Civilinė byla Nr. eB2-490-856/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00470-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

                                (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“ pareiškimą dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

nustatė:

I. Pareiškėjo prašymo esmė ir argumentai

1.       Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ex Ante“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Germedinas bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo pačiu prašoma apriboti S. L. teisę iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškime nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi MB „Germedinas“ iškelta bankroto byla, remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, MB „Germedinas“ buvo įsteigta 2014-11-14, jos steigėjas ir vadovas nurodytas S. L.. Bankrutavusios MB (toliau – ir BMB) “Germedinas” administratorius dėjo visas įmanomas pastangas dokumentų ir turto perėmimui iš buvusio įmonės vadovo, tačiau nei įmonės dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Iš viešai prieinamų duomenų bankroto administratorius nustatė, kad MB “Germedinas” neturi jokio turto kreditoriniams reikalavimams padengti, taip pat iš esmės niekada neteikė finansinių ataskaitų, todėl neįmanoma nustatyti įmonės turto masės bei įsipareigojimų.

2.       Nurodo, jog iš viešai skelbiamų duomenų, įmonė dar 2015 m. turėjo finansinių sunkumų ir buvo nemoki. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-975-368/2015 pagal kreditoriaus UAB „Conlex“ reikalavimą jau buvo iškėlusi bankroto bylą MB „Germedinas“, tačiau bankroto byla buvo nutraukta MB „Germedinas“ atsiskaičius su UAB „Conlex“, nors tuo pačiu metu MB „Germedinas“ jau turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, su kuriais liko neatsiskaityta (UAB „Litbelinvest“). Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad įmonė dar 2015 m. buvo nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl įmonės vadovas turėjo pareigą kelti bankroto bylą MB „Germedinas“ ir nebedidinti esamų bei neprisiimti naujų įsipareigojimų. Maža to, bankroto administratorius nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo MB „Germedinas“, atsakovas S. L. 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tą pačią elektroninę svetainę ir vykdo analogišką veiklą, kas suponuoja išvadą, kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę. Bankroto administratoriaus nuomone, šioje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose ir 3 dalies 1 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

3.       Dėl įmonės vadovo pareigų nevykdymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nurodė, jog įmonė tapo nemoki dar 2015 m., įmonė neteikė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras, o įmonės vadovas neperdavė absoliučiai jokių įmonės apskaitos dokumentų, todėl neįmanoma pagal įmonės apskaitos dokumentus nustatyti nemokumo atsiradimo momento. Dėl šios priežasties yra pagrįsta manyti, kad įmonė nemoki buvo dar 2015 m., nes turėjo pradelstų įsipareigojimų ne vienam kreditoriui. Pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į teismą kreipėsi kreditorius VSDFV. Pagal VĮ Registrų centras duomenis, įmonė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Dėl šių priežasčių, t. y. kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų, teismas sprendė, kad MB „Germedinas“ yra nemoki. Taigi, vadovo nevykdymas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei įmonės nuostolingos veiklos tęsimas, tuo pačiu didinant įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus, vertintinas kaip elgesys sąmoningai siekiant privesti įmonę prie bankroto, o tokios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtą įmonės tyčinio bankroto požymį. Taigi, S. L. buvo MB “Germedinas” vadovas, žinojo apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusią didelę skolą kreditoriams, suprato, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, tačiau dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nei 2015 m., nei vėliau į teismą nesikreipė, toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą ir didino kreditorių kreditorinius reikalavimus. MB „Germedinas“ vadovas nepagrįstai atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi UAB „Conlex“, nors tuo pačiu metu įmonė turėjo pradelstą įsipareigojimą UAB „Litbelinvest“, kas reiškia, kad įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi, įmonė buvo nemoki. Tokiu būdu MB „Germedinas“ vadovas leido įmonės kreditoriniams reikalavimams padidėti net 14 066,15 EUR dydžio suma, kas sudaro net 55,25 procentus visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad netinkamas vadovo pareigų vykdymas lėmė didžiosios dalies kreditorinių reikalavimų atsiradimą bankroto byloje.

4.       Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) pabrėžė, kad atsakovas iki šiol bankroto administratoriui neperdavė BMB “Germedinas” apskaitos dokumentų, negana to, MB „Germedinas“ iš esmės niekada neteikė ir finansinių atskaitomybių VĮ Registrų centras. Taigi, nėra duomenų apie įmonės realią finansinę padėtį, turto bei įsipareigojimų mastą. Šiuo atveju netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

5.       Dėl įmonės veiklos perkėlimo į naują įmonę UAB „Ridutas“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nurodė, jog administratorius nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo MB „Gemedinas“, atsakovas 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tą pačią elektroninę svetainę ir vykdo analogišką veiklą, kas suponuoja išvadą, kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę. Bankroto administratoriaus nuomone, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, naujos įmonės įsteigimas, perkeliant į ją dalį verslo, buhalterinės apskaitos netvarkymas ir įmonės dokumentų bei turto neperdavimas po bankroto bylos iškėlimo rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas S. L. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, o tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

6.       Pažymėjo, kad S. L., kaip įmonės vadovas ir dalyvis, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, be to, jis netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos ir/ar neišsaugojo įmonės veiklos dokumentų bei turto, neperdavė jų bankroto administratoriui. Dėl netinkamo S. L. pareigų vykdymo neįmanoma nustatyti įmonės turtinės padėties. Bankroto administratoriaus nuomone, visos pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį ir pašalinti S. L. iš verslo rinkos šioje normoje nustatytam maksimaliam terminui.

II. Trečiųjų asmenų atsikirtimai ir argumentai

7.       Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio nuostatomis, pranešimai bei bankroto administratoriaus prašymo kopijos suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai. 

8.       Nei atsakovas S. L., nei BMB „Germedinas“ kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

9.       Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

III.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškimas dėl MB „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas. 

10.       Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi MB „Germedinas“ iškelta bankroto byla, kuri Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi nutraukta atsakovei atsiskaičius su ieškove UAB „Conlex“ (civilinė byla Nr. B2-975-368/2015). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-166-856/2019 iškelta bankroto byla MB „Germedinas“, bankroto administratore paskirta UAB „Ex Ante“. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi BMB „Germedinas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis, nuo 2014-11-14 iki 2015-12-17 ir nuo 2016-03-10 MB „Germedinas“ vadovas buvo S. L.. 

11.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Vadovaujantis

12.       Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė įrodinėja esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte bei 3 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); bei tyčinio bankroto prezumpciją - veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

13.       Pareiškėja nurodo, jog atsakovės vadovas S. L., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nei 2015 metais, kuomet įmonė tapo nemoki, nei vėliau, toliau vykdė veiklą ir didino įmonės įsiskolinimus kreditoriams, ir vadovo pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymas ir tuo pačiu įmonės nuostolingos veiklos tęsimas vertintinas kaip sąmoningas siekis privesti įmonę prie bankroto, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtą tyčinio bankroto požymį.

14.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

15.       Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Germedinas“ (civilinė byla Nr. B2-975-368/2015). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog iš atsakovės MB „Germedinas“ 2015-11-17 balanso matyti, kad įmonė turto neturi, pagal 2015-11-17 pelno (nuostolių) ataskaitą finansiniais metais įmonės nuostoliai siekė 74 Eur, o iš duomenų apie pardavimo pajamas galima daryti išvadą, kad įmonė realiai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Šios bylos duomenimis nustatyta, jog daugiau įmonė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras neteikė, įmonės vadovas bankroto administratorei jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo momento. Tačiau minėta bankroto byla Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi buvo nutraukta, kadangi atsakovė atsiskaitė su pareiškėja UAB „Conlex“. Nepaisant to, jog atsakovė, siekdama nutraukti bankroto bylą, sumokėjo UAB „Conlex“ skolą (2 382,26 Eur), jau iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo įsiskolinusi 11 145,90 Eur UAB „Litbelinvest“ (sąskaita faktūra išrašyta 2015-08-31, nenurodant apmokėjimo termino), dėl ko darytina išvada, jog jau UAB „Conlex“ kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2015 m. lapkričio 1 d., MB „Germedinas“ buvo nemoki.

16.       Teismo vertinimu, MB „Germedinas“ vadovas S. L., turėdamas pareigą žinoti įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, privalėjo kreiptis į teismą vėliausiai 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau vietoj jo bankroto bylos iškėlimą inicijavo įmonės kreditorius, su kuriuo vėliau MB „Germedinas“, kaip minėta, atsiskaitė, dėl ko byla buvo nutraukta. Todėl, teismo vertinimu, momentas, kada MB „Germedinas“ vadovui vėl atsirado pareiga kreiptis į teismą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra 2016 m. balandžio 1 d., kuomet S. L., nutraukus bankroto bylą, nuo 2016-03-10 vėl grįžo į įmonės vadovo pareigas (nuo 2016-03-10), ir nuo tada jis privalėjo susipažinti su įmonės finansine padėtimi, jos galimybėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir priimti atitinkamus sprendimus. To nepadaręs, S. L. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareigą.

17.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą esant tyčinį. Byloje nustatyti įmonės vadovo neteisėti veiksmai galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. buvusio įmonės vadovo siekio sukelti įmonės bankrotą.

Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo

18.       Pareiškėjos teigimu, atsakovės vadovas iki šiol bankroto administratoriui neperdavė BMB “Germedinas” apskaitos dokumentų, negana to, MB „Germedinas“ iš esmės niekada neteikė ir finansinių atskaitomybių VĮ Registrų centras. Taigi, nėra duomenų apie įmonės realią finansinę padėtį, turto bei įsipareigojimų mastą. Šiuo atveju netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

20.       Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iškėlus MB „Germedinas“ bankroto bylą, įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei UAB „Ex Ante“ jokių apskaitos dokumentų, be to, nuo 2015 metų niekada neteikė ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių VĮ Registrų centras (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnis). Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo S. L. neveikimas neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų, finansinių duomenų neteikimas VĮ Registrų centras yra neteisėtas, tačiau tai netrukdė bankroto administratorei nustatyti įmonės veiklos, jos turto (turto neturi), nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, iš bylos duomenų spręstina, jog įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (kreditorių pateikta informacija – sąskaitomis faktūromis, pažymomis ir t. t.), šioje nutartyje aukščiau minėtomis teismų nutartimis, juolab, kad įmonė neturėjo jokio turto ir nesudarė jokių sandorių, kurie būtų sukėlę įmonės nemokumą, taigi, nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu ir remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo į naują įmonę UAB „Ridutas“

22.       Pareiškėja teigia, kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę – UAB „Ridutas“. Nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo MB „Gemedinas“, atsakovas S. L. 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tą pačią elektroninę svetainę ir vykdo analogišką veiklą, kas suponuoja išvadą, kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę. 

23.       Kaip minėta, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcinė nuostata, pagal kurią bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pavyzdžiui, kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo įsteigta UAB „Ridutas“, buveinės adresas: Vytauto g. 110-20, Šiauliai, nuo 2018-08-17 šios įmonės akcininkas ir vadovas yra S. L., tiek UAB „Ridutas“, tiek MB „Germedinas“ naudoja tą pačią elektroninę svetainę.

25.       Pažymėtina, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog atsakovas S. L. tapo kitos įmonės akcininku ir vadovu bei naudojasi ta pačia svetaine, kadangi turi egzistuoti ir kitos būtinos sąlygos šios prezumpcijos taikymui – tos pačios veiklos perkėlimas į kitą įmonę, kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, ir į šią įmonę pereina dirbti darbuotojai ar dalis jų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į UAB „Ridutas“, jog abi minėtos įmonės užsiėmė ta pačia veikla, jog naujai įsteigta įmonė perėmė MB „Germedinas“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ar į UAB „Ridutas“ perėjo dirbti MB „Germedinas“ darbuotojai. Taigi, vien ta aplinkybė, jog atsakovas įsteigė naują įmonę, o nesiekė tęsti veiklos MB „Germedinas“, pati savaime negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto.

26.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą pripažinti BMB „Germedinas“ bankrotą tyčiniu, todėl ieškovės prašymas netenkinamas.

27.       Netenkinus ieškovės prašymo dėl BMB „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo svarstyti ir taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį, t. y. dėl S. L. pašalinimo iš verslo rinkos šioje normoje nustatytam maksimaliam terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

ieškovės prašymo dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė