynėje vaikiškoje kėdutėje – mažametis vaikas. Pareigūnui paklausus, vairuotoja patvirtina, jog yra vartojusi alkoholio, jai alkotesteriu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,11 promilių neblaivumas.

Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 42) ir Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 43) užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 1 d. iš kaltinamosios J. M. burnos sklinda alkoholio kvapas, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, kaltinamoji eiti tiesia linija negali, jai alkotesteriu pirmu tikrinimu (15.48 val.) nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu (16.05 val.) – 2,11 promilių neblaivumas. 

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 1 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyriausiojo patrulio L. P. sprendimu transporto priemonė „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, nes vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (1 t., b. l. 30).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 34) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. F 680530 (b. l. 31) patvirtina, kad automobilio „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra V. B.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti įrodymai – kaltinamosios J. M. ir liudytojų A. P., G. B. parodymai, V. A. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, nuotraukos, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, vaizdo ir graso įrašai – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamoji J. M. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivus, kai jai nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Byloje gauti kaltinamosios ir jos motinos Z. B. prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti (b. l. 140-142, 148-149).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, anksčiau neteista, jos atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, ji nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 95-96), savo veiksmais turtinės ar neturtinės žalos niekam nepadarė. Kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b. l. 98), psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 101), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 155), su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena pas tėvus, kurie dukrą apibūdina, kaip darbščią ir rūpestingą, padedančia buityje, ilgą laiką nevartojančia alkoholio, anksčiau niekada nevairavusia išgėrus, smerkiančią savo poelgį ir labai dėl to išgyvenančią. Pati kaltinamoji savo poelgį vertina neigiamai, padarė išvadas, pasiryžusi ateityje nepažeisti įstatymų, be to, ji turėdama 7 metų vairavimo stažą praeityje niekada nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamosios gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir ji nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis Z. B. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąją pagal laidavimą be užstato (b. l. 140-142). Z. B. yra kaltinamosios motina (b. l. 143), šiuo metu esanti pensijoje, prieš tai dirbusi (duomenys neskelbtini), ne kartą skatinta atminimo medaliai už nepriekaištingą tarnybą (duomenys neskelbtini) (b. l. 144-147), yra neteista (b. l. 157), administracine tvarka nebausta (b. l. 156). Z. B. teismo posėdyje parodė, kad nesėkmingai susiklosčius santuokai dukra su dviem nepilnamečiais vaikais apsigyveno pas ją su vyru, kasdien su dukra bendrauja, dukra yra dalinai priklausoma nuo jų, jos artimai bendrauja ir gerai sutaria, dukrai yra svarbi jos nuomonė, abi aptaria visus klausimus, todėl gali užtikrinti, kad jos įtakojama dukra daugiau įstatymų nepažeidinės ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Ką patvirtino ir kaltinamosios tėvas V. B..

Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius Z. B. duotus paaiškinimus teisme, tai, kad Z. B. gerai pažįsta kaltinamąją, kuri gyvena kartu su ja, nuolat su ja bendrauja, ji yra kritiška dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamajai motinos nuomonė yra svarbi, teismas sprendžia, kad Z. B. gali kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir daryti jai teigiamą įtaką, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl yra tinkama būti laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamosios, taip pat laiduotojos asmenybes savybes, tai, kad kaltinamoji akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamosios veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąją J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant ją motinos atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kiti klausimai

Prokurorė prašo skirti J. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams 6 mėnesiams bei turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamosios valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 410 Eur.

BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, tarp kurių uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl siekiant užtikrinti valstybės siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtą poveikio priemonę, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju J. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, tačiau ji transporto priemonę vairavo, kai jos iškvėptame ore buvo 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, J. M., būdami neblaivi, važiavo iš Vilniaus į Druskininkus, magistraliniu keliu, dienos metu, esant gan intensyviam eismui, su savimi vežėsi mažametį sūnų, dėl ko, jos neteisėti veiksmai galėjo sukelti didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jos ir jos sūnaus sveikatai ar net gyvybei, taigi, J. M. elgėsi neatsakingai ir ignoruodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus kiek didesnį terminą nei šios poveikio priemonės minimumas – 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2024 m. lapkričio 1 d. nutarimu J. M. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 86-89), taigi jai šiuo nutarimu realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2024 m. lapkričio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis J. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. M. tėvui V. B. (b. l. 31). Teismo posėdyje V. B. parodė, kad dukrai leido naudotis šiuo automobiliu, kai reikdavo vykti į darbą ar pavežti vaikus, apie tai, kad kaltinamoji su vaiku vyko į Druskininkus nežinojo, nes tuo metu buvo Palangoje. Dukra paskutiniu metu alkoholio nevartojo, todėl apie tai, kad ji būtų galėjusi automobilį vairuoti neblaivi, net negalėjo pagalvoti ir tai jam buvo staigmena. J. M. teismo posėdyje parodė, kad alkoholį vartojo viena namuose, tuomet tėvai buvo išvykę į Palangą, o kitą dieną į Druskininkus išvažiavo niekam nepranešusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkas būtų davęs automobilį vairuoti neblaiviai dukrai bei, kad jam apie automobilio panaudojimą neblaivios dukros buvo žinoma, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas iš J. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad automobilio „Kia Soul“, kurio techninės charakteristikos iš esmės sutampa su kaltinamosios vairuoto automobilio charakteristika, vidutinė kaina su PVM yra 8 410 Eur (b. l. 35), kurią prokurorė ir prašo išieškoti iš kaltinamosios. Transporto priemonės savininkas V. B. nesutiko su tokia nustatyta automobilio verte, teigdamas, kad automobilio vertė šiuo metu galėtų būti apie 6 000 Eur, tačiau nei jis nei J. M. jokių duomenų, patvirtinančių, jog automobilio vertė yra mažesnė nei nurodyta viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje, nepateikė, todėl daryti išvados apie mažesnę automobilio vertę nėra pagrindo.

Visgi, pažymėtina, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes (nesunkus nusikaltimas, J. M. automobilį vairavo, kai jai nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, važiavo magistraliniu keliu, su savimi vežėsi mažametį vaiką), J. M. asmenybę (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, viena augina du nepilnamečius vaikus), jos finansinę padėtį (turto neturi, gauna apie 1 500 Eur darbo užmokestį), tai, kad J. M. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, žala dėl jos neteisėtų veiksmų nepadaryta, sprendžia, jog šiuo atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, būtų neproporcinga ir per didelė našta ne tik pačiai J. M., bet ir jos šeimai. Tuo pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju BK 41, 61 straipsniuose numatytus tikslus galima pasiekti ir geriausiai proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitiktų dalis transporto priemonės vertės išieškojimas, todėl iš J. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 3 000 Eur.

J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos voke Nr. 1, – paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Kia Soul“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie bylos voke Nr. 1, – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti J. M., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. B., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė