Administracinė byla Nr. A2.13.-1552-795/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02998-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.1.; 2.15.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimu K. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas įsiteisėjo 2015-09-17.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-17 gautas K. L. pakartotinis prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad praėjo pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, kuris susijęs su transporto priemonės vairavimu, o kitų darbų dėl neįgalumo dirbti negali (b. l. 33).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į K. L. prašymą negautas.

K. L. prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, K. L. teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 35-39), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 22), atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 34).

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

K. L. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. K. L. buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, nustatytas 1,36 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 11). Taigi, nors asmeniui konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, tačiau įstatymu nustatyta leistina neblaivumo norma viršyta pakankamai. K. L. veiksmai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam traktuotini kaip visiškai neatsakingi.

K. L. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, kuris susijęs su transporto priemonės vairavimu, o kitų darbų dėl neįgalumo dirbti negali, prie prašymo pridėjo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 28), bei darbingumo lygio pažymą (b. l. 29). Byloje taipogi yra pateikta (duomenys neskelbtini) direktorės I. S. pasirašyta 2016-03-07 charakteristika, kurioje nurodo, kad K. L. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2013-04-02 iki 2015-10-30 vairuotoju, jei K. L. būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, jis būtų priimtas į (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigas. K. L. charakterizuojamas kaip atkaklus, pareigingas, darbštus, nekonfliktiškas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės darbo interesais, darbuotojas, pasižymintis kruopštumu, atsakingumu, geru strateginiu mąstymu, be to, jis rūpinosi ir prižiūrėjo sunkvežimį (b. l. 26).

Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, K. L. prašyme ir (duomenys neskelbtini) charakteristikoje išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atkreiptina, jog K. L. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.

Be to, atkreiptina ir tai, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą K. L. buvo paskirta minimali, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog K. L. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

K. L. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Kristina Baškienė