Civilinė byla Nr. e2A-1026-852/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20114-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Neo Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 6552,55 Eur negrąžinto kredito dalį, 615,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d., 1 828,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,14 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 2 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. lapkričio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų nuostatas, numatytas 5.3, 5.4, 5.14 papunkčiuose, 1.29 papunkčio dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 papunktyje numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („9.90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punktas“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo A. G. 6552,55 Eur negrąžinto kredito skolos, 615,88 Eur pelno palūkanų ir 379,10 Eur tarpininkavimo mokesčio, iš viso 7547,53 Eur; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo A. G. negautas pajamas: 24,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžinto kredito sumos, bet neviršijančios sutarties grafike numatytų kiekvieno mėnesio kredito grąžinimo įmokų sumos (nuo 15 įmokos 6552,55 Eur; nuo 16 įmokos 6416,13 Eur; nuo 17 įmokos 6276,99 Eur; nuo 18 įmokos 6135,06 Eur; nuo 19 įmokos 5990,29 Eur; nuo 20 įmokos 5842,63 Eur; nuo 21 įmokos 5692,02 Eur; nuo 22 įmokos 5538,39 Eur; nuo 23 įmokos 5381,69 Eur; nuo 24 įmokos 5221,86 Eur; nuo 25 įmokos 5058,83 Eur; nuo 26 įmokos 4892,54 Eur; nuo 27 įmokos 4722,92 Eur; nuo 28 įmokos 4549,91 Eur; nuo 29 įmokos 4373,44 Eur; nuo 30 įmokos 4193,44 Eur; nuo 31 įmokos 4009,84 Eur; nuo 32 įmokos 3822,57 Eur; nuo 33 įmokos 3631,55 Eur; nuo 34 įmokos 3436,71 Eur; nuo 35 įmokos 3237,98 Eur; nuo 36 įmokos 3035,27 Eur; nuo 37 įmokos 2828,51 Eur; nuo 38 įmokos 2617,61 Eur; nuo 39 įmokos 2402,50 Eur; nuo 40 įmokos 2183,08 Eur; nuo 41 įmokos 1959,27 Eur; nuo 42 įmokos 1730,99 Eur; nuo 43 įmokos 1498,14 Eur; nuo 44 įmokos 1260,64 Eur; nuo 45 įmokos 1018,39 Eur; nuo 46 įmokos 771,29 Eur; nuo 47 įmokos 519,25 Eur; nuo 48 įmokos 262,12 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d., neviršijant bendros 1819,47 Eur dydžio sumos; priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7547,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo A. G. 337,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo A. G. 6,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 6) kitą ieškinio dalį atmesti.
4. Teismas atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad tarp ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ ir atsakovo A. G. 2018 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovui buvo suteiktas 8 204,04 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4634,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.) ir 1155,46 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. lapkričio 15 d. Atsakovui nevykdant sutarties ir laiku nemokant įmokų, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos per 14 kalendorinių dienų, sutartis bus nutraukta. Atsakovas per 14 kalendorinių dienų susidariusios skolos nesumokėjo, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį ir pranešė apie tai atsakovui 2020 m. liepos 1 d. pranešimu. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2020 m. liepos 7 d. Teismo vertinimu, Vartojimo kredito sutarties sąlygų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t.y. atsakovui asmeninėms reikmėms paskolos forma buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti ieškovei kitas pagal Vartojimo kredito sutartį mokėtinas įmokas.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas negrąžino ieškovei 6552,55 Eur suteikto kredito. Be to, iki Vartojimo kredito sutarties vienašalio nutraukimo atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, būtų turėjęs ieškovei sumokėti 615,88 Eur dydžio palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 ir 5.2 punktai). Teismas nurodė, kad šiuos ieškinio reikalavimus tenkina, t.y. iš atsakovo priteisė 6552,55 Eur kredito skolos ir 615,88 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, iki sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d. (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1828,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatyta tvarka. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aptarto reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 1.29 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – tarpininkavimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 1155,46 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarčių 5.11. punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visą tarpininkavimo mokestį be nuolaidos 1828,39 Eur, nes atsakovas pradelsė sumokėti įmokas daugiau kaip trisdešimt dienų. Teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Be kita ko, vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks tarpininkavimo mokestis bus taikomas. Todėl teismas sprendė, kad aptartos sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškus ieškovės reikalavimus dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo, kai kredito gavėjai netinkamai vykdo savo prievoles (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1661-933/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020). Kita vertus, vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygos, kuriomis sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1155,46 Eur, yra aiškios, - atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Todėl teismas konstatavo, kad nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) pripažįstamos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3–5.4, 5.14 papunkčių sąlygos, taip pat 1.29 papunkčio dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje numatyta tvarka, taip pat Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys). Pripažinus negaliojančiomis nurodytas vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovė nebeturi teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų kintamą tarpininkavimo mokesčio dalį, viršijančią mokestį su nuolaida. Vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygos, kuriose nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis lieka galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Kredito sutarčių sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Teismas konstatavo, kas ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų nepadengtą pastoviąją tarpininkavimo mokesčio dalį. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas sumokėjo 356,36 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 420,00 Eur tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, iš viso 776,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei priteisė 379,10 Eur (1155,46 Eur – 776,36 Eur) nepadengtą tarpininkavimo mokesčio dalį.
7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d., vertino, kad šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis yra nutraukta anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo Vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Taigi atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutrauktus prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, todėl ieškovė mokėjimų palūkanų po sutarčių nutraukimo negauna dėl prieš tai aptartų neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio faktiniame pagrinde nurodytos aplinkybės dėl negautų pajamų atitinka formaliuosius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus nuostolius kaip negautas pajamas kvalifikuojančius požymius: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje pažymima, kad vien tik ta aplinkybė, kad prašomas priteisti negautas pajamas ieškovė išreiškia mokėjimo palūkanomis, savaime negali būti pakankama priežastis ieškovės reikalavimą kvalifikuoti kaip nepagrįstą. Priešingas aiškinimas sukurtų ydingą situaciją, kai tinkamo skolininko prievolių vykdymo atveju ieškovė, kaip kredito davėja, gautų mokėjimo palūkanas, o dėl skolininko kaltės nutraukus kredito sutartį anksčiau termino ieškovės teisė į nuostolių atlyginimą būtų ribojama remiantis tinkamai nedetalizuotais bei formaliais kriterijais. Tai, kad ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti negautas pajamas yra suformuluotas procentine išraiška, taip pat savaime neturėtų būti traktuojama kaip priežastis netenkinti tokio prašymo, atskirai nevertinant ir nenustatinėjant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1879-580/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nustatyta, kad metinė atsakovo mokamų palūkanų norma yra 24,00 procentai, o bendra mokėtina palūkanų suma– 4634,52 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas sumokėjo 2199,17 Eur mokėjimo palūkanų. O šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei yra priteista 615,88 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo prievolės pažeidimo iki ginčo sutarties nutraukimo momento. Taigi likusi ieškovės planuota gauti, bet tikėtinai negauta maksimali mokėjimo palūkanų suma yra 1819,47 Eur (4634,52 Eur – 2199,17 Eur – 615,88 Eur). Šią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovui mokant einamąsias įmokas nustatytu grafiku (ir paskolos negrąžinus anksčiau termino) iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi bet kuriuo atveju ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Šiuo atveju ieškovė procentinę negautų pajamų išraišką prašo taikyti nuo visos negrąžinto kredito sumos – taip negautų palūkanų sumos skaičiavimą atsiejant nuo su atsakovu suderinto mokėjimų grafiko. Jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visoje apimtoje, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Ši aplinkybė suponuoja, kad į ieškovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą patenka ne tik negautos pajamos, bet ir jas viršijantys nuostoliai, kurių dydžio negalima nustatyti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tiek, kiek jis viršija objektyvų ieškovės sutartinį lūkestį, yra nesuderinamas su imperatyvia VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ir neatitinka CK 6.249 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 24,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuotinas remiantis Vartojimo kredito sutartimi sutarto mokėjimo grafiko duomenimis, t.y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d, skaičiuojant 24,00 procentų dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis: nuo 15 įmokos 6552,55 Eur; nuo 16 įmokos 6416,13 Eur; nuo 17 įmokos 6276,99 Eur; nuo 18 įmokos 6135,06 Eur; nuo 19 įmokos 5990,29 Eur; nuo 20 įmokos 5842,63 Eur; nuo 21 įmokos 5692,02 Eur; nuo 22 įmokos 5538,39 Eur; nuo 23 įmokos 5381,69 Eur; nuo 24 įmokos 5221,86 Eur; nuo 25 įmokos 5058,83 Eur; nuo 26 įmokos 4892,54 Eur; nuo 27 įmokos 4722,92 Eur; nuo 28 įmokos 4549,91 Eur; nuo 29 įmokos 4373,44 Eur; nuo 30 įmokos 4193,44 Eur; nuo 31 įmokos 4009,84 Eur; nuo 32 įmokos 3822,57 Eur; nuo 33 įmokos 3631,55; nuo 34 įmokos 3436,71 Eur; nuo 35 įmokos 3237,98 Eur; nuo 36 įmokos 3035,27; nuo 37 įmokos 2828,51; nuo 38 įmokos 2617,61; nuo 39 įmokos 2402,50 Eur; nuo 40 įmokos 2183,08 Eur; nuo 41 įmokos 1959,27 Eur; nuo 42 įmokos 1730,99 Eur; nuo 43 įmokos 1498,14 Eur; nuo 44 įmokos 1260,64 Eur; nuo 45 įmokos 1018,39 Eur; nuo 46 įmokos 771,29 Eur; nuo 47 įmokos 519,25 Eur; nuo 48 įmokos 262,12 Eur, ir ne daugiau nei maksimali galima apskaičiuoti 1819,47 Eur dydžio palūkanų suma.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 1,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė savo reikalavimą grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. papunkčiu. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai). Taigi, minėta norma įtvirtina dvejopas skirtingas teisines pasekmes. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad ar taikyti contra proferentem taisyklę, ar nesąžiningos sąlygos pasekmes, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą. Tam tikrais atvejais, kai sutarties sąlyga gali būti aiškinama vartotojo interesus užtikrinančiu būdu, siekiant efektyviai apginti vartotojo teises gali pakakti tik pritaikyti contra proferentem taisyklę. Spręsti, kurias teisines pasekmes taikyti yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 37–38 punktai). Teismas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos ieškovės. Atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnė šalis, todėl vartojimo kredito sutarties sąlygos aiškinamos atsakovui palankesniu būdu. Taikant lingvistinį ir loginį vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto aiškinimą, nustatyta, kad minėtame punkte įtvirtinta sąlyga dėl mokėjimo, o ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo. Minėta nuostata nurodo, kad palūkanos skaičiuojamos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma, todėl palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių atlyginimo funkcija. Šią išvadą patvirtina sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktas, kuriame nurodyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėju dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad sutarties 6.1 punktu nebuvo susitarta dėl atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas, o susitarta dėl atsakovo prievolės mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas atmetamas.
9. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
10. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sumokėjo 202,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200,00 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų parengimo. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 83,88 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 337,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atitinkamai teismas paskirstė ir 7,32 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurias priteisė valstybei. Teismas pažymėjo, kad ieškovei tenkanti 1,18 Eur šių išlaidų dalis nepriteisiama, nes neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė AB ,,Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių, t.y.: 1) pakeisti sprendimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 15 d.; 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1828,39 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei 404 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti ieškovei 33,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
12. Apeliantė pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime teismas pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 4634,52 Eur, kurią ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju nutraukus Vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Apeliantė pažymi, kad aukštesnės instancijos teismai formuoja praktiką, pagal kurią laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1412-253/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1879-580/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1427-459/2020).
13. Apeliantė nurodo, jog taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino negaliojančiomis sutarties nuostatas, apibrėžiančias tarpininkavimo mokestį. Teismas sprendime nurodė, kad „Teismo vertinimu aptartos sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą – neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo.“ Apeliantės mano, kad tokios teismo išvados nepagrįstos – sutarties Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,00 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties Specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida tvirta suma yra 1155,46 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida. Apeliantė paaiškina, kad pagal sutarties 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Šalys aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei apskaičiavimo tvarką. Apeliantė pažymi, kad remiantis VKĮ 5 str., ieškovė taip pat tinkamai atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovas, per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo galėjo susipažinti su ieškovės siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, galėjo palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir galėjo pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui. Ieškovė pažymi, kad kitų apeliacinės instancijos teismų praktikoje tarpininkavimo mokestis, kaip jis šiuo atveju buvo apibrėžtas sutartyje, nėra pripažįstamas neskaidriu, nesąžiningu ir nėra naikinamas (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).
14. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir taip pat priteisti iš atsakovo išlaidas, kurias ieškovė patyrė apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsakovas A. G. atsiliepimu (elektroniniu laišku) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Elektroniniame laiške nurodo, kad iki sutarties nutraukimo, t.y. 2020 m. liepos mėnesio, skolos nepadengė, bet vėliau skolą dengė. Teigia, kad gyvena užsienyje ir apie teismo procesą nebuvo informuotas. Paaiškina, kad sutinka padengti skolą mokant dalimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.
19. Byloje nustatyta, kad tarp akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ ir atsakovo A. G. 2018 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 8 204,04 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Vartojimo kredito sutartis įsigaliojo 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovei pervedus kredito sumą į atsakovo sąskaitą (ieškinio priedas .zip formatu „kredito suteikimo išrašas“). Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4634,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.) ir 1155,46 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. lapkričio 15 d. Atsakovui nevykdant sutarties ir laiku nemokant įmokų, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos per 14 kalendorinių dienų, sutartis bus nutraukta. Atsakovas per 14 kalendorinių dienų susidariusios skolos nesumokėjo, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį ir pranešė apie tai atsakovui 2020 m. liepos 1 d. pranešimu. Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2020 m. liepos 7 d.
20. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 6552,55 Eur negrąžinto kredito dalį, 615,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 7 d.), 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 15 d.), 1828,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1,14 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 16 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6552,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė: 1) pripažinti nesąžiningomis vartojimo kredito sutarties nuostatas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas; 2) priteisė ieškovei 6552,55 Eur negrąžinto kredito, 615,88 Eur pelno palūkanų, 379,10 Eur tarpininkavimo mokesčio, taip pat iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo – priteisė 24,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžinto kredito sumos, bet neviršijančios sutarties grafike numatytų kiekvieno mėnesio kredito grąžinimo įmokų sumos (skaičiuojant nuo 15-tos įmokos pagal grafiką) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t.y. 2022 m. lapkričio 15 d., neviršijant bendros 1819,47 Eur dydžio sumos. Taip pat teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
22. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria nepilnai patenkinti jos reikalavimai, susiję su negautų pajamų ir tarpininkavimo mokesčio priteisimu. Pakeitus sprendimą, apeliantė taip pat prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šios ginčijamos aplinkybės sudaro apeliacijos objektą, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakys atskirai.
23. Be to apeliacinės instancijos teismas patikrina ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes.
Dėl teismo teisės priimti sprendimą už akių ir skolos dydžio
24. Atsakovas A. G. nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui buvo įteikti CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, t.y. jo šeimos nariui – mamai H. G. (e. bylos priedo lapas 5, 2020-12-21, DOK-248382). Nors atsakovas teigia, kad jis gyvena užsienyje, tačiau išvykimo iš Lietuvos Respublikos nėra deklaravęs Gyventojų registrui. Todėl atsakovas apie šią bylą buvo informuotas įstatyme nustatyta tvarka, ir jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
25. Atsakovas A. G. teismui adresuotame elektroniniame laiške nurodo, kad jis iš dalies dengė skolą po sutarties nutraukimo, t.y. po 2020 m. liepos mėnesio. Bet ieškovo pateikti duomenys rodo, kad atsakovas mokėjimus dengiant skolą vykdė tik iki 2020 m. birželio 30 d. (e. bylos t. 1, b.l. 29, DOK-16010, .zip priedas „Sąskaitos apžvalga Transakcijos-20210125110304.xlsx“). Atsakovas nepateikė savo paaiškinimus patvirtinančių rašytinių įrodymų, t.y. įrodymų apie vėlesnį skolos dengimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis šiais atsakovo paaiškinimais ir todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas nėra grąžinęs 6552,55 Eur kredito ir nėra sumokėjęs 615,88 Eur pelno palūkanų.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo pripažino pagrįstu ir jį iš esmės tenkino, bet negautas pajamas priteisė ne taip, kaip prašė ieškovė, t.y. ne kaip sutartyje sulygtą procentą (24 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip sutartyje sulygtą procentą (24 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
27. Teisėjų kolegija vertina, kad toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir atitinka formuojamą teismų praktiką. Tokios praktikos laikosi teismai tiek civilinėse bylose, išnagrinėtose pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ analogiškus ieškinius (pavyzdiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020 ir kt.), tiek ir kitose civilinėse bylos, išnagrinėtose pagal kitų ieškovų analogiškus ieškinius (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir laikosi šios praktikos.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (24 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. (ieškinio priedas, .zip formatu, „refinansavimo pasiūlymas“). Taigi, darytina išvada, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šios orientacinės negautų pajamų sumos. Vertindama ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (24 procentai) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (6552,55 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 15 d.), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Paminėtina, kad netesybas (kompensacines palūkanas) teismas ieškovei priteisė atskirai.
31. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei negautas pajamas, tiek ir teismo pateiktam negautų pajamų apskaičiavimo būdui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti konkretūs negautas pajamas apibrėžiančių palūkanų skaičiavimo terminai, - teismas tik nurodė, jog negautos pajamos skaičiuojamos kas mėnesį nuo įmokų pagal grafiką, pradedant nuo 15-tos įmokos. Patikrinus šią aplinkybę, teisėjų kolegija nustatė, kad 15-tą įmoką pagal grafiką atsakovas turėjo sumokėti 2020 m. vasario 16 d., o tai iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teismas negautas pajams ieškovei priteisė ne nuo sutarties nutraukimo momento – 2020 m. liepos 7 d., kaip nurodė rezoliucinėje sprendimo dalyje, bet nuo 2020 m. vasario 16 d., t.y. datos, nuo kurios atsakovas nebevykdo sutarties. Paminėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, negautos pajamos tokiose bylose gali būti priteisiamos tik nuo sutarties nutraukimo momento, o iki sutarties nutraukimo ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų, o ne negautų pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
32. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu yra patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir ieškovei yra priteisęs 615,88 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo prievolės pažeidimo (2020 m. vasario 16 d.) iki ginčo sutarties nutraukimo momento (2020 m. liepos 6 d.). Šios teismo sprendimo dalies apeliantė neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas ir ši klaida turi būti ištaisyta, nustatant, kad ieškovės negautos pajamos yra priteistos nuo 2020 m. liepos 7 d., t.y. nuo 20-tos įmokos pagal grafiką, o ne nuo 15-tos įmokos.
33. Atsižvelgiant į tai, teismas patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad ieškovei priteistos negautos pajamos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. nuo 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d., skaičiuojant 24,00 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis: nuo 2020-07-07 nuo 5842,63 Eur (20 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-07-16 nuo 5692,02 Eur (21 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-08-16 nuo 5538,39 Eur (22 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-09-16 nuo 5381,69 Eur (23 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-10-16 nuo 5221,86 Eur (24 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-11-16 nuo 5058,83 Eur (25 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-12-16 nuo 4892,54 Eur (26 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-01-16 nuo 4722,92 Eur (27 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-02-16 nuo 4549,91 Eur (28 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-03-16 nuo 4373,44 Eur (29 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-04-16 nuo 4193,44 Eur (30 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-05-16 nuo 4009,84 Eur (31 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-06-16 nuo 3822,57 Eur (32 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-07-16 nuo 3631,55 Eur (33 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-08-16 nuo 3436,71 Eur (34 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-09-16 nuo 3237,98 Eur (35 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-10-16 nuo 3035,27 Eur (36 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-11-16 nuo 2828,51 Eur (37 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-12-16 nuo 2617,61 Eur (38 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-01-16 nuo 2402,50 Eur (39 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-02-16 nuo 2183,08 Eur (40 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-03-16 nuo 1959,27 Eur (41 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-04-16 nuo 1730,99 Eur (42 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-05-16 nuo 1498,14 Eur (43 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-06-16 nuo 1260,64 Eur (44 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-07-16 nuo 1018,39 Eur (45 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-08-16 nuo 771,29 Eur (46 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-09-16 nuo 519,25 Eur (47 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-10-16 nuo 262,12 Eur (48 įmoka pagal grafiką), ir ne daugiau nei maksimali galima apskaičiuoti 1819,47 Eur dydžio palūkanų suma.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
34. Apeliantė taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1828,39 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis Vartojimo kredito sutarties nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimą ir galimybę jį taikyti, jei kredito gavėjas pažeidžia sutartį.
35. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą šioje apskųstoje dalyje, neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Vartojimo kredito sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio prieštaravimo įstatymo imperatyvams yra pagrįstos įstatymu ir aktualia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kitą, kaip papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Be kita ko, vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkrečiai tarpininkavimo mokestis bus taikomas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo vertinimui, kad vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą – neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi dominuojančioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškus ieškovės reikalavimus dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo, kai kredito gavėjai netinkamai vykdo savo prievoles (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1661-933/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir laikosi šios teismų praktikos.
37. Pažymėtina, kad CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aptarto reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog vartojimo kredito sutarties sąlygos, apibrėžiančios ieškovės teisę panaikinti tarpininkavimo mokesčio nuolaidą ir taikyti šį mokestį atsakovui pažeidus įmokų mokėjimo terminus, yra neskaidrios. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio šiuo atveju turėtų būti laikomas individualiai aptartu. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri iš tikrųjų buvo individualiai aptarta ir kuri buvo aiškiai nurodyta sutarties Specialiojoje dalyje, nepripažino nesąžininga ir šioje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti šį mokestį tenkino. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarčių specialiosios dalies sąlygos, kuriomis sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1155,46 Eur, yra aiškios ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.
38. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis pagrįstai nustatė, kad atsakovas vykdydamas sutartį iki 2020 m. vasario 16 d. sumokėjo 356,36 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 420,00 Eur tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, iš viso 776,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo priteisė tarpininkavimo mokesčio skirtumą tarp specialioje sutarties dalyje nurodytos sumos 1156,46 Eur ir atsakovo realiai sumokėtos šio mokesčio sumos (776,36 Eur). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama ar keičiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Apeliantas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tačiau šiuo atveju negali būti vertinama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra palankus apeliantei. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra patikslinamas iš esmės ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytus rašymo apsirikimus, o ne dėl to, kad yra tenkinami papildomi apeliantės reikalavimai. Todėl nėra pagrindo kitaip perskirstyti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, taip pat netenkinamas, nes apeliacinis skundas yra atmestas.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą už akių dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.
Teismo spendimo dalį dėl ieškovei UAB „Neo Finance“ priteistų negautų pajamų patikslinti, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo A. G. priteistos negautos pajamos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. nuo 2020 m. liepos 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2022 m. lapkričio 15 d., skaičiuojant 24,00 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis: nuo 2020-07-07 nuo 5842,63 Eur (20 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-07-16 nuo 5692,02 Eur (21 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-08-16 nuo 5538,39 Eur (22 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-09-16 nuo 5381,69 Eur (23 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-10-16 nuo 5221,86 Eur (24 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-11-16 nuo 5058,83 Eur (25 įmoka pagal grafiką); nuo 2020-12-16 nuo 4892,54 Eur (26 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-01-16 nuo 4722,92 Eur (27 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-02-16 nuo 4549,91 Eur (28 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-03-16 nuo 4373,44 Eur (29 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-04-16 nuo 4193,44 Eur (30 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-05-16 nuo 4009,84 Eur (31 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-06-16 nuo 3822,57 Eur (32 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-07-16 nuo 3631,55 Eur (33 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-08-16 nuo 3436,71 Eur (34 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-09-16 nuo 3237,98 Eur (35 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-10-16 nuo 3035,27 Eur (36 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-11-16 nuo 2828,51 Eur (37 įmoka pagal grafiką); nuo 2021-12-16 nuo 2617,61 Eur (38 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-01-16 nuo 2402,50 Eur (39 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-02-16 nuo 2183,08 Eur (40 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-03-16 nuo 1959,27 Eur (41 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-04-16 nuo 1730,99 Eur (42 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-05-16 nuo 1498,14 Eur (43 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-06-16 nuo 1260,64 Eur (44 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-07-16 nuo 1018,39 Eur (45 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-08-16 nuo 771,29 Eur (46 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-09-16 nuo 519,25 Eur (47 įmoka pagal grafiką); nuo 2022-10-16 nuo 262,12 Eur (48 įmoka pagal grafiką), ir ne daugiau nei maksimali galima apskaičiuoti 1819,47 Eur dydžio palūkanų suma.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko