Administracinė byla Nr. eA-370-552/2017
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00105-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 19.3.2; 19.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės O. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovams valstybės įmonei Registrų centras, O. A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dobilas ir Ko“ ir individualiai įmonei „Žemata“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl kadastro duomenų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1. Panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis;
2. Panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis;
3. Panaikinti 2010 m. birželio 22 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje) kadastro duomenis;
4. Panaikinti 2012 m. gruodžio 27 d. VĮ Registrų centras sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje) kadastro duomenis.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų neteisingų ginčo žemės sklypo kadastro duomenų apie miško žemės plotus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiriant Valstybinės miškų tarnybos nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, jog ginčo žemės sklypas, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 22 d. Alytaus viršininko įsakymu Nr. 59-1318. Dėl skiriančio sklypą kelio buvo įregistruoti du žemės sklypai, projektinis Nr. 135-1-1, kurio plotas 6,7370 ha, ir projektinis Nr. 135-1-2, kurio plotas 10,3430 ha. Ginčo žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastriniai duomenys buvo patvirtinti keičiant žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 15-Z-1636 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, nustatant, kad žemės sklypo plotas – 10,3430 ha, iš jo: 10,2330 ha miško, 0,1100 ha kelių, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė. Taip pat šiuo įsakymu buvo nustatyti miško naudojimo apribojimai 10,2330 ha plotui. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2005 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 15-Ž-1636 keitimo“ buvo pakeistas minėtasis 2007 m. liepos 3 d. įsakymas, keičiant tik miško žemės ir medynų vertę bei panaikinant įrašą, kad 0,1100 ha kelias yra servitutinis. Minėtieji du įsakymai Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti tiek kaip žemės sklypo savininkės O. A. B. nuosavybės teisių įgijimo, tiek kaip miško naudojimo apribojimų 10,233 ha plotui nustatymo pagrindas. Miško naudojimo apribojimai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir galiojo iki 2012 m. gruodžio 27 dienos. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. birželio 10 d. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Žemata“ matininkui D. R. atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytos šios 10,3430 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios žemės naudmenos: 10,0848 ha miško, 0,1142 ha keliai, 0,1440 nenaudojama žemė. Tokie kadastriniai duomenys 2010 m. birželio 22 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2012 m. gruodžio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dobilas ir Ko“ matininkė B. Z. parengė naują žemės sklypo planą ir 2012 m. gruodžio 19 d. patikslino žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 10,3430 ha, iš jų 0,1802 ha užima žemės ūkio naudmenos (pieva) ir 10,1628 ha užima miškas, žemės sklypo naudojimo paskirtis nepakito – miškų ūkio. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčo žemės sklypui 2008 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas rengti detalusis planas, siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) į kitos paskirties žemę (rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos), nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentus. Tais pačiais metais buvo patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas, tačiau detaliojo plano rengimo procedūros nebaigtos (neparengtas ir nepatvirtintas detalusis planas), o sąlygų sąvado galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. birželio 9 dieną. Pareiškėjas teigė, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatant (tikslinant) žemės sklypo kadastro duomenis, ginčo žemės sklypo plotas bei naudojimo paskirtis nekito, taip pat nekito ir dalies specialiųjų naudojimo sąlygų taikymo plotai, tačiau nustatant minėtuosius kadastro duomenis abiem atvejais miško žemė neteisėtai buvo paverčiama kitomis naudmenomis, t. y. 2010 m. birželio 10 d. miško žemės kiekį sklype sumažinant nuo 10,2330 ha iki 10,0848 ha, o 2012 m. gruodžio 17 d. tik iš dalies atstatant buvusį miško kiekį iki 10,1628 ha. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 645 kvartalą. Minėtas miško kvartalas yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų valstybės kadastras). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 32.1.3 punktą, žemės sklypo dalis, kuri atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, negalėjo būti kartografuojama ir vėliau įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio naudmenos. Pareiškėjo manymu, ginčo sklype esantis miškas yra priskiriamas III grupei ir atitinka vieną iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų atvejų, be to, pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuose ar detaliuose planuose, tuo tarpu tokios nustatytos procedūros atliktos nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad VĮ Registrų centras, prieš priimdamas 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimus įregistruoti matininkų nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, privalėjo įsitikinti, ar patikslinti kadastro duomenys neprieštarauja Miškų valstybės kadastro duomenims, tačiau šios pareigos neatliko. Pareiškėjas nurodė, kad nesilaikant teisės aktų reikalavimų, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis, pažeidžiamas viešasis interesas, kurį privalu ginti. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ginčyti VĮ Registro centras 2010 m. birželio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimus nepraleido, nes reikalavimai dėl jų panaikinimo yra išvestiniai ir terminai jiems apskųsti atskirai nuo pagrindinių reikalavimų neskaičiuotini.
Atsakovė O. A. B. atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti.
Atsakovė nurodė, kad kompetentingiems subjektams – matininkams, turintiems kvalifikacinius pažymėjimus, atliekant jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytuose kadastriniuose duomenyse kitomis naudmenomis ir pieva buvo užfiksuotos medžiais visiškai neapaugusios vietovės, kurios neatitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų miško požymių, taigi kadastro duomenys buvo nustatyti pagal faktinę situaciją, kartografuojant faktines žemės naudmenas ir nepadarant pažeidimo. Dėl to kadastriniai matavimai 2010 m. birželio 11 d. buvo suderinti ir patvirtinti kompetentingo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Atsakovė pažymėjo, kad šis suderinimas yra administracinis aktas, todėl pareiškėjas privalėjo jį nuginčyti, tačiau toks reikalavimas byloje nepareikštas. Atsakovė akcentavo, kad ginčo atveju nebuvo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis tiek prieš kadastrinių matavimų atlikimą, tiek ir po to, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo miškų ūkio. Atsakovės nuomone, VĮ Registrų centras savo pareigas ir funkcijas atliko tinkamai, nes jis nesprendžia ginčų dėl registruojamų duomenų turinio, įstatymas jam nesuteikia teisės vertinti pateiktų kadastro duomenų teisėtumo, VĮ Registrų centras privalo tik formaliai patikrinti, ar jam pateikti visi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išvardinti duomenų registravimui reikalingi dokumentai ir nėra kompetentingas spręsti, ar prašomi įregistruoti kadastro duomenys atitinka įstatymų reikalavimus. Atsakovės manymu, pareiškėjas privalėjo laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė jį tenkinti.
Atsakovas nurodė, kad 2010 m. birželio 10 d. IĮ „Žemata“ matininkas, nustatydamas, ir 2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Dobilas ir Ko“ matininkė, tikslindama žemės sklypo kadastrinius duomenis, neteisingai kartografavo žemės naudmenas, t. y. nurodė tikrovę neatitinkančią faktinę situaciją ir pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.4. punkto, taip pat Miškų įstatymo nuostatų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai numatyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, šių atvejų sąrašas yra baigtinis. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype esančios miško dalies pavertimas kitomis naudmenomis neatitinka nei vieno iš minėtoje teisės normoje nurodytų išimtinių atvejų. Atsakovo manymu, pareiškėjas, turėdamas suinteresuotumą ginti viešąjį interesą, tinkamai įvertino kadastrinių matavimų nustatymo metu padarytus pažeidimus ir pagrįstai ėmėsi priemonių, siekdamas šiuos pažeidimus pašalinti.
Atsakovas UAB „Dobilas ir Ko“ atsiliepimu į prašymą prašė jį tenkinti.
Atsakovas nurodė, kad su pareikštu prašymu sutinka, nes atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo atsižvelgta tik į faktinį žemės sklypo naudojimą, bet nesivadovauta Miškų valstybės kadastro duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad teritorija, kurioje nurodyta ne miško žemė, fiksuojant kadastro duomenis nebuvo apaugusi medžiais ir miško riba buvo nustatinėjama pagal medžių lajos kontūrą. Parengus žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ji buvo pateikta VĮ Registrų centras skyriui patikrinti. Gavus išvadą apie bylos tinkamumą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, byla buvo pateikta užsakovui. Gavus Tarnybos Druskininkų skyriaus kreipimąsi dėl nurodyto sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo administracine tvarka, to padaryti negalėjo, nes žemės sklypo savininkė tokios valios neišreiškė.
Atsakovas IĮ „Žemata“ atsiliepimu į prašymą prašė jį tenkinti.
Atsakovas pripažino, jog tikslinant kadastro duomenis atsakovei O. A. B. nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype, nebuvo atsižvelgta į Miškų valstybės kadastro duomenis.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti.
Atsakovo manymu, VĮ Registrų centras Alytaus filialas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes kaip teritorinis kadastro tvarkytojas visus veiksmus, susijusius su kadastro duomenų paviešinimu, atliko teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (pakeisti). Teritorinis kadastro tvarkytojas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų, o duomenys, esantys nekilnojamojo turto kadastre, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į prašymą prašė prašymą tenkinti.
Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatant ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, A. O. B. priklausantis žemės sklypo plotas bei naudojimo paskirtis nekito, tačiau miško žemė buvo neteisėtai paversta kitomis naudmenomis. Ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 645 kvartalą. Šis miško kvartalas yra registruotas Miškų valstybės kadastre, nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šiame žemės sklype be miško kitų žemės naudmenų nėra. 2010 m. birželio 10 d. nustačius naujus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, 0,1482 ha ploto miško žemė, o 2012 m gruodžio 17 d. patikslinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis – 0,0702 ha ploto miško žemė, buvo paversta kitomis naudmenomis neteisėtai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą tenkino iš dalies. Teismas panaikino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis; panaikino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis; kitą prašymo dalį paliko nenagrinėtą.
Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje pateikiamais nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sąvokų apibrėžimais bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant paminėtas sąvokas, rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniais pagrindais.
Teismas nurodė, kad UAB „Žemės matavimo centras“ nustatyti ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patvirtinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1636 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, kuris buvo pakeistas 2007 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-Ž-2005 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 15-Ž-2005 keitimo“, ir sprendė, kad šie abu įsakymai pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo ginčo žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų keitimo teisiniu pagrindu, registre jie yra nurodyti kaip nuosavybės teisių įgijimo ir 10,233 ha miško naudojimo apribojimo nustatymo pagrindas. Teismas taip pat nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su 2010 m. birželio 10 d. IĮ „Žemata“ atliktais ginčo žemės sklypo kadastriniais matavimais, jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.
Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės O. A. B. atstovės argumentą, kad Alytaus ir Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 11 d. žemės sklypo plano suderinimo žyma yra individualus administracinis aktas, kurį pareiškėjas privalo ginčyti teismine tvarka. Įvertinęs aplinkybes, kad 2010 m. birželio 10 d. nustatyti kadastriniai duomenys jau yra netekę galios (galiojo iki 2012 m. gruodžio 27 d.), teismas darė išvadą, kad, norint konstatuoti imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, padarytus kadastrinių matavimų nustatymo metu, neteisingai nurodant žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotus, konkrečiu ginčo atveju šis suderinimas vertintinas vienu iš visumos procedūrinių veiksmų, reikalingų daikto kadastro duomenų bylai parengti bei jau įrašytiems į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenims pakeisti ir laikytinas procedūrinio pobūdžio sprendimu, kuris po dar vieno kadastrinių duomenų patikslinimo suinteresuotiems asmenims nebesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių.
Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad nekilnojamojo turto registre nurodytas ginčo žemės sklypo kadastro žymos įregistravimo teisinis pagrindas yra ne institucijos sprendimas, kaip buvo pirminių ginčo žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą metu, kai kadastro duomenys buvo registruojami Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. ir 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymų pagrindu, bet kaip nurodyta registre – „nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2010-06-10, licencijos Nr. G726-(887), kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-582“, kuri, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu, sudarė teisinį pagrindą registruoti kadastro duomenų pakeitimus.
Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo dar kartą patikslinti, 2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Dobilas ir Ko“ atlikus matavimus, kurių pagrindu 2012 m. gruodžio 27 d. kadastro tvarkytojo sprendimu nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimai, kurių įregistravimo pagrindas buvo – „nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2012-12-17, kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-1385“.
Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir darė išvadą, kad tiek IĮ „Žemata“, tiek ir UAB „Dobilas ir Ko“ matininkams tikslinant ginčo sklypo kadastro duomenis ir sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rūšis abiem atvejais žemės sklypo plotas ir jo naudojimo paskirtis nekito, tačiau miško žemė, dirbtinai mažinant jos kiekį, buvo neteisėtai paverčiama kitomis naudmenomis, o būtent: 2010 m. birželio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų metu miško žemės kiekis buvo sumažintas nuo 10,2330 ha iki 10,0848 ha – 0.1482 ha, o 2012 m. gruodžio 17 d., nors iš dalies atstatant buvusį miško kiekį, tačiau taip pat sumažinant jį iki 10,1628 ha, t. y. 0,0702 ha. Teismas pabrėžė, kad šias aplinkybes pripažįsta IĮ „Žemata“ bei UAB „Dobilas ir Ko“.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypas patenka į Veisiejų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 645 miško kvartalą, kuris atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus ir yra registruotas Miškų valstybės kadastre. Teismas pažymėjo, kad Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės miškų žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765, kvartale 645, ginčo žemės sklypo ribose yra nurodyti 8, 9, ir 10 taksaciniai miško sklypai. Valstybinės miškų tarnybos pateiktos pažymos taip pat patvirtina, kad aptariamame sklype be miško žemės jokių kitų žemės naudmenų nėra.
Teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.4 punktą, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir atsakovės O. A. B. teiginius, kad atliekant kadastrinius matavimus kitomis naudmenomis ir pieva buvo fiksuotos medžiais visiškai neapaugusios vietovės, kurios neatitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų miško požymių, vertino kaip nepagrįstus, nes ginčo žemės sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Teismas vadovavosi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ginčo žemės sklype esančios dalies miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis atitinka bent vieną Miškų įstatyme įtvirtintą išimtinę sąlygą, kuriai esant miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantis miškas kaip tik yra priskiriamas III grupei ir atitinka vieną iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų atvejų. Teismas pažymėjo, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuose ar detaliuose planuose, tačiau tokios nustatytos procedūros atliktos nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 131 patvirtintame Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše.
Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro duomenų įstatymo 11 straipsnio 1, 7 dalimis ir pažymėjo, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog Miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys turi vienas kitam atitikti ir sutapti, tačiau dalis atsakovės O. A. B. miško žemės buvo neteisėtai paversta ir vėliau įregistruota žemės sklypo naudmenomis. Tokie kadastrinių matavimų metu nustatyti ir daikto kadastro duomenų bylos pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenys akivaizdžiai prieštarauja ir neatitinka viešiems Miškų valstybės kadastro duomenims. Teismas konstatavo, kad tiek IĮ „Žemata“ matininkas, tiek ir UAB „Dobilas ir Ko“ matininkė, atitinkamai 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. tikslindami ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neatsižvelgdami į viešus Miškų valstybės kadastro duomenis, nurodė tikrovės neatitinkančią faktinę situaciją, neteisingai kartografavo žemės naudmenas ir pažeidė nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.4 punktą, o atsakovės O. A. B. miško žemės dalį kitomis naudmenomis pavertė pažeidžiant imperatyviuosius įstatymų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad dėl tų pačių priežasčių ir Tarnybos Alytaus ir Druskininkų skyriaus vedėjas, nenustatęs žemės sklypo kadastro duomenų neatitikimo Miškų valstybės kadastro duomenims, nepagrįstai 2010 m. birželio 11 d. suderino IĮ „Žemata“ pateiktą ginčo žemės sklypo planą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos Druskininkų skyrius, nustatęs padarytus pažeidimus, susijusius su neteisėtu miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, inicijavo žemės sklypo kadastro duomenų taisymo administracinę procedūrą ir 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92) apie tai informavo O. A. B. ir UAB „Dobilas ir Ko“ atstovą, kviečiant juos į organizuojamą susitikimą, tačiau šiems neatvykus ir neišreiškus valios dėl kadastro duomenų tikslinimo, ginčas administravimo subjekto iniciatyva administracine tvarka išspręstas nebuvo.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad atsakovų IĮ „Žemata“ ir UAB „Dobilas ir Ko“ matininkai kadastrinius matavimus užfiksavo, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, teismas nusprendė, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti (patikslinti) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kadastro duomenys naikintini.
Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centras 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjas neteismine tvarka teritorinio registratoriaus sprendimo neskundė, taigi įstatymuose nustatyta privaloma išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, kaip teisinio subjekto, statusas ir jam suteikta teisė ginti viešąjį interesą nesuteikia jam daugiau procesinių teisių, nei kitiems savo subjektines teises ginantiems asmenims ir tuo pačiu nepaneigia jo pareigos vykdyti aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas prašymo dalį dėl VĮ Registrų centras sprendimų panaikinimo paliko nenagrinėtą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, jog IĮ „Žemata“ 2010 m. birželio 10 d. ir UAB „Dobilas ir Ko“ 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti ginčo žemės sklypo, kadastro duomenys, kurių pagrindu buvo vėliau atlikta registracija, neteisingi ir neteisėti bei juos panaikinus, kadastro tvarkytojas – VĮ Registrų centras, šio teismo sprendimo pagrindu privalės pakeisti viešajame registre įregistruotus kadastro duomenis.
III.
Atsakovė O. A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą atmesti arba bylą nutraukti.
Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principą (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Atsakovės teigimu, teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, pažeidė dispozityvumo principą, peržengė teismo aktyvumo ribas, pats išsprendė atsakovų pakeitimo klausimą, daugybę kartų siūlė prokurorui tikslinti prašymą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, galiausiai pats surinko visus argumentus prašymo patenkinimui. Prokurorui buvo sudarytos galimybės net tris kartus tikslinti pateiktą prašymą, jam netgi buvo išaiškinta, kaip tas prašymas turėtų būti patikslintas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad reikalavimo pripažinti negaliojančiu administracinį aktą, kurio pagrindu buvo įteisinti 2010 m. gegužės 10 d. kadastriniai matavimai, pareiškėjas nepareiškė, laikėsi pozicijos, kad atsakovais byloje turi būti būtent O. A. B. bei VĮ Registrų centras. Pareiškėja pažymi, kad 2015 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, išnagrinėjus bylą iš esmės, šalims išdėsčius savo poziciją, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atstovės išdėstytus argumentus, prokurorui pasiūlė pakeisti atsakovus byloje, t. y. atsakovais įtraukti tiek kadastrinius matavimus atlikusius matininkus, tiek administracinį aktą dėl kadastrinių matavimų suderinimo priėmusią Tarnybą. Prokuroras su tokiu teismo pasiūlymu nesutiko patvirtindamas, kad tiek reikalavimai, tiek bylos šalys jo prašyme yra nurodyti teisingai ir galutinai. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovus nusprendė pakeisti savo iniciatyva ir, atsakovės vertinimu, tokiu būdu už prokurorą iš esmės suformulavo naują prašymą su reikalavimais naujiems atsakovams, kurį vėliau ir patenkino. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas paremtas kitais argumentais nei buvo išdėstyta prokuroro pareiškime. Teismo ir prokuroro argumentai sutapo tik tiek, kiek jie buvo susiję su Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta norma. Atsakovės manymu, teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas visai kitais nei įrodinėtini faktiniais ir teisiniais argumentais. Atsakovė pažymėjo, kad prokuroras įrodinėjo, jog kadastro duomenys turi būti panaikinti, nes juos įregistruodamas VĮ Registrų centras neatsižvelgė į Miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau teismas nurodė, kad kadastro duomenys naikintini, nes atliekant kadastrinius matavimus buvo netinkamai užfiksuotos žemės naudmenos, miško žemė nepagrįstai paversta kitomis naudmenomis. Atsakovės teigimu, prokuroro reikalavimas buvo nukreiptas į neteisėtus VĮ Registrų centras veiksmus, kurių pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Teismas prašymą patenkino dėl tariamai neteisėtų matininkų, kuriuos jis pats savo iniciatyva įtraukė į bylą atsakovais, veiksmų. Atsakovė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo elgesys savo nuožiūra įtraukiant byloje atsakovais matininkus ir Tarnybą reiškia pamatinės atsakovės O. A. B. teisės į teisingą, nešališką teismą pažeidimą ir visišką šalių procesinių teisių bei pareigų ignoravimą. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu panaikinti 2010 m. birželio 10 d. kadastro duomenis, kol nėra nuginčytas Tarnybos Alytaus ir Druskininkų skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 11 d. administracinis aktas, kuriuo minėti kadastro duomenys buvo suderinti, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad administracinis aktas nebuvo pagrindas įregistruoti pakeistus kadastrinius matavimus, todėl jis vertinamas kaip vienas iš procedūrinių veiksmų, kurių atskirai ginčyti nereikia. Atsakovė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį šioje administracinėje byloje, kurioje konstatuota, kad, siekdamas panaikinti kadastro duomenis, pareiškėjas, visų pirma, turėtų skųsti administracini aktą, kurio pagrindu buvo įregistruoti kadastriniai matavimai. Atsakovė pažymi, kad būtent minėtas Tarnybos Alytaus Druskininkų skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 11 d. administracinis aktas ir yra 2010 m, birželio 10 d. kadastrinių matavimų įregistravimo pagrindas, nepaisant to, kad VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodyta, jog įrašas atliktas remiantis kadastrinių matavimų byla. Atsakovė teigia, jog Tarnybos suderinimo žyma reiškia kadastrinių matavimų teisėtumo patvirtinimą, t. y. jų įteisinimą. Atsakovė nurodo, kad pirminį prašymą prokuroras teismui pateikė 2014 m. sausio 27 d., prašydamas pripažinti negaliojančiais 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus, nurodant, kad jie prieštaravo Miškų įstatymo 11 straipsnio, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 2, 4 punktų, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3., 51.1., 52 punktų nuostatoms. Prašymas buvo pareikštas atsakovams O. A. B. bei VĮ Registrų centras. Atsakovė pažymi, kad prašymą prokuroras tikslino kelis kartus ir paskutinis jo patikslintas prašymas buvo pateiktas 2015 m. birželio 23 d., kuriame jis prašė panaikinti 2010 m. birželio 10 d. bei 2012 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus ir panaikinti VĮ Registrų centras sprendimus juos įregistruoti. Atsakovė nurodo, kad dėl netinkamo VĮ Registrų centras pareigų vykdymo, jo priimti sprendimai įregistruoti kadastrinius matavimus prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3., 51.1., 52., 64.10. 65, 88-93, 139.1 punktų, Miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis aprašo 2, 4 punktų, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 4, 5.3, 5.5 punktų reikalavimams. Pasak atsakovės, kelis kartus tikslindamas savo prašymą, prokuroras pakeitė ne tik jo dalyką, tačiau ir pagrindą, t. y. abu prašymo elementus, kas reiškia, kad jis 2015 m. birželio 23 d. pateikė naują prašymą. Atsakovė atkreipia dėmesį į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad iš paties prokuroro prašymo duomenų matyti, jog duomenis, sudariusius jam pagrindą kreiptis į teismą, iš Valstybinės miškų tarnybos jis gavo dar 2014 m. sausio 3 dieną. Taigi, 2015 m. birželio 23 d. pateikdamas naują prašymą (t. y. prašymą, kurio pakeistas tiek dalykas, tiek pagrindas), atsakovės manymu, prokuroras nustatytą terminą akivaizdžiai praleido. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, šiuo atveju nėra. Atsakovė pabrėžia, kad teismo posėdžio metu į šias aplinkybes atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas pats išsprendė atsakovų pakeitimo klausimą bei pats surinko visus argumentus prašymo tenkinimui, pažymėdamas, kad ABTĮ 54 straipsnis numato teismo diskreciją pačiam keisti šalių procesinę padėtį, o visi į bylą pateikti įrodymai buvo pateikti pareiškėjo bei kitų proceso šalių, o ne teismo išreikalauti. Pareiškėjas nesutinka, kad tikslindamas prašymą pakeitė tiek jo dalyką, tiek ir pagrindą. Pirminiame prašyme buvo ginčijami tik 2010 ir 2012 metais nustatyti kadastro duomenys, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas papildomai dar ginčijo ir VĮ Registrų centras 2010 m. birželio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtuosius kadastro duomenis, tačiau teisiniai motyvai, kuriais buvo grindžiami reikalavimai išliko tie patys. Pareiškėjas pastebi, kad patikslintame prašyme buvo nurodytos teisės normos, kuriomis buvo remiamasi ir pirminiame prašyme, bei nurodyti keli papildomi teisės aktų pažeidimai. Tačiau naujai nurodytos teisės aktų nuostatos buvo susiję ne su pirminiais reikalavimais panaikinti kadastro duomenis, o tik su papildomai atsiradusiais reikalavimais panaikinti VĮ Registrų centras sprendimus. Pareiškėjas pažymi, kad pirminiai reikalavimai panaikinti kadastro duomenimis ir po prašymo patikslinimo buvo grindžiami tais pačiais teisės aktų pažeidimais, todėl teiginys, kad buvo keičiamas prašymo pagrindas yra nepagrįstas. Naujai buvo nurodytos tik kelios naujos poįstatyminių aktų nuostatos, tačiau aukštesnės teisinės galios teisės akto – Miškų įstatymo 11 straipsnio pažeidimas išliko tas pats, kuris, pareiškėjo vertinimu, yra esminis ginčo situacijoje. Pareiškėjas teigia, jog naujai pareikšti reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centras 2010 m. birželio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčijamus kadastro duomenis iš esmės buvo grindžiami ta pačia, nagrinėjamoje situacijoje pagrindine, aplinkybe ir yra išvestiniai, kuriuos teismas paliko nenagrinėtus. Pareiškėjas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl administracinio akto, kurio pagrindu, atsakovės teigimu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ginčijami kadastro duomenys, ginčijimo. Pareiškėjas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro išraše toks įregistravimo pagrindas nėra nurodytas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjas, keisdamas tiek prašymo pagrindą, tiek ir dalyką, praleido ABTĮ 33 straipsnio l dalyje numatytą prašymo padavimo terminą. Pareiškėjas pažymi, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti nauji ginčo žemės sklypo kadastro duomenys pradėti ginčyti dar 2014 m. sausio 27 d., kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. nuo Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. sausio 3 d. kreipimosi Nr. R2-3685 į Kauno apygardos prokuratūrą nepraėjus vieno mėnesio terminui. VĮ Registrų centras sprendimai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčijamus kadastro duomenis pradėti ginčyti 2015 m. birželio 23 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašymas šioje dalyje buvo paliktas nenagrinėtas, pareiškėjas mano, kad tai neturi teisinės reikšmės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nesutinka, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes prokuroro 2015 m. birželio 23 d. pateiktas patikslintas prašymas viešajam interesui ginti buvo patenkintas iš dalies, nenukrypstant nuo patikslinto prašymo ribų. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nagrinėjo tik proceso šalių pateiktus įrodymus, tyrė tik tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi proceso šalys, o tam tikrais procesiniais klausimais būdamas aktyvus, negalėjo pažeisti proceso šalių teisių, nes teismui tokia teisė yra suteikta ABTĮ 10 straipsnyje. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas viešojo intereso gynimo klausimas ir dėl šios aplinkybės teismas privalėjo būti aktyvus ir, esant būtinybei, inicijuoti tam tikrų procesinių klausimų sprendimą. Tarnyba nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, jog žemėtvarkos skyriaus suderinimas laikytinas vienu iš visumos procedūrinių veiksmų, reikalingų daikto kadastro duomenų bylai parengti ir įrašytiems į Nekilnojamojo turto registrą kadastro duomenims pakeisti. Dėl argumentų susijusių, su tuo, kad prokuroras kreipėsi į teismą praleidęs terminą, Tarnyba pažymi, kad šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į visą teisminį procesą nagrinėjamoje byloje, iš kurio matyti, kad argumentas dėl praleisto termino kreiptis į teismą turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovas UAB „Dobilas ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu.
Atsakovo manymu, kadastro duomenis galima patikslinti neteismine tvarka. Ginčo žemės sklypo kadastro duomenys gali būti patikslinti kreipiantis VĮ Registrų centras centrinį skyrių ir pateikiant skundą dėl nustatytų kadastro duomenų. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypo savininkui pareiškus valią patikslinti nustatytus kadastro duomenis, atsakovas sutinka atlikti šiuos darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir panaikinti ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti kadastro duomenys, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dalis palikta nenagrinėta, pagrįstumas ir teisėtumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasi minėta praktika, teisėjų kolegija, iš naujo nekartodama visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, tik atsako į atsakovės apeliacinio skundo argumentus.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išspręsdamas atsakovų pakeitimo klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tuo pažeidė dispozityvumo principą. Taip pat apeliantė nurodo, kad pareiškėjas, tikslindamas prašymą, pakeitė jo dalyką bei pagrindą, todėl praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui pateikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Teismas savarankiškai negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).
Kita vertus, nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą ( prašymą), kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami; tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 1 d. posėdžio metu atsakovės O. A. B. atstovė atkreipė dėmesį dėl netinkamų bylos proceso šalių. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat išreiškė poziciją, kad dėl prokuroro prašyme nurodytų veiksmų atsakingi yra ir pareiškėjo prašyme trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodyti Tarnyba, UAB „Dobilas ir KO“ bei IĮ „Žemata“. Pirmosios instancijos teismas aptariamo teismo posėdžio metu priėmė sprendimą pakeisti Tarnybos, UAB „Dobilas ir Ko“ ir IĮ „Žemata“ procesinę padėtį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų į atsakovų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog, jo manymu, dėl prašyme nurodytų veiksmų yra atsakingi tik prašyme atsakovais nurodyti O. A. B. bei VĮ Registrų centras, todėl Tarnybos, UAB „Dobilas ir Ko“ bei IĮ „Žemata“ procesinė padėtis byloje kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų yra tinkama.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas, net ir tuo atveju, kai įstatyme nustatyti subjektai kreipiasi į teismą, gindami viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių, įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą. Kita vertus, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą bei individualias faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo veiksmuose pakeičiant trečiuosius suinteresuotus asmenis atsakovais, neįžvelgia apeliantės teisės į teisingą, nešališką teismą pažeidimo bei visiško šalių procesinių teisių bei pareigų ignoravimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė šalių procesinę padėtį į atsakovus iš jau byloje esančių pareiškėjo iniciatyva įtrauktų trečiųjų suinteresuotų asmenų. Tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškėjo prašymuose šie asmenys buvo nurodyti kaip tretieji suinteresuoti asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškėjo prašymuose atsakove nurodyta apeliantė O. A. B., visos bylos nagrinėjimo metu jos procesinė padėtis teismo nebuvo pakeista. Pažymėtina ir tai, kad tiek apeliantės atstovė, tiek Valstybinės miškų tarnybos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje kėlė klausimus dėl šalių procesinės padėties netinkamumo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė bylos dalyvių procesinę padėtį, atsižvelgdamas į šalių argumentus, savo iniciatyva be pareiškėjo sutikimo į bylą neįtraukė atsakovais jokių pareiškėjo prašyme neįvardintų asmenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas niekaip nepablogino atsakovės O. A. B. padėties. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų atžvilgiu pakeitė procesinę padėtį todėl, kad, įvertinęs pareiškėjo prašymo reikalavimus, susijusius su ginčo žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimu, įžvelgė dėl prokuroro nurodytų veiksmų nustatant kadastro duomenis esant atsakomybę ne tik apeliantės, bet ir Tarnybos, UAB „Dobilas ir Ko“ bei IĮ „Žemata“. Atsižvelgus į ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje pateiktas sampratas, minėti asmenys tinkamai laikyti šioje byloje atsakovais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), nėra pagrindo, o apeliantės argumentai, susisiję su pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų peržengimu ir dispozityvumo principo pažeidimu atmestini kaip nesudarantys pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirminiu prašymu teismo prašė pripažinti ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 15/5222) kadastro duomenis negaliojančiais; pripažinti ginčo žemės sklypo 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 15/5222) kadastro duomenis negaliojančiais.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-862-261/2015, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nesutinka su 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. naujai nustatytais ginčo žemės sklypo kadastro duomenimis, pagal kuriuos kaip žemės ūkio naudmenos buvo nustatyta žemės sklypo dalis, atitinkanti Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, neatsižvelgiant į viešus Miškų valstybės kadastro duomenis. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remiantis ABTĮ 10 straipsniu, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę nurodyti (keisti) prašymo dalyką – prašymo reikalavimą, atitinkantį šio ginčo esmę, t. y. pareiškėjas šiuo atveju, atsižvelgęs į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 15 str.), turėtų skųsti administracinį aktą, kurio pagrindu buvo įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto registre).
Atsižvelgdamas į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui Kauno apygardos prokuratūros prokurorui iki 2015 m. birželio 29 d. pateikti teismui patikslintą prašymą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus.
Pareiškėjas, vykdydamas šią pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikė patikslintą prašymą, prašydamas panaikinti ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis; panaikinti ginčo žemės sklypo 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis; panaikinti VĮ Registrų centras 2010 m. birželio 22 d. sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje) kadastro duomenis; panaikinti VĮ Registrų centras 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo žemės sklypo 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje) kadastro duomenis.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir panaikino ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis bei 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. 44/788446) kadastro duomenis, kitą pareiškėjo prašymo dalį palikdamas nenagrinėtą.
Įvertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pareiškėjo prašyme. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad prokuroro reikalavimas buvo nukreiptas tik į neteisėtus VĮ Registrų centro veiksmus. Pažymėtina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymo dalį dėl kadastro duomenų panaikinimo. Nors apeliantė pažymi, kad prašymas buvo tenkintas dėl tariamai neteisėtų matininkų veiksmų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas tiek prašyme, tiek patikslintame prašyme, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakove nurodė O. A. B., kaip atsakingą už kadastrinių duomenų nustatymą (plačiąja prasme). Pareiškėjas iš esmės neneigė matininkų ar Tarnybos galimos atsakomybės nustatant kadastrinius duomenis, tačiau laikė, kad būtent O. A. B. atsakomybė apima ir matininkų atsakomybę jai juos pasirinkus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-862-261/2015 konstatavo, jog pareiškėjas apskritai nesutinka su 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. naujai nustatytais žemės sklypo kadastro duomenimis, pagal kuriuos kaip žemės ūkio naudmenos buvo nustatyta žemės sklypo dalis, atitinkanti Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, neatsižvelgiant į viešus Miškų valstybės kadastro duomenis. Pareiškėjo patikslintas prašymas iš esmės taip pat buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustačius naujus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis miško žemė neteisėtai buvo paversta kitomis naudmenomis. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas, tikslindamas prašymą, iš esmės jo pagrindo ir dalyko, prašydamas panaikinti ginčo žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis, nekeitė.
Pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 1 d. posėdžio metu atsakovės O. A. B. atstovė nurodė, kad pareiškėjo patikslintu prašymu buvo pakeistas pagrindas dėl to, jog patikslintame prašyme buvo nurodyti papildomi reikalavimai dėl VĮ Registrų Centras 2010 m. birželio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimų panaikinimo ir šio prašymo 5 puslapyje yra nurodyta, kokius pažeidimus padarė VĮ Registrų centras ir kokių savo funkcijų ši įstaiga tariamai neįvykdė. Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad šios aplinkybės pareiškėjo pirminiame prašyme nebuvo nurodytos ir tai laikė prašymo pagrindo keitimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dalį, kuria prašoma panaikinti VĮ Registrų centras sprendimus, paliko nenagrinėtą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo prašymo dalyko ir pagrindo pakeitimu, termino kreiptis į teismą praleidimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti nauji ginčo žemės sklypo kadastro duomenys pareiškėjo ginčyti 2014 m. sausio 27 d. kreipiantis į teismą nuo Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. sausio 3 d. kreipimosi į Kauno apygardos prokuratūrą nepraėjus vieno mėnesio terminui.
Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo nustatyti kadastriniai duomenys buvo patvirtinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1636, šiame įsakyme taip pat buvo nurodyti miško naudojimo apribojimai. Šis įsakymas buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2005, keičiant tik miško žemės ir medynų vertę bei panaikinant įrašą, kad 1,1100 ha kelias yra servitutinis. Registre šie įsakymai yra nurodyti kaip nuosavybės teisių įgijimo ir 10,233 ha miško naudojimo apribojimo nustatymo pagrindas. IĮ „Žemata“ matininkas 2010 m. birželio 10 d. atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengtas žemės sklypo planas Tarnybos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. birželio 11 d. buvo suderintas. Atsakovė O. A. B. 2010 m. birželio 14 d. pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis. 2010 m. birželio 22 d. kadastro tvarkytojas pakeitė žemės sklypo kadastro duomenis ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai panaikino 2010 m. birželio 10 d. nustatytus kadastro duomenis, nes 2010 m. birželio 10 d. kadastrinių matavimų įregistravimo pagrindas buvo Tarnybos 2010 m. birželio 11 d. suderinimas, kuris nebuvo nuginčytas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje šioje administracinėje byloje pažymėjo, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra tik paskutinis techninis kadastro tvarkytojo veiksmas, užfiksuojantis atitinkamus kadastro duomenis viešajame registre, remiantis kadastro tvarkytojui pateiktais kitais dokumentais (kadastro duomenų byla ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 10 d. nustatyti kadastriniai duomenys jau yra netekę galios, taip pat konstatavo imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, padarytus kadastrinių matavimų nustatymo metu neteisingai nurodant žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotus. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomą Tarnybos 2010 m. birželio 11 d. suderinimą vertino kaip vieną iš visumos procedūrinių veiksmų, reikalingų daikto kadastro duomenų bylai parengti bei jau įrašytiems į nekilnojamojo turto kadastrą kadastro duomenims pakeisti ir laikė procedūrinio pobūdžio sprendimu, kuris po dar vieno kadastrinių duomenų patikslinimo suinteresuotiems asmenims nebesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nekilnojamojo turto registre nurodytas ginčo žemės sklypo kadastro žymos įregistravimo teisinis pagrindas buvo Tarnybos 2010 m. birželio 11 d. suderinimas, kadangi tokiu teisiniu pagrindu buvo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tai atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neginčijus Tarnybos 2010 m. birželio 11 d. suderinimo, teismas neturėjo pagrindo panaikinti ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. nustatytus kadastro duomenis net ir nustatęs Miškų įstatymo 11 straipsnio pažeidimą,
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia argumentus, susijusius su, jos manymu, teismo padarytais procedūrinio pobūdžio pažeidimais, tačiau jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatų pažeidimų, nenurodė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, kurių pateiktas sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad ginčo žemės sklype esančios dalies miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis atitinka bent vieną Miškų įstatyme įtvirtintą išimtinę sąlygą, kuriai esant miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis. Taip pat pagrįstai buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantis miškas priskiriamas III grupei ir atitinka vieną iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų atvejų, kai paversti miško žemę kitomis naudmenomis yra draudžiama. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuose ar detaliuose planuose. Kadangi kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatyti (patikslinti) ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo panaikinti.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės O. A. B. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų, kurios yra pagrįstos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paliktinas nepakeistas, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovės O. A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė