Civilinė byla Nr. e2-28-466/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-009541-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
dalyvaujant raštinės skyriaus posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dovilei Armalytei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant trečiojo asmens atstovei R. Š.,
teismo salėje dalyvaujant trečiojo asmens 939 DNSB „Pašilaičiai“ bendrijos pirmininkui Juozui Pukanasiui,
nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovui B. M., trečiajam asmeniui M. M.,
jų atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,
viešame teismo posėdyje mišriuoju būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, 939 DNSB „Pašilaičiai“ (ieškovės pusėje), M. M. (atsakovo pusėje), išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
Teismas
nustatė:
ieškovė 2018-03-27 pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. M. 3 549,77 Eur skolos už patiektą butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2018-02-28.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsakovas 2018-04-23 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo buto šildymo sutarties perdavimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu; 2) pripažinti atsakovo buto šildymo sutarties nutraukimą su M. M. neteisėtu; 3) įpareigoti ieškovą ir UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymą perskaičiavimą atsakovui priklausančio buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas ir į paskirstymą įtraukiant visas name esančias patalpas, įskaitant sandėliukus, tačiau į butų šildymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimo šilumos energijos.
Teismo 2018-04-30 nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį.
Pagal B. M. ir M. M. ieškinį 2018-05-24 buvo iškelta civilinė byla Nr e2-632-734-2019 (vėliau Nr. e2-51-820/2022). Joje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė : 1) pripažinti ieškovo B. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sutarčių, sudarytų tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ (konkliudentinė sutartis nuo 2013-01-12 iki 2017-03-30) bei tarp M. M. ir UAB „Vilniaus energija“ perdavimą (2012-11-26 sutartis Nr. 3349241) nuo 2017-03-30 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu; 2) pripažinti ieškovo B. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012-11-26 šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą su M. M. neteisėtu; įpareigoti atsakovus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2010-01-01 ieškovo B. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132, ir į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-11 nutartimi byla buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. e1-305-643/2019 pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-04- 27 nutarimo Nr. O3E-132. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1765-261/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-03- 26 sprendimas paliktas nepakeistas,
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-20 nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą; civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2012-11-26 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą su M. M. neteisėtu, nutraukė, nes klausimas dėl M. M. sutarties su atsakovu UAB „Vilniaus energija“ buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 bei apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-707-431/2016 Kitoje dalyje teismas nustatė ieškovams terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
B. M. ir M. M. per atstovą Paulių Markevičių apskundus 2021-01-20 nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2021-03-18 nutartimi apylinkės teismo 2021-01-20 nutartį paliko nepakeistą, t.y. pripažino, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai nutraukė sutartį su M. M..
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-09 nutartimi B. M. ir M. M. ieškinį paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi apylinkės teismo 2021-04-09 nutartį panaikino.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 B. M. ir M. M. ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021-11-15 nutartimi atmetė B. M. ir M. M. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-16 sprendimą paliko nepakeistą.
2018-11-23 naujos sudėties teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2019-02-07.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-08 nutartimi, atsakovo prašymu, ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-51-820-2022. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-51-820-2022, buvo atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas.
2021-02-08 patikslintu ieškiniu, kuris buvo pateiktas su 2021-02-08 ieškovės prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo B. M. 5 662,85 Eur skolos už patiektą butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31. Taip pat prašė priteisti 803,67 Eur materialiųjų palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2023-01-25 teismo posėdžio metu, atsakovo atstovo prašymu, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje buvo įtrauktas M. M., nors ankstesnės sudėties bylą nagrinėjęs teismas 2018-06-04 teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo atsisakęs įtraukti M. M. trečiuoju asmeniu.
Įtraukus M. M. trečiuoju asmeniu, jis šioje byloje per atstovą 2023-03-16 pateikė netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą.
Teismo 2023-04-03 rašytine nutartimi buvo atsisakyta priimti M. M. netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą, tuomet trečiasias asmuo pateikė tokį pat pareiškimą kitoje byloje.
Atsiliepimo į 2021-02-08 patikslintą ieškinį atsakovas, jo atstovas nepateikė, todėl yra pagrindas vadovautis atsakovo 2018-04-19 atsiliepime išdėstyta pozicija ir argumentais. Atsakovas 2018-04-19 atsiliepime nurodė: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra tinkama ieškovė, o tinkama ieškove gali būti tik UAB „Vilniaus energija“, nes perleidžiant reikalavimo teisę nebuvo laikytąsi CK 6.101 – 6.103, 6.115 – 6.122 straipsniuose nurodytų reikalavimų; ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes atsakovas B. M. su M. M. 2012-10-08 sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. 2012/01. Kadangi buto (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 2008 m. yra M. M., tai jis ir turi būti laikomas šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyviu, t.y. ne tik savininkas, bet ir nuomininkas gali būti faktinis energijos vartotojas, apie ką ieškovė buvo tinkamai informuota; ieškovė remiasi negaliojančiomis šilumos energijos kainomis, vartotojas turėjo atsiskaityti pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas kaina, kurių ginčo laikotarpiu neliko, kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 panaikino šilumos energijos kainas nuo 2010 iki 2015 m.; ieškovė nepagrįstai į atsakovui skirtas sąskaitas įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį, kuris, pagal kasacinio teismo praktiką negali būti įtrauktas į šilumos vartotojui skirtas sąskaitas. Tam turi būti įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai; atsakovas nesutinka su materialiosiomis palūkanomis, nes jam, kaip vartotojui tokios palūkanos neturi būti skaičiuojamos; ieškovė neįrodo, kad pateikė būtent tokį šilumos energijos kiekį, už kokį atsakovo prašo sumokėti. Ieškovė netaikė tinkamiausio šilumos energijos paskirstymo metodo, nes metodas Nr. 4 šiuo atveju nebuvo tinkamas; ieškovei apskaičiuojant atsakovui tenkantį šilumos energijos kiekį nebuvo įtrauktos visos name (duomenys neskelbtini), esančios patalpos, t.y. rūsių plotas ar kitos patalpos, nepriklausomai nuo to, ar jos yra įregistruotos, ar ne.
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2002-02-01 keturšalės Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutarties pagrindu 15 metų terminui nuomos teise uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ buvo perduotas valdyti visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs Vilniaus šilumos tinklų turtas. 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti ir nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė - akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“.
Vykdant nuomos sutarties 12, 13 straipsnių nuostatas ir 13 priedo sąlygas 2017-03-29 turto perdavimo - priėmimo aktu ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į 2017-03-29 esančias UAB „Vilniaus energija“ klientų skolas. 2017-06-16 raštu Nr. 013-01-3567 UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą (kas laikytina pakankamu reikalavimų perleidimo įrodymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straispnio 1 dalis)) ir taip buvo baigta reikalavimų perleidimo procedūra.
UAB „Vilniaus energija“ 2017-06-22 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises - UAB „Vilniaus energija“ vartotojams, t.y. ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į atsakovo B. M. mokėtinas už šilumos energiją sumas, ką patvirtina ir pagal Nuomos sutarties 13 priedo sąlygas sudarytos gautinių sumų patikrinimo ataskaitos išrašas.
Apie reikalavimo teisių perleidimą vartotojai, t.y. ir atsakovas buvo informuotas su 2017 m. liepos mėn. kartu su mokėjimo dokumentais pateikiant 2017-06-30 pranešimus, taip pat informacija viešai buvo skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www/chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82.
Ieškovė (iki 2017-03-29 tiekė UAB „Vilniaus energija“) tiekia šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto šildymo būdas : centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.
Teismas pažymi, kad ši byla buvo sustabdyta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-51-820/2022 pagal ieškovų B. M. ir M. M. ieškinį atsakovams AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sutarties perdavimo, galimai neteisėto jos nutraukimo ir mokėjimų už šiluminę energiją perskaičiavimo, kurioje teismas 2022-05-16 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022, teismo 2022-05-16 sprendimą paliko nepakeistą.
Civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 teismas 2022-05-16 sprendimu nusprendė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo M. M. reikalavimo - įpareigoti atsakovus atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo B. M. reikalavimo – įpareigoti atsakovus atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 ir laikotarpiu nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Minėtoje civilinėje byloje ieškovas B. M. prašė: pripažinti ieškovo B. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sutarties, sudarytos tarp B. M. ir UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-03-30 neteisėtu; ieškovai B. M. ir M. M. prašė įpareigoti atsakovus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ solidariai (arba kaip alternatyvus reikalavimas – subsidiariai, arba pagal atitinkamus laikotarpius, kada atsakovai buvo šilumos tiekėjai ieškovų atžvilgiu) atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą atitinkamais laikotarpiais, t.y. B. M. nuo 2010-01-01 iki 2012-11-25 ir nuo 2013-04-12 iki 2021-01-01, į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ieškovai neturėjo teisės į patalpų šildymą įtraukti nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energiją, kadangi ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkę daugiabučio namo karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinių patikrų ir neįrengę daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginio suvartojamos šilumos apskaitos prietaiso (LAT 2017-01-19 nutartis c. b. Nr. 3K-7-13-916/2017), nuo 2010-01-01 iki 2021-01-01 arba (kaip alternatyvus reikalavimas) iki sprendimošioje byloje įsiteisėjimo.
Dėl reikalavimų perleidimo (ne)teisėtumo ir (ne)tinkamos ieškovės
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 konstatavo, kad B. M. ir M. M. buvo žinoma apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų perleidimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei teismas konstatavo, kad kreditoriaus asmuo skolininkui šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės (teismo sprendimo 161, 162 punktai). Teismas pripažino, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido ne dvišalę prievolę, o tik reikalavimo teisę į B. M. (teismo sprendimo 163 punktas).
Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022, kuria buvo paliktas nepakeistas teismo 2022-05-16 sprendimas, nurodė, kad eilėje išnagrinėtų bylų (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020, 2022-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-861/2022) taip ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“ vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste, o pasibaigus minėtai Nuomos sutarčiai, t.y. nuo 2017-03-30 Vilniuje šilumos energijos tiekimo funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. P. N. sutarčiai 2017-03-29 d. tarp UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pasirašytas Turto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį AB „Vilniaus šilumos tinklai“, buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas ir 2017-06-16 raštu „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (teismo nutarties 29 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022-11-15 nutartyje pažymėjo, jog atsakovės UAB „Vilniaus energija“ vykdytos licencijuojamos šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklos Vilniaus mieste metu (pasibaigus Nuomos sutarčiai 2017-03-29) su ieškovu B. M. nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, o, kaip buvo nustatyta aukščiau, buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiams esant prijungtiems prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, pagal teisinį reglamentavimą su atsakove UAB „Vilniaus energija“, kaip tuometine šilumos tiekėja, buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais neterminuota šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovei UAB „Vilniaus energija“ pabaigus šilumos tiekimą Vilniaus mieste, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą licenciją tiekti šilumą pradėjo atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir vėlgi pagal teisinį reglamentavimą ginčo butui šilumos energija pradėta tiekti nuo 2017-03-30 konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos šilumos energijos vartojimo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (teismo nutarties 30 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2022-11-15 nutarties 32 punkte pritarė apylinkės teismo išvadai, kad B. M. ir M. M. buvo žinoma apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų perleidimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“. 2022-11-15 nutarties 32 punkte nurodyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pranešė apie reikalavimo perleidimą pateikdama mokėjimo dokumentus už 2017 m. birželio mėnesį, tarp kurių buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pranešimas ir UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimas. Antra, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje. Trečia, ieškovai teikė skundą vykdymo procese dėl antstolio G. Badikonio priimto patvarkymo, kuriuo pradinė išieškotoja UAB „Vilniaus energija“ pakeista į naują kreditorę AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-45326-734/2017 ieškovų skundas buvo atmestas. Apygardos teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo į atsakovės UAB „Vilniaus energijos“ klientų skolas, susidariusias tiekiant šilumos energiją, teisėtumas bei pagrįstumas patvirtintas ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1095-232/2017, 2018-05-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1876-661/2018. Sutiko su apylinkės teismo išvada, jog kreditoriaus asmuo skolininkui neturėjo esminės reikšmės, todėl išankstinio kreditoriaus sutikimo nereikėjo (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir konstatavo, jog įvyko reikalavimo teisių perleidimas į apeliantų įsiskolinimą, turėtą UAB „Vilniaus energija“, o šis reikalavimo teisių perleidimas atitinka CK 6.101 bei 6.102 straipsnių nuostatas. Be to, kaip jau aptarta aukščiau, apie reikalavimo perleidimą atsakovui buvo tinkamai pranešta (CK 6.109 straipsnio 1 ir 2 dalys) (teismo nutarties 33, 34 punktai).
Dėl nurodyto teismas, esant prejudiciniam teismo sprendimui (CPK 182 straipsnio 2 punktas), neturi jokio pagrindo kitaip įvertinti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perleidimą, kuris įvykdytas įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad atsakovas per savo atstovą pakartotinai, kartodamas tuos pačius argumentus kelia UAB „Vilniaus energija“ reikalavimų perleidimo teisėtumo klausimą, visiškai ignoruodamas prejudicinius teismų sprendimus.
Dėl sumų už šilumos energiją perskaičiavimo, nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekio (ne)įtraukimo
Kaip minėta, atsakovas teigė, jog ieškovė vadovaujasi negaliojančiomis šilumos energijos kainomis, nes Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 panaikino šilumos energijos kainas nuo 2010 iki 2015 m.
Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022 pažymėjo, kad atsakovo skolos dalis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-01-01 nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos panaikinto nutarimo galiojimo laikotarpį. Apylinkės teismas 2022-05-16 sprendime nusprendė naujo Komisijos nutarimo šiai skolos daliai netaikyti ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritarė šiai teismo išvadai (nutarties 38 punktas). Apygardos teismas taip pat nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, jog šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kainų perskaičiavimai turi įtaką šilumos kainai tik ateityje (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 20 dalis). Svarbu pažymėti ir tai, jog pateikti mokėjimai už šilumą bei karštą vandenį buvo pagrįsti išimtinai tuo metu galiojančiais Komisijos bei savivaldybės priimtais nutarimais. Kaip pagrįstai nurodė UAB „Vilniaus energija“, ji taikyti kitų kainų, nei nustatė Komisija bei savivaldybės taryba bendrovė negalėjo, o šilumos tiekimo veiklos vykdymo laikotarpiu šilumos ir karšto vandens kainas ieškovams, kaip ir visiems vartotojams, skaičiavo ir taikė teisės aktų nustatyta tvarka, pateiktose sąskaitos ir jose nurodytas šilumos ir karšto vandens kainas skaičiuodama sąskaitų išrašymo metu galiojančiais teisės aktais, Komisijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais/sprendimais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantų argumentai, kuriais siekiama atgalinio teisės aktų taikymo, vertintini ne kas kita kaip siekis išvengti susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo (nutarties 42 punktas).
Atsakovas teigė, jog ieškovė į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą nepagrįstai įtraukė nepaskirstyto karšto vandens šilumo kiekį, kaip reikėtų suprasti iš atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių dėl to, kad name nesutvarkyta ar sutvarkyta netinkamai karšto vandens apskaita.
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Ši nuostata yra taikoma tik tada, kai nėra sutvarkyta karšto vandens apskaita bei, kai yra nustatytas nepaskirstyto karšto vandens kiekis. Nepaskirstytas karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis.
Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartyje pasisakė dėl B. M. ir M. M. argumentų apie (ne)sutvarkytą apskaitą. Teismas 2022-11-15 nutartyje nurodė, kad ginčo name skaitiklis įrengtas 2014-03-21, o pas vartotojus skaitikliai įrengti laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2014-03-17. Lietuvos metrologijos inspekcijos Patikros sertifikatai patvirtina namo skaitiklių patikros tinkamą atlikimą. Apeliantų (B. M. ir M. M.) abejones ir prielaidas, jog šilumos tiekėja neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą duomenų apskaitą teisėjų kolegija atmetė kaip paneigtus byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog iš rašytinio įrodymo - 2013-10-25 Pažeidimų nustatymo akto matyti, kad B. M. nesudarė galimybės įrengti karšto vandens skaitiklio (3 tomas 88-92 b.l.). Todėl teisėjų kolegija sprendė, jog pats ieškovas B. M. savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kuomet būtų savininkams atsisakius įsileisti šilumos tiekėjo įgaliotą atstovą priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką (Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalis) (teismo nutarties 46 punktas). Taip pat apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog B. M. ir M. M., remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 siekia paneigti pirmosios instacijos teismo išvadas. Tačiau kasacinio teismo 2017-01-19 nutartyje nurodytos aplinkybės skiriasi, nes toje byloje nustatyta, kad šilumos tiekėjas neįrengė apskaitos prietaisų, dėl ko į patalpų šildymą negalėjo būti įtrauktas šilumos energija nepaskirstytam karštam vandeniui ruošti, o nagrinėjamoje byloje šilumos apskaitos prietaisiai įrengti tiek ginčo name, tiek ir jame esančiuose butuose (išskyrus du, tarp kurių yra ir ginčo butas). Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, jog apeliantų (B. M. ir M. M.) įrodinėjama aplinkybė dėl nesutvarkytos apskaitos nesudaro teisinio pagrindo perskaičiuoti šilumos energijos, todėl ir šie apeliantų argumentai atmesti kaip nepagrįsti (teismo nutarties 47 - 49 punktai).
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas B. M. pats nesudarė sąlygų, kad jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), būtų pakeistas apskaitos prietaisas, todėl atsakovo pretenzijos šilumos tiekėjui dėl netinkamo šilumos energijos apskaitos tvarkymo yra nepagrįstos.
Teismas pažymi, kad šioje byloje buvo gauta 2023-03-09 Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) išvada, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju namo butai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namo korpusas) turi atskirą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, atskirą šilumos punktą bei atskirus įvadinius šilumos bei vandens apskaitos prietaisus. Namo korpuse įrengta vienvamzdė šildymo sistema, pajungimo schema šildymui – nepriklausoma.
Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2017-12-31 Namo korpuse, kuriame yra ir butas (priklausantis atsakovui, teismo past.), visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos energijos kiekis vartotojams (įskaitant ir atsakovą) buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Tarybos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o nuo 2017-08-01 iki 2017-12-31 pagal Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4, pavirtinto Komisijos (Tarybos) 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 „Dėl šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 4) taisykles, t. y. vadovaujantis metodu, kuris labiausiai atitiko Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Taigi, minėtu skolos susidarymo laikotarpiu pagal Metodo Nr. 4 taisykles mokesčiai už Bute sunaudotą šildymą buvo skaičiuojami proporcingai Buto naudingajam plotui.
2017-12-29, 939 DNSB „Pašilaičiai“ informavo ieškovę, kad Namo korpuse yra įrengta daliklinė šilumos apskaitos sistema, todėl nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 Namo korpuse suvartotą šilumos energijos kiekį šildymui ieškovė skirstė pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6, patvirtinto Komisijos (Tarybos) 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“, (toliau – Metodas Nr. 6) nuostatas.
Taryba išvadoje nurodė, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai aktuali aplinkybė, kad Namo korpusas turi ne tik atskirą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, bet ir atskirus įvadinius šilumos bei vandens apskaitos prietaisus, bei atskirą šilumos punktą. Todėl, nors Taryba nėra patvirtinusi rekomenduojamo ar su Taryba suderinto šilumos paskirstymo metodo, kuris visiškai atitiktų šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus Name, o Metodų rengimo taisyklių 18 punktas nenumato galimybės atskiroms pastato dalims (Namo korpusui ir likusiai Namo daliai) taikyti atskiras šilumos paskirstymo tvarkas, Tarybos vertinimu, skirstant suvartotą šilumą Name pagal atskirus įvadinius šilumos apskaitos prietaisus, Namo korpuso vartotojai (taip pat ir atsakovas) atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu, nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, mokėjo išimtinai tik už Namo korpuse suvartotą šilumos kiekį ir dėl tokios šilumos paskirstymo tvarkos Name nei Namo korpuso vartotojai, nei likusios Namo dalies vartotojai žalos nepatyrė.
Tarybos nuomone, šilumos tiekėjas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, Namo korpuse suvartotą šilumos kiekį skirstė pagal labiausiai Namo korpuso šildymo sistemą atitinkančius šilumos paskirstymo metodus – nuo 2014-04-01 iki 2017-12-31 vadovaudamasis Metodo Nr. 4 nuostatomis, o nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, Namo korpuse įrengus daliklinę šilumos apskaitos sistemą, šilumos kiekį šildymui, pagal Metodo Nr. 6 nuostatas (6 tomas 47 – 50 b.l.).
Esant prejudiciniam teismo sprendimui ir tokiai Tarybos išvadai teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus dėl būtinumo perskaičiuoti sumas už šilumos energiją skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31. Teismo nuomone, nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovo skolos sumos (ų) nei dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio (ne)įtraukimo, nei dėl netinkamos šilumos energijos apskaitos, nei dėl šilumos energijos paskirstymo kitokios metodikos pritaikymo.
Dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų (ne)traukimo į šilumos energijos paskirstymą
Pagrindinis atsakovo argumentas, kad apskaičiuojant sumas už apmokėtiną šilumos energijos kiekį turi būti įtrauktos visos patalpos, šiuo atveju rūsio patalpų plotas, atsakovo teigimu, nepriklausomai nuo to, ar patalpos yra įteisintos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-383-599/2015 pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį K. M., B. M. ir M. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Teismas, 2015-02-12 sprendimu tenkindamas UAB „Vilniaus energija“ ieškinį toje byloje nustatė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai ir kitų patalpų savininkai bei namo administratorius nėra pateikę nei ieškovei, nei VĮ „Registrų centras“ jokių duomenų, patvirtinančių apie šio namo rūsių dalių asmeninės nuosavybės teise priklausymą atskiriems savininkams ir tokių rašytinių įrodymų taip pat šioje civilinėje byloje nėra. Taip pat teismas iš VĮ „Registrų centras“ 2014-10-27 rašto nustatė, jog gyvenamojo namo rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą yra neįskaičiuotinas ir atitinkamai ir rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į butų naudingus plotus.
Vilniaus apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, išnagrinėjęs K. M., B. M. ir M. M. apeliacinį skundą, apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimą paliko nepakeistą. Apygardos teismas 2016-10-07 nutartyje pažymėjo, kad namo butų savininkams VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirta prie jiems priklausančio buto naudingo ploto, o rūsių patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti atskiriems butų savininkams, kaip namo bendrasavininkams, kurie VĮ Registrų centre paviešino savo, kaip namo bendrasavininkų, nuosavybės teises į dalį (idealiąją, teismo past.) bendrojo naudojimo patalpų. Teismas sprendė, kad pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal name skirstomą Metodą Nr. 4 ir jo 7 punktą šilumos energija vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Be to, atsižvelgiant į 2014-08-12 Komisijos raštą Nr. R2-2031, rūsio patalpos galėtų būti įskaičiuojamos į naudingą plotą esant atitinkamoms sąlygoms ir jei jos būtų šildomos, bei gali būti vertinamos tik nuo tokių duomenų tinkamo pateikimo šilumos tiekėjui, bet jokiu būdu ne atgal.
Vilniaus apylinkės teismas 2022-05-16 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 nurodė, kad VĮ Registrų centras ir 2018 metais išanalizavęs ieškovų namo - (duomenys neskelbtini), duomenis apie visas patalpas, esančias rūsyje, dar kartą konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, gyvenamųjų namų plane pažymėtų 2A3t; 3A3t., esančių (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų plotas į pastato naudingąjį plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir rūsyje esančių patalpų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į butų, esančių (duomenys neskelbtini), naudingus plotus.
Namo butų savininkams VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirta prie jiems priklausančio buto naudingo ploto, o rūsių patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti atskiriems buto savininkams, kaip namo bendrasavininkų, nuosavybės teisės į dalį bendrojo naudojimo patalpų. Taigi, ir šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate, (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą.
Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022 tuo klausimu nurodė, jog byloje pateiktas VĮ Registrų centro pakartotinai įvertinus nagrinėjamą situaciją 2018-08-07 raštas dėl informacijos pateikimo Nr. VILIN(12.5.13.)-2739, iš kurio matyti, kad rūsio patalpos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Taip pat nurodyta, kad gyvenamųjų namų, plane pažymėtų 2A3t ir 3A3t, esančių (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą neįskaičiuotas, atitinkamai ir rūsyje esančių patalpų plotai nėra įskaičiuoti į butų naudingus plotus. Apygardos teismas pažymėjo, jog analogiškos išvados, remiantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-10-27 raštu bei teisiniu reglamentavimu padarytos ir išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės, susijusios su rūsių teisiniu režimu bei teisinis reglamentavimas, aptarti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, nepasikeitė (teismo nutarties 53 punktas).
Šiuo atveju vadovautinasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kuriame nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bendraturčiams priklausančių patalpų naudingi plotai, reikalingi šilumai paskirstyti, yra nustatomi remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos name (duomenys neskelbtini), konkretūs rūsių plotai prie butų plotų nepriskirti. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovui už šilumos energiją apskaičiuotos skolos sumą skaičiavimuose įtraukiant papildomas rūsio patalpas, kas jau konstatuota minėtais teismų sprendimais. Pastebėtina, kad name (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-01 yra įrengta daliklinė sistema, dėl kol manytina, jog šilumos energijos apskaita ir mokėjimų už šilumos energijos paskirstymas namo patalpų savininkams yra pakankamai tikslus. Kaip minėta, Valstybinės energetikos reguliavimo taryba 2023-03-09 išvadoje nurodė, jog šilumos tiekėjas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, Namo (duomenys neskelbtini), korpuse suvartotą šilumos kiekį skirstė pagal labiausiai Namo korpuso šildymo sistemą atitinkančius šilumos paskirstymo metodus – nuo 2014-04-01 iki 2017-12-31 vadovaudamasis Metodo Nr. 4 nuostatomis, o nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, Namo korpuse įrengus daliklinę šilumos apskaitos sistemą, šilumos kiekį šildymui, pagal Metodo Nr. 6 nuostatas. Dėl nurodyto, atsakovo argumentas dėl būtinumo perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją įtraukus papildomus plotus pripažintinas nepagrįstu.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-383-599/2015 nurodė, kad nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, t. y. sutartinių santykių dalyvis, be to, ieškovas, teikdamas viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog buto savininkas, o ne panaudos gavėjas, yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas B. M. su atsakovu M. M. 2012-10-08 sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. 2012/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Vilniaus energija“ su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) ieškovė pateikdavo sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovas M. M. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal minėtos sutarties nuostatas nevykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki šiol nebuvo gauta nei viena atsakovo įmoka, todėl ieškovė teisėtai bei pagrįstai vadovaudamasi minėtos sutarties nuostatomis ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies bei 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatomis vienašališkai nutraukė minėtą sutartį nuo 2013-04-11 (imtinai).
Vilniaus apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016 atmetė atsakovo argumentus, susijusius su 2012-10-08 panaudos sutarties Nr. 2012-01, sudarytos tarp buto savininko B. M. ir M. M., kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju, sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis ir netinkamo atsakovo nurodymu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad M. M. pagal Sutarties 17, 17.1 punktus įsipareigojo laiku atsiskaityti už naudojamam butui bendrovės suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad M. M. minėtos pareigos nevykdė, nes 2014-11-12 atlikta 40 Lt įmoka, t.y. atliktas mokėjimas po ieškinio skolos laikotarpio (ieškinys pateiktas 2014-03-31) yra užskaitomos einamų mėnesių paslaugų mokesčių dengimui, o ne pateiktos teismui skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-03-31, dengimui. CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia nukentėjusiajai šaliai (šiuo atveju bendrovei, šilumos tiekėjai), teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti su buto panaudos gavėju pasirašytą individualią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, jei kita šios sutarties šalis netinkamai vykdo ar neįvykdo sutarties ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Aukščiau aprašytas M. M. sutartinės prievolės pažeidimas pilnai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus sutarčių esminių pažeidimų požymius, o iš konkrečių aplinkybių galima buvo numanyti, kad sutarties 17 ir 17.1 punktuose sulygta M. M. prievolė nebus įvykdyta (CK 6.219 straipsnis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2013-04-11 nutraukė sutartį su M. M..
Apygardos teismas 2016-10-07 nutartyje nurodė, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Nustatytas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Teisinis reguliavimas nenumato galimybės laikyti, kad konkliudentiniais veiksmais susitariama dėl šilumos energijos tiekimo-vartojimo ne su buto savininku, o kitu asmeniu, besinaudojančiu butu. Labai aiškiai reglamentuota bei kasacinio teismo išaiškinta, jog nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, sutartinių santykių dalyvis. Bendrovė (UAB „Vilniaus energija“), teikdama viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022-11-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022, 28 punkte pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovų sutartinius santykius su atsakove UAB „Vilniaus energija“, pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016, nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis ir nustatė, jog nuo 2013-04-12 tarp ieškovo B. M. su atsakove UAB „Vilniaus energija“ galiojo konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos tiekimo sutartis.
Trečiojo asmens 939 DNSB „Pašilaičiai“ atstovas į bylą pateikė antstolės Virginijos Meškauskienės 2023-03-16 pažymą Nr. S-23-15-9243, kurioje nurodyta, kad anstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0015/16/00157 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4523-861/2015 dėl 2 194,10 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš M. M. išieškotojo 939 DNSB „Pašilaičiai“ naudai. M. M. įsiskolinimas sudaro iš viso 2 984,95 Eur, neįskaitant vykdymo išlaidų. Per laikotarpį nuo vykdomosios bylos Nr. 0015/16/00157 užvedimo nuo 2016-02-17 iki 2023-03-16 iš skolininko M. M. piniginių lėšų skolos padengimui išieškota nebuvo. Patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad M. M. atžvilgiu iš viso vykdoma 113 aktyvių vykdomųjų bylų. VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba, jam paskirta šalpos neįgalumo pensija 184 Eur per mėnesį, iš kurios išieškoti negalima, piniginių lėšų banko sąskaitose, registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto M. M. neturi (8 tomas, 101 b.l.).
Minėti duomenys apie M. M. leidžia teigti, jog jis neturi pajamų ar turto, iš kurių būtų galima išieškoti. Labai tikėtina, kad iš jo nėra išieškota skola ieškovei pagal ankstesnį teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismui 2016-10-07 ir 2022-11-15 nutartyse konstatavus, kad su M. M. pagrįstai buvo nutraukta šilumos energijos tiekimo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo (iš esmės visiško nemokėjimo už šilumos energijos tiekimą) bei pripažinus, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviu yra patalpų pastate savininkas, teismas daro išvadą, kad M. M. su B. M. 2012-10-08 sudarytos panaudos sutarties Nr. 2012/01 pagrindu, kaip nemokus ir įsiskolinęs asmuo negali, B. M. nurodymu tapti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininku, nes ieškovė, kaip kreditorė tam nėra davusi sutikimo (CK 6.116 straipsnio 1 dalis).
Teismas papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3826-567/2014 ieškovai K. M. ir M. M. prašė pripažinti, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ buvo sudariusi konkliudentinę buto (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sutartį su M. M. ir prašė įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę ginčo buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M.. Be kita ko ieškovai nurodė, kad K. M. bute (duomenys neskelbtini), negyvena, buto valdymą panaudos sutartimi perdavė M. M., kuris bute (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs gyvenamąją vietą (Vilniaus apygardos teismo 2014-12-16 sprendimo 3 lapas). Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 sprendime pripažino, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ buvo sudariusi konkliudentinę ginčo buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M. ir įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę ginčo buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 šioje dalyje Vilniaus apygardos teismas 2014-12-16 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutiko su atsakovės UAB „Vilniaus energija“ argumentais, kad reikalavimais pripažinti, jos atsakovas UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais buvo sudaręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sutartį su M. M., įpareigoti atsakovą sudaryti rašytinę šio buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M., taip pat įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas už šiam butui suvartotą šilumos energiją pateikti M. M. ieškovai siekia visus K. M. įsiskolinimus perkelti nemokiam M. M., kuris neturi jokio turto, jo atžvilgiu yra vykdomos kelios dešimtys vykdomųjų bylų, todėl atsakovo galimybės išieškoti skolą už šilumos energiją iš esmės sumažėtų, o gal net ir pasidarytų neįmanomos.
Teismo nuomone, nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad M. M. per savo atstovą manipuliavo ir iki šiol manipuliuoja aplinkybėmis, kai, priklausomai nuo situacijos, prašoma pripažinti M. M. arba buto (duomenys neskelbtini), arba kito buto šilumos energijos vartotoju. Suprantamas atsakovo ir trečiojo asmens tikslas perkelti prievolę nemokiam asmeniui, tačiau, nesant kreditoriaus sutikimo, tokios galimybės nėra. Teismas atsižvelgia į Informatikos ir ryšių departamento 2018-06-21 rašte nurodytą informaciją, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, M. M. nuo 2014-03-03 iki 2018-03-02 atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsakovo B. M. skolos laikotarpis yra nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, o M. M. laikotarpiu nuo 2014-03-03 iki 2018-03-02 niekaip negalėjo būti šilumos energijos vartotoju. Todėl, pagal atsakovo ir trečiojo asmens poziciją, jei B. M., jo teigimu, nėra šilumos energijos bute (duomenys neskelbtini), vartotojas, o didesnę skolos laikotarpio dalį trečiajam asmeniui M. M. negyvenus bute (duomenys neskelbtini), ir teigiant, jog tuo metu nesinaudojo šilumos energija, tai už laikotarpiu nuo 2014-03-03 iki 2018-03-02 patiektą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), atsakovo ir trečiojo asmens manymu, iš viso neturi būti atsiskaityta. Tokia situacija tik patvirtina argumentą, jog šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties santykiu dalyviu yra patalpų savininkas, kuris negali vienasmeniškai perkelti prievolės atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją trečiajam asmeniui ir toks vertinimas yra patvirtintas teismų praktikos. Dėl nurodyto teismas, B. M., buto (duomenys neskelbtini), savininką laiko tinkamu atsakovu, kuriam ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį priteisti skolą už centralizuotai patiektą šilumos energiją.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už patiektą energiją, laikytis Sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą, naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo B. M., remiantis konkliudentiniais veiksmais sudaryta su ieškove šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovei priteistina 5 662,85 Eur skola už patiektą butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31.
Dėl palūkanų priteisimo
Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 803,67 Eur metinės materialiosios palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2021-01-31, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 6 466,52 Eur skolos (5 662,85 + 803,67).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo
Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai bei trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ 2023-03-24 pareikšdamos nuomones – nesutikimus, kad būtų priimtas trečiojo asmens M. M. netiesioginis priešieškinis arba savarankiškas reikalavimas pateikė ir prašymą paskirti trečiajam asmeniui M. M. iki 5 000 Eur baudą dalį šios baudos priteisiant ieškovei. Nurodė, kad M. M., sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nuolatos kartoja tuos pačius argumentus, kurie paneigti teismų sprendimais. Analogiškai atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius bylos nagrinėjimo metu prašė skirti baudą ieškovės atstovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismo nuomone, šioje byloje tų pačių argumentų kartojimą inicijuoja ne atsakovas ar trečiasis asmuo, o jų atstovas advokato padėjėjas Paulius Markevičius, kuris iki šiol nesutinka su prejudiciniais teismų sprendimais, nepalankiais atsakovui ar trečiajam asmeniui. Teismas šioje situacijoje pripažįsta, kad iš tikro atsakovo ir trečiojo asmens, veikiant per atstovą veiksmais buvo siekiama užvilkinti procesą, tačiau nors jie ir savitai naudojosi procesinėmis teisėmis siekdami teisminės gynybos, baudos skyrimas neatitiktų CPK 2 straipsnyje numatytų civilinio proceso tikslų. Spręsti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovės atstovei nėra jokio pagrindo, nes ieškovė teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kai atsakovas B. M., būdamas patalpų savininku visą eilę metų nemoka už tiekiamą šilumos energiją. Dėl išdėstyto baudų šalims ar jų atstovams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Atsakovo atstovas nurodė, kad advokatų profesinė bendrija negali būti ieškovės teisėta atstove, nes ieškovė turi savo darbuotojus teisininkus. Be to į atstovavimo išlaidų sąskaitas yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), nors šių išlaidų atsakovė nepatyrė, nes kaip PVM mokėtojas jas atgavo per PVM užskaitą.
Teigtina, kad advokato atstovavimas ieškovei neprieštarauja teisės aktams ir teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už šioje byloje ieškovei suteiktas teisines paslaugas, teisėtumu. Pagal teisminę praktiką, atstovavimo išlaidos paprastai priteisiamos su PVM ir netikrinamos PVM (ne)susigrąžinimo aplinkybės, ypač kai abejonės iškeliamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos : 145,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur išlaidų už duomenų registruose ir 2 731,58 Eur išlaidų advokatės pagalbai, iš viso – 2 878,29 Eur ieškovės naudai (8 tomas, 72 - 79 b.l.). Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 662,85 Eur skolos, 803,67 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6 466,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 878,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas