Administracinio nusižengimo byla

Nr. A17.-1234-780/2018

Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00124-2018-4

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4;

1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 18.13; 21.9.9; 21.9.10

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

sekretoriaujant S. S.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimu­sio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), admi­nis­t­racinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. N. 2018 m. lapkričio 24 d. 21 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,28 promilių girtumas), iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu 112 melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, atvykusiems pareigūnams sakė, jog juos kvietė dėl to, kad jam atvežtų du vaikus.

Į teismo posėdį neatvyko nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdį R. N. pranešta asmeniškai, o institucija, surašiusi protokolą, pati nustatė posėdžio datą, todėl ją žino (b. l. 5), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 straipsnio 1 dalis) rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis).

Surašius protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, nurodė, kad kvietė policiją, nors joks pavojus jam negrėsė (b. l. 5).

Be paties R. N. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administra­cinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir jo prisipažinimas (b. l. 5–6); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl melagingo policijos iškvietimo, kuriame nurodyta, kad pagal 2018 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. 32 min. gautą iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitikęs pranešėjas R. N. nurodė, kad policiją kvietė dėl to, kad reikia surasti du vaikus, kurių vardų ir pavardžių nenurodė, sakė, kad joks realus pavojus negrėsė, jam nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (b. l. 7); policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kuriame užfik­suotas protokole nurodytas R. N. telefono skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad reikalinga policijos pagalba (b. l. 9–10).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. N. policijos pareigūnus iškvietė žinodamas, kad pagalba nereikalinga, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nusižengimą padarė, esant nustatytam 30 procentų darbingumo lygiui (b. l. 15) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas po ankstesnės nuobaudos paskyrimo už tokį pat nusižengimą (b. l. 24–37) (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Byloje esančiame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-238/2018 nurodyta, kad R. N. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau jis savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali (b. l. 13–18), todėl atsižvelgiant į tokią eksperti­zės akto išvadą nėra pagrindo pripažinti R. N. nepakaltinamu ir jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto admi­nistracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinan­čias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numa­tyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar adminis­t­ra­cinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustato­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekia­mus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingu­mas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuta­rimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administ­racinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažei­dimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidi­mo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017; 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-511/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo bylo­je Nr. 2AT-51-489/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. N. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 493 straipsnio 2 dalies sank­cijoje numatyta minimali bauda, nes R. N. įgimta silpnaprotystė neleidžia jam pilnai suvokti nuobaudos paskirties, todėl matyti, kad baudos dydis neturi įtakos jo elgesiui koreguoti. Iš jo anksčiau padarytų nusižengimų ir jam paskirtų nuobaudų matyti, kad jis nuolat daro analogiškus nusižengimus, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio baudos jam už tai yra skiriamos (b. l. 24-37). Tai reiškia, kad baudos dydis neturi lemiamos įtakos siekiant paveikti R. N., todėl atsi­žvelgiant į tai, kad yra viena dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nors yra atsakomybę sunki­nanti aplinkybė, teismas pripažįsta, kad bausmės dydžiui labiausiai yra reikšmingos aplinky­bės, apibūdinančios jo turtinę padėtį (nedirba, iš dalies darbingas (darbingumo lygis 30 procentų), gauna tik socialinio draudimo išmokas, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 333,82 Eur) ir pats nubau­dimo faktas, o ne baudos dydis. Sunkių pasekmių jo padarytas nusižengimas nesukėlė, o anks­čiau skirtų didelių baudų jis nesuvokia kaip atgrasymo nuo analogiškų nusižengimų priemonės, todėl net ir minimalios 200 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgus į jo asmenybę ir turimą psichikos sutrikimą, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam nusižengimui ir neatitiktų teisingu­mo principo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 50 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju bus pakan­kama nuobauda, o tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. N. nuolat kviečia policijos pareigūnus, tik norėdamas su jais pasikalbėti, pabendrauti, kad nuvežtų jį į miestą apsipirkti ir pan. (b. l. 14, 24–37). Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. fiksuoti devyni tokie pareigūnų kvietimai, R. N. yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, todėl jam galimai reikalingos socialinės paslaugos – paslau­gos, kuriomis yra suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių proble­mų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apie R. N. praneština Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 5TS-1350 Dėl Lazdijų rajono savivaldybės socialinių paslaugų 2018 metų plano patvirtinimo 4.2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.

I. L. rajono savivaldybės administraciją, kad R. N. galimai reikalingos socialinės paslaugos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių ban­kas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18094771948). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straips­nio 1, 2 dalys).

Teisėjas                                                                                             Ramūnas Šarka