Civilinė byla Nr. 2A-534-585/12
Proceso Nr. 2-01-3-09465-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 35.3.6.; 121.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pašilaita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal UAB „Pašilaita“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo O. T..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Pašilaita“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 7641,07 Lt skolos, 6 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikia bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus paslaugas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą. Ieškovas vykdė administravimą nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31 pagal Vilniaus miesto valdybos bei administracijos direktoriaus sprendimą ir įsakymą. Atsakovei priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas (CK 4.82str. 3d.). Bendroji dalinė nuosavybė nėra individualizuota. Savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę kyla iš įstatymo. 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti Pavyzdiniai administravimo nuostatai imperatyviai nurodo, kad savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus lėšų kaupimui atnaujinti namui. Atsakovės įsiskolinimas nuo 1999-09-01 iki 2009-05-31 sudaro 7641,07 Lt.
Atsiliepime atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad yra netinkamas atsakovas, nes ginčo butas 1997-12-09 nuomos pagrindu kaip socialinis bustas buvo išnuomotas O. T.. 1997-12-09 ji su UAB ,,Pašilaita,, pasirašė nuomos sutartį, kurios 3 p. nurodyta, kad nuomininkas sumoka faktines eksploatavimo išlaidas ir komunalines paslaugas, ta nuostata įtvirtinta ir pasirašytoje Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, todėl tinkamu atsakovu byloje turi būto O. T.. Ieškovas bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarties pagrindu, todėl ginčo santykiams taikytina CK 6.584str. bei Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtinta Valstybės ir savivaldybės nuomininkų atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka, pagal kurią nuomininkai pasirenka atsiskaitymo būdą, informacija apie suteiktas paslaugas pateikiama sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir kita nustatyta tvarka, todėl mokėti turėjo O. T.. Atsakovės teigimu, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentus procesinių palūkanų, nes atsakovė nėra privatus juridinis asmuo ar verslininkas, todėl nėra sąlygų taikyti CK 6.210str.
Ieškovas dublike nesutiko pakeisti atsakovą, nurodydamas, kad savivaldybė, būdama buto savininku privalo užtikrinti, kad jis laiku atsiskaitytų už ieškovo teikiamas paslaugas ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų veiksmų privatiems ūkio subjektams. Atsakovės nurodytoje 1997-12-09 nuomos sutartyje (perrašytoje 2008-01-29) nepaneigtas faktas, kad administravimo santykių šalys yra ieškovas ir savininkas (atsakovė), tai patvirtina imperatyvi prievolė( CK 4.82 str. 3d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitų mokesčių mokėjimo klausimus, teismas padarė išvadą, jog ginčo išlaidas administratoriui apmoka nuomininkai (CK 4.84 str. 4 d. ). Kadangi ieškovas yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, siekiantis materialinės naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas tenkinti privačius interesus, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo įvertinti savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius, todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas, pareikštas netinkamam atsakovui.
Ieškovas UAB „Pašilaita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Nurodė, kad UAB „Pašilaita“, sudarydama nuomos sutartį su O. T., veikė ne kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas, bet tik kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, kuriam buvo pavedama sudaryti socialinio būsto nuomos sutartis. Be to, UAB „Pašilaita“ niekada nekontroliavo ir nestebėjo minėto buto nuomos sutarties vykdymo. Todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, ar ši nuomos sutartis yra vykdoma, ar yra nutraukta, ar pakeista. UAB „Pašilaita“ galėjo žinoti tik momentą, kada ši sutartis buvo pasirašyta, bet negalėjo žinoti, kiek laiko ji galiojo, todėl priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, atsakovė kaip savininkė nepavedė surinkti mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir eksploatavimą. Apeliantas pabrėžė, kad visuose teisės aktuose, tiesiogiai reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, įtvirtinta principinė nuostata, kad mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą moka daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas iš daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo teisinių santykių kylančius klausimus bei nustatydamas administravimo teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, visiškai nepagrįstai vadovavosi LRV 2001-07-11 nutarimu patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų namų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašu bei LR CK 6.584 str. ir sprendė, kad išlaidas apmoka nuomininkai. Nurodė, kad LAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl savivaldybė, veikdama kaip bendraturtis, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas.
Atsakovė ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2010-10-04 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-828-516/2010 analogiškai, konstatuodamas, kad pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas tenka faktiniam paslaugų vartotojui. Nesutikdama su apelianto argumentais, atsakovė pažymėjo, kad apeliantė, remdamasi vien nuosavybės teisės faktu, nepagrįstai nurodė Vilniaus miesto savivaldybę atsakove šioje byloje bei netinkamai aiškina šiam ginčo teisiniam santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Nurodė, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme. Pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė. Apelianto argumentus dėl apeliaciniame skunde nurodytos tesimų praktikos atsakovė laikė teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytos kasacine tvarka išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, esančios buto daugiabučiame name savininke, pareigos pagal CK 4.82str.3d. apmokėti ieškovo, esančio CK 4.84str.2d. numatyta tvarka atsakovo paskirtuoju daugiabučio namo administratoriumi, ieškinyje nurodytus mokėjimus.
Ieškovas su nuomininku 1997 12 09 pasirašė nuomos sutartį, kuria numatė nuomininko pareigą apmokėti komunalines paslaugas. Nors ieškovas pagrįstai nurodė, kad pasirašydamas nuomos sutartį jis atstovavo atsakovą, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas ieškovo reikalavimo pagrindams patvirtinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 išaiškino turto administravimo sampratą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sampratą, jo turinio ir teisinio reglamentavimo, administravimo bei kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo išlaidų apmokėjimo tvarką, kai kyla ginčas dėl administravimo ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimui reikalingų išlaidų apmokėjimo savivaldybės CK 4.84str.2d. tvarka paskirtam administratoriui, buto savininkui esant savivaldybei, išnuomojusiai butą nuomininkui.
Aiškindamas administravimo turinį, Vyriausybės 2001m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintus pavyzdinius administravimo nuostatus, CK 6.583str. 2d. ir CK 6.584str.1d., bei Vyriausybės 2001m. balandžio 25d. nutarimu Nr.472 patvirtintą Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 04 09 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2010 padarė išvadą, kad administravimo ir kitas bendrai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai pagal CK 4.84str.4d.
Todėl ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti ieškinyje nurodomas išlaidas, atsakovui – savivaldybei, sudariusiai nuomos sutartį su buto nuomininku, pagal galiojantį nuo 2001m. gegužės 30d. teisinį reguliavimą tokių išlaidų apmokėti administratoriui neturint pareigos.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuomos sutartis sudaryta 1997 12 09, reikalavimas pareikštas už laikotarpį nuo 1999 09 01, o nuo 1999 09 01 (laikotarpio, už kurį pareikštas reikalavimas pradžios) iki 2001 05 30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 04 09 nutartimi analizuotas teisinis reguliavimas negaliojo, todėl ieškovas nebuvo CK 4.84str.1d. tvarka paskirtasis namo butų savininkų bendro turto administratorius. Tačiau ieškovas pats savo ieškinyje nurodo, kad iki 2003m. sausio 01d. ieškovui, kaip buvusiai Vilniaus miesto specialios paskirties UAB „Pašilaita“ teisių ir pareigų perėmėjai ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusiai bendrovei, buvo pagal seniūnijų veiklos teritorijas paskirtas administruoti namas, esantis (duomenys neskelbtini). Vyriausybės 1993m. 09 17 nutarimo Nr.722 „Dėl atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas tvarkos“ 1998 01 19 redakcijos, galiojusios iki 2001 07 10, 3 punktu padaryti pakeitimai Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos". Šioje tvarkoje numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai bei namų, butų savininkai už komunalines paslaugas, kuriomis jie naudojasi, moka priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto – už šalto vandens tiekimą ir kanalizaciją, karštą vandenį, dujas ir patalpų šildymą (sezono metu), jeigu butuose nustatytąja tvarka neįrengti atitinkami apskaitos prietaisai, taip pat už liftą, buitinių šiukšlių ir fekalijų išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių) apšvietimą ir valymą atsižvelgiant į kiekvieno gyvenamojo namo faktines išlaidas (sąnaudas).
Vyriausybės 1992 09 25 nutarimu Nr.704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ buvo patvirtinta Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarka. Tvarkos 5p. nurodyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę reformą, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis grindžiamas visišku butų ūkio išlaidų apmokėjimo principu. Nuomos mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į nuomojamo butų fondo aptarnavimo ir remonto išlaidų, o nuo 1993 m. sausio 1 d. – ir palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą, kurį sudaro savivaldybių butų fondas, dydį. Todėl savivaldybės, nuomodamos savo valdomas gyvenamąsias patalpas, privalėjo skaičiuoti nuomos mokestį, atsižvelgdamos į tai, kad per savo valdomas butų ūkį eksploatuojančias įmones prisiėmė butų ir susijusių bendrųjų patalpų eksploatavimo kaštus, kartu nustatant, kad eksploatuojančių įmonių rentabilumas negali būti didesnis kaip 5 procentai butų fondo eksploatavimo ir kapitalinio remonto išlaidų, atmetus remonto ir kitų darbų, atliekamų rangos būdu, išlaidas (Tvarkos 10p.).
Taigi, net ir pagal iki 2001m. galiojusio 1964m. CK 123str.1d. esant nustatytai bendraturčių pareigai išlaikyti savo valdomą bendrąją nuosavybę, 1964m. CK 327str.1d. numatytas reguliavimas, nustatantis nuomos ir kitų nuomininko mokamų mokesčių atskyrimą, iš esmės nesiskyrė nuo 2001m. CK 6.584str.1d. Vyriausybės nustatyta tvarka atsakovas Vilniaus m. savivaldybė savo kaip bendros dalinės nuosavybės dalyvio pareigą prisidėti prie išlaikymo vykdė užtikrindama visos bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, o pagal iki 2001m. galiojusį teisinį reguliavimą – tai darydama iš dalies ir savo sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2010 04 09 nutartyje nurodė, kad savivaldybė pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, įvykdė ir vykdo per profesionalų administratorių – reikalavimą pareiškusį asmenį. Todėl, administratoriui pavedęs surinkti mokesčius už bendrųjų patalpų administravimą ir eksploatavimo išlaidas, atsakovas neturi pareigos apmokėti administratoriui (ieškovui) namui išlaikyti ir išsaugoti skirtų išlaidų, numatytų CK 4.82str.3d. ir CK 4.84str.4d., o pagal galiojančius teisės aktus tokios pareigos neturi netgi tuomet, kai tokių išlaidų nesumoka savivaldybės buto nuomininkas.
Nustačius, kad apeliacinis skundas grindžiamas paneigiamais argumentais, apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1p., 331str., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vytautas Zelianka
Kolegijos teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Antanas Rudzinskas