Administracinė byla Nr. eI-4346-473/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02885-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. F. (F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-1033,642 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F., panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir išdavimo (1 t., b. l. 1-8). Taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi iš esmės grindė 2018 m. kovo 5 d. gauta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvada Nr. 5-S-2124 (toliau – Išvada). Joje pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei grindžiama tuo, kad: 1) 2017 m. vasario 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 2018 m. vasario 8 d. pareiškė pareiškėjui įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas); 2) Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. buvo aštuonis kartus nubaustas už administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio „Viešosios rimties trukdymas“ 1 dalį už tai, kad, būdamas naktinio klubo „A. M.“ direktorius, neužtikrino, jog naktinio klubo veikla netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio, ir vieną kartą nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį „Nustatyto greičio viršijimas“, nes vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną 60 km/h greitį 28 km/h (važiavo 88 km/h greičiu). Atsakovas, remdamasis Išvada, konstatavo, jog pareiškėjo elgesys, t. y. nusikaltimų, kurių pagrindinis požymis – apgaulė, o padariniai – didelė žala valstybei, darymas ir sistemingas administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, darymas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o veiksmų pakartotinumas sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neanalizavęs ir išsamiau netyręs faktinių aplinkybių, perrašė Išvadą ir, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, konstatavo, jog jo nusikalstamų veikų padarinys – didelė žala valstybei. Atsakovas visiškai neanalizavo ir nesigilino į faktinę pareiškėjo situaciją, nepaprašė pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų, susijusių su jam pareikštais įtarimais. Nesikreipė į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl išsamesnės informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą gavimo ir pareiškėjo statuso tyrime. Neanalizavo 2018 m. vasario 15 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo ir neįvertino, kad už ANK 488 straipsnio pažeidimus pareiškėjas buvo nubaustas kaip juridinio asmens atstovas, o ne už tai, kad viešąją rimtį drumstė jis pats. Neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių per vieno mėnesio laikotarpį pareiškėjo vadovaujama įmonė už tą patį nusižengimą buvo nubausta net 8 kartus. Neatsižvelgė į tai, kad nuo 2017 m. liepos 16 d. pareiškėjo vadovaujama įmonė dėl viešosios rimties drumstimo jokių pažeidimų nėra padariusi. Nevertino aplinkybės, kad nusižengimai, padaryti pagal ANK 488 straipsnį, necharakterizuoja pareiškėjo kaip viešąją tvarką nuolatos pažeidinėjančio asmens, nes šią viešąją tvarką pažeidė naktinio klubo „A. M.“ lankytojai, o sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, turi būti vertinama asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00057-17. Jam pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2018 m. vasario 8 d., taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Teigia, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atsakovo priimto Sprendimo šiuo metu yra atsidūręs tokioje situacijoje, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės negali išvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau, neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 39 straipsniu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Mano, kad vien tik pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo dar nereiškia, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ir tuo pagrindu jam gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi ar atsisakyta tokį leidimą išduoti. Teigia, kad atsakovas Sprendime nemotyvavo, kodėl Išvadoje nurodytos aplinkybės – įtarimų sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu pareiškimas – suponuoja išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymi, kad niekada nėra teistas, iki šiol jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Pasisakydamas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį pažymi, jog atsakovas visiškai neanalizavo faktinės pareiškėjo situacijos ir nevertino, kad pažeidimus padarė ne pareiškėjas kaip fizinis asmuo, turėdamas tikslą drumsti viešąją tvarką ir ramybę, o tapo atsakingas kaip vadovaujamo naktinio klubo vadovas. Nurodo, kad, būdamas įmonės direktorius ir reaguodamas į kylančią problemą dėl triukšmo, ją išsprendė ir nusižengimų pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nuo 2017 m. liepos 16 d. nėra užfiksuota. Teigia, kad vien tik faktas, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2017 m. liepos 16 d. buvo padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, neįrodo jo polinkio ateityje nesilaikyti nustatytų elgesio normų ar kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Priešingai, faktinė situacija įrodo, kad pareiškėjas, siekdamas laikytis Lietuvos įstatymų, ėmėsi maksimalių priemonių, kad jo vadovaujamo naktinio klubo veikla netrikdytų aplinkinių gyventojų ramybės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog atsakovas nemotyvavo Sprendimo dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo. Dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo nurodo, jog atsakovas formaliai pritaikė minėtas Įstatymo normas, neatsižvelgdamas į faktinę pareiškėjo situaciją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) realiai vykdomą veiklą. Paaiškina, kad Bendrovė buvo įsteigta 2015 m. spalio 12 d. ir nuo šios dienos vykdo savo veiką, tą patvirtina 2015, 2016, 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Pareiškėjas Bendrovės direktoriumi ir akcininku tapo nuo 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y. ne pats įkūrė Bendrovę Lietuvoje, o nusipirko jau metus veikiantį verslą. 2018 m. gegužės 11 d. Bendrovė papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe buvo apdraudusi 23 Bendrovės darbuotojus. 2018 m. rugpjūčio 20 d. čia dirbo 29 darbuotojai, tai rodo, jog Bendrovė plečiasi ir kuria naujas darbo vietas. Nuo 2017 m. balandžio 24 d. prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas patentų biure Bendrovės vardu. Visos šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Bendrovė, kurios dalyvis ir direktorius yra pareiškėjas, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Paaiškina, jog Bendrovės verslo planas sudaromas metų pradžioje. Atsakovui su 2018 m. vasario 14 d. prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas naujausias 2018 metų verslo planas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamentui jis buvo netinkamas, pareiškėjas su skundu teismui pateikia ir 2017 metais sudarytą verslo planą. Mano, jog jeigu atsakovui su 2018 m. vasario 14 d. prašymu pateiktas verslo planas buvo netinkamas ar neaiškus dėl tinkamai nenurodytos datos, tai, vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 84.2 punktu, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turėjo teisę organizuoti užsieniečio apklausą ir pareikalauti pateikti papildomus dokumentus. Tačiau to neatliko. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog atsakovas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėjo formaliai, nevertindamas konkrečių faktinių aplinkybių, nepatikrino viešai prieinamos informacijos apie nuo 2015 m. spalio 12 d. vykdomą Bendrovės veiklą. Visiškai formaliais pagrindais įvertinęs 2018 m. Bendrovės verslo planą, konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsakovas Migracijos departamentas remdamasis atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti (2 t., b. l. 1-7). Nurodo, kad, 2018 m. rugpjūčio 16 d. išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui ir atsisakyti išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši išvada buvo padaryta įvertinus visus aktualius duomenis ir nustačius, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika tiesiogiai susijusi su šiuo metu jo vykdoma teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gegužės 17 d. nebedirba nė vienas darbuotojas, o pareiškėjui priklausančių šios bendrovės akcijų nominalioji vertė nuo 2017 m. spalio 31d. nebesudaro 1/3 jos įstatinio kapitalo, todėl jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateiktas verslo planas nepatvirtina, jog Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau kaip 6pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą, daro išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Teigia, jog Įstatyme (4 str.) yra imperatyviai nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamento 2018 m. kovo 5 d. Išvadoje ir papildomai 2018 m. liepos 27 d. gautoje išvadoje, kurioje nurodyta, kad naujos informacijos, kurios pagrindu galėtų būti pakeistas priimtas sprendimas dėl minėto užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, nėra, todėl pakartotinis vertinimas atliekamas nebus, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl atsakovas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimdamas Sprendimą, negalėjo nesivadovauti Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga leidimą gyventi užsieniečiui išduoti tik tuo atveju, jei užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Daro išvadą, kad atsakovas, gavęs Policijos departamento 2018 m. kovo 5 d. Išvadą ir 2018 m. liepos 27 d. išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Dėl pareiškėjo teiginio, jog vien tik įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo dar nereiškia, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, nurodo į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006, kurioje konstatuota, kad „Užsieniečių teisinės padėties įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai“. Mano, kad nagrinėjamu atveju būtina vertinti padarytų teisės pažeidimų visumą, į tai, kad pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika (būdamas Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas bendra tyčia organizuotose grupėse, darė sunkius, ilgai trunkančius nusikaltimus: pasinaudodamas tariamais paslaugų pirkimais, apgaule, klastodamas apskaitos dokumentus, šių įmonių naudai panaikino didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, kurį bendrininkai pasidalino tarpusavyje) tiesiogiai yra susijusi su šiuo metu jo vykdoma teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjo atžvilgiu ir nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau įtarimai jam nėra panaikinti ir tai patvirtina pakartotinai gauta Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo. Konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys, t. y. nusikaltimų, kurių pagrindinis požymis – apgaulė, o padariniai – didelė turtinė žala valstybei (dėl šių nusikaltimų pareiškėjui yra pareikšti įtarimai), darymas ir sistemingas administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, darymas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį nusikalsti, nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o veiksmų pakartotinumas sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje. Atsakovo nuomone, taikomos kardomosios priemonės užsieniečiui, dėl kurių jis turi pareigą neišvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, negali turėti įtakos priimant sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pagrindas daryti išvadą, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta sprendimų dėl įpareigojimo išvykti, grąžinimo ar išsiuntimo, t. y. baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo tikslai nėra ir nebuvo pažeidžiami. Nurodo, jog su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė Bendrovės verslo planą, kuriame nenurodyta jo sudarymo data (nurodyti tik metai – 2018), o dalyje „Pardavimų prognozė“ nurodyta, kad 2017 m. Bendrovės pajamos sudarė 262 483 Eur. Teigia, kad anksčiausiai šis verslo planas galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio 2 d., o turėjo būti sudarytas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, t. y. ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 14 d. Todėl šis dokumentas nepatvirtina, kad Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Daro išvadą, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pabrėžia, jog pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje pastaruosius šešis mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo gyventi dienos. Be to, pareiškėjas 2017 m. sudarytą verslo planą ir kitus veiklos dokumentus pateikė po Sprendimo priėmimo dienos, todėl, pagal aktualią LVAT praktiką, Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant skundžiamą sprendimą, todėl pateikti dokumentai po Sprendimo priėmimo negali būti vertinami nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdamas į pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei bei tai, kad jis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, kadangi jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Teigia, kad, vertinant pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą, buvo atsižvelgta ne tik į pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau ir į tai, kad, atsakovo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gegužės 17 d. nebedirba nė vienas darbuotojas, o pareiškėjui priklausančių šios bendrovės akcijų nominalioji vertė nuo 2017 m. spalio 31 d. nebesudaro 1/3 jos įstatinio kapitalo. Atsakovo nuomone, prieš nustatant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako Sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje keliamas dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (15-01) 3I-1003,642 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F., panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016 m. vasario 7 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviui (1 t., b. l. 9-13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2019 m. vasario 10 d. (2 t., b. l. 127-128).
2018 m. vasario 14 d. F. F., remdamasis tuo, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis, pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prie prašymo pridėjo dokumentus (2 t., b. l. 162-172).
Pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. neterminuotą darbo sutartį F. F. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (2 t., b. l. 115-120).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus F. F., su K. M. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią K. M. priimta į dizainerio pareigas (2 t., b. l. 104-105).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus F. F., su L. B. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią L. B. priimtas į dizainerio pareigas (2 t., b. l. 109-108).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus F. F., su R. P. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią R. P. priimta į dizainerio pareigas (2 t., b. l. 104-105).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus F. F., su A. D. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią A. D. priimtas į dizainerio pareigas (2 t., b. l. 110-112).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus F. F., su P. P. 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią P. P. priimtas į dizainerio pareigas (2 t., b. l. 113-114).
2018 m. vasario g. 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus patvirtina, kad pareiškėjas 2017 metais buvo 8 kartus nubaustas už administracinius nusižengimus pagal ANK 488 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalį, nes, būdamas naktinio klubo direktorius, atsakingu už klubo veiklą ir už triukšmo lygio kontrolės priežiūrą, neužtikrino, kad naktinio klubo veikla netrikdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio, ir vieną kartą nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, kadangi vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną 60 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 88 km/val. greičiu) (2 t., b. l. 129-138).
Migracijos departamentas 2018 m. vasario 19 d. Policijos departamentui išsiuntė paklausimą dėl F. F. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo (2 t., b. l. 160-161).
Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė 2018 m. kovo 5 d. atsakymą (išvadą), kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (2 t., b. l. 220-221). Išvadoje nurodė, kad 2017 m. vasario 7 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį „apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ ir BK 222 straipsnio „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 dalį „apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ ir 2018 m. vasario 8 d. pripažino F. F. įtariamuoju, įtariama, kad jis, būdamas Bendrovės direktorius, veikdamas bendra tyčia organizuotoje grupėje susitarė ir darė sunkų, ilgai trunkantį nusikaltimą: pasinaudodamas tariamais paslaugų pirkimais ir įformindamas realiai neįvykusius sandorius, apgaule, klastodamas apskaitos dokumentus, Bendrovės naudai panaikino didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 10 167 eurus, kuriuos bendrininkai pasidalino tarpusavyje. Taip pat jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas bendra tyčia organizuotoje grupėje iš anksto susitarė ir darė sunkų, ilgai trunkantį nusikaltimą: pasinaudodamas tariamais paslaugų pirkimais, apgaule, klastodamas apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 14 863,78 eurų, kuriuos bendrininkai pasidalino tarpusavyje. F. F. inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, o veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas.
Policijos departamentas į pakartotinį Migracijos departamento 2018 m. liepos 23 d. paklausimą 2018 m. liepos 27 d. pateikė atsakymą (išvadą) dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo, nurodė, kad naujos informacijos, kuriuo pagrindu galėtų būti pakeistas priimtas sprendimas dėl minėto užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, nėra, todėl pakartotinis vertinimas atliekamas nebus (2 t., b. l. 224-225).
Iš „Sodros“ 2018 m. rugpjūčio 13 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nė vienas darbuotojas (2 t., b. l. 256-257).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 14 punktu, 40 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 7 punktu, 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (15-01) 3I-1003,642, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi pareiškėjui ir atsisakė išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi (2 t., b. l. 260-264).
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma.
Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Sprendimas, be kita ko, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai. Tačiau nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, todėl jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2017 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017).
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, Policijos departamentui 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. liepos 23 d. išsiuntė paklausimus dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo. Policijos departamentas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimus, pateikė 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. liepos 27 d. išvadas, kuriose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamento 2018 m. kovo 5 d. išvadoje nurodyta, kad FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 2 dalį „apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje“ ir LR BK 222 straipsnio „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 dalį „apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ ir 2018-02-08 F. F. pripažintas įtariamuoju, įtariama, kad jis, būdamas Bendrovės direktorius, veikdamas bendra tyčia organizuotoje grupėje susitarė ir darė sunkų, ilgai trunkantį nusikaltimą: pasinaudodamas tariamais paslaugų pirkimais ir įformindamas realiai neįvykusius sandorius, apgaule, klastodamas apskaitos dokumentus, Bendrovės naudai panaikino didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 10 167 eurus, kuriuos bendrininkai pasidalino tarpusavyje. Taip pat jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas bendra tyčia organizuotoje grupėje, iš anksto susitarė ir darė sunkų, ilgai trunkantį nusikaltimą: pasinaudodamas tariamais paslaugų pirkimais, apgaule, klastodamas apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės į valstybės biudžetą mokėtiną PVM – 14 863,78 euro, kuriuos bendrininkai pasidalino tarpusavyje.
Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758, kuriuo patvirtintas Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), 12 punktu, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.1); jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (12.2); jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (12.3); jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (12.4); jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (12.5); asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (12.6); yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (12.7.). Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad: jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą (13.1); jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (13.2); iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas (13.3); jis sistemingai darė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus ir (ar) daro administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus ar nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas ar nusižengimas (13.4); jis veiksmais, žodžiu ar raštu tyčia demonstruoja nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, žemina Lietuvos Respublikos valstybę ar valstybės tarnautojus dėl jų veiklos (13.5); jis aktyviai dalyvavo nesankcionuotuose renginiuose ar per masinius renginius (sporto varžybas ar kt.) kurstė nesantaiką, ar dalyvavo smurtiniuose veiksmuose (13.6).
Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas (Tvarkos aprašo 12.4 punktas), o veika, už kurią atsakomybė numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas (Tvarkos aprašo 13.2 punktas). Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 metais buvo aštuonis kartus nubaustas už administracinius nusižengimus pagal ANK 488 straipsnio „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalį, nes, būdamas naktinio klubo direktorius, atsakingas už klubo veiklą ir už triukšmo lygio kontrolės priežiūrą, neužtikrino, kad naktinio klubo veikla netrikdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio (Tvarkos aprašo 13.4 punktas), ir vieną kartą nubaustas už administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną 60 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 88 km/val. greičiu). Vadinasi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento išvadą, jog užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, Migracijos departamentas Sprendime negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo nustatyta pareiga leidimą gyventi užsieniečiui išduoti tik tuo atveju, jei jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Taigi, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. liepos 27 d. išvadas, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pagrįstai Sprendime vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Byloje, be kita ko, nustatyta, 2016 m. vasario 7 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyviui. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nė vienas darbuotojas (2 t., b. l. 256-257), o pareiškėjui priklausančių šios bendrovės akcijų nominalioji vertė nuo 2017-10-31 nebesudaro 1/3 jos įstatinio kapitalo (2 t., b. l. 258). Taigi atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, tačiau jame nėra nurodyta jo sudarymo data, nurodyti tik 2018 metai, o dalyje „Pardavimų prognozė“ nurodyta, kad 2017 m. Bendrovės pajamos sudarė 262 483 Eur (2 t., b. l. 181-183). Taigi anksčiausiai šis verslo planas galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio 2 d., nors turėjo būti sudarytas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Vadinasi, šis dokumentas nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Toks aiškinimas dėl verslo plano parengimo datos atitinka naujausią LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose (2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 4637-575/2018). Taigi, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, jeigu jam su 2018 m. vasario 14 d. prašymu pateiktas verslo planas buvo netinkamas ar neaiškus dėl tinkamai nenurodytos datos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 84.2 punktu, turėjo teisę organizuoti užsieniečio apklausą ir pareikalauti pateikti papildomus dokumentus. Pagal Aprašo 84 punktą, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Remdamasis šiomis Aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo teisę rinkti informaciją, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, kad Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Migracijos departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Būtent tokios pozicijos laikosi LVAT (2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Taigi Migracijos departamentas neturi pareigos kiekvienu atveju kreiptis į užsienietį ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kadangi pareiga pagrįsti savo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tenka būtent užsieniečiui. Atsakomybė už neveiksmingą naudojimąsi teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus tenka būtent pačiam pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimtą sprendimą Nr. (15-01) 3I-1003,642 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F., panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui F. F.“ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo prigimtį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo F. F. (F.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Balčytienė
Rūta Miliuvienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė