Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2068-932/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01468-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,
sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z.,
išnagrinėjusi R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
R. Z. 2019 m. sausio 12 d., apie 11.34 val., Ozo g. 25, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.
Teismo posėdyje, perskaičius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. nurodė kaltę pripažįstanti. Parodė įvykio dieną, iki 12 val., atvažiavusi į prekybos centrą „Akropolis“. Parkuodama automobilį, važiuodama atbuline eiga, įsirėmė į kitą automobilį. Smūgio nebuvo, nes judėjo nedideliu greičiu, tačiau tai, kad prisilietė prie svetimo automobilio, suprato. Pavažiavusi truputį į priekį, išlipo ir apžiūrėjo tą kitą transporto priemonę, bet jokių apgadinimų, kuriuos būtų galėjusi pastebėti, nepamatė. Anot R. Z., ji detaliai nukentėjusiosios „BMW“ markės automobilio neapžiūrinėjo, tačiau matė, kad automobilis nėra sugadintas (nebuvo jokių apibrozdinimų, sulaužytų dalių, t. y. to, ką būtų galėjusi pamatyti). Galvodama, kad nieko blogo tam automobiliui nepadarė (ant jos pačios automobilio taip pat jokių apgadinimų nebuvo; policijos užfiksuotas nežymus apgadinimas buvo padarytas iš anksčiau), kartu su vaikais nuėjo į prekybos centrą. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. pažymėjo, kad tą dieną buvo ne tik su savo, bet ir svetimu vaiku. Pamačiusi, kad apgadinimo nepadarė, negalvojo, kad turi likti, juo labiau, nenorėjo, kad vaikai imtų nerimauti, be to, pati buvo tam tikra prasme susijaudinusi. Jokių savo kontaktų nepaliko, nes nežinojo, kad privalo tą padaryti. Manė, kad kilus bet kokiai situacijai policija gali nekliudomai išsiaiškinti jos numerį. Pabrėžė, kad ji niekur iš parkavimosi vietos neišvažiavo, su vaikais nuėjo į prekybos centrą, kur užtruko apie valandą. Kai išėjo, tos mašinos jau nebebuvo. Jokių įtarimų, kad sugadino svetimą automobilį, tuo metu neturėjo. Vėliau policija pranešė apie įvykį. Neneigia, kad įsiremdama į „BMW“ automobilį, galėjo jį apgadinti, tačiau nesutinka su pateikta remonto sąmata. Mano, kad ji yra nepagrįstai didelė. Neigia, jog tokiu įsirėmimu galėjo sugadinti bamperio apvalkalą, esantį vidinėje dalyje, taip pat apgadinti galinį žibintą, kuris yra priešingoje pusėje nei jos visureigio atsarginis ratas (b. l. 23-26).
2019-01-16 rašytiniame paaiškinime R. Z. nurodė, jog 2019-01-12, apie 11.15 val., atvežė vaikus į „Akropolio“ kiną. Statydama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirėmė į šviesios spalvos automobilį. Išlipusi ir apžiūrėjusi minėtą automobilį, jokių pažeidimų nepamatė, todėl su vaikais nuėjo į prekybos centrą ir prie automobilio grįžo maždaug po valandos. Už jos automobilio jau stovėjo kitas automobilis (b. l. 10).
Teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja N. R. parodė, 20189-01-12, ryte, atvykusi į prekybos centrą „Akropolis“, automobilį pastatė 10 stovėjimo eilėje. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos vyro įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau minėta transporto priemone naudojasi išskirtinai tik ji (apie metrus laiko). Daugmaž apie 12 val. (ji padėjo seseriai prekiauti ūkininkų turguje, esančiame šalia prekybos centro) paskambino sūnus ir paklausė, ar viskas gerai su automobiliu. Sūnus pasakė socialiniame tinkle sulaukęs pranešimų, kad į automobilį, kurio numeriai yra tokie kaip ir jos vairuojamo „BMW“ markės automobilio, įvažiavo kitas automobilis, išlipęs vairuotojas apsižiūrėjo, po ko išvažiavo. Sulaukusi sūnaus, nuėjo kartu su juo apžiūrėti automobilį. Pamatė, kad yra apgadintas galinis bamperis, buvo atšokę dažai, buvo aišku, kad po kelių plovimų tie dažai paprasčiausiai atšoks. Daugiau tuo metu nieko nematė, kadangi ant mašinos buvo purvo, be to, ir oras nebuvo ypatingai geras. Kas padarė tuos apgadinimus, ji nežino; jei ne įvykį matęs asmuo, nebūtų žinojusi, kur ieškoti kaltininko. Liudytoja N. R. nurodė, jog vėliau visus reikalus tvarkė jos sutuoktinis arba sūnus (patikslino, kad visgi sutuoktinis). Jis turėjo pranešti draudimo bendrovei, kreiptis į autoservisą. Kiek žino, vėliau paaiškėjo, jog buvo apgadintas ir automobilio žibintas. Dėl pateiktos sąskaitos ji nieko paaiškinti negali, daugiau automobilio neapžiūrėjo, remontu nesirūpino (t. 2, b. l. 34-36).
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas Ž. R. parodė, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), tačiau juo važinėja jo sutuoktinė. Nurodė, jog automobilis prieš 3-4 dienas iki įvykio buvo paimtas iš serviso, po galinės dalies remonto, todėl visas buvo pilnai sutvarkytas. Automobilį liudytojas matė tą pačią įvykio dieną, jis pats nuvarė automobilį į servisą (duomenys neskelbtini), kuriame šis buvo remontuotas anksčiau. Servise apžiūrėjus automobilį, buvo užfiksuoti jo apgadinimai, buvo surašytas defektinis aktas, padarytos nuotraukos, kurios buvo nusiųstos į Lietuvos draudimą. Apžiūrėjus automobilį, buvo užfiksuota, jog pažeistas galinis bamperis, galinis dangtis, žibintas (bamperis buvo deformuotas dešinėje galinėje dalyje ir pažeisti jo dažai). Be to, buvo įtrūkęs žibinto stiklas, kurį prilietus jis suskeldėjo. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog bamperio apgadinimą matė iš karto. Automobilio išsamiau nepažiūrinėjo, o, kadangi buvo žiemos metas, automobilis buvo šlapias, iš karto nebuvo matyti nei dangčio, nei žibinto pažeidimų, kurie paaiškėjo tik automobilį nuvalius ir detaliai apžiūrint servise. Patvirtino, jog apgadintas buvo būtent dešinės pusės žibintas (b. l. 68-70).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas T. B. parodė dirbantis (duomenys neskelbtini), yra šios įmonės direktorius. Ž. R. žino, kadangi šis anksčiau buvo tvarkęs jų servise tą patį „BMW“ markės automobilį. Daugmaž prieš savaitę ar dvi šis automobilis buvo remontuotas, dažytas. Pati mašina buvo apynaujė, o po sutvarkymo buvo iš esmės idealios būklės. Kas liečia įmonės pateiktą remonto sąmatą Nr. 2018-014-31, tai Ž. R. automobilį atvarė dėl po sutvarkymo padarytų apgadinimų. Buvo pažeistas galinis dešinės pusės žibintas ir bamperis, kuris, jei neklysta, buvo įskilęs apačioje ties žibintu. Žibintas buvo įskilęs, esant minusinei temperatūrai, pajudinus ėmė trupėti detalės. Siekdami patikrinti, ar po žibintu nėra apgadinimų, žibintą išmontavo. Paties automobilio, servisas neremontavo, tik pateikė sąmatą, kurią nusiuntė draudimo bendrovei. Pastaroji vėliau atsiuntė sąmatos patvirtinimą. Sąmatą sudarė surinkimo, ardymo, kėbulo darbai, dažymas ir detalės. Norint atstyti automobilį į tą pačią būklę, reikėjo keisti bamperį kartu su apvalkalu (apvalkalas tai yra plastikinė bamperio dalis, kuri iš galinės pusės dviem laikikliais tvirtinasi prie sparnų, įsiremia į bamperio balkį), žibintą, dangtį, užsakyti naują dangčio užrašą. Detalių kainas apskaičiavo pagal autadex programą, naudojamą visose draudimo bendrovėse (b. l. 58-60).
Be pačios R. Z. prisipažinimo jos kaltę padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš R. Z. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio L. V. 2019-01-12 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019-01-12, apie 12.37 val., buvo gautas pranešimas, kad Ozo g. 25, Vilniuje, įvyko eismo įvykis ir vienas iš automobilių pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja N. R., kuri paaiškino, jog liudininkas pranešė matęs kaip į jos automobilį įvažiavo automobilis „Honda“, kuris, apgadinęs jos automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis, eismo įvykis užfiksuotas vaizdo įraše (b. l. 2). Byloje yra kompaktinė laikmena su pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 13). 2019-01-12 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio eiga, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (apgadintas galinis bamperis) (b. l. 3, 4). N. R. 2019-01-12 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2019-01-12, apie 08.00 val., atvažiavo į prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelę, kur paliko stovėti (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Informaciją, jog į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, nurodė sužinojusi per socialinius tinklus. Per įvykį apgadintas jos vairuoto automobilio bamperis, padaryta 2 000 eurų žala (b. l. 5). Apklausiama teisme liudytoja N. R. patvirtino, kad automobilis buvo apgadintas prekybos centro aikštelėje, buvo atšokę dažai nuo galinio bamperio dalies. Automobilio apžiūra, kreipimusi į servisą rūpinosi jos sutuoktinis (b. l. 34-36). V. K. 2019-03-07 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2019-01-12, apie 11.00 val., prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje, automobilyje laukdamas savo draugės, matė, kaip automobilis „Honda CR-V“ parkuojasi atbuline eiga. Jis nukreipė akis į mobiliojo ryšio telefoną ir išgirdo smūgio garsą. Pakėlęs akis, pamatė kaip „Honda CR-V“ atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį „BMW“ markės automobilį. „Honda CR-V“ vairuotoja buvo du kartus išlipusi iš savo visureigio, apžiūrėjo tiek savo, tiek kito automobilio galą. Tuomet moteris atidarė galines visureigio dureles, pasiėmė vaikus ir su jais nuėjo į prekybos centrą. Netrukus grįžo V. K. draugė ir jie abu išvažiavo. Prieš išvažiuodamas paliko raštelį už automobilio „BMW“ valytuvo, kuriame parašė matęs, kaip į šį automobilį atsitrenkė kitas automobilis, nurodė savo kontaktus (b. l. 19). Į bylą pateiktos automobilių „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 15-18). Iš teismui pateiktų (duomenys neskelbtini) remonto sąmatų matyti, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 1 519,94 eurų (b. l. 11, 12).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. Z. vairuodama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokie R. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Pažymėtina, kad, neneigdama kliudžiusi kitą automobilį, administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. visgi ginčijo automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų mastą. Pasak jos, ji minimą transporto priemonę galėjo apgadinti, kai ant jos visureigio galo esantis ratas įsirėmė į „BMW“ automobilį. Yra įsitikinusi, kad tokiu būdu ji niekaip negalėjo sugadinti bamperio apvalkalo, esančio vidinėje dalyje, taip pat apgadinti galinį žibintą, kuris yra priešingoje pusėje nei jos visureigio atsarginis ratas. Teismas su tokiais R. Z. teiginiais nesutinka ir vertina juos kaip subjektyvius. Bylos medžiagoje yra fotonuotraukos, remonto sąmata, patvirtinantys apgadinimų pobūdį ir mastą. Teismo posėdžio metu apklaustas autoserviso (duomenys neskelbtini) vadovas T. B. patvirtino, jog automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai ir jų remonto kaina įvirtinti jų įmonės pateiktoje sąmatoje. Paaiškino, jog sąmatoje nurodyti surinkimo, ardymo, kėbulo darbai, dažymas ir detalės, o, norint atstyti automobilį į tą pačią būklę, reikia keisti bamperį su apvalkalu (pabrėžė, jog apvalkalas yra ne atskira, o to paties bamperio vidinė dalis), žibintą, dangtį, užsakyti naują dangčio užrašą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo abejoti sąmatoje nurodytu apgadinimų dydžiu bei remonto verte, o R. Z. teiginys neva ji tokių apgadinimų padaryti negalėjo, nepateikus jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Tai, kad įvardinti apgadinimai atsirado būtent po įvykio, parodė ir liudytojas Ž. R., taip pat iš dalies liudytoja N. R.
Aptariant ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti du skirtingi administracinio nusižengimo įvykdymo laikai – 2019-01-12, 12.08 val., bei tos pačios dienos 12.37 val. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš protokole nurodytų laikų nėra teisingas. Į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. Z. vairuojamas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkia į kitą automobilį 2019-01-12, 11.34 val., po ko R. Z. išlipusi netrukus nueina nuo automobilio. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog 2019-01-12, 12.42 val., buvo įregistruotas pranešimas apie tai, jog maždaug 11.40 val., prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje automobilis „Honda“, atsitrenkė į „BMW“ markės automobilį. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, jog teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas tiksliausias nusižengimo padarymo laikas, t. y. 2019-01-12, 11.34 val., todėl administracinių nusižengimo laikas, neteisingai nurodytas administracinio nusižengimo protokole, tikslintinas. Nusižengimo laiko patikslinimas jokios įtakos teisės pažeidimų kvalifikavimui bei nuobaudos skyrimui neturi.
Taip pat tikslintini administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodyti R. Z. vairuoto automobilio „Honda“, valstybiniai numeriai. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog R. Z. vairavo automobilį „Honda“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, jos vairuoto automobilio valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini) R. Z. vairuojamo automobilio valstybinių numerių patikslinimas teisės pažeidimo kvalifikavimui bei nuobaudos skyrimui taip pat jokios įtakos neturi.
Surašytu administracinio nusižengimo protokolu R. Z. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinusi automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus.
Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Objektyvieji nusižengimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog R. Z., vairuodama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš galo, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindama svetimą turtą. Pastarosios kaltė padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog dėl jo veiksmų galimai buvo padaryta žala, ir, tai žinodamas, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, visgi nėra pakankamo pagrindo. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiama teisme neneigė atsitrenkusi į kitą automobilį, tačiau tikino, jog išlipusi nepamatė jokių apgadinimų, todėl su vaikais nuėjo į prekybos centrą, automobilį palikdama stovėti toje pačioje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis. Pažymėtina, jog iš teismui pateiktų automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų iš tiesų gana sudėtinga pamatyti automobiliui „BMW“ padarytus apgadinimus (b. l. 15). Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, jog R. Z. atsitrenkusi į „BMW“ markės automobilį, iš savojo automobilio išlipo, apžiūrėjo kontakto vietą, po to iš automobilio išlaipino vaikus ir nuėjo.
Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės R. Z. veiksmuose nėra tiksliai nustatytos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama R. Z. po įvykio daug dėmesio nukentėjusio automobilio apžiūrai ir neskyrė, tačiau kiti jos veiksmai nesuderinami su tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. R. Z. po kontakto savo automobilio neperstatė į kitą vietą, iš prekybos centro aikštelės neišvažiavo, priešingai, automobilį paliko stovėti ten, kur ir kliudė kilo įvykis, pati su vaikais nuėjo į prekybos centrą. Negalima nepaminėti ir to, jog R. Z. eismo įvykį padarė vieno didžiausių prekybos centrų stovėjimo aikštelėje, kuri filmuojama vaizdo kameromis, aikštelėje pakankamai gausu žmonių, kurie šiuo atveju socialiniame tinkle nedelsiant pranešė apie eismo įvykį. Nėra duomenų, jog ji būtų buvusi neblaivi, be to, nurodė argumentuotus motyvus, kodėl, jos manymu, nepadarė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo. R. Z. įsitikinimu, į kitą automobilį ji atsitrenkė su savo automobilio gale pritvirtintu atsarginiu ratu, dėl ko manė smūgį buvus nestiprų, išlipusi iš automobilio jokio apgadinimo nei ant savo, nei ant kito automobilio nepamatė. Tuo, kad iš karto po įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo padarytų apgadinmų nepamatyti, juo labiau, kad detaliai transporto priemonės ir neapžiūrėjo, iš dalies patvirtina ir teisme apkaustų N. R. bei Ž. R. parodymai. Pastarojo teigimu, jis iš karto matė tik bamperio apgadinimą, o galinio dangčio bei žibinto pažeidimai buvo nustatyti tik autoservise (nuplovus automobilį ir atlikus detalią apžiūrą). Kita vertus, ir bamperio apgadinimo pobūdis nebuvo toks, kuris leistų jį iš karto fiksuoti, ką galima matyti iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 18). Šie duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog asmuo iš įvykio vietos pasišalino tyčia, turint tikslą išvengti gresiančios atsakomybės. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės – tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, buvimo. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. Z. suprato sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), tikslinga administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (įvykdytas nusižengimas eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami R. Z. asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus R. Z. baudą, atitinkančią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
n u t a r i a :
R. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jai 11 eurų baudą.
R. Z. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su byla.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098172380.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė