Administracinė byla Nr. I-310-414/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V. E., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
nustatė:
V. E. skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100000lt. neturtinę žalą. Jis paaiškino, jog 2012-05-22 nutarimu jam nepagrįstai buvo paskirtas 15 parų areštas, nes į drausmės komisiją nebuvo iškviesti pareiškėjo naudai liudiję liudytojai, nedalyvavo advokatas, pats pareiškėjas negalėjo užduoti klausimų nukentėjusiam asmeniui. Pažymėjo, jog joks pažeidimas nebuvo padarytas, kitas nuteistasis jį apkalbėjo, tačiau neteisėtai buvo suvaržyta teisė judėti, gauti pasimatymus, siųsti laiškus, skambinti telefonu, naudotis asmeniniais elektriniais prietaisais.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Marijampolės pataiso namų vidaus tyrimų skyriaus 2012-05-21 išvada Nr. 36/06-112, nuteistajam V. E. už tai, kad jis naudodamas psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, reikalaudamas paslaugos iš kito nuteistojo pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis numato specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Šio straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų. Atsiliepime pažymėta, jog pareiškėjas paaiškinimo nerašė ir liudytojų liudijančių jo naudai nenurodė. Nukentėjusį apklausė administracijos darbuotojai ir pagal jo paaiškinimą buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Svarstant nuteistojo nubaudimo drausmine nuobauda klausimą nenumatytas privalomas advokato dalyvavimas, todėl mano, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3265 nuteistajam V. E. pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikos parų laikotarpiui, o šią nuobaudą atliko nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. birželio 6 d. Dėl reikalavimo atlyginti žalą nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, todėl nuobaudos atlikimo metu šie suvaržymai teisėti, nes pagrįsti įstatymo reikalavimais.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su jo manymu neteisėtai 2012-05-22 nutarimu Nr. 3265 paskirta nuobauda, dėl kurios paskyrimo buvo suvaržyta teisė judėti, gauti pasimatymus, siųsti laiškus, skambinti telefonu, naudotis asmeniniais elektriniais prietaisais.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta vadovaujantis Marijampolės pataiso namų vidaus tyrimų skyriaus 2012-05-21 išvada Nr. 36/06-112, kur buvo nustatyta, jog pareiškėjas naudojo psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius ir reikalavo paslaugos iš kito nuteistojo pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (bl. 45-48).
Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vidaus tyrimų skyriaus inspektorius G. Ž. patvirtino 2012-05-21tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis V. E. naudojo psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, tame tarpe ir prieš nuteistąjį D. K. ir reikalavo paslaugos iš nuteistojo D. K. pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje. Liudytojas nurodė, kad tarnybinio tyrimo išvados buvo padarytos remiantis apklaustų 4 lokalinio sektoriaus nuteistųjų parodymais, kurių pavardės yra įslaptintos dėl jų saugumo ir nuteistojo D. K. paaiškinimais. Liudytoju apklaustas D. K. teisme liudijo, jog pareiškėjas prieš jį psichinio smurto nenaudojo ir jokių paslaugų nereikalavo, nurodė, jog tai darė kiti nuteistieji, kurių įvardinti negali, o V. E. jis nepagrįstai apkalbėjo. Tačiau teismas tokius liudytojo D. K. parodymus atmeta ir tiki liudytojo G. Ž. parodymais, nes iš pareiškėjo paaiškinimų akivaizdu, jog pataisos namuose egzistuota tam tikros nuteistųjų vidinės taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 236-246 punktuose reglamentuota pataisos įstaigos drausmės komisijos sudarymo tvarka ir kompetencija. Iš Taisyklių 240, 246 punktų turinio akivaizdu, jog pataisos įstaigos drausmės komisija privalo svarstyti klausimą tik dėl LR BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjui skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė dėl pareiškėjo pažeistų teisių drausmės komisijoje. Nei Taisyklės, nei LR BVK nenumato, kad svarstant nuteistojo nubaudimo drausmine nuobauda klausimą privalomai dalyvautų advokatas, todėl aplinkybė dėl advokato nedalyvavimo atmestina. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl pažeidimo, dėl to buvo surašytas protokolas, kaip numatyta Taisyklių 206 punkte (bl. 49). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių liudytojų, liudijančių jo naudai, tai nurodė ir liudytojas G. Ž., todėl nebuvo pagrindo jų apklausti, o užduoti klausimus nukentėjusiu asmeniu įvardintam D. K. jis galėjo teismo posėdžio metu.
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, būtų neteisėta ir nepagrįsta, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme nekilo atitinkamos pasekmės, nes LR BVK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, todėl nuobaudos atlikimo metu šie suvaržymai teisėti, nes pagrįsti įstatymo reikalavimais.
Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1d. 1p.,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Rimantas Giedraitis