Civilinė byla Nr. 2A-122/2007

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2, 126.5 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. sausio 29 d.

Vilnius

         

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant: ieškovo atstovui V. K.,

atsakovo atstovams Z. Z., adv. Audriui Bandzaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Fasa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-278/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekmecha“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Fasa“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi priėmė UAB „Ekmecha“ direktoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo UAB ,,Ekmecha“ turtą bei turtines teises. Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo iškelta UAB ,,Ekmecha“ bankroto byla.

Ieškovas BUAB ,,Ekmecha“ 2006 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Fasa“ dėl 24 164 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė už pateiktas prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą EKM Nr. 2400-0150.

Atsakovas AB ,,Fasa“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pats buvo skolingas atsakovui 4 992,58 Lt pagal PVM sąskaitas-faktūras FAS Nr. 0000617 ir FAS Nr. 0001216, todėl atsakovas 2006 m. gegužės 18 d. atliko tarpusavio skolų užskaitą. Po atliktos skolų užskaitos atsakovo skola ieškovui liko 19 172,17 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas priėmė prekes iš ieškovo, tačiau už jas neatsiskaitė. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo BUAB „Ekmecha“ kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų dydžiai. Tarp kitų reikalavimų patvirtintas ir atsakovo 4 992,58 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas ieškovui, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas atsiskaitė už prekes tarpusavio skolų įskaitymo būdu (CPK 178 str.). Atsakovo argumentus dėl įskaitymo teismas atmetė šiais motyvais: 1. Atsakovas, ginčydamas skolos ieškovui dydį, neįrodė, kad jis pranešė ieškovui apie padarytą ieškovo skolos užskaitą (CK 6.131 str. 2, 4 d., CPK 178 str.). Ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovo padarytą užskaitą. 2. Atsakovas, padarydamas vienašalę užskaitą, pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises. Iš atsakovo gautinus pinigus ieškovas galėjo ir turėjo panaudoti įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti pagal Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje numatytą eilę. Ieškovas 2006 m. gegužės 11 d. raštu informavo atsakovą, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl atsakovui buvo žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. 3. Atsakovas, vienašališkai padarydamas skolų užskaitą, pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 1.6 str.). Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovo turtą. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnį turto arešto aktų registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Teismo nutartis dėl turto arešto buvo įregistruota 2006 m. gegužės 16 d., todėl atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo turto areštą.

 

Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Fasa“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį dalyje dėl 4 992,58 Lt skolos priteisimo. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.  Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą. Šio įstatymo reglamentavimo objektas yra atsiskaitymai pinigais, o nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievolės įvykdymo įskaitymu be piniginių mokėjimų teisiniai santykiai. Be to, šis įstatymas reglamentuoja tik stingančio piniginių lėšų ūkio subjekto veiksmus, tai yra tik ieškovo veiksmus.

2.  Apeliantas, atlikdamas įskaitymą, nepažeidė įstatymų nuostatų, nes įskaitymą padarė dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

3.  Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl ieškovo valios išreiškimas užskaitai priimti nebuvo būtinas. Teismas privalėjo vadovautis įrodinėjimą reglamentuojančiomis normomis ir sprendimą pagrįsti atsakovo pateiktais įrodymais  - buhalterinės apskaitos ir raštvedybos duomenimis.

4.  Ieškovo bankroto administratorius turi priešingą ginčo dalykui suinteresuotumą, todėl jo teikiami įrodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

5.  Teismas nepagrįstai kaip įstatymo pažeidimą vertino tai, kad atliekant įskaitymą jau buvo įregistruotas ieškovo turto bei turtinių teisių areštas. CK 6.131 straipsnio  dalies nuostata, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, reiškia, jog įskaitymas yra kreditoriaus turtinė teisė, o ši apelianto teisė nebuvo areštuota.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ekmecha“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.  Teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo bei CK 6.140 straipsnio nuostatas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei pradėjus ieškovo bankroto bylą, buvo sustabdytas visų sandorių vykdymas, o atsiskaitymai tapo galimi tik pagal teismo nustatytą eilę. Vienašalis įskaitymo sandoris prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str.).

2.  Apeliantas, turėdamas kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, negali atsiskaityti pats su savimi, nes tai draudžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas ir CK 6.140 straipsnio taikymo teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001).

3.  Apeliantas neįrodė, kad pranešė ieškovui apie savo veiksmą – vienašalį skolų įskaitymą.

4.  Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl visi atsiskaitymai gali vykti tik pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio reikalavimus. Teismas yra apribojęs disponavimą visu ieškovo įmonės turtu ir lėšomis, todėl apelianto reikalavimas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

 

Apeliacinis skundas atmestinas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

Iš dalies nesutikdamas su ieškiniu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jis vienašaliu pareiškimu įskaitė dalį šalių priešpriešinių skolinių reikalavimų. Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų. Prievolių pasibaigimo įskaitymu sąlygas ir tvarką reguliuoja CK 6.130-6.140 straipsnių normos. Pagal CK 6.131 straipsnį prievolė pasibaigia įskaitymu, kai yra vienos šalies pareiškimas. Kita šalis negali tokio pareiškimo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo, t. y. prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo atliktą įskaitymą tarpusavio skolinių įsipareigojimų, atsiradusių šalių pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 5, 20-21) pagrindu. Teismas taip pat konstatavo, kad įrodymų apie tai, jog ieškovui būtų pranešta apie įskaitymą, nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo metu. Su šiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Šioje normoje nėra nurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai ir detali tvarka, tačiau išdėstytos principinės nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Linkmenų statyba” v. UAB „Vilniaus vandenys”, Nr. 3K-3-538/2004, kategorijos: 47.3; 36.2). Atsakovas, įrodinėdamas apie tarpusavio skolinių prievolių vienašalį įskaitymą ir pranešimą apie tai ieškovui, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus – įmonių skolų saldo pagal sąskaitą ir pažymas apie buhalterines operacijas (b. l. 50-52). Šie dokumentai yra atsakovo vidaus buhalterinės apskaitos dokumentai, pasirašyti tik atsakovo darbuotojų. Jokių duomenų, kad šie dokumentai ar kiti rašytiniai duomenys būtų pateikti (perduoti, išsiųsti) ieškovui, arba ieškovas būtų kokiu nors kitokiu būdu informuotas apie juos, byloje nėra. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad priimant teismo sprendimą turėjo būti vadovaujamasi atsakovo pateiktais buhalterinės apskaitos ir raštvedybos duomenimis, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė aiškino, kad apie skolų įskaitymą buvo telefonu pasakyta ieškovo įmonės buhalterinei tarnybai. Šis teiginys nepatvirtintas jokiais įrodomąją reikšmę galinčiais turėti faktais. Aplinkybę, kad atsakovas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo nebuvo atlikęs tarpusavio skolinių prievolių įskaitymo pagal įstatyme numatytus reikalavimus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Ieškovo veiksmai iki ieškinio pareiškimo nuosekliai rodo, kad jis neturėjo jokios informacijos apie atsakovo nurodytus veiksmus dėl prievolių įskaitymo (b. l. 37-38, 40-42). Atsakovo AB „Fasa“ procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį (b. l. 19) net neužsimenama apie tai, kad ieškovas būtų buvęs informuotas apie atsakovo atliktą skolų užskaitą. Ieškovo bylą nagrinėjančio teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas 4 992,58 Lt atsakovo kreditorinis reikalavimas (b. l. 59). Nėra duomenų, kad ši minėtos nutarties dalis yra panaikinta. Teismo nutartimi patvirtintas atsakovo 4 992,58 Lt finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje yra aplinkybė, taip pat leidžianti daryti išvadą, kad aptariamos ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolės ar jų dalis įskaitymo būdu nebuvo pasibaigusios.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad sprendžiant šalių ginčą šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normų, tačiau konstatuoja, kad netinkamas materialinės teisės normų pritaikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

 Už paduodamą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 149,78 Lt žyminio mokesčio (b. l. 74). Šioje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, kiti toje byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Dėl šios priežasties atsakovui grąžintinas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą.     

       

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

          Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB „Fasa“ (į. k. 251231370) į valstybės biudžetą 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui AB „Fasa“ (į. k. 251231370) 149,78 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus ir 78 centus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą pagal 2006 m. spalio 2 d. įmokos mokėjimo kvitą.     

 

 

Teisėjai                                                                                                            Audronė Jarackaitė      

 

                                                                                                                        Gintaras Pečiulis       

   

Vigintas Višinskis