Civilinė byla Nr. e2-346-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01075-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-4942-794/2015 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“, ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą R. G. parduoti ieškovui 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Plieninis skydas“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą, paskirti nepriklausomą turto vertintoją prašomoms parduoti 50 vnt. UAB „Plieninis skydas“ akcijoms įvertinti.

Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančias UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, apribojant šių akcijų ir jų suteikiamų turtinių teisių bet kokį disponavimą, įskaitant perleidimą, įkeitimą, kitokį suvaržymą ar apribojimą; 2) uždraudė atsakovui R. G. ar jo įgaliotam asmeniui naudotis neturtinėmis UAB „Plieninis skydas“ akcininko teisėmis, kurios yra susijusios su UAB „Plieninis skydas“ konfidencialios informacijos gavimu. 

Atsakovas R. G. pareiškė priešieškinį ir prašė įpareigoti ieškovą R. G. parduoti atsakovui 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Plieninis skydas“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančias UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, apribojant šių akcijų ir jų suteikiamų turtinių teisių bet kokį disponavimą, įskaitant perleidimą, įkeitimą, kitokį suvaržymą ar apribojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-08-13 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir atsakovo R. G. priešieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštavo ieškovui R. G. nuosavybės teise priklausančias UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, apribojant šių akcijų ir jų suteikiamų turtinių teisių bet kokį disponavimą, įskaitant perleidimą, įkeitimą, kitokį suvaržymą ar apribojimą. Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinio ir jo priedų turinį, nenustatė aplinkybių, jog atsakovo priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo tarp dviejų UAB „Plieninis skydas“ įmonės akcininkų, nuosavybės teise turinčių po 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „Plieninis skydas“ akcijų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas siekia, jog teismo sprendimu priešinga šalis perleistų kitai šaliai už ekspertų nustatytą kainą 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijas. Kadangi 2015-05-29 nutartimi šioje byloje ieškovo R. G. prašymu jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos atsakovo R. G. nuosavybės teise priklausančios akcijos, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei užkirsti galimybę pasikeisti akcijų nuosavybės teisių subjektams, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas areštuoti ir antrajam akcininkui (t. y. ieškovui) priklausančias 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų, apribojant šių akcijų ir jų suteikiamų turtinių teisių bet kokį disponavimą, įskaitant perleidimą, įkeitimą, kitokį suvaržymą ar apribojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-08-13 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovo pareikštas priešieškinis netenkina prima facie pagrįstumo sąlygos. Atsakovas nenurodė neteisėtų ieškovo veiksmų, kurie būtu pagrindas taikyti priverstinio akcijų pardavimo institutą. Priešieškinyje nurodomi akivaizdžiai melagingi teiginiai, o prie priešieškinio pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje.
2. Neegzistuoja rizika dėl atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nutartį priėmė neįvertindamas to, kad neegzistuoja aplinkybės, kurios keltų riziką. Priešingai, būtent ieškovo pareikštas ieškinys dėl priverstinio bendrovės akcijų pardavimo atsakovui patvirtina, kad ieškovas ne tik nesiekia perleisti ar kitaip apriboti turimų bendrovės akcijų, bet siekia įsigyti visas bendrovės akcijas tam, kad būtų galima užtikrinti efektyvią veiklą.
3. Vien aplinkybė apie kilusį ginčą tarp dviejų bendrovės akcininkų ne tik nepatvirtina būtinybės taikyti priešieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, bet, priešingai, ji paneigia grėsmės dėl teismo sprendimo vykdymo egzistavimą. Be to, priešieškinyje nebuvo nurodomos aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą dėl to, kad ieškovas siektų ar bandytų kokiu nors būdu perleisti, kitaip suvaržyti ar apsunkinti savo turimas bendrovės akcijas.
4. Būtent atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams. Būdamas bendrovės akcininku, blokuoja reikšmingų akcininkų sprendimų priėmimą, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovo veiksmai yra nukreipti į bendrovės veiklos trikdymą ar net žlugdymą, o pareikštas priešieškinis iš esmės yra tik atsakovo piktnaudžiavimas turimomis procesinėmis teisėmis.
5. Aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo turėjo būti ištirtos ir dėl jų teismas privalėjo pasisakyti savo nutartyje argumentuotai. Teismo nutartyje apsiribojama tik lakonišku konstatavimu, kad atsakovas pareiškė priešieškinį, joje visiškai nebuvo pasisakyta dėl ieškovo pateiktame atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų, kurie paneigė atsakovo teiginių pagrįstumą. Nutartis negali būti laikoma tinkamai motyvuota, todėl naikintina (CPK 270 str. 4 d. 2p.-3 p., 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsakovas R. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-08-13 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas priešieškinio prima facie vertinimą atliko tinkamai, atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinyje išdėstytos aplinkybės apie tęstinius bendrovės veiklos tikslams prieštaraujančius ieškovo veiksmus (akcininkų susirinkimo, kuriame būtų patvirtinta bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, nesušaukimą; bendrovės prekybinių santykių nukreipimą per ieškovui priklausančią naujai įsteigtą ir jokio įdirbio rinkoje neturinčią įmonę; atsisakymą parduoti bendrovės produkciją bendradarbiavimo siekiančioms mokioms įmonėms; galimą bendrovės lėšų panaudojimą savo asmeniniams tikslams) yra tikėtinai pagrįstos byloje kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį ir su priešieškiniu pateiktais įrodymais. Priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei kartu su atsiliepimu bei pačiu priešieškiniu pateiktais įrodymais.
2. Ieškovo pozicija yra dviprasmiška, jis deklaruoja siekį išsaugoti bendrovės akcijas ir jų nesuvaržyti, vadinasi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios neigiamos įtakos ieškovo interesams. Tačiau  atskirojo skundo pareiškimas ir siekis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti atskleidžia kitokius ieškovo ketinimus – esant poreikiui, pasinaudoti galimybe perleisti turimas bendrovės akcijas tretiesiems asmenims, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
3. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-29 nutartimi šioje byloje ieškovo R. G. prašymu jau buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančias 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei užkirsti galimybę pasikeisti akcijų nuosavybės teisių subjektams, yra pagrindas areštuoti ir kitam akcininkui (ieškovui) priklausančias 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, be to, teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
4. Teismo nutarties motyvai yra tinkami ir pakankami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008) pažymėta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands). Teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo 2015-08-12 atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsakyto teiginio. Be to, atsiliepimo argumentai yra susiję išimtinai su bylos esme, kas negali būti analizuojama taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Trečiasis asmuo UAB „Plieninis skydas“ atsiliepime klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1. Analizuodamas priešieškinio pagrįstumą, teismas turėjo vertinti, ar priešieškinyje yra įvardinti konkretūs ieškovo veiksmai, susiję su netinkamu bendrovės akcininko teisių įgyvendinimu. Vilniaus rajono apylinkės yra nagrinėjama byla civilinė byla Nr. e2-1922-494/2015 pagal bendrovės prevencinį ieškinį atsakovui dėl uždraudimo atsakovui ar jo įgaliotam asmeniui naudotis neturtine bendrovės akcininko teisėmis gauti iš bendrovės informaciją, kuri sudaro bendrovės komercines paslaptis. Atsakovas užsiima nesąžininga konkurencija gamindamas analogišką produkciją ir ją platindamas, perviliojo dalį bendrovės klientų, nepadengia savo turimo įsiskolinimo bendrovei.
2. Bendrovė turi du akcininkus ir abu jie yra pareiškę ieškinius vienas kitam dėl priverstinio akcijų pardavimo. Teismas turėjo itin atidžiai vertinti, ar nagrinėjamoje byloje atsakovas tinkamai ir pakankamai pagrindė egzistuojant riziką dėl jam palankaus teismo sprendimo, tenkinus pareikštą priešieškinį, neįvykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro laikinųjų apsaugos priemonių instituto priešieškiniui užtikrinti taikymo klausimas, kuomet tokios pačios priemonės teismo jau buvo pritaikytos analogiškiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, apelianto skundo argumentus, atsakovo bei trečiojo asmens atsikirtimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė tinkamai, nepažeisdamas nurodytą klausimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl nutarties motyvavimo

Nesutiktina su apeliantu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą motyvais teismų praktikoje nevertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-706/2015). Šiuo atveju priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK normomis, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) sprendžiamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neargumentavęs savo sprendimo apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl priešieškinio prima facie pagrįstumo

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šioje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio (nagrinėjamos bylos atveju priešieškinio) preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliko atsakovo pareikštų priešieškinio reikalavimų ir kartu su juo pateiktų įrodymų preliminaraus vertinimo. Preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas šaliai, prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tokiu atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo, vadinamąjį prima facie vertinimą. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo, netiria ir nevertina reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų ir / ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis c. b. Nr. 2-674/2014; 2014-07-31 nutartis c. b. Nr. 2-1194/2014.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis c. b. Nr. 2-1040/2013; 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal atsakovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui priklauso po 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų, o ieškovas eina ir UAB „Plieninis skydas“ vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas. Kiekvienas iš dviejų akcininkų, taigi ir atsakovas, kaip šio juridinio asmens dalyvis,  priešieškinyje pareiškė reikalavimą kitam juridinio asmens dalyviui dėl priverstinio UAB „Plieninis skydas“ akcijų jam pardavimo (CK 2.115 str.). Šio priešieškinio dalykas – atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovą parduoti akcijas, o ieškinio pagrindas – ieškovo (akcininko ir vienasmenio vadovo) veiksmai, prieštaraujantys akcininko bei vadovo pareigoms, bendrovės veiklos tikslams. Jau aptarta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, jog reikalavimai preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Priešieškinio turinys, suformuluotas dalykas, pagrindas, išdėstytos faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei pateikti įrodymai šiuo atveju įgalino pirmosios instancijos teismą konstatuoti, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje byloje lėmusių sąlygų (t. y. preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas) egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad toks vertinimas neturi prejudicinės galios paskesniam bylos nagrinėjimui iš esmės. Todėl tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, šioje bylos proceso stadijoje teisiškai neaktualūs ir nesudaro prielaidų spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl grėsmės tikėtinai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Kaip pirmiau jau aptarta, nagrinėjamoje byloje juridinio asmens dalyviai pareiškė ieškinį bei priešieškinį vienas kitam dėl priverstinio akcijų pardavimo (CK 2.115 str. 1 d.). Todėl tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalykas – akcininkų reikalavimas parduoti juridinio asmens akcijas, kurios nuosavybės teise priklauso kitam akcininkui. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015-05-29 nutartimi apelianto reikalavimų užtikrinimui taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos atsakovui priklausančios 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų. Atsakovui pareiškus priešieškinį, jo reikalavimų užtikrinimui skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotos ir apeliantui priklausančios 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijos. Nors apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad jis neatlieka / neketina atlikti jokių veiksmų, kad galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ginčo akcijų perleidimo tretiesiems asmenims, jų įkeitimo, suvaržymo ar kitokio apsunkinimo galimybė visiškai nėra eliminuota. Įvykus ginčo akcijų perleidimui, yra tikimybė, kad teismo sprendimas, jeigu jis būtų palankus atsakovui, gali likti ir neįvykdytas arba iš esmės pasunkėti, pakitus tokio ginčo objekto, kaip akcijos, vertei.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įvykus ginčo akcijų perleidimui, akcijas įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, taip pat egzistuoja šių akcijų įkeitimo ar kitokio jų apsunkinimo tikimybė, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo akcijas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę areštuoti ginčo objektu tapusius nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) pagrindžia vien jau tai, kad tam yra visos prielaidos, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Teismo sprendimo, galimai priimto atsakovo naudai, įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo apelianto galimybės disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis ginčo akcijomis, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas šių akcijų išsaugojimas apelianto dispozicijoje (status quo). Konstatavus, kad faktinę ir teisinę padėtį būtina yra išsaugoti iki galutinio akcininkų ginčo išsprendimo, ir, siekiant tų pačių tikslų, analogiškų apelianto reikalavimų užtikrinimui ankstesne teismo 2015-05-29 nutartimi areštavus atsakovui priklausančių ginčo akcijų dalį, pirmosios instancijos teismas tokiu pačiu mastu bei būdu pagrįstai apribojo ir apelianto disponavimo akcijomis teisę. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (CPK 6 str., 7 str., 17 str.). Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo UAB „Plieninis skydas“ ūkinei komercinei veiklai bei kokiu būdu apelianto teisės yra pernelyg suvaržomos, jeigu, kaip jis deklaruoja, neatlieka ir neketina atlikti jokių veiksmų dėl ginčo akcijų perleidimo (CPK 12 str., 178 str.). Kitaip tariant, apeliantas nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas pasekmes jam gali sukelti / sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, juolab kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apelianto, kaip akcininko, neturtinių teisių, o tik apriboja disponavimą ginčo akcijomis.

Aptarti ir kiti skundo argumentai teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar atsiliepimus į šį skundą  atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje, todėl abiejų šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėtini.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė