Administracinė byla Nr. eA-1681-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03441-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ir I. U. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ir I. U. skundą atsakovui Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „LTG Infra“ ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo dalių panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) ir I. U. (I. U.) (toliau – ir pareiškėjas) (abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir atsakovas arba Komisija) 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. PD-30 (toliau – ir Sprendimas) 36 punkto dalį, kuria pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijaus prasme, o pareiškėjas Bendrovė prašė panaikinti Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 3.3, 3.4, 3.6 punktus.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3.       Paaiškino, kad Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu Komisija nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini).

4.       I. U. nebuvo įtrauktas į Sprendimo priėmimo procedūrą ir nebuvo apie ją informuotas, jis nėra gavęs jokio pranešimo nei apie atsakovo vykdytą patikrą, nei apie priimtą Sprendimą. Nors Sprendimas neturi tiesiogiai įpareigojančio poveikio I. U., tačiau sukelia jam neigiamas pasekmes, pažeidžia jo teises. Kadangi Sprendimas neturi aiškios struktūros, o konkrečiai su I. U. susijusi išvada apie jo esą keliamą riziką neperkelta į Sprendimo rezoliucinę dalį, tokie Sprendimo trūkumai negali būti pagrindu apriboti jo teisę į teisminę gynybą.

5.       Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimas priimtas remiantis prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) teisės normomis, pažeidžia daugelio nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normas, priimtas pažeidžiant procedūras, neteisingai nustačius ir įvertinus faktines aplinkybes, todėl pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinas.

6.       Nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo redakcija, patvirtinta 2018 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. XIII-992, tačiau priėmus Įstatymą jo prioritetas prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas nebuvo nustatytas, todėl jos turi būti taikomos sprendžiant dėl Bendrovės teisės sudaryti Sutartį ir ją vykdyti be įstatymuose nustatytų apribojimų. Teigė, kad atsakovo tikrinta ketinama sudaryti Sutartis įtvirtintų civilinį sandorį, sudaromą naudojantis įstatymų suteikiamomis civilinėmis teisėmis, o Sprendimo rekomendacijomis iš anksto Sutarties šalims uždraudžiant naudotis dalimi ja suteikiamų teisių bei vykdyti dalį ja prisiimtų įsipareigojimų, yra pažeidžiamas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje deklaruojamas sutarties laisvės principas, suteikiantis šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pareiškėjų vertinimu, civilines teises atskirais atvejais gali riboti įstatymai arba teismas, o ne Komisija, nustatydama privalomas rekomendacijas.

7.       Nei Įstatymas nei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr.1540 (toliau – ir Aprašas), nenustato jokių tikrinamo sandorio šalies teisių, išskyrus teisę jau užbaigus procedūrą apskųsti priimtą sprendimą, tačiau ir ši pareiškėjų teisė yra akivaizdžiai ribojama, nes jiems pateikiamas tik Sprendimas, tačiau nepateikiami jokie dokumentai, kurių pagrindu jis priimtas. Komisijos posėdis yra uždaras, Įstatyme sandorio šalies teisė teikti paaiškinimus ar prieštaravimus nenumatyta, pareiškėjams net nebuvo žinoma apie pradėtą patikrą, todėl Komisijai priimant sprendimus nėra užtikrinamas teisingas šalių lygiateisiškumas ir rungtyniškumas.

8.       Komisijos nariai yra arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, arba karjeros valstybės tarnautojai, saistomi pavaldumo santykių su politinio pasitikėjimo tarnautojais, todėl negali būti laikomi nepriklausomais, tačiau suinteresuoti asmenys neturi teisės pareikšti jiems nušalinimo, nors tokia teisė yra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio 3 punkte. Pareiškėjų vertinimu, priimdama Sprendimą, Komisija buvo šališka, nes politikai, kuriems yra pavaldūs Komisijos nariai, dar iki atsakovo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo priėmimo ne kartą buvo išsakę kategorišką nuomonę dėl to, kad trąšų iš Baltarusijos vežimas tranzitu per Lietuvos teritoriją turi būti ribojamas bet kokiomis priemonėmis, nors tam nėra pritaikyta jokių galiojančių Lietuvoje sankcijų. Tie patys Komisijos nariai, priimdami sprendimą 2022 m. liepos 14 d., laikėsi kartą jau išsakytos pozicijos ir vėl priėmė iš esmės labai panašų sprendimą su identiškomis rekomendacijomis, nepaisant to, kad nuo 2022 m. sausio 27 d. pasikeitė nemažai faktinių aplinkybių ir kad jos dar gali pasikeisti iki Sutarties įsigaliojimo.

9.       Kadangi Komisijos nariais tampama pagal pareigas, nenustatyti jokie reikalavimai jų išsilavinimui, atsakomybė už priimamus sprendimus taip pat nėra numatyta, pareiškėjai abejoja, ar Komisijos nariams pakanka išsilavinimo ir kompetencijos vertinti civilinius sandorius bei ar jie turėjo galimybę nuodugniai susipažinti su visa Komisijos turima medžiaga, nes jie atvyksta tik į konkretų Komisijos posėdį. Kadangi Sprendimas yra didelės apimties, pareiškėjai padarė išvadą, kad posėdžio metu jis negalėjo būti surašytas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjų klausimas darbotvarkėje nebuvo vienintelis, manė, kad arba Sprendimas buvo nulemtas ir surašytas dar prieš posėdį (realiai priimtas ne Komisijos narių), arba surašytas po posėdžio ir Komisijos nariai jo net nematė.

10.       Pažymėjo, kad Įstatyme nėra teisinio reguliavimo, kriterijų ir gairių, numatančių, kokio pobūdžio, trukmės Komisijos rekomendacijos gali būti nustatomos, kokiu būdu rizika joms gali būti pašalinama, paliekant tai Komisijos diskrecijai, nors rekomendacijomis iš esmės yra taikomos ekonominės sankcijos sandorio šalims, šiuo atveju – vienai iš šalių, kuriai tokiomis sankcijomis padaroma ne mažiau žalos, nei pačiu rizikingumo fakto konstatavimu. Tokia situacija neatitinka VAĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatos. Įstatyme taip pat nėra nurodyta, kad rekomendacijos turi privalomą pobūdį, tačiau Sprendimo 2 punkte atsakovas nurodė teikiantis privalomas rekomendacijas, o Sprendimo 12 lape įspėjo, jog nustatytų rekomendacijų nevykdymas yra pagrindas pripažinti Sutartį neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, todėl nustačius rekomendacijų pažeidimą kėlęs riziką subjektas tampa keliančiu grėsmę ir neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Tokios Įstatyme nurodytos sunkios rekomendacijų nesilaikymo pasekmės įrodo, jog rekomendacijos yra privalomos.

11.       Nors Komisijos Sprendimu (duomenys neskelbtini), tačiau Įstatyme nenurodyti kriterijai, kurie leistų objektyviai įvertinti, kokio pobūdžio, apimties, trukmės ir su kokiais subjektais turėtų būti palaikomi pavojingi ryšiai tam, kad jų konstatavimo pakaktų nepalankiam sprendimui priimti. Vertinimo kriterijaus formuluotė „ar praeityje turėjo“ leidžia bet kokią galimai kėlusią riziką aplinkybę, nors ta aplinkybė išnykusi, vertinti kaip pretekstą pripažinti asmenį neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, todėl toks teisinis reglamentavimas vertintinas kaip neišsamus, neaiškus ir nepakankamas.

12.       Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti: ar Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tiek, kiek nenumato jokio teisinio reguliavimo riziką didinančių investuotojų ryšių turiniui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 12 straipsnio 10 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 15 dalies, suteikiančios teisę be teismo sprendimo, valstybės institucijai vykdant administracinę procedūrą, kurioje neužtikrinama asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, pripažinti asmenį ir / ar civilinį sandorį keliančiais riziką nacionalinio saugumo interesams ir nustatyti rekomendacijas, kuriomis visiškai ar iš dalies uždraudžiama vykdyti sutartį jos šalims, taip pat tiek, kiek nenumato jokio teisinio reguliavimo riziką didinančių investuotojo ryšių turiniui normos neprieštarauja Konstitucijai: konstituciniam teisinės valstybės principui, nes nustato administracines procedūras, neatitinkančias gero administravimo taisyklių; Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, nes pažeidžia valdžių padalijimo principą, kadangi suteikia teisę Komisijai vykdyti teisminės valdžios funkcijas; Konstitucijos 109 straipsniui, nes pažeidžia nuostatą, jog teisingumą vykdo tik teismas; Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, nes pažeidžia nekaltumo prezumpciją; Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, nes nustato ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimą; Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, nes apriboja teisę laisvai pasirinkti verslą; Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 3 dalims, nes įtvirtina galimybę pažeisti nuosavybės neliečiamumą. Pareiškėjai taip pat prašė ištirti, ar Aprašo normos tiek, kiek nenustato jokių reikalavimų ir rekomendacijų Komisijos išvados turiniui, neprieštarauja Įstatymo 12 straipsnio 15 daliai bei pirmiau nurodytoms Konstitucijos normoms. Teigė, kad nustačius, jog Sprendimas priimtas prieštaraujančių Konstitucijai normų pagrindu, jis laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

13.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos priėmimo procedūros, sudarančios pagrindą Sprendimą naikinti vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes pagal Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. Bendrovei pateiktą pranešimą reikalaujama informacija buvo pateikta, tačiau ją gavęs atsakovas, nusprendęs pradėti Sandorio patikrą, apie tai Bendrovei nepranešė, taip pažeisdamas Įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas pareiškėjui atėmė galimybę teikti Komisijai dokumentus ir informaciją, kuri galimai būtų suformavusi kitokią atsakovo nuomonę, nei išdėstyta skundžiamame Sprendime. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad I. U. jokie pranešimai apie Komisijos veiksmus ir priimtus sprendimus nebuvo pateikti.

14.       (Duomenys neskelbtini).

15.       (Duomenys neskelbtini) pareiškėjai nurodė, kad atsakovas nusprendė, jog Bendrovės keliamai rizikai konstatuoti egzistuoja abi aplinkybės, kurių viseto reikalauja Įstatymo 13 straipsnio 6 dalis: 1) turi prieigą prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios geležinkelio infrastruktūros; 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams. (Duomenys neskelbtini).

16.       (Duomenys neskelbtini).

17.       Atsakovas Sprendimo 2.1 punkte nurodė (duomenys neskelbtini).

18.       Sprendimo 2.1 punkto rekomendaciją Bendrovė laiko laisvą prekių judėjimą ribojančiąja priemone. Pareiškėjų teigimu, laisvas prekių judėjimas yra vienas iš Europos ekonominės bendrijos (toliau – ir Bendrija) pagrindų, todėl, siekiant apsaugoti laisvą prekių judėjimą, valstybės narės privalo laikytis Direktyvoje (ES) Nr. 2015/1535 nustatytų priemonių, kad techniniais reglamentais nebūtų sudarytos kliūtys prekybai tarp valstybių narių. Atsakovo Sprendimas atitinka techninio reglamento sąvoką, nes jo taikymo rezultatas – draudimas Bendrovei vežti visus vieno konkretaus gamintojo gaminius, todėl rengiant ir priimant techninį reglamentą – Sprendimą, turėjo būti laikomasi Taisyklėse dėl techninių reglamentų nustatytos procedūros. Valstybės institucijai priimant techninį reglamentą, kuris turi tiesioginį poveikį laisvam prekių judėjimui, apie tokį techninį reglamentą visais atvejais turi būti pranešama Europos Komisijai. Ginčo atveju apie techninio reglamento projektą (Sprendimo projektą) Europos Komisijai nebuvo pranešta, todėl toks procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, nulemiančiu sprendimo neteisėtumą ir tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

19.       Teigė, kad dėl Sprendimo rekomendacijų tiesioginių turtinių nuostolių patirs ne tik Bendrovė, bet ir ne taip tiesiogiai – I. U., nes bet kokie Bendrovės, kurioje jis yra pagrindinis akcininkas ir naudos gavėjas, nuostoliai, kartu yra ir jo asmeniniai nuostoliai. Sprendimu nustatytos ribojamosios priemonės aiškiai neproporcingos ir dėl jų apimties, ir dėl to, kad jos turės būti vykdomos iki Sutarties galiojimo pabaigos, net ir tuo atveju, jei pasikeistų keliančiu riziką pripažintas akcininkas ar kiti, Komisijos nuomone, egzistuojantys rizikos veiksniai, be to, nėra jokio teisinio mechanizmo, kaip atlikti naują rizikingumo vertinimą ir panaikinti rekomendacijas, net jei Komisija pati norėtų tai padaryti. (Duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas prašymas ištirti, ar Įstatymo 12 straipsnio 20 dalis, atmetanti rizikos veiksnių, nurodytų Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pašalinimo galimybę, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui ir teisinės valstybės principui (byla Nr. KT176-A-S 163/2021). (Duomenys neskelbtini).

20.       Pareiškėjų vertinimu, galimai dėl to, kad taikytinų rekomendacijų turinys nėra reglamentuotas jokiu teisės aktu, Komisija nustatė rekomendacijas, prieštaraujančias tarptautinės ir nacionalinės teisės normų reikalavimams, nelogiškas, neišsamiai ir neaiškiai suformuluotas, todėl ne tik Sprendimo 2.1, 3.2 punktais nustatytos rekomendacijos, bet ir kitos Bendrovei nurodomos Sprendimo rekomendacijos turi būti panaikintos, net jei teismas paliktų galioti Sprendimo 1 punktą. Nurodė, kad Sprendimo 3.6 punkto rekomendacija (duomenys neskelbtini). Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Sankcijų įgyvendinimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardintos valstybės institucijos, atsakingos už ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą, o ūkio subjektams šis įstatymas priežiūros funkcijų nesuteikia, taigi nėra jokio kito teisės akto, leidžiančio trečiajam suinteresuotam asmeniui vykdyti viešojo administravimo funkcijas ekonominių sankcijų taikymo priežiūros srityje ir sustabdyti civilinės sutarties vykdymą, taip pat nėra nustatyta tokio pobūdžio priežiūros procedūros.

21.       Laikėsi pozicijos, kad Sprendimo 2.3, 3.3 ir 3.4 punktų rekomendacijos aiškiai neteisėtos, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad, sutinkamai su VAĮ 41 straipsnio 1 dalimi, valstybės įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais ar įstatymų įgaliotos institucijos priimtu teisės aktu, (duomenys neskelbtini).

22.       Teigė, kad rekomendacijos priimtos ignoruojant Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą, be kita ko, nustatantį, kad tarptautiniams krovinių vežimams šios Taisyklės taikomos tais atvejais, kurie nėra reglamentuoti tarptautinio krovinių vežimo sutarčių taisyklėse. Nurodė, kad krovinių vežimą iš Baltarusijos į trečiąsias šalis per Lietuvos teritoriją reguliuoja Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – ir SMGS), citavo SMGS 12 ir 18 straipsnių nuostatas ir akcentavo, kad komercinis aktas įforminamas tik tais atvejais, kai išvardytos pažaidos galėjo atsitikti nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo gavėjui momento. Pažymėjo, kad nors Sprendimo 2.3, 3.3 ir 3.4 punktų rekomendacijos, formaliai žiūrint, skirtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, tačiau jos neabejotinai pažeidžia Bendrovės interesus, (duomenys neskelbtini).

23.       Pareiškėjai apibendrindami padarė išvadą, kad visos aukščiau aptartos atsakovo rekomendacijos neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, taip pat 8 straipsnio 2 dalies reikalavimo, pagal kurį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, todėl, nustatydamas tokias rekomendacijas, atsakovas ignoravo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, išsamumo principus, todėl tokias rekomendacijas nustatantis Sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

24.       Atsakovas Komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25.       Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovas prašė vadovautis šiai bylai aktualiu Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. KT116-A-N10/2022, kuriuo pripažinta, kad Įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Konstitucijai, taip pat įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3623-1064/2022 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022, kurie priimti tarp tų pačių šalių ir kuriose nustatytos labai panašios, kaip ir šioje byloje, faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad minėtuose sprendimuose teismai motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjų reiškiamų analogiškų prašymų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, o pareiškėjai naujų argumentų, remiantis kuriais jie grindžia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, skunde nenurodė.

26.       Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Komisija turėjo teisę pradėti ir atlikti Sutarties patikrą, nes šį sandorį sudarė nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, todėl jis pateko į Įstatymo taikymo sritį. Sutarties patikrą inicijavo tokią teisę turintis subjektas – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė AB „LTG Infra“, kuri yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė, priskirtina prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių (Įstatymo 2 priedo 13 punktas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir GTK) 23 str. 1 d.).

27.       (Duomenys neskelbtini).

28.       (Duomenys neskelbtini).

29.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjų skunde reiškiama pretenzija dėl pareiškėjo I. U. neinformavimo apie Sutarties patikrą nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga, nes jis nėra Komisijos vertintos Sutarties šalis, todėl asmeniškai jį informuoti apie pradėtą Sutarties patikrą nebuvo teisinio pagrindo, tokio pagrindo skunde nenurodė ir pareiškėjai, todėl, priešingai nei teigiama skunde, Įstatyme nustatyta Sprendimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista.

30.       Nesutiko su deklaratyviais pareiškėjų skundo teiginiais dėl Komisijos narių kompetencijos vertinti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir galimo jų šališkumo. Pažymėjo, kad Komisija sudaroma Vyriausybės nutarimu, jos personalinę sudėtį tvirtina Ministras Pirmininkas, ši informacija skelbiama viešai, o Komisijos nariams keliami reikalavimai yra įtvirtinti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Nepagrįstomis laikė ir pareiškėjų abejones, kad galimai Komisijos nariai nespėja susipažinti su Komisijai pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad Aprašo 40 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visi artimiausiame Komisijos posėdyje numatomi svarstyti gauti dokumentai (jeigu jie nepažymėti slaptumo žyma) Komisijos nariams pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomo Komisijos posėdžio, taigi Komisijos nariai turi pakankamai laiko iki Komisijos posėdžio susipažinti su numatomais svarstyti dokumentais.

31.       (Duomenys neskelbtini).

32.       Pažymėjo, kad Komisija, vertindama galimus Bendrovės veiksmus rizikų ar grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste, nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

33.       Komisijos teigimu, (duomenys neskelbtini).

34.       Komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

35.       Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

36.       Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini).

37.        (Duomenys neskelbtini).

38.       Komisija nurodė nesutinkanti su pareiškėjų teiginiais, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jame pateiktose rekomendacijose aiškiai nurodyta, kokių konkrečių veiksmų šalys turi imtis ir kaip jos turi bendradarbiauti, kad ketinama sudaryti Sutartis nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui, o jų turinys patvirtina, jog Sutarties šalims nustatytos rekomendacijos yra nukreiptos siekiant Įstatyme nustatytų tikslų ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

39.       Laikėsi pozicijos, kad yra nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog Komisijos Sprendimas Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 9 d. direktyvos (ES) Nr. 2015/1535 (toliau – ir Direktyva (ES) Nr. 2015/1535) ir ją į Lietuvos teisės sistemą perkeliančio Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 patvirtintų Taisyklių 3.8.1 ir 3.8.2 papunkčių apibrėžiančių „Techninio reglamento“ sąvoką kontekste turėtų būti vertinamas kaip techninis reglamentas ir notifikuotinas Europos Komisijai. Akcentavo, kad Komisijos Sprendimas priimtas vertinant konkrečią Sutartį, o juo nustatytos rekomendacijos taikomos Sutarties šalims, todėl toks individualaus pobūdžio teisės aktas negali būti prilyginamas techniniam reglamentui Direktyvos (ES) Nr. 2015/1535 prasme. Pažymėjo, kad SESV nustato kiekvienos valstybės narės teisę ir diskreciją nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti proporcingus apribojimus, jeigu tai būtina viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo užtikrinimo interesais (SESV 4 str.), o SESV įtvirtintos laisvo kapitalo ir paslaugų teikimo laisvės nėra absoliučios: SESV nustato, kad šios laisvės gali būti ribojamos, atsižvelgus į valstybės narės nacionalinio saugumo interesus (SESV 36, 52 ir 65 str.). Europos Sąjungos (toliau – ir ES) antriniai teisės aktai taip pat nustato valstybių narių teisę imtis priemonių, pagrįstų valstybės saugumo interesais, tai patvirtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB preambulės 78 konstatuojamoji dalis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2009 m. gegužės 25 d. rekomendacijų 3 dalis.

40.       Apibendrindamas padarė išvadą, kad Komisijos Sprendime nustatytos Sutarties šalims privalomos rekomendacijos atitinka siekiamus tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, o vertinant Komisijos Sprendimu nustatytų rekomendacijų proporcingumą, būtina atsižvelgti bei įvertinti ir tai, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas, reguliuojant valstybėje ūkinę veiklą.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42.       (Duomenys neskelbtini).

43.       (Duomenys neskelbtini).

44.       Laikėsi pozicijos, kad Komisijai Sprendimu nustačius AB „LTG Infra“ rekomendacijas, trečiasis suinteresuotas asmuo privalo jas vykdyti, o jų pagrįstumu ir teisėtumu neturi pagrindo abejoti.

45.       Nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiu, jog negali būti ginčo, kad atsakovo tikrinta ketinama sudaryti Sutartis įtvirtintų civilinį sandorį, sudaromą naudojantis įstatymų suteikiamomis civilinėmis teisėmis. Nurodė, kad AB „LTG Infra“ prievolė sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą pateikusia geležinkelio įmone (vežėju) įtvirtinta GTK 29 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis, visų pirma, yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas, o CK nuostatos šios sutarties sudarymui ir vykdymui taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Įstatymas ir GTK. Pažymėjo, kad naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartys su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) yra pasirašomos pagal atitinkamo TTT galiojimo laikotarpiu AB „LTG Infra“ interneto svetainėje skelbiamuose Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodomą šios sutarties tipinę formą. Nuostatuose įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarčių sudarymą, buvo numatytas ir Bendrovei pateiktame ketinamos sudaryti Sutarties projekte (Sutarties projekto preambulės a ir b punktuose bei 15.4.1 punkte), kas patvirtina, kad Bendrovė aiškiai suprato, kokias pasekmes gali turėti jos teisėms, kylančioms iš ketinamos sudaryti Sutarties, AB „LTG Infra“ kreipimasis į atsakovą dėl ketinamos sudaryti Sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros ir šio kreipimosi pagrindu priimti Komisijos ar Vyriausybės sprendimai.

46.       Nepagrįstais laikė Bendrovės argumentus, kad Sprendimo (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad Komisijos rekomendacijos negalėjo būti priimtos vėliau, kadangi pagal GTK 29 straipsnio 5 ir 6 dalis naudojimosi viešąją geležinkelių infrastruktūra sutartis yra sudaroma kiekvienam konkrečiam TTT galiojimo laikotarpiui, o ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. Vertinant šį GTK reglamentavimą kartu su GTK 296 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki TTT įsigaliojimo dienos bei faktine aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su GTK 291 straipsnio 7 dalyje trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyta prievole (gavus paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šios paraiškos gavimo dienos Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreipiasi dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros), atsakovo sprendimas ketinamos sudaryti Sutarties pagrindu buvo priimtas laiku, t. y. kad sudarant Sutartį su Bendrove AB „LTG Infra“ užtikrintų savalaikį nurodyto GTK reglamentavimo laikymąsi.

47.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į Bendrovės argumentus, kad (duomenys neskelbtini).

48.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, skundo argumentai, susiję su, pareiškėjų teigimu, AB „LTG Infra“ šališkumu ir galimu būsimu nepagrįstu ketinamos sudaryti Sutarties nevykdymu bei tyčiniais veiksmais kreipiantis į atsakovą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad AB „LTG Infra“ kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti ketinamos sudaryti Sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, vykdydamas GTK 291 straipsnio 7 dalyje nustatytą prievolę bei vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 1 d punktu, tačiau šios patikros procedūroje nedalyvavo ir jokių sprendimų nepriėmė. (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ketinamos sudaryti Sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra nieko bendra neturi su konkurencijos ribojimu, kai vertinamos rizikos ir grėsmės nacionalinio saugumo interesams (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

49.       Dėl pareiškėjų skundo teiginio, kad Sprendimas pakenkė Bendrovės dalykinei reputacijai ar konkurencinį pranašumą kitai įmonei, pažymėjo, jog geležinkelio įmonė (vežėjas) AB „LTG Cargo“ vežti OAO „Belaruskalij“ produkcijos negali dėl 2022 m. sausio 12 d. priimto Vyriausybės nutarimo Nr. 34-K-2, todėl pareiškėjas nepagrindė, kaip Komisijos Sprendimas galėjo suteikti konkurencinį pranašumą kitai geležinkelio įmonei (vežėjui). Dėl skunde nurodomo atsakovo Sprendimo įtakos Bendrovės reputacijai akcentavo, kad Sprendimu buvo pripažinta, jog Sutartis kelia riziką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, Sutarties šalims nustatytos privalomos rekomendacijos, kurių laikantis Sutartis, o ne Bendrovė, nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui.

50.       Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini).

51.       Nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, kad (duomenys neskelbtini). 

52.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat netenkinti pareiškėjų prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar atitinkamos Įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijai.

53.       Nurodė, kad VSD pagal kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymu ir jį įgyvendinančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atlikęs išsamią surinktos žvalgybos informacijos analizę, 2022 m. liepos 11 d. raštu Nr. 19-662S „Dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ (toliau – ir Raštas) Komisijai pateikė turimą informaciją apie AB „LTG Infra“ sandorį su bendrove UAB „Gargždų geležinkelis“.

54.       (Duomenys neskelbtini).

55.       Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

56.       Trečiasis suinteresuotas asmuo citavo kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose nustatytas aplinkybes, aktualias nagrinėjamo ginčo kontekste, susijusias su UAB „Birių krovinių terminalas“ ir OAO „Belaruskalij“ sąsajomis su Baltarusijos režimu ir jų atitiktimi nacionalinio saugumo interesams.

57.       VSD manymu, yra pakankamai neįslaptintos informacijos, patvirtinančios Sandorio neatitiktį nacionalinio saugumo interesams, tačiau pažymėjo, jog yra reikšminga ir įslaptinta informacija, kuri detalizuoja, sukonkretina ir papildo neįslaptintus duomenis.

 

II.

 

58.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

59.       Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl šių Komisijos 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. PD-30 dalių teisėtumo ir pagrįstumo: 1) Sprendimo motyvuojamosios dalies 36 punkto, kurį ginčija pareiškėjai Bendrovė ir I. U.: 2) Sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.2, 3.3, 3.4, 3.6 punktų, kuriuos ginčija pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“.

60.       Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

61.       (Duomenys neskelbtini).

62.       (Duomenys neskelbtini).

63.       Komisija 2022 m. birželio 16 d. posėdyje priėmė sprendimą pradėti (duomenys neskelbtini).

64.       Komisija Sprendimu nutarė:

64.1.                      (Duomenys neskelbtini).

64.2.                      (Duomenys neskelbtini):

64.3.                      (Duomenys neskelbtini).

64.4.                      (Duomenys neskelbtini).

64.5.                      (Duomenys neskelbtini).

64.6.                      (Duomenys neskelbtini):

64.7.                      (Duomenys neskelbtini).

64.8.                      (Duomenys neskelbtini).

64.9.                      (Duomenys neskelbtini).

64.10.                      (Duomenys neskelbtini).

64.11.                      (Duomenys neskelbtini).

64.12.                      (Duomenys neskelbtini).

64.13.                      (Duomenys neskelbtini).

64.14.                      (Duomenys neskelbtini).

64.15.                      (Duomenys neskelbtini):

64.16.                      (Duomenys neskelbtini). 

64.17.                      (Duomenys neskelbtini).

65.       Dėl Komisijos įgaliojimų, šališkumo, kompetencijos ir Sprendimo priėmimo procedūros teismas nurodė kad:

65.1.                      Pareiškėjai skunde teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo prioritetas prieš CK normas nebuvo nustatytas, todėl jos turi būti taikomos sprendžiant dėl Bendrovės teisės sudaryti Sutartį ir ją vykdyti be įstatymuose nustatytų apribojimų, sandorio galiojimo, nutraukimo ir kiti klausimai turi būti sprendžiamai ir vertinami teisme, todėl tai nepriklauso viešojo administravimo subjekto kompetencijai, pastarajam rekomendacijomis iš anksto Sutarties šalims uždraudžiant naudotis dalimi Sutartimi suteikiamų teisių bei vykdyti dalį ja prisiimtų įsipareigojimų, taip pažeidžiant CK įtvirtintą sutarties laisvės principą. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad, priimdama Sprendimą, Komisija nesprendė dėl civilinės sutarties galiojimo, nutraukimo ir pan., nes tik nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini). Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jei nustatoma, jog sandorio pagrindu sandorio šaliai būtų ar yra suteiktos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba trečiasis asmuo kelia riziką, toks sandoris laikomas keliančiu riziką. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami laikantis Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos. Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta Komisijos kompetencija atlikti patikrą ir nustatyta, kad Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo (nagrinėjamu atveju dėl Sandorio) atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurioje konstatuojama, kad investuotojas (nagrinėjamu atveju Sandoris): 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus; 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui; 3) investuotojas (nagrinėjamu atveju Sandoris) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Akivaizdu, kad Komisijos kompetencija atlikti Sandorio patikrą ir vertinti, ar jis kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, bei teikti rekomendacijas yra įtvirtinta Įstatyme, taigi patikros atlikimas ir rekomendacijų nustatymas pats savaime nereiškia Sandorio nuginčijimo ar jo nutraukimo, todėl pareiškėjų skunde cituojamos CK nuostatos, pagal kurias sandoriui nuginčyti yra būtinas teismo sprendimas, nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Vertinant skundo teiginius, kad Komisijos nustatytos rekomendacijos riboja pareiškėjų teises, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 1.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė įstatymu apriboti civilines teises, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, o šiuo atveju Sutarties patikra buvo atliekama ir rekomendacijos nustatytos vadovaujantis Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, taigi ribojimai buvo nustatyti įstatymu. Sutinkamai su GTK 29 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas, taigi CK nuostatos šios sutarties sudarymui ir vykdymui taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Įstatymas ir GTK.

65.2.                      Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad Sprendimo rekomendacijomis iš anksto Sandorio šalims yra uždraudžiama naudotis dalimi juo suteikiamų teisių bei vykdyti dalį prisiimtų įsipareigojimų. Pagal GTK 29 straipsnio 5 ir 6 dalis naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis yra sudaroma kiekvienam konkrečiam TTT galiojimo laikotarpiui, o ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. GTK 296 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki TTT įsigaliojimo dienos, kas reiškia, kad 2022–2023 m. TTT turi įsigalioti 2022 m. gruodžio 10 d. 24 val. 00 min. GTK 291 straipsnio 7 dalyje trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyta prievolė gavus paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreiptis dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Sprendimu nustatytos rekomendacijos nelaikytinos iš anksto suvaržančiomis Sandorio šalių teises ir užkertančiomis kelią vykdyti įsipareigojimus.

65.3.                      Pareiškėjai skunde taip pat kelia abejones dėl Komisijos narių kompetencijos ir galimo jų šališkumo priimant Sprendimą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė sudaro Komisiją ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos; Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos; paskirti Komisijos nariai pasirašo nešališkumo investuotojams deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurių turinio reikalavimus nustato Aprašas; Komisijos nariu negali būti valstybės politikas. Aprašo 38 ir 39 punktai, be kita ko, nustato, kad Komisijos nariai turi turėti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“; Komisijos nariai iš institucijų gautą informaciją ir / ar informaciją, sužinotą dirbant Komisijoje, turi teisę naudoti tik Komisijos nario funkcijoms ar Komisijos veiklos užtikrinimo funkcijoms atlikti; Komisijos nariai turi būti pasirašę nešališkumo investuotojams deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kuriame pasižada atliekant Komisijos nario funkcijas būti nešališki, o konfidencialią informaciją naudoti tik Komisijos nario funkcijoms atlikti ir šios informacijos neatskleisti, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi Komisijos nariams keliami reikalavimai yra įtvirtinti Įstatyme ir Apraše, jokie kiti specialūs reikalavimai (tam tikros krypties išsilavinimas, patirtis atitinkamoje srityje ir pan.) nėra nustatyti, todėl pareiškėjams skunde tik deklaratyviai nurodžius abejones dėl Komisijos narių kompetencijos ir galimo jų šališkumo, tačiau jų konkrečiai neįvardijus ir nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

65.4.                      Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad Komisijos nariai Sprendimą priėmė nebūdami nuodugniai susipažinę su visa medžiaga, nes jie atvyksta tik į konkretų posėdį, be to, Sprendimas yra didelės apimties, todėl posėdžio metu jis negalėjo būti surašytas, t. y. buvo surašytas ir nulemtas dar prieš posėdį realiai ne pačių Komisijos narių arba surašytas po posėdžio ir Komisijos nariai jo nematė. Aprašo 40 punktas nustato, kad Komisijos sprendimai, išskyrus Aprašo 54 punkte nurodytą išimtį, priimami posėdžiuose, visi artimiausiame Komisijos posėdyje numatomi svarstyti gauti dokumentai (jeigu jie nepažymėti slaptumo žyma) Komisijos nariams pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomo Komisijos posėdžio, pranešant jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką, o Aprašo 52 punkte įtvirtinta, kad Komisijos pirmininkas, per Aprašo 50 ir 51 punktuose nurodytus terminus gavęs bent vieną Aprašo 49 punkte nurodytų institucijų išvadą, kurioje nurodoma investuotojo atitiktis bent vienam Įstatymo 11 straipsnyje nustatytam kriterijui, organizuoja Komisijos posėdį ir pagal Aprašo 40 punktą pateikia Komisijos nariams visą su numatomu Komisijos posėdžiu susijusią informaciją (jeigu ji nepažymėta slaptumo žyma); jeigu pateikta informacija pažymėta slaptumo žyma, su tokia informacija Komisijos nariams, Vyriausybės kanceliarijos atstovams, taip pat Teisingumo ministerijos atstovui, kuris kviečiamas į Komisijos posėdį pagal Aprašo 53 punktą, ir atitinkamos valdymo srities ministrui, kuris yra atsakingas už nutarimo projekto rengimą pagal Aprašo 59 punktą, suteikiama galimybė susipažinti Vyriausybės rūmų patalpose. Paminėtas teisinis reguliavimas paneigia pareiškėjų argumentus, kad Komisijos nariai priimdami Sprendimą galėjo būti nesusipažinę su medžiaga, nes, pareiškėjų teigimu, ją gauna tik atvykę į posėdį. Atsakydama į pareiškėjų skundo argumentus, kad Komisija dėl didelės Sprendimo apimties jo negalėjo surašyti posėdžio metu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Aprašo 58 punktą Komisijos išvada, kad investuotojas (šiuo atveju Sandoris) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jos priėmimo įforminama Komisijos posėdžio protokolo išrašu, taigi Komisijos Sprendimas, kuris priimtas vienbalsiai, turėjo būti priimtas ir įformintas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, todėl šie pareiškėjų deklaratyvūs teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

65.5.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinius įrodymus, nenustatė ir Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų. Pareiškėjas I. U. skunde teigia, kad jam nebuvo teikiami jokie pranešimai apie Komisijos veiksmus ir priimtus sprendimus, taip suvaržant jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju I. U. nebuvo Komisijos vertinto Sandorio šalis, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo informuoti jį apie pradėtas procedūras ir jų baigtį. Pareiškėjas skundą teismui dėl Komisijos Sprendimo dalių panaikinimo padavė laiku, todėl jo teisės nebuvo suvaržytos. Bendrovė skunde teigia, kad Komisija, nusprendusi pradėti Sandorio patikrą, apie tai jai nepranešė, todėl jai buvo atimta galimybė teikti Komisijai dokumentus ir informaciją. Šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija 2022 m. gegužės 26 d. apsvarsčiusi AB „LTG Infra“ kreipimąsi nustatė, kad tikslinga gauti papildomą informaciją iš UAB „Gargždų geležinkelis“ apie akcininkų struktūrą ir Bendrovės planuojamus vežti krovinius pagal Sutartį, todėl 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-1569 kreipėsi į Bendrovę dėl informacijos pateikimo, jai buvo užduoti klausimai, susiję su ketinama sudaryti Sutartimi, taigi akivaizdu, kad jai buvo sudaryta galimybė teikti Komisijai informaciją ir dokumentus, kuria ji pasinaudojo ir pateikė Komisijai 2022 m. birželio 9 d. raštu Nr. 105, kurią priimdama Sprendimą Komisija vertino kartu su kita iš AB ,,LTG Infra“ ir valstybės institucijų gauta informacija.

66.       (Duomenys neskelbtini), kad:

66.1.                      Sprendimo motyvuojamosios dalies 36 punkte Komisija padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai skunde teigia, kad tokia išvada nepagrįsta, ji kenkia pareiškėjo I. U., kaip verslininko, reputacijai, geram vardui, nulemia kitų jam nepalankių sprendimų ateityje priėmimą bei sukelia netiesioginius nuostolius.

66.2.                      Įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 4 d.) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos atliekama sandorio patikra susideda iš: 1) vertinimo pagal toliau nurodytus kriterijus, ar: a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis); b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą; c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui; 2) sandorio šalies patikros ar trečiojo asmens patikros, kuri atliekama vertinant sandorio šalį ar trečiąjį asmenį pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarkos bei sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 10 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis, kai nėra atliekama investuotojo patikra.

66.3.                      Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad investuotojas (nagrinėjamu atveju Sandoris) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu: jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (2 p.); jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms (3 p.); yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams (10 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju Komisija atliko ne investuotojo, o Sandorio, kurio viena šalimi yra UAB „Gargždų geležinkelis“, patikrą, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą atsakovo atliekama patikra turėjo susidėti iš Sandorio šaliai juo suteikiamų teisių įvertinimo ir Sandorio šalies ar trečiojo asmens patikros pagal Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus kriterijus, be kita ko, vertinant, ar Sandorio šalis ar trečiasis asmuo metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, taip pat ar yra kitų pagrįstų duomenų dėl Sandorio šalies rizikos ar neatitikties nacionalinio saugumo interesams.

66.4.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. U. nėra nei tikrinamo Sandorio šalis, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme, todėl vertinant Sandorio patikrą pagrįstai ginčijamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje jo atžvilgiu nebuvo priimtas joks sprendimas, tačiau I. U. turimi ryšiai ir sąsajos su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis buvo aktualūs Komisijai vertinant UAB „Gargždų geležinkelis“, t. y. tikrinto Sandorio šalį.

66.5.                      Ginčijamame Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su I. U. sąsajomis su Bendrove ir juridiniais ir fiziniais asmenimis, o atitinkamai pastarųjų – su Baltarusijos autoritarinio režimo valdomomis įmonėmis, pareiškėjai skunde neneigė ir jų neginčijo, o iš esmės nesutiko tik jų pagrindu Komisijos padarytomis išvadomis, teigdami, kad Komisijos Sprendimo motyvuojamosios dalies 36 punktas (duomenys neskelbtini) yra nemotyvuotas bei priimtas be jokio faktinio pagrindo. Vertindama šiuos pareiškėjų skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių; auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką; papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą (Strategijos 16 p.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės ginčo nagrinėjimui aktualiame prieš tai paminėtame teisinio reglamentavimo kontekste sudarė Komisijai pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, (duomenys neskelbtini).

66.6.                      Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Komisija 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. PD-5 jau yra nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini).

67.       Dėl pareiškėjui UAB „Gargždų geležinkelis“ ir AB „LTG Infra“ nustatytų rekomendacijų teismas nurodė, kad:

67.1.                      Komisijos Sprendimo 1 punktu pripažinus, kad (duomenys neskelbtini).

67.2.                      Bendrovė skunde nurodo, kad rekomendacijos, uždraudžiančios (duomenys neskelbtini), esmingai ir neproporcingai apribos jos veiklą, padarys didžiulę turtinę žalą bei pakenkė dalykinei reputacijai, tačiau skunde nurodo ir visiškai prieštaringus argumentus, teigdama, kad Sprendimo 19 punkte Komisija nepagrįstai nurodo, kad (duomenys neskelbtini).

67.3.                      Pareiškėjo vertinimu, (duomenys neskelbtini) turėjo būti laikomasi Direktyvoje Nr. 2015/1535 nustatytų priemonių, kad techniniais reglamentais nebūtų sudarytos kliūtys prekybai tarp valstybių, taigi ir Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 patvirtintų Taisyklių dėl techninių reglamentų nuostatų, kas reiškia, kad apie techninio reglamento projektą (Sprendimo projektą) turėjo būti informuota Europos Komisija, tačiau tai nebuvo padaryta, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo argumentų, akcentuoja, kad Komisijos Sprendimas yra priimtas vertinant konkrečią Sutartį, juo nustatytos rekomendacijos yra taikomos ketinamos sudaryti Sutarties šalims, tačiau juo jokios sankcijos nebuvo nustatytos, todėl Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu ir negali būti prilyginamas techniniam reglamentui Direktyvos (ES) Nr. 2015/1535 prasme, be to, Sprendimu nustatytos rekomendacijos yra nukreiptos į įmonės iš trečiosios šalies, nepriklausančios Bendrijai, produkcijos vežimą, todėl nelaikytinos laisvo prekių judėjimo Bendrijos viduje suvaržymu ES teisės prasme, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

67.4.                      Bendrovė skunde nurodo, kad nėra aišku, kaip (duomenys neskelbtini). 

67.5.                      Bendrovė skunde ginčija ir rekomendacijas, (duomenys neskelbtini).

67.6.                      Įstatymų leidėjas, suteikdamas Komisijai įgaliojimus priimti sprendimą, įtvirtintą Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punkte, suteikė jai teisę bei pareigą nustatyti ir rekomendacijas, kurių laikantis investuotojo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui. Komisijai suteikta diskrecija priimti rekomendacijas, tačiau tai nereiškia, kad pastarosios galėtų būti tokios, kurios negalėtų užkardyti potencialios rizikos nacionaliniam saugumui, būtų prasilenkiančios su teisingumo bei protingumo kriterijais. (Duomenys neskelbtini).

68.       Pareiškėjai skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos Įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, taip įvertinti, ar Aprašo 58 punkto nuostatos neprieštarauja Įstatymui (toliau – ir Prašymas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad analogišką prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pareiškėjai reiškė ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI2-3623-1064/2022, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl tarp tų pačių šalių dėl Komisijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo dalių panaikinimo, kuriame buvo nustatytos labai panašios, kaip ir nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. VAAT pareiškėjų prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkino, o LVAT, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, administracinėje byloje 2022 m. rugsėjo 16 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022 šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritarė, nurodydamas, kad pareiškėjų kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Akcentuotina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. KT116-A-N10/2022 yra pripažinta, kad Įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose VAAT ir LVAT priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjų reiškiamų analogiškų prašymų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, taip pat į Konstitucinio Teismo nutarime konstatuotas aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjai naujų argumentų, remiantis kuriais jie grindžia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, skunde nenurodė, jų Prašymas netenkino. 

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu procedūrinių pažeidimų nenustatyta, o 2022 m. liepos 14 d. Komisijos sprendime yra nurodytas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei pateikti išsamūs argumentai, iš kurių galima suprasti dėl ko ketinamas sudaryti Sandoris pripažintas keliančiu riziką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, taip pat į tai, kad Bendrovei ir AB „LTG Infra“ pateiktos rekomendacijos yra aiškios ir suprantamos, padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

 

III.

 

70.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, – visiškai patenkinti pareiškėjų skundą; 2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: a) Ar Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies nuostata „Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1-5 <...> punktuose nustatytiems kriterijams <...>, priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas: <...> 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui“ ir 12 straipsnio 15 dalies nuostata „Jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija <...> priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas <...> kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos)“ neprieštarauja: konstituciniam teisinės valstybės principui; Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims; Konstitucijos 109 straipsniui; Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalims; Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai; Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims; b) Ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas tiek, kiek jame nėra nustatyti reikalavimai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos teikiamų rekomendacijų turiniui, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; c) Ar Įstatymas tiek, kiek jame nėra nustatyti reikalavimai asmens ryšių, leidžiančių asmenį pripažinti keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, turiniui, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

71.       Pareiškėjai akcentuoja, kad Įstatyme nėra nustatyta Komisijos teisė rekomendacijomis pakeisti ar panaikinti sutarčių sąlygas, uždrausti jas vykdyti, nereglamentuotas rekomendacijų turinys, todėl pripažintina, kad rekomendacijų / ribojančiųjų priemonių klausimu Įstatymas nėra nustatęs jokių normų, kurias galima būtų vertinti kaip specialiąsias CK atžvilgiu. Komisijos sprendimų, nustatant rekomendacijas, pobūdis, ribos nėra apibrėžtos ir GTK. Todėl darytina išvada, kad Komisija, piktnaudžiaudama jai suteikta neribota diskrecija, Sprendimu nustatė CK normoms prieštaraujančias rekomendacijas.

72.       Teismas sprendime pripažino, jog Komisijos „rekomendacijos nelaikytinos iš anksto suvaržančiomis Sandorio šalių teises ir užkertančiomis kelią vykdyti įsipareigojimus“, tačiau, kuo motyvuodamas teismas padarė tokią išvadą – pareiškėjai nesupranta, bet teigia, jog galima numanyti, kad teismas norėjo pasakyti, jog tol, kol neįsigaliojo Sutartis ir 2022-2023 m. tarnybinis traukinių tvarkaraštis, rekomendacijos praktiškai nėra taikomos. Su tokia teismo nuomone pareiškėjai nesutinka, nes tai, kad Komisija 2022 m. liepos 14 d. Sprendimu nustatė rekomendacijas, kurios taikomos nuo 2022 m. gruodžio 11 d., ir reiškia būtent tai, kad rekomendacijos nustatytos „iš anksto“. Vienas iš pareiškėjų skundo teismui motyvų ir buvo susijęs su tuo, kad Komisija Sprendimo priėmimo metu egzistavusiomis aplinkybėmis pagrindė Sprendimą dėl būsimos Sutarties, kuri realiai pradėta vykdyti tik po 5 mėnesių, kai pagrindą Sprendimui davusios faktinės aplinkybės gali būti visiškai pasikeitusios. Pažymi, kad Įstatyme nenumatytas mechanizmas, kuris leistų subjektui, kurio atžvilgiu pritaikytos rekomendacijos, pačiam inicijuoti Komisijoje ar kitoje institucijoje rekomendacijų panaikinimą ar pakeitimą pasikeitus aplinkybėms, taigi, Sprendimu nustatytos rekomendacijos jau galioja ir bus taikomos per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, ir pareiškėjas jam skirtais vežimo pajėgumais negali pasinaudoti tam tikrų prekių pervežimui. Apskųsti Komisijos Sprendimą pareiškėjai privalėjo per įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą, todėl negalėjo laukti, kol 2022-2023 m. tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalios ir Komisijos rekomendacijos taps įgyvendinamomis praktiškai bei sukels realius nuostolius.

73.       Pareiškėjai skundo 33-38 punktuose buvo nurodę argumentus dėl Komisijos šališkumo, paaiškindami, jog įstatyminė Komisijos sudarymo tvarka savaime sudaro prielaidas šališkiems sprendimams priimti ir dėl to buvo prašyta teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ištyrimo, ar Įstatymo normos, numatančios tokio pobūdžio sprendimų priėmimą ne teisme, bet Komisijoje, neprieštarauja Konstitucijos normoms bei principams, ypač – valdžių padalijimo principui. Situacijos nekeičia tai, kad Komisijos nariai nėra politikai, nes jie yra arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kuriuos į pareigas priima politikai, arba karjeros valstybės tarnautojai, saistomi pavaldumo santykių su politikais arba politinio pasitikėjimo tarnautojais (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2, 6, 9 d.), ir kurie negali būti vertinami kaip nepriklausomi ir nešališki priimant jiems sprendimus. Pagal Įstatymą pareikšti nušalinimo administracinę procedūrą vykdantiems valstybės tarnautojams pareiškėjai teisės neturėjo, nors tokia teisė turėtų būti suteikta pagal VAĮ 22 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Pasisakydami apie Komisijos narių kvalifikaciją, pareiškėjų įsitikinimu, su civiliniais sandoriais, sankcijomis, juridinių ir fizinių asmenų teisėmis, nuosavybės ir kitų asmens konstitucinių teisių ribojimu susijusius sprendimus, taikant tikrai painias ir prieštaringas Įstatymo normas, tinkamai gali priimti tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys, todėl tie klausimai turi būti sprendžiami teisme. Remdamiesi viešai prieinamais šaltiniais pareiškėjai įsitikino, kad daugelis Komisijos narių tokio išsilavinimo neturi, ir šios pareiškėjų nurodytos aplinkybės atsakovas neginčijo.

74.       Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, teigiantį, jog Sprendimą surašė ne Komisijos nariai, nurodydamas, kad tai tik pareiškėjų deklaratyvūs nepagrįsti teiginiai. Su tokia išvada pareiškėjai nesutinka, nes Sprendimas surašomas per dvi dienas nuo Komisijos posėdžio (ir tai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo normoms), tačiau po surašymo Komisijos narių balsavimui Sprendimas nebepateikiamas ir jų nepasirašomas. Vertinant logiškai, nėra įmanoma, kad Komisija posėdyje būtų sutarusi ir nusprendusi dėl kiekvieno iš pareiškėjų įtakos nacionaliniam saugumui pobūdžio, kiekvieno ryšio, reikšmingo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, detalaus išaiškinimo, kiekvienos konkrečios rekomendacijos ir kažkas iš dalyvavusių Komisijos posėdyje visa tai būtų tiksliai papasakojęs vėliau Sprendimą surašiusiam neįvardintam asmeniui. Atsižvelgiant dar į tai, kad Komisija tame pačiame posėdyje sprendė ir daugiau klausimų, akivaizdu, jog Komisijos posėdyje nutarimai galėjo būti aptarti tik nedetaliai, o po to bendrais bruožais perteikti Sprendimą surašančiam asmeniui, tai yra, ne Komisija priėmė tokios redakcijos Sprendimą, kokį dabar skundžia pareiškėjai.

75.       Teismo posėdžio metu atsakovui atstovavo atstovė, kuri kitoje anksčiau nagrinėtoje byloje buvo pripažinusi, kad Komisijos posėdyje rekomendacijos tik aptariamos, Komisija balsuoja iki surašant sprendimą, o sprendimą jau po posėdžio surašo Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė; sprendimą pasirašo posėdžio pirmininkas ir Komisijos nariams surašytas sprendimas nebesiunčiamas. Šioje byloje pareiškėjų atstovė bandė detaliai išsiaiškinti su Sprendimo surašymu susijusias aplinkybes, tačiau ta pati atstovė nė į vieną klausimą nedavė aiškaus atsakymo, o teismas šių aplinkybių netyrė ir netgi kliudė pareiškėjų atstovei išsiaiškinti tiesą.

76.       Teismas nesutiko su skundo argumentu dėl Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimo, įvykdyto nepranešus pareiškėjui apie pradėtą patikrą. Teismas nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. Komisija atsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. S-1569, todėl pareiškėjas turėjo galimybę teikti Komisijai dokumentus ir informaciją. Pareiškėjai nesutinka su tokia teismo išvada, nes Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis reikalauja pranešti apie pradėtą patikrą, o minėtu raštu Komisija tik pareikalavo pateikti jai informaciją, kuri buvo reikalinga nuspręsti, ar tokią patikrą apskritai reikia pradėti. Kaip nurodyta Sprendimo 1(4) punkte, patikra buvo pradėta tiktai 2022 m. birželio 16 d., tad apie ją pareiškėjas tikrai negalėjo būti informuotas 2022 m. gegužės 27 d.

77.       Taigi, pareiškėjas nežinojo apie vykdoma patikrą ir, be abejo, negalėjo žinoti, koks tos patikros objektas ir kokią informaciją ar dokumentus vertėtų Komisijai pateikti, todėl apsiribojo Komisijos paprašytos informacijos pateikimu. Tokiu būdu, pareiškėjo teisė būti išklausytam administracinėje procedūroje buvo paneigta.

78.       Spręsdamas dėl pareiškėjo neįtraukimo į administracinę procedūrą, teismas tik pakartojo atsakovo argumentą nurodydamas, kad „I. U. nebuvo Komisijos vertinto Sandorio šalis, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo informuoti jį apie pradėtas procedūras ir jų baigtį“. Pareiškėjų teigimu, priimant akivaizdžiai su pareiškėjo teisėmis susijusį Sprendimą, buvo privaloma suteikti jam Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje numatytas teises net jei Įstatyme tokios teisės neaptartos, tačiau tokio argumento teismas nevertino.

79.       (Duomenys neskelbtini). Be to, jei teismas ryšių pavojingumą nustatė remdamasis įslaptintais dokumentais, kuriuos byloje pateikė Valstybės saugumo departamentas (kadangi ryšių pavojingumą pagrindžiančių kitokių įrodymų byloje nėra), tai reiškia, kad sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o tuo pačiu – ir pareiškėjų teisę į teisingą teismą. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas pats pripažino, jog pareiškėjas I. U. nėra nei sandorio šalis, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Taigi, Komisijos Sprendimui priimti akivaizdžiai nebuvo Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo.

80.       Pareiškėjai skunde teigė, kad Komisija 2022 m. sausio 27 d. priimtame sprendime (duomenys neskelbtini). Toks skirtumas dvejuose Komisijos sprendimuose nebuvo pagrįstas faktinių aplinkybių pasikeitimu ir Sprendimo (36) punkte nuostata apie Bendrovės keliamą riziką atsirado tik dėl to, kad Komisija suprato, jog be šitokio konstatavimo Įstatymo 13 straipsnio 6 dalies taikymas yra aiškiai neteisėtas. Atsakovas nei Sprendime, nei teismo posėdyje nenurodė jokių duomenų, dėl kurių Bedrovės vertinimas kardinaliai pablogėjo ir jokiais argumentais nepagrindė vertinimo tarp 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. liepos 14 d. pokyčio, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos sprendime nepasisakė, (duomenys neskelbtini). Lygiai taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas per keletą pastarųjų metų yra priėmęs 4 sprendimus patvirtinančius, kad I. U. arba jo valdomos įmonės nekelia nei grėsmės, nei rizikos nacionaliniam saugumui, tai yra, visiškai atitinka nacionalinio saugumo interesus, nors visos faktinės aplinkybės, susijusios buvo lygiai tos pačios.

81.       Pareiškėjai taip pat dėsto argumentus dėl nustatytų rekomendacijų. Teigia, kad teikė teismui argumentus dėl to, jog Komisijos 2.1 punkto rekomendacija Bendrovei pritaikytos ribojančiosios priemonės neproporcingos, (duomenys neskelbtini).

82.       Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini).

83.       Pareiškėjams apskritai nesuprantama, kodėl kaip Sprendimo pagrindą ir Bendrovės veiklos ribojimo pagrindą atsakovas vertina galimą prieigą prie OPKIS sistemos.

84.       Be to, teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė teiginio dėl AB „LTG Infra“ galimo nesąžiningumo, vykdant Komisijos rekomendacijas, tačiau pareiškėjai su tuo nesutinka. Skunde pareiškėjai nurodė aiškų AB „LTG Infra“ suinteresuotumą kliudyti Bendrovės veiklai ir taip riboti konkurenciją bei pateikė tai patvirtinantį AB „LTG Infra“ 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SD(LGI)-5447, tačiau teismas šių argumentų ir įrodymo nevertino. Teismas sprendime nevertino pareiškėjų skundo 130-136 punktų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjų nuomonę dėl nepagrįstai AB „LTG Infra“ suteiktos Bendrovės vežamų krovinių tikrinimo teisės. Teismas nurodė, jog tokios „patikros tvarka ir sąlygos gali būti įtvirtintos šalių tarpusavio susitarimuose“, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, nes nebūtų teisėti jokie susitarimai dėl aiškaus jų prieštaravimo krovinių vežimą geležinkeliais reguliuojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimams, ir tai pareiškėjai pagrindė skunde.

85.       Teigia, kad Konstitucinis Teismas tyrė ir 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pasisakė dėl 2018 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-992 redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies (nustatančios, kada nacionaliniam saugumui keliama grėsmė laikoma nepašalinama), tai yra, dėl visai kitos teisės normos nei ta, kurią dabar ginčija pareiškėjai. Tuo tarpu Sprendimo priėmimo metu 2020 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII- 3257, įsigaliojusiu 2020 m. rugpjūčio 1 d., patvirtinta straipsnio redakcija nustatė Komisijos kompetencijos teisinį reguliavimą, kurio Konstitucinis Teismas nėra tyręs. Pirmosios instancijos teismui neišdėsčius pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetimo motyvų, pareiškėjai nekartoja jų skunde išdėstytų tokio prašymo argumentų ir tik dar kartą pateikia šį prašymą apeliacinės instancijos teismui.

86.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

87.       VSD nesutinka su apeliaciniu skundu ir vertina jį kaip nepagrįstą, todėl atmestiną. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei užtikrinus bylos šalių, įskaitant ir pareiškėjų, procesines teises. Teismas taip pat išsamiai išdėstė motyvus, kodėl nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, galinčių nuginčyti teismo motyvus.

88.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ,,LTG Infra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

89.       Paaiškina, kad ketinamos sudaryti Sutarties atžvilgiu trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė tik NSĮ ir GTK jam priskirtas prievoles ir atsakovu nagrinėjant trečiojo asmens kreipimąsi bei priimant atsakovo sprendimą nedalyvavo. Atsakovo sprendimu nustačius atsakovo rekomendacijas, trečiasis suinteresuotas asmuo nematė pagrindo abejoti jų pagrįstumu ir teisėtumu, atitinkamai įvykdė šias priemones, užtikrinančias atsakovo rekomendacijų trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu įgyvendinimą (atsakovo rekomendacijos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atitinka ankstesnes atsakovo rekomendacijas, todėl šios trečiojo suinteresuoto asmens įgyvendintos pramonės aktualios ir atsakovo rekomendacijų atžvilgiu, atitinkamai, papildomos priemonės jų įgyvendinimui užtikrinti nebuvo reikalingos): parengė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos privalomomis rekomendacijomis nustatytų įpareigojimų vykdymo užtikrinimo tvarkos politiką, kurios priede numatė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos privalomomis rekomendacijomis nustatytų įpareigojimų vykdymo užtikrinimo deklaracijos (toliau – ir deklaracija) formą; 2022 m. gegužės 19 d. trečiasis suinteresuotas asmuo ir Muitinės departamentas, siekdami užtikrinti ankstesnių atsakovo nustatytų rekomendacijų įgyvendinimą, pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. SIK-45/2022 (šis susitarimas aktualus ir Atsakovės rekomendacijų atžvilgiu).

90.       Papildomai informuoja, kad Bendrovė taip pat vykdo atsakovo rekomendacijas, adresuotas jam, kurios taip pat atitinka ankstesnes atsakovo rekomendacijas, nes: pateikęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2022-2023 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, UAB „Gargždų geležinkelis“ 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 77 „Dėl informacijos patikslinimo“ Bendrovė pateikė užpildytą vadovo pasirašytą deklaraciją, kuria įsipareigojo nevežti OAO „Belaruskalij“ produkcijos, tačiau su išlyga, kurią nurodė minėtame rašte – „<...> kol nebus pakeistas / panaikintas Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas; pareiškėjas 2022-2023 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu taip pat teikia paskutinės minutės paraiškas skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vežti krovinius vietiniais maršrutais. Kartu su šiomis paraiškomis teikė ir užpildytas bei vadovo pasirašytas deklaracijas. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog dalyvavimo šioje byloje atžvilgiu laikosi pozicijos, kad privalo vykdyti atsakovo rekomendacijas, nemato pagrindo abejoti jų pagrįstumu ir teisėtumu. Atitinkamai, trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą jį atmesti kaip nepagristą.

91.       Teigia, kad pareiškėjų nurodoma GTK 35 straipsnio 1 dalis yra aktuali kroviniu vežimo sutarčių atžvilgiu. Krovinių vežimo sutartys sudaromos tarp geležinkelio įmonės (vežėjo) ir jos klientų (krovinių siuntėjų, gavėjų) ir kurios sudarymo ir jos turinio įrodymu pagal GTK 37 straipsnio 3 dalį yra važtaraštis. Atitinkamai, krovinių vežimo sutarčiai ir su ja susijusiems teisiniams santykiams yra aktualus CK Šeštosios knygos XL skyriaus, taikomas vežimams, reglamentavimas. Krovinių vežimo sutartis niekaip nėra susijusi su nagrinėjamai bylai aktualia naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartimi, kuri vadovaujantis GTK 29 straipsnio 6 dalies pagrindu sudaroma tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio Įmonės (vežėjo) ir nustato „<..> geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį <...>“;

92.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Sprendimo rekomendacijomis iš anksto sandorio šalims yra uždraudžiama naudotis dalimi juo suteikiamų teisių bei vykdyti dalį prisiimtų įsipareigojimų“ ir pagrįstai sprendė, kad „Pagal GTK 29 straipsnio 5 ir 6 dalis naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis yra sudaroma kiekvienam konkrečiam TTT galiojimo laikotarpiui, o ši sutartis įsigalioja nuo sprendimo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pareiškėjui priėmimo dienos. GTK 296 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sprendimą skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar atsisakyti juos skirti priima ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki TTT įsigaliojimo dienos, kas reiškia, kad 2022-2023 m. TTT turi įsigalioti 2022 m. gruodžio 10 d. 24 val. 00 min. GTK 291 straipsnio 7 dalyje trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyta prievolė gavus paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka kreiptis dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Sprendimu nustatytos rekomendacijos nelaikytinos iš anksto suvaržančiomis Sandorio šalių teises ir užkertančiomis kelią vykdyti įsipareigojimus“.

93.       Pareiškėjai apeliacinio skundo 27 punkte teigia kad „Pareiškėjai nesutinka su tokia teismo išvada, nes Įstatymo 12 straipsnio 6 dalis reikalauja pranešti apie pradėtą patikrą, o minėtu raštu Komisija tik pareikalavo pateikti jai informaciją, kuri buvo reikalinga nuspręsti, ar tokią patikrą apskritai reikia pradėti. Kaip nurodyta Sprendimo 1 (4) punkte, patikra buvo pradėta tiktai 2022-06-16, tad apie ją pareiškėja 1 tikrai negalėjo būti informuota 2022-05-27“. Vertinant šį pareiškėjų teiginį, pažymi, kad atsakovo prašymu, adresuotu trečiajam suinteresuotam asmeniui, Bendrovė apie atsakovo pradėtą ketinamos sudaryti Sutarties patikrą buvo informuota trečiojo suinteresuoto asmens raštu (priedas Nr. 5). Atitinkamai, vienareikšmiškai vertinamas pareiškėjų teiginys neatitinka tikrovės.

94.       Trečiasis suinteresuotas asmuo prieigos prie OPKIS atžvilgiu nieko kitaip, kaip teigia pareiškėjai, trečiojo asmens atsiliepime nenurodė, o jame pateikė išsamius paaiškinimus prieigos prie OPKIS atžvilgiu, kurie buvo suprantami pirmosios instancijos teismui, bet ne pareiškėjams. Atitinkamai trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, tikėtina, kad papildomo aiškumo pareiškėjams nebūtų suteikęs, nes trečiasis suinteresuotas asmuo būtų pateikęs tuos pačius paaiškinimus, kaip, kad jie buvo pateikti atsiliepime. Sutinka su tuo, kad visos pirmosios instancijos teismo išvados prieigos prie OPKIS atžvilgiu yra pagrįstos, todėl pakartoja tuos pačius paaiškinimus dėl prieigos prie OPKIS ir savo nuomonę dėl atsakovo galimo vertinimo prieigos prie OPKIS atžvilgiu.

95.       Pareiškėjai apeliacinio skundo 52 punkte nurodė, kad „Teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė teiginio dėl AB „LTG Infra“ galimo nesąžiningumo, vykdant Komisijos rekomendacijas, tačiau pareiškėjai su tuo nesutinka. Skundo 101-104 punktuose pareiškėjai nurodė aiškų AB „LTG Infra“ suinteresuotumą kliudyti Bendrovės veiklai ir taip riboti konkurenciją bei pateikė tai patvirtinantį AB „LTG Infra“ 202 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. SD(LGI)-5447, tačiau teismas argumentų ir įrodymo nevertino“. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodomuose skundo punktuose pateiktų teiginių nevertino pagrįstai ir tokį savo vertinimą plačiau išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą.

96.       Teigia, kad skunde išdėstyti teiginiai dėl Bendrovės krovinių patikros yra visiškai nepagrįsti dėl šių priežasčių: atsakovo rekomendacijos dėl pareiškėjo vežamų krovinių patikros apima trečiojo suinteresuoto asmens prievolę bendradarbiauti su Muitinės departamentu. Atsakovo rekomendacijos atitinkama dalimi yra adresuotos ir minėtai valstybės institucijai siejant jas su atgręžtine prievole bendradarbiauti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu; nurodytam bendradarbiavimui, atitinkamai, atsakovo rekomendacijų vykdymui yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

97.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

98.       Atsakovas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjų skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos visos svarbios ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir aktuali teisė, taikytina ginčo teisiniams santykiams. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

99.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. PD-30 teisėtumo.

100.        Komisija Sprendimu nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini).

101.        Komisija procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad Sutarties patikrą inicijavo tokią teisę turintis subjektas – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė AB „LTG Infra“, kuri yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė, priskirtina prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių (Įstatymo 2 priedo 13 punktas, GTK 23 str. 1 d.). AB „LTG Infra“ 2021 m. gegužės 13 d. raštu pateikė Komisijai prašymą, prašydama įvertinti AB „LTG Infra“ su UAB „Gargždų geležinkelis“ ketinamos sudaryti Sutarties atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

102.        Komisija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes Įstatymo paskirties kontekste, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini).

103.       Komisija procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad Komisijos pateiktose rekomendacijose aiškiai nurodyta, kokių konkrečių veiksmų šalys turi imtis ir kaip jos turi bendradarbiauti, kad ketinama sudaryti Sutartis nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui, o jų turinys patvirtina, jog Sutarties šalims nustatytos rekomendacijos yra nukreiptos siekiant Įstatyme nustatytų tikslų ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

104.       Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 10 dalies 2 punktu, 12 straipsnio 15 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a ir c papunkčiais, 13 straipsnio 6 dalimi.

 

V.

 

105.       Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3257 straipsnio redakcija) 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

106.       Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu Komisija investuotojui pagal šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktą pateikia rekomendacijas, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui ir nustatoma, kad šios rekomendacijos nėra vykdomos.

107.       Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

108.       Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3257 straipsnio redakcija) 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui.

109.       Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatyta, jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima Išvados arba priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos). Išvados turinio reikalavimai nustatomi Komisijos darbo tvarkos apraše.

110.       Įstatymo 13 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3257 straipsnio redakcija) 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos atliekama sandorio patikra susideda iš: 1) vertinimo pagal toliau nurodytus kriterijus, ar: a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis); <...> c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui; <...>.

111.       Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu nustatoma, kad sandorio pagrindu sandorio šaliai būtų ar yra suteiktos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o trečiajam asmeniui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba trečiasis asmuo kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks sandoris laikomas atitinkamai keliančiu riziką arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.

112.       Įstatymo 19 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3257 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė sudaro Komisiją ir tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Paskirti Komisijos nariai pasirašo nešališkumo investuotojams deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, kurių turinio reikalavimus nustato Komisijos darbo tvarkos aprašas. Komisijos nariu negali būti valstybės politikas.

113.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 patvirtinto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo 37.1. papunktyje nustatyta, kad Komisijos pirmininkas atsako už Komisijos veiklą. Aprašo 37.6. papunktyje nustatyta, kad Komisijos pirmininkas pasirašo Komisijos protokolus ir Komisijos vardu siunčiamus dokumentus.

114.       Aprašo 40 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai, išskyrus Aprašo 54 punkte nurodytą išimtį, priimami posėdžiuose. Visi artimiausiame Komisijos posėdyje numatomi svarstyti gauti dokumentai (jeigu jie nepažymėti slaptumo žyma) Komisijos nariams pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatomo Komisijos posėdžio, pranešant jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką.

115.       Aprašo 41 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdžiai vyksta Vyriausybės rūmų patalpose ir yra uždari. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

116.       Aprašo 43 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai per rengiamus posėdžius laikomi priimtais, kai jiems pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių. Kai balsuojant Komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.

117.       Aprašo 44 punkte nustatyta, kad jeigu Komisijos nario balsavimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Komisijos narys privalo pranešti tai Komisijos pirmininkui ir kitiems Komisijos nariams ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo. Jeigu kyla abejonių, kad Komisijos narys gali būti nešališkas, ir jis pats nenusišalina nuo Komisijos nario pareigų, teisę jį nušalinti turi Komisijos pirmininkas.

118.       Aprašo 58 punkte nustatyta, kad Komisijos išvadoje, kuria investuotojas pripažįstamas keliantis riziką nacionalinio saugumo interesams, turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ir nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis investuotojo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui. Tokioje Komisijos išvadoje taip pat turi būti nurodyta, kad tai yra galutinis sprendimas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisijos išvada, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jos priėmimo įforminama Komisijos posėdžio protokolo išrašu ir pateikiama investuotojui. Apie išvados, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, priėmimą pranešama Vyriausybei, pareiškėjui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.

119.       Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2018 m. kovo 2 d. potvarkiu Nr. 39 patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos personalinę sudėtį.  

120.       Geležinkelių transporto kodekso 29 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2254 straipsnio redakcija) 7 dalyje nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju), nebent su ja ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

121.       GTK 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

 

VI.

 

122.        Pareiškėjai procesinių dokumentų argumentais nurodo įsiterpimą į jų turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja CK.

123.        CK 1.1 straipsnis nustato, kad šio kodekso normos reglamentuoja asmenų turtinius santykius. Turtinius santykius reguliuoja ne tik civilinės teisės, bet ir kitų (pvz. administracinės) teisės šakų normos. Todėl remiantis vien teisinio reguliavimo dalyku negalima ginčo santykių priskirti civilinei teisei. Atribojant skirtingas teisės šakas yra svarbus taip pat ir teisinio reguliavimo metodas – valstybės naudojama tam tikrų santykių reguliavimo forma, kuri užtikrina teisinių santykių dalyvių interesus ir reikiamą elgesį. Į CK nėra inkorporuota transporto teisė, išskyrus tam tikras išimtis, todėl civilinės teisės šaltiniai yra konkrečių transporto šakų kodeksai, taip pat ir Geležinkelių transporto kodeksas.

124.        Civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai – konkrečiu atveju Geležinkelių transporto kodeksas, įtvirtina normas dėl viešosios teisės (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo) taikymo sudarant naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį. Taigi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sudaroma naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis su prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju) vertinama remiantis viešosios teisės normomis, kaip tai yra įtvirtinta GTK 29 straipsnio 7 dalyje ir Įstatyme, nes būtent tokia valstybės naudojama tam tikrų santykių reguliavimo forma yra pasirinkta įstatymo leidėjo, būtent ši forma užtikrina teisinių santykių dalyvių interesus ir reikiamą elgesį. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjų procesinių dokumentų argumentai dėl įsiterpimo į jų turtinius santykius, į sutarčių sąlygas.

125.        Pareiškėjai apeliaciniame skunde, kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose, kelia abejones dėl skundžiamame administraciniame Sprendime nustatytų rekomendacijų teisinės reikšmės, ribojančio pobūdžio, reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai.

126.        Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš minėto skundžiamo Sprendimo turinio matyti ir Sprendime pažymima, jog Sutartis gali būti vykdoma tik laikantis nustatytų rekomendacijų, nustatytų rekomendacijų nevykdymas yra pagrindas pripažinti Sutartį neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

127.        Nagrinėjamu atveju yra priimtas administracinis sprendimas su šiame sprendime viešojo administravimo subjekto nustatytu privalomu reikalavimu sprendimo adresatui bei kitiems sprendime nurodytiems asmenims, šiame viešojo administravimo subjekto privalomame reikalavime nurodomi papildomi veiksmai, kurie turėtų būti atliekami įgyvendinant administracinio sprendimo pagrindu atsiradusias teises ir pareigas. Viešojo administravimo subjektas, nustatydamas privalomą reikalavimą administraciniame sprendime, nustato administracinio sprendimo pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą. Administracinis sprendimas priimtas nustatant privalomą reikalavimą (Sutartis gali būti vykdoma tik laikantis nustatytų rekomendacijų), šio reikalavimo (rekomendacijų) nevykdymas sudaro pagrindą priimti kitą administracinį sprendimą – pripažinti sutartį neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų (Įstatymo 11 str. 1 d. 6 p.). Įstatyme įtvirtintas specialus reglamentavimas įtvirtina viešojo administravimo subjekto kompetenciją priimti sprendimą nustatant šiame sprendime sprendimo adresatui bei kitiems nurodytiems asmenims privalomą reikalavimą – rekomendacijas, kurių nevykdymas sukelia šiame reguliavime įtvirtintas pasekmes – gali būti priimtas kitas (mažiau palankus) administracinis sprendimas, taigi gali būti panaikintas anksčiau priimtas sprendimas.    

128.        Atsakovas, priimdamas minėtame specialiame reguliavime įtvirtintą sprendimą su privalomu reikalavimu – rekomendacijomis, tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, išsamiai nurodė sprendimo priėmimo motyvus. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius Sprendimo pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad Sprendimas priimtas naudojantis neribota diskrecija.

129.        Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. KT116-A-N10/2022 konstatavo, kad <...> grėsmės nacionaliniam saugumui visada bus laikomos išliekančiomis, jeigu, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sistemiškai aiškinamas su kitomis šio įstatymo nuostatomis (inter alia Įstatymo 12 str. 12 d.), nepaneigia galimybės įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, konkrečiu atveju atitinkamai individualizuoti jam taikytinas ribojančias jo teises priemones, inter alia, įvertinus investuotojo turimų ar praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis pobūdį ir galimą įtaką nacionalinio saugumo interesams konkrečios planuojamos investicijos kontekste, pateikti rekomendacijas dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Taigi ir tokiam investuotojui gali būti leidžiama investuoti, valdant minėtas rizikas ir įvertinus grėsmes konkrečiu atveju.

130.        Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nenustatytas Įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, šioje konstitucinės justicijos byloje būtent rekomendacijos buvo nurodytos, kaip priemonė, leidžianti įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją. Taigi nors ir buvo vertinama ankstesnė Įstatymo redakcija, tačiau nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl reguliavimo, susijusio su rekomendacijų nustatymu, kaip ir su grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių nustatymu.

131.        Analogiški pareiškėjo prašymai yra netenkinti ir kitose administracinėse bylose (žr. LVAT 2022 m. nutartį 16 d. administracinėje byloje Nr. eA-3672-556/2022, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1311-662/2023).

 

VII.

 

132.        Pareiškėjai apeliaciniame skunde, kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose, kelia abejones dėl Komisijos nešališkumo nebuvimo, dėl reguliavimo galimo prieštaravimo Konstitucijai.

133.        Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

134.        Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (2 p.).

135.        Kalbant apie viešojo administravimo subjektus ir jiems keliamus nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus, papildomai pažymėtina, jog iš Chartijos kyla teisė į gerą administravimą, be kita ko, garantuojanti kiekvieno asmens teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai (41 str. 1 d.). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017 ir kt.).

136.        ESTT, pasisakydamas dėl Chartijos 47 straipsnio ir jame įtvirtinto bendrojo Sąjungos teisės principo (teisės į gynybą užtikrinimo), vertina tai, ar institucija, kompetentinga nagrinėti ginčą, atitinka reikalavimus, kylančius iš teisės į veiksmingą teisinę gynybą (žr. LVAT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą byloje Nr. eA-3419-602/2020).

137.        Pasisakydamas apie teismų nepriklausomumą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymi, kad nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos susijusios su reikalavimu, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl teismo sudėties, jo narių skyrimo, įgaliojimų trukmės ir nusišalinimo, nušalinimo ir atšaukimo priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (2018 m. liepos 25 d. sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; taip pat 2019 m. birželio 24 d. sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 74 punktas) (didžiosios kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo A. K. prieš Krajowa Rada Sądownictwa, C-585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 121–123 p.). Be to, norint nustatyti, ar teismas yra nepriklausomas, kaip tai suprantama pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti, be kita ko, į jo narių skyrimo tvarką ir jų kadenciją, garantijų nuo išorinio spaudimo buvimą ir į tai, ar institucija sudaro nepriklausomumo įspūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Ramos Nunes de Carvalho e Sá prieš Portugaliją, CE:ECHR:2018:1106JUD005539113, 144 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); pastaruoju aspektu reikia patikslinti, kad kalbama apie pasitikėjimą, kurį demokratinėje visuomenėje teismas turi kelti teisės subjektams (šiuo klausimu žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo Fruni prieš Slovakiją, CE:ECHR:2011:0621JUD000801407, 141 p.). 

138.        Įstatyme ir Apraše (44 p.) yra įtvirtintos tam tikros normos, turinčios užtikrinti asmenų teisę į tinkamą teisinį procesą, užtikrinant ir vieną jo esminių elementų, kad asmens klausimą nagrinėtų pagal teisės aktų reikalavimus sudaryta ir nešališka institucija. Pagal Įstatymo 19 straipsnį Komisijos nariai pasirašo nešališkumo investuotojams deklaraciją. Pagal Aprašo 44 punktą esant viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybei Komisijos narys privalo pats nusišalinti nuo klausimo svarstymo, jeigu Komisijos narys pats nenusišalina, teisę jį nušalinti turi Komisijos pirmininkas. Minėta taip pat ir tai, kad Komisijos personalinė sudėtis yra patvirtinta teisės aktu, kuris yra paskelbtas.

139.        Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui – investuotojui, įteiktame Komisijos posėdžio protokolo išraše yra nurodyta, kurie Komisijos nariai dalyvavo posėdyje. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą kažkuriam iš Komisijos narių, kurie dalyvavo posėdyje, ar bet kuriam kitam, kuris galėjo dalyvauti posėdyje. Pareiškėjas tik procesiniuose dokumentuose, kurie teikiami teismui, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galimo Komisijos narių šališkumo. Šios pareiškėjo prielaidos yra grindžiamos Komisijos sudarymo tvarka, o ne konkrečiomis aplinkybėmis dėl kažkurio iš Komisijos nario (kuris sprendė pareiškėjo klausimą, ar galėjo spręsti) suinteresuotumo sprendžiant pareiškėjo konkretų klausimą – priimant skundžiamą Sprendimą. Taigi pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad konkrečiu atveju buvo pažeisti institucijai keliami nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai.

140.        Pareiškėjo (investuotojo) klausimą išnagrinėjo pagal teisės aktuose nustatytą tvarką sudaryta institucija. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo klausimą išnagrinėjusi institucija teisės subjektams (būtent pareiškėjui / pareiškėjams) galėjo nesudaryti nepriklausomos ir nešališkos institucijos įspūdžio, t. y. galėjo neatitikti objektyvaus nepriklausomumo reikalavimo, pagal kurį institucija turi suteikti pakankamai garantijų, jog neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjų tvirtinimas apie tendencingus politikų, kurie teikia Komisijos narius, pasisakymus nagrinėjamu klausimu, nes šis tvirtinimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, susijusiais su nagrinėjama byla.

 

VIII.

 

141.        Pareiškėjai apeliaciniame skunde, kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose, kelia abejones dėl Komisijos Sprendimo priėmimo aplinkybių. Šios pareiškėjų abejonės grindžiamos prielaidomis apie Komisijos narių galimybę susipažinti su visa medžiaga ir priimtu Sprendimu, su tuo, kad Sprendimo nepasirašė visi Komisijos nariai. 

142.        Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi Išvados turinio reikalavimai nustatomi Apraše. Pagal Aprašo 58 punktą Komisijos išvadoje turi būti nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas ir nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis investuotojo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui. Išvada įforminama Komisijos posėdžio protokolo išrašu ir pateikiama investuotojui. Pagal Aprašo 37.6. papunktį Komisijos pirmininkas pasirašo protokolus ir Komisijos vardu siunčiamus dokumentus.

143.        Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo laikomasi minėtų teisės aktų nustatytų reikalavimų (išskyrus ginčą dėl faktinio ir teisinio Sprendimo pagrindo), kaip ir kitų minėtų reikalavimų, kuriais remiantis veikė Komisija.  

144.        Komisijos Sprendimas priimtas pagal teisės aktų nustatytą tvarką. Komisijos sprendime nurodyti pagrindiniai kiekvienam administraciniam sprendimui būtini elementai – faktinis ir teisinis Sprendimo pagrindas, taip pat nurodyti šiam administraciniam sprendimui pagal specialų reguliavimą reikalaujamas privalomas reikalavimas – rekomendacijos. Pagal Aprašo reikalavimus pasirašytas Sprendimas įteiktas investuotojui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu dėl jo priėmimo ar paskelbimo (įteikimo suinteresuotai šaliai) tvarkos pažeidimo. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad minėtu požiūriu buvo pažeistos pareiškėjo (investuotojo) teisės, nes pareiškėjas gavo Sprendimą, turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu, pasinaudoti teise apskųsti administracinį sprendimą teismui.  

145.        Neturi teisinės reikšmės pareiškėjo motyvai dėl sprendimo surašymo tvarkos ar konkrečių aplinkybių. Minėti teisės aktai, nustatantys administracinio sprendimo priėmimo ir įteikimo suinteresuotai šaliai tvarką, nenustato pareiškėjo minėtų reikalavimų, kad Komisijos kaip kolegialios institucijos sprendimas būtų pasirašytas visų narių. Nei Komisijai, nei kitiems viešojo administravimo subjektams teisės aktai neįtvirtina tokių reikalavimų kaip yra nustatyti teismo procesiniams dokumentams – skelbti sprendimą su motyvais. Bet ir pastaruoju atveju (teismo procesinių dokumentų) esminę reikšmę turi procesinio dokumento priėmimas ir įteikimas suinteresuotai šaliai, o ne surašymas kaip nurodo pareiškėjas. Minėta, kad pareiškėjo teisių pažeidimas, susijęs su Komisijos Sprendimo priėmimu ar įteikimu, nagrinėjamoje byloje nenustatytas.

 

IX.

 

146.        Nepagrįsti yra pareiškėjo (investuotojo) procesinių dokumentų argumentai dėl nepranešimo apie nagrinėjamą klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nebuvo pažeistas teisės būti išklausytam prieš priimant Sprendimą principas. Šio principo buvo laikomasi vykdant minėtuose teisės aktuose įtvirtintas procedūras, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal teisės būti išklausytam principą, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektas informuotų suinteresuotą asmenį apie pradėtą administracinę procedūrą, jeigu administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus, inicijuoja viešojo administravimo subjektas arba kitas privatus asmuo. Visgi jeigu suinteresuotas asmuo pats inicijuoja administracinę procedūrą, nėra poreikio informuoti, kad procedūra prasidėjo, nes dažniausiai toks asmuo pats pateikia faktus, įrodymus ir argumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022, 60 p.; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1547-602/2022, 29 p.; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2165-381/2022, 51 p.). Panaši situacija susiklosto ir nagrinėjamu atveju, kai investuotojas (geležinkelio įmonė (vežėjas) kaip nurodoma GTK) kreipiasi į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties sudarymo. Jau tuomet investuotojui yra žinoma, kad bus vykdomos procedūros pagal Įstatymą. Tas pats taikytina ir kitam pareiškėjui I. U. Taigi pareiškėjai – priešingai nei situacijose, kai procedūras inicijuoja pačios valstybės institucijos – turėjo realią galimybę pasisakyti dėl reikšmingų aplinkybių ir teikti su tuo susijusius dokumentus bei įrodymus. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad konkrečiu atveju buvo pažeistas teisės būti išklausytam prieš priimant Sprendimą principas. Be to, kaip ir minėta, šio principo buvo laikomasi taip pat vykdant minėtuose teisės aktuose įtvirtintas procedūras (dėl pranešimo apie procedūros veiksmus), kuriose yra įgyvendintas teisės būti išklausytam principas.   

147.        Nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai, kad Sprendimas pagrįstas vien slapta medžiaga. ABTĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Rėmimasis išimtinai vien slapta informacija tiek pagal EŽTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti pripažintas asmens pagrindinių teisių pažeidimu (žr., pvz., Gulijev prieš Lietuvą; 2010 m. liepos 6 d. sprendimą byloje Pocius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 35601/04, 54 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4162-1062/2020). Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog iš esmės yra draudžiama neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Vis dėlto šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau nurodyti pareiškėjų teiginiai neatitinka tikrovės – nors šioje byloje teismui iš tiesų yra pateikti įslaptinti duomenys, surinkti ir saugomi VSD, jie toli gražu nebuvo nei vienintelis, nei pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis priimti skundžiami sprendimai ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas.

148.       Nepagrįsti ir neteisingi yra pareiškėjų teiginiai, kad Komisija per keletą pastarųjų metų yra priėmusi kitokius sprendimus I. U. ir jo valdomų įmonių atžvilgiu, negu skundžiamas Sprendimas, nors tai nėra / negali būti konkrečiu atveju pagrįsta faktinių aplinkybių pasikeitimu, taigi yra neteisėta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujo administracinio sprendimo priėmimo pagrindu yra ne tik faktinių aplinkybių (pvz. susijusių su bylos šalimis) pasikeitimas, bet taip pat ir teisinio reguliavimo pasikeitimas. Be to, reikšmingas yra ir geopolitinės padėties pasikeitimas.

149.       Dėl kitų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose keliamų klausimų teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl jų nepasisakoma.  

150.        Apibendrinant spręstina, kad Komisijos Sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, taisyklių ir teisės principų. Pareiškėjo (investuotojo) teisių ribojimas nustatytas remiantis įstatymais, šie ribojimai turėjo būti nustatyti siekiant ginti visai visuomenei svarbias vertybes – nacionalinį saugumą, nustatytas ribojimas yra proporcingas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Komisijos taikytos teisės, proceso normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti sprendimą nėra pagrindo.

151.       Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad administracinės bylos Nr. eA-1681-602/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03441-2022-1) medžiagos dalis su žyma ,,Konfidencialu“ pripažintina nevieša ir neleisti susipažinti ir jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ginčo šalis ir jų atstovus (ABTĮ 14 str.).

 

                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ ir I. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti, kad administracinės bylos Nr. eA-1681-602/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03441-2022-1) medžiagos dalis su žyma ,,Konfidencialu“ yra nevieša ir neleisti susipažinti ir jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ginčo šalis ir jų atstovus.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Ričardas Piličiauskas

 

 

        Veslava Ruskan