Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26453-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai-Bakaitytei, Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant prokurorams Vitai Gedvilienei, Benediktui Leišiui, Astai Poškutei,

vertėjams Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui,

kaltinamajam M. A. ir jo gynėjai advokatei Emmai Domajavai,

kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,

nukentėjusiesiems O. C. ir S. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu suimtas kitoje byloje, teistas 3 kartus Didžiojoje Britanijoje už nusikaltimus viešajai tvarkai ir visuomenės rimties trikdymą ir nesunkų kūno sužalojimą ir 10 kartų Lietuvoje:

1)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

2)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmės subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi ištaisyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmės laikas, nurodant „pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę“;

6)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

7)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi pakeista bausme, paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8)       Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m, kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9)       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiam atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2020 m. balandžio 30 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę);

10)       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimu. Nuosprendis įsiteisėjęs.

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti priteistą turtinę žalą;

2)       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį privalo: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) tęsti darbą arba nutrūkus darbo santykiams, per vieną mėnesį registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-08-22, 19.50 val. iki 2021-08-23 14.58 val. (1 diena). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.

Kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

M. A. ir A. Š., veikdami kartu 2020-07-04, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio antro aukšto koridoriuje, konflikto su S. C. ir O. C. metu panaudojo smurtą: M. A. sudavė ranka S. C. į veidą bei pastūmė jį į krūtinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių S. C. rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas. Po to S. C. atsistojus ir konfliktui persikėlus į bendro naudojimo virtuvę, M. A. pastūmė S. C. į krūtinę, nuo ko pastarasis atsitrenkė į spintelę ir nukrito, tada M. A. kartu su A. Š. bendrai rankomis sudavė bei spyrė S. C. į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip devyniolika kartų. Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais M. A. ir A. Š. padarė S. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, abiejuose pečiuose ir žastuose, odos nubrozdinimais abiejose alkūnėse ir abiejuose keliuose. Be to, M. A. tuo pačiu metu, bendro naudojimo virtuvėje, spyrė O. C. į kairįjį šoną ir sudavė pastarajam vieną smūgį į kūną, tuo O. C. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame krūtinės šone.

        T. y. M. A. ir A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. teisme kaltę pripažino iš dalies, o prieš baigiant įrodymų tyrimą pateiktą patikslintą kaltinimą – visiškai. Parodė, kad įvykio dieną su M. A. darė remontą pas N., ji paprašė paklijuoti tapetus. N. juos pavaišino alkoholiniais gėrimais, po to dar nuėjo į barą, kur buvo iki 21 val. N. iš baro išėjo truputį anksčiau su I. pas ją į bendrabutį. O jis su M. A. irgi atėjo į antro aukšto bendro naudojimo koridorių. Ten kalbėjosi, tiesiog sėdėjo. Kažkuriuo momentu išėjo S. C. ir pamatęs, kad jie – jis (kaltinamasis, M. A., N. ir I. sėdi, pradėjo jam (kaltinamajam) sakyti, kad jis (S. C.) nepageidauja jo matyti. Jis (kaltinamasis) norėjo išeiti, tada S. C. pradėjo kažką sakyti N.. Tada jis (kaltinamasis) grįžo atgal ir tada S. C. sudavė N. per veidą, nuo ko viskas ir prasidėjo. Kai S. C. sudavė N. per veidą, tada jis nematė I. veiksmų. M. A. tada puolė S. C.. Negalėj atsakyti, kokioje pozicijoje puolimo metu buvo S. C.. Neatsimena, kad jis (kaltinamasis) būtų koridoriuje sudavęs S. C.. S. C. buvo parklupęs, tada O. C. mėgino ginti savo sūnų. M. A. puolė S., pastūmė jį ir kažkaip S. C. atsidūrė virtuvėje. Jis (kaltinamasis), kai M. A. koridoriuje sudavė S. C., stovėjo ir žiūrėjo. Veiksmus darė, kai atsidūrė virtuvėje, tada S. C. spyrė 3 kartus. I. prasidėjus konfliktui greitai išėjo. Pripažįsta, kad ten buvo, ten dalyvavo, kad sudavė kojomis virtuvėje parklupusiam S. C. 3 kartus. Koridoriuje viskas greitai įvyko, nukrito O. C., S. C., M. A. pradėjo ginti draugę, sudavė rankomis S. C. gal 4 kartus į krūtinę, nugarą. Nematė dėl ko nukrito O. C.. O. C. veiksmai buvo ginti sūnų, mėgino atitraukti sūnų nuo jų. M. A. sakė, kad O. C. patrauktų sūnų. Nuo ko O. parkrito nepastebėjo, nes tuo metu toliau stovėjo. Neatsimena ką darė N.. Jis atliko šiuos veiksmus: spyrė virtuvėje S. C. dešine koja į sėdmenis ir į koją. Visi buvo išgėrę, tai visko nepastebėjo, tai nežino, ar gerai davė M. A. parodymus. Nematė, ar I. dalyvavo muštynėse. Neatsimena kiek buvo išgėręs, mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo elgesį. Nežino, gal jei būtų blaivus, gal kitaip būtų reagavęs į situaciją. Vėliau teigė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nemano, kad alkoholis įtakojo, būtų ir taip gynęs draugus. Jis nenorėjo S. C. konflikto, todėl norėjo eiti namo. Pažinojo S. C., tai iškart žinojo, kad bus su juo konfliktas, anksčiau jie buvo draugai. Jis nebūna agresyvus, kai išgeria alkoholio. Mano, kad jeigu S. C. nesuduotų to smūgio N., būtų viskas kitaip, bet kai mušė moterį, taip ir įvyko. Įvykio vietoje yra koridorius ir atskirai bendro naudojimo virtuvė, tik nėra į virtuvę durų. Iš pradžių konfliktas vyko koridoriuje, o virtuvė visai šalia, ir veiksmas persikėlė į virtuvę. Virtuvėje sudavė 4 smūgius, koridoriuje nesudavė, nemušė S. C. koridoriuje.

        Teismui pagarsinus A. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 155, nurodė, jog nieko nenori pasakyti dėl šių parodymų. Teismui pagarsinus vėlesnius A. Š. parodymus, nurodė, jog negali pasakyti, ar taip buvo, kaip parodymuose, nes neatsimena, kaip buvo iš tikrųjų. Parodymus davė, pagal tai kai pasišnekėdavo su M. ir su N.. Nurodė, jog po smūgio jis stovėjo nuošalyje, tada O. C. mėgino ginti sūnų, paskui veiksmas persikėlė į virtuvę, ten jis sudavė porą smūgių S. C., pabaigos neatsimena, nes užsirakino pas N. bute ir atvažiavo policija. Nenorėjo konflikto, bet gal ir tyčia sudavė smūgius S. C.. Negali pasakyti, ar I. dalyvavo muštynėse. Nematė, ar I. sudavė smūgį S. C.. Neatsimena kas pasakė, kad I. sudavė smūgį S. C.. Koridoriuje tikriausiai M. A. visus veiksmus atliko. Neatsimena, ar vienas smūgiavo virtuvėje.

Kaltinamasis M. A. teisme kaltę pripažino iš dalies, o prieš baigiant įrodymų tyrimą pateiktą patikslintą kaltinimą – visiškai. Parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2020-07-04, galėjo būti vasara, galėjo būti 23.50 val. Įvykis vyko Vilniuje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Antrame aukšte, prie N. buto durų buvo jis, A. ir N.. Jie kalbėjosi ir tada išėjo sūnus (S. C.), susitiko su N.. Jis (S. C.) išėjęs konfliktavo su N. dėl A. Š., nelabai žino dėl ko, nes kalbėjo rusiškai, o jis (kaltinamasis) rusų kalbos nelabai supranta. Konflikto metu sūnus (S. C.) sudavė dešiniu delnu N. į kairį skruostą. Tada jis (kaltinamasis) jam (S. C.) sudavė rankomis smūgį į veidą. Kiek smūgių sudavė, nebepamena. 6-8 gal smūgius sudavė, rankomis daugiausia, galbūt mėgino spirti, bet galbūt nepataikė. Nepamena, ar sudavė tėvui (O. C.). Daugiau nieko nepamena, nes turi bėdų dėl patirto didelio psichologinio streso. Nelabai pamena, kada išėjo O. C.. Iš pradžių sūnus vaikščiojo, paskui O. išėjo, nes išgirdo, kad vyksta kažkas, ir tada buvo suduotas smūgis N., ir tada jis (kaltinamasis) S. C. smūgiavo. Dar kartą nurodė, jog nepamena, ar O. C. sudavė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13), pastarasis juos palaikė, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pagarsinus vėlesnius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog šie parodymai ne visai teisingi, nesutinka su aplinkybe, kad sudavė O. C., dėl šios aplinkybės palieka spręsti teismui, nes jis neatsimena, ar sudavė O. C..

        Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, jog sudavė rankomis ir kojomis 4 smūgius O. C. į krūtinės sritį, po ko pastūmė S. C. į krutinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų su A. Š. sudavėte rankomis ir kojomis iki 19 smūgių į įvairias kūno vietas. Atsakė, jog nepamena, dėl O. C. suduotų smūgių. S. C. jie nestūmė. Kitas asmuo S. C. sudavė smūgį ir S. C. pargriuvo.

Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad S. C. atsistojus ir persikėlus į virtuvę, pastūmė S. C. į krūtinę, nuo smūgio pastarajam nukritus ir atsitrenkus į spintelę, nurodė, jog neatsimena, kad jis būtų stūmęs S., jis nestebėjo viso įvykio.

Pripažįsta, kad 5-6 smūgius sudavė S. C.. Atsiprašo abiejų nukentėjusiųjų. Gali būti, kad spyrė sūnui, bet pataikė O. C. į koją, iš dešinės, į kairę jo pusę. Nepamena tėvo (O. C.) reakcijos. Atsiprašo abiejų. Neatsimena, kiek smūgių sudavė.

Išprovokavo sūnus (S. C.), nes jis pirmas merginai trenkė, nevedė O. C. sūnaus namo, dėl to buvo suduoti smūgiai S. C..

        Pagarsinus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 47), nurodė, kad dėl sužalojimų jis ne vienas yra kaltinamas, jis sudavinėjo sūnui (S. C.), nematė kas sudavė O. C..

Nukentėjusysis S. C. teisme parodė, kad praeitų metų liepos 4 dieną, gal vidurnaktį, jis prieš miegą išėjo į tualetą, po to ėjo namo, ir tuo metu pradėjo A. Š. apsižodžiuoti, prisiminė kas buvo anksčiau, vadino necenzūriniais žodžiais, tada užėjo namo, pasakė tėvui, pakalbėjo, abu galvojo gal policiją kviesti, nusprendė išeiti. Jie išėjo į koridorių ir tada prasidėjo konfliktas. M. A. tuo metu dar neįžeidinėjo. Konfliktas augo ir prasidėjo sumaištis ir muštynės. Jis pargriuvo nuo to, kad jį pastūmė M., ten buvo spintelė už kurios užsikabinau koridoriuje, ir kai gulėjau man buvo suduoti smūgiai. Mano, kad koridoriuje smūgiavo ne tik M., bet ir A., o N. taip pat dar mėgino smūgiuoti. Kai užsidengė veidą, nieko nematė. Tuo metu buvo dar I., bet jis kai suprato, kad gali baigtis blogai, nuėjo į šalį. Pagal pojūtį, buvo apie 50 smūgių į visas kūno vietas, vieną kartą stipriai pataikė į kaktą. M. jį pastūmė, jis suklupo, nematė kas ir kur stovėjo, matė, kai M. mušė. Iš kairės pusės A., o jis buvo prie sienos. Smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis. Po to, konfliktas nutrūko, vyko apsižodžiavimas, persikėlė į virtuvę su M. ir A., o N. laikė duris, kad neįleistų jo tėvo O. C. į virtuvę. Virtuvėje jį M. pastūmė. Jis nukrito, tada A. ir M. jam sudavė apie 5-7 smūgius. Tėvas skambino į policiją ir N. suprato, kad atvažiuos policija. Mano, kad konfliktas kilo, nes galbūt užkliudė N., specialiai N. nesudavė.  Išėjęs į koridorių tėvas kalbėjo, kad geriau jie išeitų, nes bus blogai. Jie (kaltinamieji) nenorėjo gražiuoju išeiti. Koridoriuje tėvą, kai šis norėdavo jį ginti, nustumdavo N. ir A. Š.. Nematė, kuris pastūmė tėvą koridoriuje. Jo manymu daugiau smūgių buvo suduota koridoriuje, virtuvėje kaltinamieji gal jau buvo pavargę, tai jau buvo ne tokie stiprūs. Po sumušimo tėvui skaudėjo krūtinę, tėvas labiau nukentėjo. Tėvui kažkas iš kojos trenkė. I. išėjo tik prieš pabaigą, norėjo išsiaiškinti kaip baigsis, jis virtuvėje stovėjo, tėvas jį išvarė ir I. išėjo. Su N. jau seniai konfliktuoja, nuo 2019 m. rugsėjo mėn., dėl to, kad prieš tai buvo konfliktas tarp jo ir A. Š.. N. jį atsivedė, nors ji žinojo, kad tarp jų su A. konfliktas, taip niekada nekviesdavo jo į svečius, o kai jis su juo sukonfliktavo, pradėjo kviestis į svečius. Įvykio dieną A. buvo išgėręs, jie darė remontą pas N., viskas prasidėjo tik prieš einant jam (nukentėjusiajam) miegoti, nieko nebūtų nutikę. Matė, kad A. stipriai išgėręs, buvo pasiūlymas į lauką eiti pasimušti. Tyčinių veiksmų prieš N. neatliko. I. buvo, bet nesudavė nei vieno smūgio, bet gal norėjo, nes mėgino suduoti .

Nukentėjusysis O. C. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp 23 ir 24 valandos. Sūnus prieš miegą išėjo į tualetą. Tuo metu koridoriuje sėdėjo ir gėrė M., A. ir N.. Sūnus grįžo iš tualeto ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi. Išėjo, kad juos apramintų. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, po to pradėjo stumdytis. M. A. pastūmė sūnų, jis užkliuvo už spintelės, nukrito ir pradėjo jį mušti. M. A. mušė sūnų rankomis ir kojomis. Po to jį (O. C.) kažkas pastūmė, bet ne M. A. ir jis nugriuvo ant grindų. Tada atsistojo ir bandė apraminti, bet nepavyko, jam bandė išmušti telefoną, vieną kartą N. išmušė telefoną, o kitą kartą nežino kas. Prie jo sūnaus tuo metu buvo M. A.. Nepavykus policijos iškviesti koridoriuje, nuėjo namo, kai grįžo, konfliktas buvo persikėlęs į bendro naudojimo virtuvę. Kai norėjo užeiti į virtuvę, duris laikė N. ir A.. Durys į vidų atsidaro. Jam pavyko prasivežti į virtuvę. Tuo metu jo sūnus gulėjo ant grindų, o M. jį mušė. Bandė apraminti. Jam įėjus į virtuvę, kažkas jį pastūmė, bet nematė kas. Jo sūnų toliau mušė. Po to A. Š. prisijungė prie M. A. mušti jo sūnų, kol jis gulėjo. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė A. Š., bet daug buvo. Mušė ir rankomis ir kojomis. Jis atsistojo ir kaltinamieji atsitraukė nuo sūnaus. Lyg apsiramino. Stojo tarp jų. Sūnus gulėjo. Tada prasidėjo antra „serija“. Tada jis gavo nuo M. A. smūgį iš kojos į šonkaulių sritį. M. iš pradžių jam pasakė žodžius, kurių nenori kartoti ir spyrė jam į šonkaulius. Jis taikėsi į jį (nukentėjusįjį), nes jis trukdė prieiti prie sūnaus. Po spyrio dar gavo 3-5 smūgius iš nugaros, bet negali pasakyti kas sudavė, M. tada prieš jį stovėjo, o sūnus buvo jam (nukentėjusiajam) iš nugaros, o jis (nukentėjusysis) buvo veidu į M.. Jam atrodo, kad N. liko koridoriuje. Viskas vyko chaotiškai. Pradėjau šaukti, kad atvažiuos policija ir konfliktas nuslūgo ir jie užsidarė kambaryje. I. nedalyvavo konflikte, jis bandė nuraminti. Virtuvėje matė, kaip abu kaltinamieji mušė sūnų, o koridoriuje M. mušė.

Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 131-133, nurodė, kad gal stresavo, jaudinosi, A. Š. koridoriuje tik pastumti sūnų, bet jam nepavyko, ranka nepasiekė. Jis bandė rankomis juos atstumti nuo sūnaus. Gaunasi, kad jie visi trys bandė pulti sūnų ir N.. Koridoriuje jį (nukentėjusįjį) tik pastūmė ir jis pargriuvo. Koridoriuje jam nebuvo suduoti smūgiai, tik virtuvėje. Gal netiksliai dėl streso davė parodymus. M. pats pirmas ir skausmingiausias smūgis buvo į šonkaulius. Po to jau normaliai negalėjo reaguoti. Koja buvo vienas smūgis, o paskui rankomis. Negali pasakyti kas smūgiavo iš nugaros. M. spyrė vieną smūgį koja į šonkaulius, o po to ranka į kūno sritį. Vidutinio stiprumo. Greičiau kumščiu buvo smūgis. Koridoriuje stumdantis sūnus gal ir palietė N. veidą. Kai visi žmonės stumdėsi, tai galėjo taip būti, kad sūnus palietė N.. Koridorius siauras, tai dviese gali praeiti, o trise tai sunku. Trečias vaikinas, jei turi galvoje I., tai jis nieko nemušė, nebent dalyvavo žodiniame konflikte.

Liudytojas, vyriausiasis patrulis, G. P. aparodė, kad pagal budėtojo nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nepamenu, jau buvo tamsus paros metas. Ten buvo sumušti asmenys. Atvykus į įvykio vietą, kreipėsi nukentėjusieji, kurie paaiškino, kad pas kaimynę bute užsidarę minėti jaunuoliai (kaltinamieji) ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jie juos sumušė. Pastuksenom į tos merginos duris, jiems durų neatidarė, todėl iškvietė priešgaisrinio gelbėjimo tarnybą. Jis iki 2 aukšto kopėčiomis užlipo ir pro langą pamatė, kad asmenys buvo bute, bet jo neįleido. Teko užvesti benzininį skirtą durims pjauti pjūklą, tada buto šeimininkė duris atidarė ir įtariamieji buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatą. Buvo iškviesta medicininė pagalba, nes vyresnio amžiaus nukentėjusysis skundėsi pablogėjusia sveikata, matėsi sumušimo požymiai. Ant jaunesniojo nukentėjusiojo irgi matėsi sumušimai, bet daugiau pas vyresnį buvo problemų. Juos abu išvežė į ligoninę.

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 91-93 (garso įrašas 12.03 sek.- 12.28 sek.)), nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Dėl sumušimo palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat palaikė kitus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (garso įrašas 13.55 sek. – 16.51 sek.).

Nurodė, kad muštinės vyko koridoriuje, o virtuvėje - nelabai pamena ar ką sakė. Jų tikslas buvo sulaikyti asmenis, kurie padarė nusikalstamą veiką, o apklausinėti buvo tyrėjos pareiga. Jiems reikėjo įsitikinti, kad jie nepasišalintų. Porininką paliko prie vienų durų, o pats buvo lauke ir teko stebėti, kad pro antro aukšto langą neiššoktų. Reikėjo stebėti. Nukentėjusieji pasakojo tai, ką jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai sutapo. Jam įvykio vietoje nekilo įtarimas, kad nukentėjusieji būtų neblaivūs. Kiek pamena, jie dar sakė, kad neseniai iš darbo grįžo.

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. C. ir O. C. paaiškino, kad bendrame koridoriuje (nes tai yra bendrabučio tipo namas) sėdėjo šio buto gyventoja vardu N., M. A. ir A. Š. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Praeidamas pro šalį į bendrąjį sanitarinį mazgą, S. C. paprašė, kad pastarieji netriukšmautų, nes tai vėlus metas ir žmonės jau miega. Tarp minėtų piliečių kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes. S. C. paaiškino, kad M. A. ir A. Š. pargriovė jį ant žemės ir gulintį pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Išgirdęs triukšmą, iš  buto išėjo S. C. tėvas O. C. ir, pamatęs, kad jo sūnų spardo, pradėjo M. A. ir A. Š. atitraukinėti, ir tuo metu vienas iš užpuolikų trenkė tėvui į krūtinės ląstą. Kuris vyras trenkė tėvui, nurodyti negalėjo. Muštynės vyko bendroje virtuvėje. O. C. pradėjo kviesti pagalbą, o užpuolikai įėjo į  butą ir užsirakino. Jiems priėjus prie  buto ir pareikalavus atidaryti duris, M. A. ir A. Š. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimus, ko pasekoje buvo iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - PGT) pareigūnai. Kol vyko PGT, buto šeimininkė ne kartą buvo įspėta, kad jos veiksmai yra neteisėti ir ji bando paslėpti piliečius, kurie įvykdė nusikaltimą. Atvykus PGT pareigūnams, priimtas sprendimas pjauti buto duris. Užvedus benzininį pjūklą,  buto durys buvo atidarytos. Bute buvo buto šeimininkė, kuri ranka laikė už apykaklės didelį vilkšunį. Už durų stovėjo jų ieškomi asmenys - tai M. A. ir A. Š., kurie buvo agresyviai nusiteikę policijos atžvilgiu. Apsaugant save ir kartu dirbantį policijos pareigūną, M. A. ir A. Š. parklupdyti ant kelių į jiems nepatogią padėtį, panaudota fizinė prievarta (kovinių imtynių veiksmai) ir uždėti antrankiai. M. A. ir A. Š. 01:05 buvo sulaikyti ir pristatyti į OVS. Nukentėjusieji buvo akivaizdžiai sumušti: S. C. galva buvo stipriai sumušta, nusėta guzais, O. C. buvo įtariamas šonkaulių lūžis (negalėjo pakelti rankų, įkvėpti) (t.1, b. l. 91-93).

Liudytoja N. B. parodė, kad nukentėjusieji buvo jos kaimynai, 20 metų pragyveno kaimynystėje. Kaltinamieji draugai. Santykiai su nukentėjusiaisiais kažkada buvo gėri, dabar jokių santykių su jais nėra. Ji buvo blaivi. Tai įvyko maždaug prieš metus. Gali būti ta data, kaip kaltinime nurodyta. Jau buvo vėlus paros metas. Tai buvo prie jos buto durų. Įvyko konfliktas. M. ir A. dienos metu darė pas ją remontą. Po to nuėjo kartu į barą. Kai grįžo, prie jų buvo prisijungęs I., toks stambus. Jie koridoriuje šnekėjosi, stovėjo ir rūkė ir jie jau buvo pasiėmę daiktus ir ruošėsi išeiti. S. C. specialiai vaikščiojo pirmyn atgal, praėjo gal kokius 7 kartus. Paskui išėjo tėvas. M. paprašė O., kad jis sūnų nusivestų namo. O. bandė S. vestis, bet jis nėjo. Kadangi prie S. niekas neprisikabino, jis nutarė pats prie A. prisikabinti, nes jie prieš tai turėjo kažkokį konfliktą. Kiek žino, kažkas tarp jų vyko ir byla buvo nutraukta. A. paprašė, kad baigtų, nes byla nutraukta ir kam to jam reikia. S. supykęs, kad prie jo niekas nesikabinėjo pradėjo „koliotis“ įvairiais žodžiais. A. tada pasiuto ir sakė išeiti į lauką išsiaiškinti. Tuo metu buvo O. ir S. jam stovėjo už nugaros. Kai S. nesutiko išeiti į lauką, S. jai pasakė, kad jis pas ją nevaikščiotų. Ji atsakė, kad jis neaiškins jai, kas am pas mane eiti. Tada S. jai trenkė per veidą. Tada pirmas pašoko tas stambus I.. I. S. C. trenkė į veidą ir jis nuskrido į virtuvę. Viskas vyko labai greita iki minutės. O. kažką bandė aiškinti ir jį nustūmė ir jis kažkur į koridorių nuvirto. Po to O. nubėgo iškviesti policijos, o jie išbėgo į jos kambarį ir užsidarė ir durų neatidarinėjo. Policijai durų neatidarė, nes jos šuo pradėjo loti ir jie pagrasino, kad jei šuns nepatrauks ar neužrakins, „tazeriu“ nukratys. O kur ji šunį pririš? Paskui, kai užvedė pjūklą, atidarė duris. Matė per akutę, kad kaltinamuosius surakino ir išsivedė. Jai neliepė išeiti. Jokio kvietimo po to negavo.

Taip pat parodė, kad S. buvo išgėręs. Jis kai neišgėręs, tai geras. S., kai išgeria, tai ir su savo šeima konfliktuoja. M. A. O. C. paprašė, kad sūnų išvestų iš ten. S. neklausė. Tėvas vaikščiojo iš paskos, lyg nujausdamas, kad kažkas bus. S. pats prisikabino. Negali pasakyti kas ką darė, nes buvo makalynė. S. bandė kažką daryti ir mosikuotis, tėvas nieko nedarė. Viskas vyko labai greitai. Negalėjo atsakyti, ką darė M. A., nes buvo sujudimas. Konfliktas buvo koridoriuje, o po to virtuvėje. Kai M. ir A. buvo virtuvėje, ji šaukė, kad nustotų. O. stovėjo, o paskui skambino policijai, jis į virtuvę nėjo. Virtuvėje buvo makalynė, muštinės vyko. Koridoriuje nebuvo muštynių. Pirmą smūgį S. C. sudavė I. ir S. C. išskrido į virtuvę, į sieną trenkėsi. Negaliu atsakyti kokius veiksmus darė M. ir A.. Makalynė, tai stumdėsi, mušėsi S., M. ir A.. S. pačioj pabaigoj buvo atsitūpęs, nes M. su A. buvo prišokę. Negaliu pasakyti kas buvo. Negaliu pasakyti kur kas pataikė. Kraujo nebuvo. Rankomis gal ir sudavė S. C.. Nežino ir negali pasakyti, ar kojomis sudavė. Tėvas buvo nustumtas. Jai atrodo jį M. nustūmė koridoriuje prie virtuvės įėjimo. Nematė kur stūmė tėvą. Matė tik, kad nustūmė. Nežino ar O. pargriuvo. Nežino kodėl pas ją užsidarė, įbėgo ir viskas. Labai greitai pareigūnai atvyko. Jai susidarė įspūdis, kad pareigūnai buvo iškviesti ir po to prie jų prisikabino. Nežino, ar spėjo pakalbėti apie įvykį užsidarę, nes pradėjo jai duris baladoti ir jos šuo pradėjo loti. Koridoriuje muštynių nebuvo. Buvo žodinis konfliktas tarp S. ir A.. S. trenkė jai į veidą per savo tėvo petį. Tėvas stovėjo prieš ją. Sužalojimų nematė ant nukentėjusiųjų. Virtuvėje irgi nesimatė, kad kažkas kraujuotų. Greitoji gal ir buvo atvykusi. Jie koridoriuje negėrė. Ji nelaikė durų, kad tėtis nepatektų į virtuvę. Durys atsidaro į virtuvę iš koridoriaus. Rankena yra paprasta. Nelaikė durų, nes matė, kas virtuvėje vyksta. Būtų turėjusi būdama koridoriuje laikyti. Nematė, kad tėvą muštų, matė tik, kad nustūmė. Nežino, ar buvo tėvas pasišalinęs muštinių metu, bet žino, kad iškvietė policiją. Ji visą dėmesį į virtuvę buvau sutelkus, bandė raminti, sakė, kad baigtų, bet viskas labai staigiai įvyko. A. buvo išgėręs. Apskritai nesitikėjo tokios pabaigos nei iš vieno. Jie su nukentėjusiaisiais turėjo konfliktų. Kažkada draugavo. Jai delnu gerai dėjo per veidą. Jai degė veidas. Jei nebūtų smūgio, nebūtų tokio konflikto. Ji nesakė pareigūnams, kad jai trenkė į veidą, nes jos niekas nebūtų klausęsis. Galvojo, kad jai „tazeriu“ trenks, griebs ją ir paguldys. Niekur nesikreipė dėl smūgio, nes buvo tik delnu suduota.

Liudytojas I. Z. teisme parodė, kad įvykio dieną su N. susitiko parduotuvėje. Jis išgėrinėjo, tai N. pasiūlė pas ją nueiti. Nuėjo į koridorių pasėdėti. Jie koridoriuje sėdėjo ir atėjo M. su A.. kalbėjosi, išėjo nukentėjusysis ir pradėjo sakyti, kad ko jie čia susirinko. Jis (liudytojas) nuėjo į tualetą, grįžęs iš tualeto pamatė, kad jie barasi. Pasakė, kad baigtų, bet jie nebaigė ir tada jis išėjo. Barasi – rėkia, stumdosi. Neprisimena kas rėkė, o kas stumdėsi. Jokiais veiksmais nebandė jų nuraminti. Nelabai prisimena koks tas stumdymasis buvo, jie (jaunas nukentėjusysis, M. ir A.) ten voliojosi ant grindų. Jie trise voliojosi ant grindų. Mačiau kaip vyresnis nukentėjusysis priėjo, bet aš jau ir nuėjau namo. Nei smūgių, nieko nematė, matė, kad jie voliojosi vienas ant kito. Kai jis išėjo, jie buvo ant grindų. Taip pat nurodė, kad pas N. bute nebuvo, todėl nežino ar ten vyko remonto darbai. Jis asmeniškai niekam nesudavė ir nepastūmė nukentėjusiųjų. Matė, kaip išėjo vyresnis nukentėjusysis. Kai išėjo vyresnis nukentėjusysis, paprašė cigaretės ir išėjo. Nematė, ar vyresnis nukentėjusysis bandė skirti. Neprisimena, ar tuo metu, kai jie ritosi ant grindų, vyresnis nukentėjusysis stovėjo šalia. Neprisimena kiek laiko jie prasėdėjo koridoriuje, daugiau nei 10 min. Nematė, kaip jaunesnis nukentėjusysis trenkė N. per veidą. Nematė, kad N. buvo suduota per veidą ir net nežino, dėl ko įvyko muštynės. Nematė kas pirmas pradėjo. Nežino kodėl N. teigė, kad jis pirmas sudavė smūgį. Nežino, kodėl M. sako, kad jis sudavė pirmą smūgį.

Nukentėjusysis O. C. 2020 m. liepos 5 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d., a[ie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukšto koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, konflikto metu jam M. A. sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius rankomis ir kojomis į krūtinę. Dėl to jam sukeltas fizinis skausmas. Vėliau, Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, dėl patirto smurto jam buvo diagnozuotas krūtinės paviršiaus sužalojimas (t. 1, b. l. 8)

Nukentėjusysis S. C. 2020 m. liepos 5 d. protokole-pareiškime nurodė 2020 m. liepos 4 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukšto koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, konflikto metu M. A. jam sudavė mažiausiai 30 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o A. Š. sudavė jam ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Vėliau, Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, jam buvo diagnozuotas alkūnės sumušimas, kelio sumušimas, galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 15). 

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kada į apžiūrimą daugiabučio namo dalį, patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Antrajame aukšte, įrengtos pilkos spalvos metalinės durys, užrakintos magnetine spyna. Įėjus pro šias duris, patenkama į bendrabučio tipo daugiabučio namo koridorių. Koridoriuje, pasukus į kairę pusę, koridoriaus kairėje ir dešinėje pusėse yra durys, vedančios į atskirus butus. Paėjus koridoriumi apie 20 metrų, koridoriaus dešinėje pusėje yra rudos spalvos šarvuotos durys, pažymėtos 16-tuoju numeriu. Toliau, už šių durų, prie dešiniosios sienos, stovi pastatyta spinta. Toliau, dešinėje koridoriaus pusėje, yra atviros durys, vedančios į bendro naudojimo virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje, prie kairiosios patalpos sienos, pastatyta nedidelė, rudos spalvos spintelė. Šalia spintelės, ant grindų mėtosi indų šukės, nukritęs vazonas su augalu, pribarstyta žemių. Spintelėje, nuverstas plastikinis kibirėlis, kurio viduje, nuorūkos bei pelenai. Daugiabučio koridoriuje, dešinėje pusėje, už įėjimo į virtuvę durų, ant grindų, pastatytas nedidelis stalelis, ant kurio padėtas gaivusis gėrimas, taip pat sudėti tušti indai. Stalelio apačioje sudėti tušti buteliai, nuo įvairių gaiviųjų bei alkoholinių gėrimų. Vaizdo stebėjimo kamerų daugiabučio namo koridoriuje ar pastato išorėje įrengta nėra ( t.1, b. l. 21-22, 24-28).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto ataskaitos, garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., 00.20 val. S. C., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad 2020 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. iki skambučio, sumušė pažįstami. Trise jį vieną mušė (t.1, b. l. 1, 112-114).

 Alkotesterio Alcotest 6810 rodmenimis, A. Š. 2020-07-05, 1.24 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas (t.1, b. l. 145)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. G. 2020 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m liepos 5 d., apie 01.36 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus dalį, pagal ROIK 0120000354683, pristatytas neblaivus M. A., kuris kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą alkotesteriu. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai (t. 2, b. l. 2)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-07-14 - 2020-07-56 specialisto išvadoje Nr. G 1907/2020 (01) nurodyta, kad: 1. O. C. kūne yra šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame krūtinės šone, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje; 2. Sužalojimai padaryti paveikus kietais-bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. liepos 4 d., suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimai yra nespecifiniai, juose neužsifiksavo požymių, kuriais galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie padaryti; 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 savaites iki kūno apžiūros; 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 5. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai paprastai sugyja be pasekmių <...>; 6. Dėl patirtų sužalojimų O. C. galėjo jausti fizinį skausmą (t.1, b. l. 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-07-14 - 2020-07-16 specialisto išvadoje Nr. G 1904/2020 (01) nurodyta, kad: 1.  S. C. yra šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, abiejuose pečiuose ir žastuose, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse ir abiejuose keliuose; 2. Sužalojimai padaryti paveikus kietais-bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. liepos 4 d. suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimai yra nespecifiniai, juose neužsifiksavo požymių, kuriais galima būtų kokiu būtent daiktu jie padaryti; 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 savaites iki kūno apžiūros; 4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 5. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai paprastai sugyja be pasekmių <...>; 6. Dėl patirtų sužalojimų S. C. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 74-76).

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jana Bytautaitė, paaiškindama sužalojimų schemą, papildomai nurodė, kad S. C. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 12 (dvylika) trauminių poveikių, o daugiausia, skaičiuojant kiekvieną atskirai - 19 (devyniolika) trauminių poveikių. Sužalojimų schemoje, pieštuku apibrauktos kūno sritys, kuriose yra po kelis sužalojimus, galėjo būti veikiamos vienu trauminiu poveikiu, pvz. sugriebiant kairį žastą ranka ir spaudžiant pirštais, galėjo būti padarytos jame esančios 4 (keturios) poodinės kraujosruvos. Tačiau tos kraujosruvos galėjo būti padarytos ir atskirais trauminiais poveikiais. 2. Sužalojimai O. C. galėjo būti padaryti 4 (keturiais) trauminiais poveikiais (t.1, b. l. 78-80, 81-82).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados 

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

Teismo vertinimu, kaltinamųjų M. A. ir A. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamieji M. A. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, o iš jų parodymų duotų teise matyti, kad kaltę jie pripažino iš dalies, tačiau pačio smurto naudojimo fakto neginčijo, abu patvirtino buvus smurtui prieš nukentėjusiuosius, tačiau, pasak jų, kaltinimo aplinkybės dėl smūgių sudavimo skaičiaus, vietos, neatitiko įvykio metu buvusių aplinkybių. A. Š. be kita ko nurodė, jog smurtą naudojo tik prieš M. A. ir tik bendro naudojimo virtuvėje, neigė naudojęs smurtą prieš O. C.. Prokurorei pakeitus kaltinimą, abu su jame nurodytomis kaltinimo aplinkybėmis sutiko, tik pasak kaltinamųjų, smurtą dar naudojo ir trečias asmuo, o nukentėjusysis S. C. nurodė, kad jis abu kartus jį pastūmus (koridoriuje ir virtuvėje) nugriuvo užkliuvęs už spintelių. Teismas pažymi, kad pakeistos kaltinimo aplinkybės dėl to, kas, kam ir kur sudavė iš esmės atitinka ne tik kaltinamųjų, bet ir nukentėjusių nurodytas aplinkybes. Tikslinama kaltinimo aplinkybė, kur nurodyta, kad po spyrio M. A. smūgiavo nukritusiam O. C.. Tikslinama ir kaltinimo aplinkybė dėl įvykio vietos.

Teismas, atsižvelgdamas į visų asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) duotus parodymus, į įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, tikslina kaltinimo aplinkybę, kad konfliktas prasidėjo ir smurtas buvo pradėtas naudoti bendrabučio laiptinėje, nurodant, kad tai vyko bendrabučio antro aukšto koridoriuje, kuris yra atskirtas nuo laiptinės.

Teismas konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad M. A. koridoriuje, prasidėjus konfliktui su S. C., sudavė ranka S. C. į veidą bei pastūmė jį į krūtinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių S. C. rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas. M. A. nuo pat pradžių neneigė sudavęs S. C., tačiau nurodė, kad smurtinius veiksmus atliko ne pirmas, pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis S. C. liudytojai N. B. į kairį skruostą, todėl jis sudavė S. C.. Taip pat neneigė, kad mušė parkritusį S. C.. Nesutampa tik jo ir S. C. nurodytas suduotų smūgių skaičius (M. A. teigė sudavęs 6-8 smūgius gulinčiam S. C., o S. C. nurodė, kad buvo suduota apie 50 smūgių). Tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad smurtas buvo naudojamas ne tik koridoriuje, bet ir virtuvėje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jana Bytautaitė nurodė, kad S. C. sužalojimai, nustatyti specialisto išvadoje Nr. G 1904/2020 (01), galėjo būti padaryti daugiausia 19 (devyniolika) trauminių poveikių, skaičiuojant kiekvieną sužalojimą, poodinę kraujosruvą atskirai. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra galimybės neginčytinai nustatyti keli iš 19 sužalojimų buvo padaryti virtuvėje, o keli koridoriuje. Taip pat neatmetama, kad dėl dalies smūgių, galėjo kraujosruvos ir neatsirasti. Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad koridoriuje M. A. sudavė S. C. nenustatytą smūgių skaičių.

Taip pat pasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad M. A. koridoriuje, po pirmo smūgio į S. C. į veidą, pastūmė pastarąjį, dėl ko šis užkliuvęs už spintelės parkrito. M. A. nurodė, kad nepamena ar jis stūmė S. C., o kaltinamasis A. Š. nurodė nežinantis kas stūmė S. C., bet šią aplinkybę patvirtino abu nukentėjusieji bei liudytoja N. B. (kaltinamųjų draugė).

Taip pat pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad konfliktui persikėlus į virtuvę prieš S. C. jau smurtavo abu kaltinamieji bei kad M. A. virtuvėje įspyrė O. C. į kairį šoną. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai. Nors M. A. vėl gi teigė neatsimenantis, ar jis stūmė S. C., kad galimai smūgiavo virtuvėje S. C. tik nepamena smūgių skaičiaus, nepamena ar sudavė O. C., gal bandydamas spirti S. C., pataikė O. C., kuris bandė ginti sūnų, neprisimena ar mušė O. C.. Kaltinamasis A. Š. pripažino pats mušęs S. C. virtuvėje, bet neatsimenantis ar jis pats vienas smurtavo virtuvėje. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės sutampančiais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis S. C. nurodė, kad virtuvėje jį pastūmė M. A., jis užkliuvo už spintelės ir suklupo. Tada jau smūgiavo abu kaltinamieji. Sudavė apie 5-7 smūgius. Nukentėjusysis O. C. nurodė, kad užėjus į virtuvę jis matė, kaip jo sūnų S. C. muša abu kaltinamieji, jį kažkas pastūmė iš nugaros (nematė kas), jis parkrito. Kai jis atsistojo, kaltinamieji atsitraukė nuo sūnaus, jis atsistojo tarp jų (sūnaus ir kaltinamųjų), sūnus gulėjo ir prasidėjo antra „serija“, M. A. jam (O. C.) spyrė koja į šonkaulių sritį. Tuo metu M. A. buvo priešais jį, o sūnus – už jo (O. C.). Nurodė, kad spirdamas jam M. A. taikėsi būtent į jį, nes jis trukdė prieiti prie sūnaus. Dar gavo kelis smūgius iš nugaros, bet nematė, kas smūgiavo, M. A. tuo metu buvo priešais jį. Tada jis pradėjo šaukti, kad atvažiuos policija ir visi išėjo. Iš jo parodymų matyti, jog jis nežino, ar smūgių iš nugaros metu virtuvėje be M. A. buvo tik A. Š., ar ir N. B., kuriai kaltinimai nėra pareikšti. Kad O. C. buvo suduota į šonkaulius bei dar keli smūgiai, patvirtina specialisto išvada Nr. G 1907/2020 (01), kurioje nurodyta kad O. C. kūne buvo poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame krūtinės šone, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Liudytoja N. B. patvirtino, kad virtuvėje prieš S. C. smurtavo abu kaltinamieji, bet negalėjo nurodyti, kokius smūgius ir kiek kiekvienas jų konkrečiai sudavė. 

Tačiau nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad M. A. virtuvėje po spyrio O. C. į šonkaulius, pastarajam nukritus, dar jam sudavė kelis kartus, nes, pasak nukentėjusiojo O. C., jis buvo veidu į M. A., kai šis jam spyrė į šonkaulius, o po to dar sudavė vieną smūgį į kūną. Dar jam buvo suduoti keli smūgiai iš nugaros, bet M. A. tuo metu buvo prieš jį ir smūgių, smūgiai į šonkaulius ir iš nugaros galima sakyti buvo suduoti vienas po kito. Taigi, M. A., stovėdamas veidu į O. C., negalėjo pastarajam dar ir smūgiuoti iš nugaros, tačiau, kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad M. A. po spyrio dar iš karto smūgiavo į kūną. Taip pat nurodė, kad jam nukritus, prieš jį nebuvo smurtaujama. Kad O. C. buvo suduoti ne vienas, o keli smūgiai, patvirtina specialisto išvada. Todėl kaltinimas tikslinamas, šalinant aplinkybę, kad po spyrio M. A. smūgiavo nukritusiam O. C., tikslinant, kad M. A. po spyrio sudavė dar vieną, o ne mažiausiai keturis smūgius į nukentėjusiojo kūną. Dėl kaltinimo aplinkybių pašalinimo ir patikslinimo, nesikeičia sužalojimų sunkumo vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pirmą smūgį S. C. sudavė ne M. A., o I. Z. ir šią jų versiją teisme palaikė liudytoja N. B., kurios santykiai su nukentėjusiuoju S. C. yra konfliktiški. Tačiau teisme kaltinamasis M. A. pats patvirtino, kad sudavė būtent jis S. C., kai šis sudavė N. B.. Dėl I. Z. veikslmų, tai teigdavo, kad I. Z. sudavė S. C., tai teigdavo, kad neatsimena ar šis asmuo naudojo smurtą. Abu nukentėjusieji nurodė, jog smurto I. Z. prieš juos nenaudojo. O kaltinamasis A. Š., pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad neatsimena, kaip buvo iš tikrųjų, o parodymus duodavo pagal tai, kai pasišnekėdavo su M. A. ir N. B.. Esant šioms aplinkybėms teismas N. B. visus parodymus vertina kritiškai ir tik tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytiems faktams.  

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami neblaivūs. Nors konfliktas galimai prasidėjo ir dėl nukentėjusiojo S. C. elgesio, tačiau kaltinamųjų elgesys, suduotų smūgių skaičius, intensyvumas, jų parodymai, iš kurių matyti, kad ne mažos dalies aplinkybių jie neatsimena ir neatsimena ne dėl praėjusio laiko, A. Š. nustatytas girtumo laipsnis (nustatytas 1,68 promilių girtumas), jų elgesys atvykus pareigūnams (užsidarė liudytojos bute, neatidarė durų), M. A. elgesys po sulaikymo (atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai) rodo, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat kaltinime pagrįstai nurodyta, kad jie veikė bendrai. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. <...> Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).???

Byloje nustatyta, kad konflikte dalyvavo abu kaltinamieji, t. y. konfliktas prasidėjo spontaniškai, susistumdymu, po ko M. A. panaudojo smurtą prieš S. C.. A. Š. nebandė M. A. sustabdyti, stovėjo greta bei S. C. tėvui trukdė (pasak O. C. nustumiant jį) padėti sūnui. Konfliktui persikėlus į bendro naudojimo virtuvę jau smurtavo abu kaltinamieji. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abu kaltinamieji suprato veikiantys kartu ir siekiantys bendro tikslo bei pritarė vienas kito veiksmams.

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamieji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrai smurtavo prieš nukentėjusiuosius (abu kartu mušė S. C.; M. A. taip pat sudavė du smūgius O. C.), nežymiai jiems sutrikdydami sveikatą. Smurto intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nereagavimas į prašymus nusiraminti, pasišalinti iš bendrabučio, rodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia. M. A. ir A. Š. suduoti smūgiai S. C. bei M. A. suduoti smūgiai O. C., yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinų bausmių

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jų prisipažinimas buvo formalus, prisipažinimas prieštaravo jų duotiems parodymams. O kaltinamų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. A. atsakomybę taip pat sunkina aplinkybė, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamieji veikė bendrai, tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. M. A. veiksmai buvo intensyvesni, be to jis smurtavo prieš du žmones. Yra viena A. Š. ir dvi M. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamųjų asmenybę apibūdinančius duomenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. Š. padarė 2020 m. liepos 4 d., t. y. būdamas neteistas, t. y. dar prieš pirmo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio jam priėmimą, kuriuo jis buvo nuteistas už 2019 m. rugpjūčio 17 d. panaudotą smurtą prieš tą patį nukentėjusįjį S. C., pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme. Bausmę jis atliko, yra 2021-08-17 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės laikui. 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis, per vienerius metus buvo baustas administracine tvarka 2 kartus, abu kartus už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 53-55), periodiškai dirba. Buvusio darbdavio mažosios bendrijos (toliau – MB) „K“ charakterizuojamas teigiamai, nurodant, kad yra jautrus, kitų darbuotojų atžvilgiu, santūrus, stengiasi išspręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu, yra kruopštus, pareigingas ir atsakingas (t. 3, b. l. 85). Be to, nustatyta, kad A. Š. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. 

Nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas neteistas, bet smurtą panaudojo prieš tą patį asmenį, prieš kurį smurtavo beveik prieš metus ir dėl to įvykio tuo metu dar nebuvo pasibaigęs baudžiamasis procesas. Šio baudžiamojo proceso metu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo vaiko motiną, su kuria teismui deklaravo norintis kurti šeimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria prokurorės nuomonei dėl pačios griežčiausios bausmės rūšies parinkimo – laisvės atėmimo, nustatant minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą – 3 mėnesius. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant. Po to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, visiškai sudėtina su arešto bausme, paskirta 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu. į bausmės laiką įskaitoma atlikta laisvės apribojimo bausmė, paskirta 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, bei 2021 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas.

Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad konflikto pradžiai didelės įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, kuris taip pat pasirinko nesutarimus spręsti konflikto būdu, nepatenkintas tuo, kad kaimynė, su kuria taip pat santykiai yra konfliktiški, atsiveda pas save į svečius A. Š.. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo mažiau intensyvūs nei M. A., o nusikalstamas elgesys yra dar tik besiformuojantis. Todėl, teismo nuomone, išlieka pagrindas manyti, kad kaltinamąjį dar galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, kurie gali turėti įtakos sprendžiant problemas su alkoholio vartojimu, kuris turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, taip pat paskiriant dalyvavimą pataisos programose, kurios gali padėti išmokti kontroliuoti kylančią agresiją ir valdyti savo elgesį. Esant šioms aplinkybėms, teismas, subendrinęs bausmes, atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Šis pakankamai ilgas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas leis M. A. įrodyti, kad jis gali gyventi laikydamasis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nedaryti teisės pažeidimų, tarp jų ir nusikalstamų veikų. Atidėjus bausmės vykdymą, skirtina intensyvi priežiūra bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigos: bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programose. Teismo įsitikinimu, būtent bausmės vykdymo atidėjimas su papildomomis pareigomis, skatins kaltinamąjį gyventi laikantis įstatymų, drausmins kaltinamąjį bei turės teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai. 

Iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d. 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 12.05 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 143, 147, 168). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, taip pat įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 169-170) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios.

M. A. 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis per vienerius metus administracine tvarka baustas 1 kartą už individualios veiklos vykdymą neįsigijus verslo liudijimo, neįregistravus individualios veiklos (t. 2, b. l. 74-75). Lietuvoje teisiamas 11 kartą, dar tris kartus jis buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, iš pataisos namų buvo paleistas tik 2020 m. balandžio 30 d., tačiau ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas, nors teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei nusikalto būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo veiksmai ir šiuo atveju buvo intensyvesni, jis smurtavo prieš du asmenis, prieš S. C. pakankamai intensyviai, smurtavo ir prieš vyresnio amžiaus žmogų, kuris konfliktą prašė nutraukti, jokių puolamųjų, agresyvių veiksmų neatliko. Dėl šių išvardintų priežasčių yra akivaizdu, jog šiuo atveju, M. A. veiksmai, pasireiškę spontanišku ir agresyviu smurtu, buvo pavojingesni, nei A. Š. ir negali būti pateisinami tuo, kad konflikto pradžiai turėjo įtakos ir nukentėjusiojo elgesys (dėl nukentėjusiojo manymu pagrįstų pretenzijų reiškimo), aktyvus nukentėjusiojo dalyvavimas žodiniame konflikte. Nustatant bausmės rūšį ir dydį teismas negali neatsižvelgti į M. A. pirmesnius teistumus, kurių ne vienas susijęs su smurto panaudojimo faktu. Taip pat būtina įvertinti ir aplinkybę, kad M. A. būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, naują nusikalstamą veiką padarė po dviejų mėnesių ir keturių dienų paleistas iš pataisos įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę (2020 m. balandžio 30 d. paleistas iš pataisos įstaigos, nauja nusikalstama veika padaryta 2020 m. liepos 4 d.). Po to, už šiek tiek daugiau nei dviejų mėnesių, 2020 m. rugsėjo 29 d. vėl būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, smurtavo prieš kelis asmenis, juos sužalodamas (nuteistas pagal BK 284 straipsnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu). Todėl, atsižvelgdamas į bausmei keliamus tikslus, tarp kurių yra atėmimas galimybės kaltininkui daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, teismas M. A. parenka griežtesnę bausmę nei A. Š., kuris nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, M. A. skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant didesnį nei vidutinį jos terminą – 8 mėnesius. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bendrintina su bausme, paskirta 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu.

M. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d., 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.34 val. (vieną dieną) (t. 2, b. l. 4, 28). Šis laikino sulaikymo laikas įskaičiuotinas į bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaitomas atliktos bausmės, paskirtos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, laikas.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 29, 40), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo už O. C. ir S. C. gydymą iš kalto asmens priteisti 160,04 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš pateiktų išrašų apie sutaiktas gydymo paslaugas ir jų vertę matyti, kad O. C. suteiktų gydymo paslaugų vertė yra 50,97 Eur, o S. C. – 109,07 Eur (t. 1, b. l. 119-124). Ieškinį palaiko (t. 2, b. l. 164).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad O. C. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. A. veiksmais, o S. C. – abiejų kaltinamųjų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. A. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,97 Eur žalai atlyginti už O. C. suteiktas gydymo paslaugas, iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 109,07 Eur už S. C. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 126 Eur (2 t., b. l. 187-189).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis šiuo metu suimtas ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog kaltinamasis nedirbo, dabar yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, o byloje nėra duomenų, jog jis šiuo metu dirbtų ar turėtų pajamų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti M. A. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 5 d., 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.34 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, atliktą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie subendrintos bausmės visiškai pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų areštą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septinių) mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimą.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2020 m. liepos 5 d. 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 12.05 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., 19.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.58 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taip pat į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, t. y. dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai įskaityti 120 dienų / 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. Š.:

·       nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

·       bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

·       nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

·       per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. A. priteisti 50,97 Eur (penkiasdešimt eurų 97 euro centus) žalai, už nukentėjusiojo O. C. gydymą, atlyginti bei priteisti solidariai iš M. A. ir A. Š. 109,07 Eur (vieną šimtą devynis eurus 7 euro centus) žalai, už nukentėjusiojo S. C. gydymą, atlyginti. Taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. 

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 126 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos M. A. teikimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė