Civilinė byla Nr. 2A-122/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2, 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro
Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant:
ieškovo atstovui V. K.,
atsakovo
atstovams Z. Z., adv. Audriui Bandzaičiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės
,,Fasa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio
31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-278/2006 pagal ieškovo
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekmecha“ ieškinį atsakovui
akcinei bendrovei ,,Fasa“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė :
Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi priėmė UAB „Ekmecha“
direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo ir taikė
laikinąsias apsaugos priemones - areštavo UAB ,,Ekmecha“ turtą bei turtines
teises. Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo iškelta UAB ,,Ekmecha“
bankroto byla.
Ieškovas BUAB
,,Ekmecha“ 2006 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB
,,Fasa“ dėl 24 164 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė už
pateiktas prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą EKM Nr. 2400-0150.
Atsakovas AB
,,Fasa“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pats buvo skolingas
atsakovui 4 992,58 Lt pagal PVM sąskaitas-faktūras FAS Nr. 0000617 ir FAS Nr.
0001216, todėl atsakovas 2006 m. gegužės 18 d. atliko tarpusavio skolų užskaitą.
Po atliktos skolų užskaitos atsakovo skola ieškovui liko 19 172,17 Lt.
Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Konstatavo,
kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas
priėmė prekes iš ieškovo, tačiau už jas neatsiskaitė. Panevėžio apygardos
teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo BUAB
„Ekmecha“ kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų dydžiai. Tarp kitų
reikalavimų patvirtintas ir atsakovo 4 992,58 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas
ieškovui, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas
atsiskaitė už prekes tarpusavio skolų įskaitymo būdu (CPK 178 str.). Atsakovo
argumentus dėl įskaitymo teismas atmetė šiais motyvais: 1. Atsakovas,
ginčydamas skolos ieškovui dydį, neįrodė, kad jis pranešė ieškovui apie padarytą
ieškovo skolos užskaitą (CK 6.131 str. 2, 4 d., CPK 178 str.). Ieškovui nebuvo
žinoma apie atsakovo padarytą užskaitą. 2. Atsakovas, padarydamas vienašalę
užskaitą, pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises. Iš atsakovo gautinus pinigus ieškovas
galėjo ir turėjo panaudoti įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti pagal
Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje
numatytą eilę. Ieškovas 2006 m. gegužės 11 d. raštu informavo atsakovą, kad
negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsakovui buvo žinoma
apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. 3. Atsakovas, vienašališkai padarydamas
skolų užskaitą, pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 1.6 str.). Panevėžio
apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos
priemones ir areštavo ieškovo turtą. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto
aktų registro įstatymo 5 straipsnį turto arešto aktų registro duomenys yra
vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Teismo nutartis dėl turto
arešto buvo įregistruota 2006 m. gegužės 16 d., todėl atsakovas turėjo žinoti
apie ieškovo turto areštą.
Apeliaciniu
skundu atsakovas AB ,,Fasa“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir atmesti ieškinį dalyje dėl 4 992,58 Lt skolos priteisimo. Prašymą
grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas
nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos
įstatymą. Šio įstatymo reglamentavimo objektas yra atsiskaitymai pinigais, o
nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievolės įvykdymo įskaitymu be
piniginių mokėjimų teisiniai santykiai. Be to, šis įstatymas reglamentuoja tik
stingančio piniginių lėšų ūkio subjekto veiksmus, tai yra tik ieškovo veiksmus.
2. Apeliantas,
atlikdamas įskaitymą, nepažeidė įstatymų nuostatų, nes įskaitymą padarė dar iki
bankroto bylos ieškovui iškėlimo.
3. Įskaitymas
yra vienašalis sandoris, todėl ieškovo valios išreiškimas užskaitai priimti
nebuvo būtinas. Teismas privalėjo vadovautis įrodinėjimą reglamentuojančiomis
normomis ir sprendimą pagrįsti atsakovo pateiktais įrodymais - buhalterinės
apskaitos ir raštvedybos duomenimis.
4. Ieškovo bankroto
administratorius turi priešingą ginčo dalykui suinteresuotumą, todėl jo
teikiami įrodymai turėjo būti vertinami kritiškai.
5. Teismas
nepagrįstai kaip įstatymo pažeidimą vertino tai, kad atliekant įskaitymą jau
buvo įregistruotas ieškovo turto bei turtinių teisių areštas. CK 6.131
straipsnio dalies nuostata, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo,
reiškia, jog įskaitymas yra kreditoriaus turtinė teisė, o ši apelianto teisė
nebuvo areštuota.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ekmecha“ prašo teismo sprendimą palikti
nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas
pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo
bei CK 6.140 straipsnio nuostatas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones
bei pradėjus ieškovo bankroto bylą, buvo sustabdytas visų sandorių vykdymas, o
atsiskaitymai tapo galimi tik pagal teismo nustatytą eilę. Vienašalis įskaitymo
sandoris prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, todėl turi būti pripažintas niekiniu
ir negaliojančiu (CK 1.80 str.).
2. Apeliantas,
turėdamas kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, negali atsiskaityti
pats su savimi, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir CK 6.140 straipsnio taikymo teisminė
praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-7-95/2001).
3. Apeliantas
neįrodė, kad pranešė ieškovui apie savo veiksmą – vienašalį skolų įskaitymą.
4. Ieškovas yra
bankrutuojanti įmonė, todėl visi atsiskaitymai gali vykti tik pagal Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio reikalavimus. Teismas yra
apribojęs disponavimą visu ieškovo įmonės turtu ir lėšomis, todėl apelianto
reikalavimas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą yra neteisėtas ir
nepagrįstas.
Apeliacinis
skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija
padarė išvadą, kad patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė
teisingą sprendimą.
Iš dalies
nesutikdamas su ieškiniu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis vienašaliu
pareiškimu įskaitė dalį šalių priešpriešinių skolinių reikalavimų. Įskaitymas
yra vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų. Prievolių pasibaigimo įskaitymu
sąlygas ir tvarką reguliuoja CK 6.130-6.140 straipsnių normos. Pagal CK 6.131
straipsnį prievolė pasibaigia įskaitymu, kai yra vienos šalies pareiškimas.
Kita šalis negali tokio pareiškimo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė
sutikimo, t. y. prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios,
apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Pirmosios instancijos
teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo
atliktą įskaitymą tarpusavio skolinių įsipareigojimų, atsiradusių šalių
pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 5, 20-21) pagrindu. Teismas taip pat
konstatavo, kad įrodymų apie tai, jog ieškovui būtų pranešta apie įskaitymą,
nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo metu. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija
sutinka.
Kaip jau
minėta, pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies
pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Šioje normoje
nėra nurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai ir
detali tvarka, tačiau išdėstytos principinės nuostatos. Jų esmė yra ta, kad
prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi
būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai
įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito
prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Pareiškimas apie prievolės
įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu,
bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio
11 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba”
v. UAB „Vilniaus vandenys”, Nr. 3K-3-538/2004, kategorijos: 47.3;
36.2). Atsakovas, įrodinėdamas apie tarpusavio skolinių prievolių vienašalį
įskaitymą ir pranešimą apie tai ieškovui, pateikė buhalterinės apskaitos
dokumentus – įmonių skolų saldo pagal sąskaitą ir pažymas apie buhalterines
operacijas (b. l. 50-52). Šie dokumentai yra atsakovo vidaus buhalterinės
apskaitos dokumentai, pasirašyti tik atsakovo darbuotojų. Jokių duomenų, kad
šie dokumentai ar kiti rašytiniai duomenys būtų pateikti (perduoti, išsiųsti)
ieškovui, arba ieškovas būtų kokiu nors kitokiu būdu informuotas apie juos,
byloje nėra. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad priimant teismo
sprendimą turėjo būti vadovaujamasi atsakovo pateiktais buhalterinės apskaitos
ir raštvedybos duomenimis, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje atsakovo atstovė aiškino, kad apie skolų įskaitymą buvo
telefonu pasakyta ieškovo įmonės buhalterinei tarnybai. Šis teiginys
nepatvirtintas jokiais įrodomąją reikšmę galinčiais turėti faktais. Aplinkybę,
kad atsakovas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo nebuvo atlikęs tarpusavio
skolinių prievolių įskaitymo pagal įstatyme numatytus reikalavimus patvirtina
kiti byloje esantys duomenys. Ieškovo veiksmai iki ieškinio pareiškimo
nuosekliai rodo, kad jis neturėjo jokios informacijos apie atsakovo nurodytus
veiksmus dėl prievolių įskaitymo (b. l. 37-38, 40-42). Atsakovo AB „Fasa“
procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį (b. l. 19) net neužsimenama apie
tai, kad ieškovas būtų buvęs informuotas apie atsakovo atliktą skolų užskaitą.
Ieškovo bylą nagrinėjančio teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo
patvirtintas 4 992,58 Lt atsakovo kreditorinis reikalavimas (b. l. 59). Nėra
duomenų, kad ši minėtos nutarties dalis yra panaikinta. Teismo nutartimi
patvirtintas atsakovo 4 992,58 Lt finansinis reikalavimas ieškovo bankroto
byloje yra aplinkybė, taip pat leidžianti daryti išvadą, kad aptariamos ieškovo
ir atsakovo tarpusavio prievolės ar jų dalis įskaitymo būdu nebuvo
pasibaigusios.
Remdamasi
išdėstytais motyvais teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo
sprendimą palieka nepakeistą.
Teisėjų
kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad sprendžiant šalių ginčą
šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos laikinojo
mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normų, tačiau konstatuoja, kad netinkamas
materialinės teisės normų pritaikymas neturėjo įtakos teisingam bylos
išsprendimui.
Už paduodamą
apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 149,78 Lt žyminio mokesčio (b. l. 74).
Šioje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Bylose, kuriose dalyvauja
bankrutuojanti įmonė, kiti toje byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami
nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83
str. 1 d. 8 p.). Dėl šios priežasties atsakovui grąžintinas žyminis mokestis už
paduotą apeliacinį skundą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos
teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo AB „Fasa“ (į. k. 251231370) į valstybės biudžetą 6 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti
atsakovui AB „Fasa“ (į. k. 251231370) 149,78 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt
devynis litus ir 78 centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą pagal
2006 m. spalio 2 d. įmokos mokėjimo kvitą.
Teisėjai Audronė
Jarackaitė
Gintaras
Pečiulis
Vigintas Višinskis