Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2123-1033/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01523-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,

viešame tesimo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Trakų r., (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė:

R. M. 2019 m. vasario 19 d., apie 19.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėtas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusius automobilius „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, padarydamas žalą, kuri viršija 15 bazinių bausmių, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 ir 222 punktų reikalavimus.

Šiais veiksmais R. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje R. M. parodė, kad jis dirbo pavėžėju ir atvyko pagal iškvietimą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio, nuslydo ir atsirėmė į kitus automobilius. Buvo priėjęs žmogus, kuris pradėjo fotografuoti ir sakė kviesti policiją. Jis pats nufotografavo abu automobilius, tačiau buvo „piko“ valandos – gyventojai pradėjo grįžti į kiemus ir jis buvo išstumtas iš kiemo. Tada paskambino ir paprašė sūnaus, kad atvežtų draudimo dokumentus, galvojo nueiti į laiptinę, susirasti žmones ir surašyti deklaracijas. Vieno automobilio variklio dangtis buvo šiltas, todėl vairuotojas buvo neseniai grįžęs. Jam paskambino automobilio savininkas ir pasakė, kad jis yra ieškomas policijos, tuo metu jis buvo sustabdęs savo darbą dispečerinėje. Į įvykio vietą sugrįžo gavęs dokumentus. Policiją kvietė ne jis. Pareigūnai įvykio vietoje nubraižė schemą, paėmė pasiaiškinimą, jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Vėliau vakare paskambino nukentėjusiesiems, kurie pasakė, kad viskas gerai, draudimas apmokės vienam – 500 Eur, kitam – 750 Eur. Pasišalinti jam nebuvo jokio reikalo, nes vairavimo teisę turi, automobilis draustas, jis buvo blaivus. Paklausė policijos pareigūnės, kodėl parašė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors jis tik 10 metrų į šalį ir 15 metrų į viršų buvo pavažiavęs, tačiau jam paaiškino, kad policija tai traktuoja kaip pasišalinimą. Laiptinėje jis ieškojo žmonių, bet nespėjo, jie pirmi jį susirado. Asmens, kuris jį fotografavo, paklausė ar tai jo automobilis, tačiau šis atsakė, kad ne jo, o iš 112 namo. Kas iškvietė policiją jis nežino. Per savo 42 metų vairavimo stažą tokių situacijų neturėjo, galvojo, kad susiras tuos asmenis, taikiai užpildys deklaracijas, negalvojo, kad reikia skambinti 112. Pasitraukė nepiktybiškai, išvažiavo ant gatvės, paskambino ir informavo klientus, kad negalės atvykti, paskambino sūnui, kad atvežtų dėklą su automobilio dokumentais, nes be jų negalėjo pildyti  deklaracijų. Būtų pranešęs policijai, jeigu nebūtų pavykę su automobilių savininkais taikiai susitarti.

Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo kartu su kolege, kai gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas bando išvažiuoti iš kiemo apgadinęs du automobilius. Atvykus įvykio vietoje nieko nebuvo, paskambino pranešėjui. Automobilių savininkų ieškojo pagal numerius. Vienas savininkas pasakė, kad jo automobilį išnuomojo ir vairuotojas sugrįš. Kiek pamena, R. M. sugrįžo į įvykio vietą, nelabai atsimeną ką paaiškino, lyg skubėjo, turėjo reikalų, todėl buvo išvažiavęs. Į įvykio vietą sugrįžo ir apgadintų automobilių savininkai. Schemą braižė jis, kiek atsimena, ten kieme sunku apsisukti. Jeigu vairuotojas nebūtų išvažiavęs, nemano, kad būtų trukdęs eismui. Jis pats buvo įvažiavęs į tą kiemą ir išvažinėjo galu, nes apsisukti nėra galimybės. Kiek žino „piko“ valandos būna nuo 16 iki 17 val., tada būna kamščiai. Padaręs eismo įvykį vairuotojas, kitiems vairuotojams būtų galėjęs pasakyti, kad padarė eismo įvykį ir laukia policijos. Pranešėjas sakė, kad eismo įvykį padarė apsisukinėdamas, buvo užvažiavęs ant šaligatvių.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad eismo įvykis buvo kieme. Automobilis „Toyota Prius“ važiavo iki kiemo galo ir pradėjo apsisukinėti, užšoko ant šaligatvio, paskui atbuline eiga įvažiavo į „Toyota Prius“, paskui apsisuko ir įvažiavo į automobilį „Subaru“, vos nenuplėšė savo bamperio. Vairuotojui jis pasakė „ką tu darai, reikia iškviesti policiją, jei daužai automobilius“. Vairuotojas atsakė, kad iškvies ir nuvažiavo, o jis paskambino policijai. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Jis buvo padaręs nuotraukas, bet vėliau ištrynė. Nematė ar vairuotojas buvo sugrįžęs, nes nuėjo namo. Vėliau, po valandos, bendravo su policija telefonu ir patvirtino, kad buvo iškvietimas. Jo paties automobilis nebuvo apgadintas.

Liudytoja S. Ž. teisme parodė, kad atvyko į kiemą pagal iškvietimą dėl dviejų apgadintų automobilių, pranešėjas matė, kaip vairuotojas bandydamas apsisukti apgadino automobilius, išlipo, apžiūrėjo juos ir išvažiavo. Pastebėję apgadintus automobilius paskambino savininkams, kurie sakė, kad apgadinimai yra švieži, parašė paaiškinimus. Pareigūnai paskambino pasišalinusio automobilio vairuotojui, nes turėjo valstybinį numerį. Atsiliepė taksi firmos darbuotojas, susisiekė, paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavo R. M., paaiškino, kad tikrai taip buvo – jis sukinėjosi ir apgadino tuos automobilius. Ten kiemas buvo labai siauras ir jam sunkiai sekėsi apsisukti, sakė, kad būtų sugrįžęs, pats paskambinęs į policiją, bet labai skubėjo pas klientus ir išvažiavo. Vairuotojas labai gailėjosi. Buvo vakaras, daug automobilių buvo pristatyta kieme. Pareigūnai bendravo su automobilių savininkais, buvo surašyti paaiškinimai.

Liudytojas P. J. teisme parodė, kad jį policija informavo, jog apgadintas jo automobilis, Jis priėjęs pamatė apgadintą savo automobilį „Toyota Prius“. Kas apgadino automobilį nematė, nes buvo namuose. Kai jis išėjo, vairuotojo R. M. nebuvo, vėliau iškviestas jis atvažiavo. Automobiliui buvo apgadintas bamperis ir žibintas. R. M. sakė, kad apsisukinėjo ir užkliuvo. Žala jam yra atlyginta.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad policija informavo apie jo apgadintą automobilį „Subaru“. Išėjęs pamatė kaimyną iš gretimo namo, kuris matė, kas apgadino jo automobilį. Su vairuotoju R. M. kalbėjosi, kai jau buvo atvažiavusi policija, vairuotojas sakė, kad būtų atvykęs, automobilių duomenis buvo užsirašęs. R. M. aiškino, kad jeigu būtų pasilikęs su savo automobiliu, kiti automobiliai būtų nepravažiavę. Jis pats nežino ar buvo toliau vietos kieme, nes kieme buvo nedaug vietos automobiliams pastatyti.

R. M. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), administracinių nusižengimų registro duomenys (b. l. 2-4) policijos pareigūnės S. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą 2019 m. vasario 19 d. atvykus į eismo įvykio vietą, buvo rasti du apgadinti automobiliai „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Per duomenų bazę susiradus automobilių savininkus, jie buvo informuoti apie eismo įvykį. Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padarė eismo įvykį, eismo įvykio vietoje nebuvo. Susisiekus telefonu su pranešėju V. R., šis paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Vėliau išsiaiškinus, kad automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. M. ir paskambinus jam, R. M. prisipažino, kad apsisukinėdamas kliudė du automobilius, tačiau labai skubėjo pas klientus, todėl užfiksavęs apgadinimus telefonu išvažiavo (b. l. 5), eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių apgadinimai (b. l. 6-7), automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko P. J. paaiškinimas (b. l. 8), AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 791,29 Eur; automobiliui „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 518,71 (b. l. 10-15), automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko D. M. paaiškinimas (b. l. 16), R. M. paaiškinimas (b. l. 17), VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), R. M. asmens duomenys (b. l. 19-20), foto nuotraukos su automobilių apgadinimais (b. l. 21-22).

Išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, apsisukadamas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusius automobilius „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Padaręs eismo įvykį, įvykio vietoje nepasiliko ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nepranešęs policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors R. M. prisipažino padaręs eismo įvykį, tačiau nesutiko, kad jis piktybiškai tyčia pasišalino iš eismo įvykio, teigė, kad užsirašė automobilių duomenis, planavo vėliau susirasti automobilių savininkus ir užpildyti deklaracijas, tuo atveju jei nebūtų pavykę užpildyti deklaracijų, būtų kvietęs policiją, tačiau tokius R. M. teiginius teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tokią teismo nuomonę suponuoja liudytojo V. R., kuris tiesiogiai matė eismo įvykį ir kalbėjosi su R. M., parodymai, kad jis sakė, jog reikia iškviesti policiją, tačiau R. M. iš įvykio vietos nuvažiavo, policijos neiškvietė, apgadintų automobilių savininkų neieškojo. Pažymėtina ir tai, kad R. M. turi didelį vairavimo stažą, jo darbinė veikla susijusi su vadovavimusi Kelių eismo taisyklėmis, todėl jis privalėjo žinoti Kelių eismo taisykles ir jomis vadovautis, nesant automobilių savininkių eismo įvykio vietoje, turėjo pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį ir laukti pareigūnų toje vietoje.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kadangi R. M. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, apsisukdamas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusius automobilius bei juos apgadino, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šių reikalavimų R. M. nesilaikė, sukėlęs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tokią veiką tuo atveju, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 eurų). Eismo įvykio metu padaryta žala automobiliams viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jis prisipažino padaręs eismo įvykį, bet neigė pasišalinimą iš įvykio vietos, ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kadangi įstatymas nenumato, jog kaltės pripažinimas iš dalies būtų priskiriama prie lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į R. M. asmenybę (yra 63 metų amžiaus, turi didelį vairavimo stažą, dirba pavėžėju, baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, tokius nusižengimus padarė pirmą kartą), todėl skiria R. M. baudas, kurios mažesnės nei padarytų administracinių nusižengimų sankcijose numatytas baudų vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. pasišalino į eismo įvykio vietos nesiekdamas nuslėpti eismo įvykį, o priėmęs netinkamą sprendimą, kad vėliau susiras apgadintų automobilių savininkus ir išspręs klausimus, susijusius su šiuo eismo įvykiu, iškvietus policijai jis iš karto prisistatė į įvykio vietą ir pripažino, kad apgadino svetimus automobilius, nukentėjusiųjų atsiprašė, buvo blaivus, jo automobilis draustas, todėl administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam netaikytinas (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19098635170. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas