Civilinė byla Nr. e2-1195-1080/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12863-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,
atsakovės atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei,
liudytojai A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „Gerada“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Centrako“ 2 436,50 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 13 d. buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartis, kurių pagrindu tarp šalių buvo pasirašytas daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktas (toliau - Aktas), kuriuo atsakovė UAB „Centrako“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Luminor lizingas“ naują vilkiką DAF XF 480 TF ir nuosavybės teisę į jį. Akto 2-uoju punktu, trečiasis asmuo perdavė vilkiką ieškovei laikinai valdyti ir naudotis. Akto 5-uoju punktu atsakovė patvirtino, kad vilkikas atitinka kokybės reikalavimus. Ieškovei pradėjus vilkiką eksploatuoti iškilo daug techninių problemų, todėl buvo atliekama eilė garantinių remontų ir patirta finansinių nuostolių. Ieškovė apskaičiuodama nuostolius atsižvelgė į vilkiko vairuotojui mokamą darbo užmokestį, dienpinigius, darbdavio patirtus mokesčius, patiriamas transporto priemonės vienos dienos išlaidas, nepravažiuotus kilometrus. Vilkiko prastovos žala vienai dienai sudaro 195 Eur. Taip pat buvo gautos baudos už vėlavimą pristatyti krovinį ir dviejų krovinių atšaukimus dėl vykusių remonto darbų. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo atlikti vilkiko remonto darbai. Ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, nurodydama, jog vilkikas servise buvo remontuojamas dešimt parų. Ieškovė nurodė, kad patirti nuostoliai dėl prastovų sudaro 1 852,50 Eur (9,5 x 195), bauda už vėlavimą pristatyti vežamą krovinį – 200,00 Eur ir dvi baudos dėl atšauktų krovinių po 150,00 Eur, viso 500 Eur, patirtos viešbučio išlaidos – 84 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nuostoliai iki šiol nėra atlyginti.
3. Atsakovė UAB „Centrako“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ieškovė daikto priėmimo-perdavimo naudoti ir valdyti aktu patvirtino, jog apžiūrėjo transporto priemonę ir jokių pretenzijų dėl kokybės komplektiškumo, būklės ir tinkamumo naudoti ir pan. atsakovei neturi. Atsakovė perdavė naudotis kokybišką, tinkamai pagal tiesioginę paskirtį naudoto transporto priemonę. Ieškovė reikalaudama iš atsakovės nuostolių nurodė, kad atsakovė perleido vilkiką, kuris sutarties sudarymo metu jau turėjo paslėptą trūkumą, dėl ko vežėjas patyrė prastovas. Pažymi, kad autonominis kabinos šildytuvas – Webasta yra tik papildoma įranga, kuri vilkiko eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį įtakos neturi. Ieškovė taip pat dėl gedimų šalinimo neatvyko remontuotis į atsakovės servisus Kaune ar Vilniuje. Visi vilkiko remonto darbai buvo atliekami užsienyje. Atsakovė negali įtakoti kitų servisų remonto darbų atlikimo terminų, kokybės ir kt. Ieškovės parengta buhalterinė pažyma yra ieškovės vienašališkai paskaičiuota, nepagrįsta jokiais oficialiais duomenimis ar dokumentais. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl prastovų trukmės. Ieškovės pažyma nelaikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu ieškovės galimai patirtiems nuostoliams pagrįsti. Gamintojas DAF trucks N.V. patvirtino geros valios sprendimą kompensuoti 1059 Eur, todėl atsakovė sutiktų atlyginti 1059 Eur.
5. Ieškovė pateikė dubliką, atsakovė tripliką, kuriuose palaikė išdėstytus argumentus ir reikalavimus.
6. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 436,50 Eur nuostolių atlyginimą ir 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkintas.
8. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 21 d., metu ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kurie susidarė dėl vilkiko remonto ir atsiradusios priverstinės pravaikštos, t.y. atsakovei atsiradusios pareigos perduoti ieškovei kokybišką daiktą tam, kad būtų galima ji naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad garantiniu laikotarpiu buvo atliekami garantiniai darbai neatlygintinai ir buvo įgyvendintos ieškovės kaip pirkėjos teisės - suteiktas garantinis remontas. Ieškovė pretenzijų dėl garantinių aptarnavimų nereiškė. Šalys susitarė dėl sąlyginės ribotos tarpusavio civilinės atsakomybes ir aiškiai sutarė, kad papildomos išlaidos nebus atlyginamos – prastovos ir kt.
11. Teismo posėdžio, įvykusio 2022 m. rugpjūčio 23 d., metu liudytoja A. S. paliudijo, kad yra UAB „Gerada“ vyr. buhalterė. Paaiškino, kad buhalterinė pažyma parengta komandiruočių ataskaitomis, nurodytos pajamos, išvardintos sąskaitos. Teigė, kad vairuotojams, kai vykstama į komandiruotę, išduodamos kortelės, kuriomis jie atsiskaito už kelius, pagal kurias formuojamos ataskaitos. Kai transporto priemonė važiuoja per šalį, automatiškai nuskaitomi kelių mokesčiai ir kortelės pagalba identifikuojamos transporto priemonės sumokėtos išlaidos – tiek kuras, tiek kelių mokesčiai. Transporto priemonėse įrengti sekimo įrenginiai, kurie fiksuota pravažiuotus kilometrus. Paliudijo, kad vairuotojo išduotos kortelės pagalba buvo suformuotos išlaidos, nurodytos ir pateiktos. Dienpinigiai skaičiuojami kiekvienoje šalyje pagal tai, kiek vairuotojas išbuvo, darbo užmokestis skaičiuojamas remiantis darbo sutartimi. Komandiruotė trūko 56 dienas, vieną dieną neuždirbtas pelnas yra 195 Eur, padauginta 9,5 dienų, kai transporto priemonė buvo remontuojama ir negalėjo uždirbti įmonei pelno. Vairuotojui išduodamos kortelės, ataskaitoje nurodomos kortelės, ataskaitos išrinktos pagal sumas ir atsispindėta pateiktoje buhalterinėje pažymoje. Buhalterinėje pažymoje nurodytos bendros sumos, o pateiktos ataskaitos detalizuoja pagal kiekvieną kuro tiekėjo sąskaitą. Baudos apmokamos tokiu būdu - ieškovei pateikdamas sąskaitą klientas ją mažina baudos suma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
12. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė (lizingo gavėja), atsakovė (pardavėja) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) 2018 m. balandžio 13 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 201807618 ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201807618, kurių pagrindu tarp šalių buvo pasirašytas daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktas, pagal kurį atsakovė UAB „Centrako“ perdavė trečiajam asmeniui UAB „Luminor Lizingas“ naują vilkiką DAF XF 480 TF, v/n (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę į jį. Daikto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti akto 5-uoju punktu atsakovė patvirtino, kad vilkikas atitinka kokybės reikalavimus. Ieškovei pradėjus vilkiką eksploatuoti vilkikas pradėjo gesti ir buvo atliekama eilė garantinių remontų. Ieškovė prašo priteisti 2 436,50 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: patirti nuostoliai dėl prastovų 1 852,50 Eur (9,5 x 195), bauda už vėlavimą pristatyti krovinį 200 Eur, dvi baudos dėl atšauktų krovinių po 150 Eur, viešbučio išlaidos 84,00 Eur.
13. Ieškovė teigia, kad prašo nuostolių atlyginimo dėl vilkiko remonto ir atsiradusios priverstinės pravaikštos, t.y. atsakovei atsiradusios pareigos perduoti ieškovei kokybišką daiktą tam, kad būtų galima ji naudoti pagal paskirtį. Atsakovė nesutinka, atskirsdama nurodo, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti ieškiniu prašomus priteisti nuostolius. Atsakovė pažymi, kad šalys susitarė dėl sąlyginės ribotos tarpusavio civilinės atsakomybes. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės kaip pirkėjos teisės buvo užtikrintos atliekant garantinį remontą, taip pat akcentuodama, jog šalys aiškiai sutarė, kad papildomos išlaidos nebus atlyginamos – prastovos ir kt. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ir teisės normos.
14. Ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, kad sumokėjo baudas už vėlavimą pristatyti krovinius, už prastovas, viešbučio išlaidas. Ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nėra. Ieškovė teigė, kad ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsniu, reglamentuojančiu daiktų kokybės reikalavimus.
15. CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Kitaip tariant, garantijos (patvirtinimo) pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad pardavėjas privalo užtikrinti, jog parduodami daiktai yra tinkamos kokybės ir priklauso pardavėjui nuosavybės teise. Perdavus nuosavybės teise nekokybiškus arba pardavėjui nepriklausančius daiktus, atsiranda teisinių padarinių, numatytų CK 6.334 straipsnyje, 6.321 straipsnio šeštojoje dalyje.
16. Be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir jau aptarto vieno iš teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo ir atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daiktų perdavimo. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo padarinys. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra sutarties pažeidimo padarinys. Nuostolių atlyginimas gali konkuruoti su kitais teisių gynimo būdais. Pardavėjas, kuris reikalauja pašalinti daikto trūkumus, gali reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pašalinant daikto trūkumus nebus kompensuoti visi pirkėjo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo patirti neigiami padariniai.
17. Sprendžiant dėl pirkėjo teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu dėl kitos šalies kaltės galimai atsiradusios materialinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal juos patyrusios ir teigiančios šalies pateiktus įrodymus bei individualaus ginčo faktines aplinkybes.
18. Ieškovė savo teises gina prašydama atlyginti nuostolius, susidariusius pirkėjui dėl to, kad sumokėtos baudos, patirtos prastovos ir viešbučio išlaidos. Ieškovė neginčija garantinių sąlygų tinkamo ar netinkamo vykdymo, o teigia, kad prašo atlyginti nuostolius, kurie pagal garantinį dokumentą negali būti atlyginti. Kadangi ieškinio reikalavimą formuluoja ieškovė, ji taip pat sprendžia ir dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl byla nagrinėtina ieškovei aiškiai suformulavus ginčo ribas ir reikalavimus ne dėl atsakovės kylančios sutartinės atsakomybės, o dėl pardavėjo civilinės atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą, todėl atsakovės argumentai dėl ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės laikytini nepagrįstais ir atmestinais.
19. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
20. Atsakovė iš esmės neginčija, kad ieškovė įsigijusi vilkiką patyrė eilę vilkiko gedimų, buvo atliekami remonto darbai, tačiau pažymi, kad autonominis kabinos šildytuvas Webasta yra tik papildoma įranga, kuri vilkiko eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį įtakos neturi ir ieškovė vilkiko gedimų nevyko šalinti į atsakovės servisus, esančius Kaune ar Vilniuje, o remonto darbai buvo atliekami užsienyje. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti 1 852,50 Eur nuostolių dėl prastovų.
21. Nagrinėjamu atveju darytina neabejotina išvada, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį bei pardavė ieškovei aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų neatitinkantį vilkiką. Atsakovė įrodymų apie Webastos reikšmę vilkiko eksploatacijai pagal jo tiesioginę paskirtį neteikė, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad net ir esant Webastos gedimui vilkikas gali būti toliau eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovė taip pat deklaratyviai nurodo, jog sugedus vilkikui užsienio šalyje jis turėjo būti pristatomas į atsakovės servisus, esančius Kaune ar Vilniuje, tačiau plačiau šio argumento niekaip nepaaiškina, nedetalizuoja kaip sugedęs vilkikas galėjo būti toliau eksploatuojamas ir jo gabenimas iš užsienio į Lietuvą nebūtų lėmęs papildomų (dar didesnių) nuostolių dėl jo gedimo ieškovei kilimą.
22. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnis 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Norint taikyti civilinę atsakomybę būtinos visos keturios nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
24. Ieškovė reikalauja priteisti 1 852,50 Eur nuostolius dėl prastovų. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-04-26 iki 2019-01-10 atlikta eilė nurodytų vilkiko remonto darbų, iš viso servise vilkikas buvo remontuojamas 10 dienų, todėl nuostoliai dėl prastovų sudaro 1 852,50 Eur. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2019-03-07 Buhalterinę pažymą,2019-03-07 pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 01/D, 2019-02-14 mokėjimo nurodymą Tirolia Spedition Geselschaft m.b.H. 22 225 Eur. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės nuostoliai dėl prastovų nurodyti, apskaičiuojant grynąjį pelną per komandiruotą laikotarpį nuo 209-01-11 iki 2019-03-57 (56 dienos), skaičiuojant vienos dienos uždirbamą pelną pagal formulę: iš 22 653 Eur pajamų atėmus patiriamas 8 933,78 Eur sąnaudas, atėmus patiriamas 2 773,07 Eur darbo užmokesčio sąnaudas, atėmus 20,83 Eur darbdavio mokesčius, dalinant iš 56 kalendorinių dienų, gaunant 195 Eur per dieną, kurią padauginus iš vilkiko servise remontuotinų 9,5 dienų skaičiaus, gaunama 1 852,50 Eur patirtų nuostolių dėl prastovų, kai vilkikas nedirbo pagal paskirtį, suma (22 653 Eur – 8 933,78 Eur – 2 773,07 Eur – 20,83 Eur /56 k.d.=195*9.5 d.=1 852.50 Eur).
25. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. paliudijo, kad Buhalterinėje pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2019-01-11 iki 2019-03-07 už kurį paskaičiuoti nuostoliai pasirinktas pagal vilkiko komandiruočių ataskaitas, kuomet vilkikas dirbo pilnu pajėgumu, ir buhalterinėje pažymoje nurodytas grynasis pelnas yra atskaičius mokesčius. Taip pat liudytoja paaiškino, kad nuostolių laikotarpiu vilkiko darbas dėl gedimų buvo neefektyvus, vilkikas nedirbo pilnu pajėgumu, o Buhalterinėje pažymoje neuždirbtas pelnas paskaičiuotas prieš buhalterinę pažymą dirbtu laikotarpiu. Liudytoja taip pat nurodė, kad šią apskaičiavimo metodiką pasirinko todėl, kad tokią pačią taiko draudimo bendrovės kompensuodamos įmonei neuždirbtą pelną. Liudytojos teigimu, ieškovė nemoka pelno mokesčio, todėl uždirbtas pelnas prieš apmokestinimą ir po apmokestinimo nesiskiria, o kelių mokesčiai užsienio šalyse apskaičiuojami remiantis transporto priemonėse sumontuotais kelių mokesčių aparatais, kurie yra susiejami su kuro tiekėjo kortelėmis. Liudytojos parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent Buhalterinėje pažymoje nurodytiems nuostoliams pagrįsti ir liudytojos parodymams patvirtinti ieškovė į bylą taip pat pateikė ieškovės direktoriaus įsakymą dėl vairuotojo komandiruotės, kurioje nurodytus perduotos kuro kortelės, Kelių mokesčio sąskaitų priedus prie Buhalterinės pažymos, pagal komandiruotės ataskaitą K-19-13 nuo 2019-01-11 iki 2019-03-07 vilkikas (duomenys neskelbtini) Taigi ieškovė reikalaudama nuostolių atlyginimo vadovaujasi kartu su ieškiniu pateikta Buhalterine pažyma, kurios duomenis tikslina aptarti įrodymai (pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, ieškovės direktoriaus įsakymas dėl vairuotojo komandiruotės, Kelių mokesčio sąskaitos, liudytojos paaiškinimai). Tuo tarpu atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytą nuostolių dydį, kvestionuoja negautų pajamų (grynojo pelno) apskaičiavimo būdą, tačiau iš ieškovės Buhalterinės pažymos ir ją grindžiančių ir detalizuojančių papildomų įrodymų matyti, kad ieškovės paskaičiavimas atitinka kasacinio teismo praktiką, nurodančią, kad tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Ieškovė nurodė, kad pelno mokesčio ji nemoka, nes dalyvauja projekte, tokiais ieškovės atstovo argumentais teismas neturi pagrindo abejoti. Nors liudytoja yra ieškovės įmonės vyriausioji buhalterė, tačiau nereiškia, jog jos duoti parodymai yra neteisingi ir, teismas laiko, jog jų atmesti nėra pagrindo, liudytoja įspėta apie neteisingų parodymų davimo pasekmes.
26. Taigi teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas tiksliausiai atspindi atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmės, teismas juo neturi pagrindo abejoti, laiko, jog nuostolių dydis yra protingas, paremtas byloje pateiktas įrodymais, paremta kasacinio teismo praktika. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir tokio pasirinkto apskaičiavimo būdo prieštaravimo finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Atsakovė niekaip nepagrindė, jog toks paskaičiavimo metodas yra neteisingas ar ydingas, ar nurodytų užsienyje taikytinių kelių mokesčių dydis apskaičiuotas neteisingai, įrodymų, patvirtinančių Buhalterinėje pažymoje pateiktų duomenų neteisingumą, nepateikė, pasiūlymo kaip tokiu atveju apskaičiuojami nuostoliai galėtų būti skaičiuojami, neteikė.
27. Atsižvegiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 852,50 Eur dydžio nuostolius dėl prastovų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinu.
28. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės dėl vėlavimo pristatyti krovinį gautas tris baudas, iš viso 500 Eur. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė tris Tirolia spedition Ges.m.b.H. elektroninius laiškus ieškovei, kuriuose nurodoma, kad dėl vilkiko remonto 150 Eur yra papildomos išlaidos už sunkvežimio pakeitimą, 200 Eur papildomos išlaidos dėl dvi dienas vėluojančio iškrovimo, 150 Eur papildomų išlaidų dėl atšaukto krovinio, taip patpateiktas ir 2019-02-12 elektroninis laiškas dėl ieškovės nurodytų sumų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad šių sumų mokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad pateiktų elektroninių laiškų pagrindu nurodytos baudų sumos buvo nurašytos į įmonės patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė pateiktas pretenzijas tenkino apmokėdama 500 Eur (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog pati ieškovė šios aplinkybės ir neginčija (CPK 12 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dalyje iš atsakovės priteisti 500 Eur laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinu.
29. Ieškovė taip pat prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro vilkiko remonto metu vairuotojo viešbučio 84 Eur išlaidos. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė 2019-01-09 ir 2019-01-07 viešbučio sąskaitas, su jose nurodytotais mokėjimo patvirtinimais 84 Eur sumai. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų sumų pagrįstumu ir laiko reikalavimą priteisti ir 84 Eur nuostolius pagrįstu ir tenkintinu.
30. Atsakovės argumentai dėl to, kad šalys susitarė dėl ribotos sutartinės atsakomybės, taip pat gamintojo pritaikytos geros valios sprendimo kompensuoti 1059 Eur atmestini kaip nepagrįsti. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su garantinio dokumento taikymu, nekyla ginčas dėl tinkamai įvykdytų garantinių sąlygų, o vertinama atsakovės (ne)tinkamas pareigos perduoti kokybišką daiktą vykdymu, ieškovės galimybės daiktą (vilkiką) naudoti pagal paskirtį ir gauti pajamas bei dėl atsakovės kaip pardavėjos netinkamai įvykdytos pareigos vykdymo kilusių nuostolių atlyginimo, padarius išvadą, jog atsakovė šią pareigą pažeidė.
31. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 alimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
32. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji patyrė 573 Eur bylinėjimosi išlaidų: 73 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur už teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 79,48 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 455,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (573 Eur x 79,48 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
34. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 14,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies
Priteisti ieškovei UAB „Gerada“, j. a. k. 300647492, iš atsakovės UAB „Centrako“, j.a.k. 134638797, 1 936,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 50 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1936,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-08-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,42 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Centrako“, j.a.k. 134638797, į valstybės biudžetą 14,15 Eur (keturiolika eurų ir 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė