Civilinė byla Nr. e2A-573-302/2021

                                                                                  Teismo proceso Nr. 2-55-3-00393-2020-4

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams M. M. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Nalesta“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gilojos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. M. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Nalesta“ prašydama:

1.1.                      pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo;

1.2.                      pripažinus 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: atsakovo M. M. naudai iš atsakovės UAB „Nalesta“ priteisti 48 638,45 Eur, įpareigojant atsakovą M. M. grąžinti atsakovei UAB „Nalesta“ 14 000 Eur;

1.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 7 d. sužinojo apie atsakovo M. M. ir UAB „Nalesta“ sudarytą Sutartį, pagal kurią ieškovės skolininkas atsakovas M. M. perleido turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką M. B. atsakovei UAB „Nalesta“ už 14 000 Eur sumą. Ši Sutartis pažeidžia ieškovės kaip atsakovo M. M. kreditorės interesus.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu  ir Lietuvos apeliacinio teismo     2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi  ieškovei iš atsakovo M. M. yra priteista skola, kuri iki šios dienos ieškovei nėra grąžinta. Skolos išieškojimas yra pateiktas vykdyti antstoliui I. G. ir ieškinio pateikimo metu neišieškotas atsakovo skolos likutis yra 48 638,45 Eur.

4.       Actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlyga yra išpildyta, t. y. ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią 48 638,45 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą M. M. (skolininką), pagal  2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis) ir 2008 m. lapkričio 4 d. susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo (toliau – 2008 m. lapkričio 4 d. susitarimas).

5.       Atsakovas M. M. neprivalėjo sudaryti 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi, sudarius ginčo sutartį, iš esmės sumažėjo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, vertė. Atsakovas (skolininkas) M. M. turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę perleido tik už 14 000 Eur sumą, kai, tuo tarpu, jokio kito turto ir/ar piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su ieškove, atsakovas neturi. Atsakovui M. M. atsisakius vienintelių galimų gauti pajamų / reikalavimo teisės atsakovo kreditoriai, tarp jų ir ieškovė, neteko galimybės patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš atsakovo (skolininko) turto. Dėl to sudarius Sutartį, atsakovo (skolininko) finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove akivaizdžiai sumažėjo.

6.       Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas (skolininkas) turėtų Sutarties pagrindu gautus pinigus ar būtų juos panaudojęs atsiskaitymui su kreditoriais. Iš esmės vienintelio vertingo atsakovo turto perleidimas, neišsaugant pagal Sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su kreditoriais, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko.

7.       Pritaikius prašomą restituciją, šalys grąžinamos į status quo (pradinę padėtį), todėl atsakovas M. M. įpareigotinas grąžinti atsakovei UAB ,,Nalesta“ pagal Sutartį iš atsakovo gautus 14 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Gilojos statyba“ ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo, taikė restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: priteisė iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. atsakovei UAB ,,Nalesta“ priteisė 8 425,75 Eur, taip pat priteisė ieškovei UAB ,,Gilojos statyba“ iš atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“ lygiomis dalimis 2 105,40 Eur atstovavimo išlaidų, valstybei iš atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“ priteisė lygiomis dalimis 955 Eur žyminio mokesčio.

9.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį actio Pauliana pagrindu, prašydama teismo pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo perleidimo.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką M. M., nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo M. M. yra priteista skola, kuri iki šios dienos ieškovei nėra grąžinta.

11.       Ieškovės (kreditorės) teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad sudarius Sutartį, iš esmės sumažėjo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, vertė, t. y. atsakovas M. M. (skolininkas) turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę perleido už 14 000 Eur sumą, kai, tuo tarpu, jokio kito turto ir/ar piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su ieškove, atsakovas neturi.

12.       Antstolio I. G. 2020 m. kovo 9 d. pažyma apie vykdymo eigą patvirtina, kad  skolininko areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra, kaip ir turto, į kurį realiai galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Turto arešto aktų registras patvirtina, kad atsakovas M. M. turi ir kitų kreditorių, kurių naudai yra vykdomi išieškojimai.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas M. M. nekilnojamojo turto neturi, areštuotos transporto priemonės, kurios, jo teigimu, nėra likvidžios, į tai, kad iš darbo užmokesčio per 2019 metus bendrai išieškota 67,14 Eur suma, darė išvadą, jog atsakovas M. M. eliminavo galimybę gauti pajamas pagal turėtą reikalavimo teisę 80 816,34 Eur dydžio sumai, todėl sudarius Sutartį, atsakovo M. M. finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove iš esmės sumažėjo.

14.       Atsakovas M. M. neprivalėjo sudaryti Sutarties su UAB ,,Nalesta“ ir tokiu būdu atsisakyti tolimesnio išieškojimo pagal 2010 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

15.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad Sutartis neatitinka protingo asmens, veikiančio savo bei savo kreditorių interesais, elgesio standarto, nes atsakovai sudarė atlygintinę Sutartį, kuria įgyjamą reikalavimo teisę įkainojo 14 000 Eur suma, kai reikalavimo sumos dydis siekia 80 816,34 Eur. Be to, atsakovas M. M. nepateikė duomenų kaip konkrečiai panaudojo Sutarties pagrindu gautus pinigus. Dėl to nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad iš esmės vienintelio vertingo atsakovui priklausančio turto perleidimas ir gautų pinigų nepanaudojant atsiskaitymui su kreditoriais, jų neišsaugojimas, nulėmė kreditorių, tame tarpe, ir ieškovės, galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad Sutarties sudarymas ir piniginių lėšų panaudojimas ne atsiskaitymui su kreditoriais, pažeidė ieškovės teises, ir tokiu būdu nurodytų atsakovo veiksmų visuma suponuoja išvadą, jog atsakovui nebuvo kilusi reali būtinybė sudaryti Sutartį, nes nėra nustatyta reali Sutarties ekonominė nauda tiek pačiam atsakovui, tiek ir jo kreditoriams. Atsakovas M. M. neprivalėjo sudaryti Sutarties.

17.       Atsakovas M. M. žinojo apie tai, kad Sutartis pažeidžia tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių interesus, nes pretenziją dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutarties bei 2008 m. lapkričio 4 d. susitarimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo tinkamo vykdymo (skolos sumokėjimo) buvo pareikšta dar 2010 m., t. y. teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1881-275/2017 atsakovo turtui (52 131,60 Eur) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pagal Sutartį atsakovui netekus turimos reikalavimo teisės į 80 816,34 Eur sumą ir gavus tik 14 000 Eur ekvivalentą grynais pinigais, M. M. nesąžiningumas yra preziumuojamas. 

18.       Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės UAB ,,Nalesta“ nesąžiningumas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus, nes M. M. yra UAB ,,Nalesta“ vadovas, kuris bendrovės vardu pasirašė  Sutartį. Dėl to nekilo abejonių, kad bendrovės atstovas nežinojo ar negalėjo žinoti apie ginčo sandoriu sukeliamas neigiamas pasekmes kreditoriams.

19.       Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo                 2019 m. lapkričio 7 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti nėra suėjęs.

20.       Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad Sutartimi buvo pažeisti ieškovės, kaip atsakovo M. M. kreditorės, interesai, ir esant nustatytoms visoms actio Pauliana sąlygoms, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo perleidimo tenkinamas visiškai.

21.       Pagal 2020 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ginčo reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Miranda LT“. Patenkinus ieškinį atsakovės UAB ,,Nalesta“ atžvilgiu restitucijos natūra taikyti nėra galimybės. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas vietoje restitucijos taikymo natūra spręsti klausimą dėl reikalavimo teisės priteisimo iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. piniginiu ekvivalentu.

22.       Teismas, nesant byloje duomenų, kad atsakovo skolininkas M. B. Sutarties sudarymo metu buvo grąžinęs atsakovui nors dalį įsiskolinimo pagal Sutarties 1 punktą, taip pat nesant duomenų, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą sudaro mažiau nei 48 638,45 Eur, sprendė, kad iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. priteistina ginčijama reikalavimo teisės dalis, t. y. 48 638,45 Eur. Pritaikius restituciją, šalys grąžintos į pradinę padėtį ir atsakovas M. M. įpareigotas grąžinti UAB ,,Nalesta“ pagal Sutartį iš atsakovės gautą proporcingai sumokėtą atlyginimo dalį 8 425,75 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Apeliaciniame skunde atsakovas M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priimti į bylą naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

23.1.                      Teismas nepagrįstai pritaikė restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais, kadangi pagal šį reikalavimą nuo 2014 m. iki bylos išnagrinėjimo dienos iš skolininko M. B. skola nebuvo išieškota. Skola negalės būti išieškota taip pat ir ateityje, kadangi skolininkas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, visas skolininko turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas 39 vykdomosiose bylose, o bendra, be ginčijamo sandorio metu perleisto reikalavimo, skolos suma yra apie 2 327 000 Eur. Skolininkas 2020 m. rugsėjo pabaigoje taip pat pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 2 daliai, draudžiančiai taikyti tokią restituciją, jei dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

23.2.                      Teismas nepagrįstai taikė restituciją priteisiant ekvivalentą pinigais, nes UAB „Miranda LT“, kuriai atsakovė UAB „Nalesta“ 2020 m. sausio 9 d. reikalavimo teisę perleido anksčiau pagal Sutartį iš atsakovo M. M. įgytą reikalavimą į skolininką M. B., 2020 m. gruodžio 14 d. susitarimu grąžino reikalavimo teisę UAB „Nalesta“, nes paaiškėjo objektyvios aplinkybės dėl negalimumo išieškoti skolos iš M. B.. Taip pat UAB „Nalesta“ 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimu grąžino reikalavimą atsakovui M. M.. Dėl to UAB „Nalesta“, susigrąžinus reikalavimo teisę iš UAB „Miranda LT“, o vėliau M. M. susigrąžinus ginčijamą reikalavimą iš UAB „Nalesta“, šioje byloje neliko pagrindo taikyti restituciją, taip pat neliko ginčo dalyko – ginčijamos sutarties metu perleistas reikalavimas vėl yra pas ieškovės skolininką M. M., iš kurio ieškovė gali vykdyti išieškojimą savo kreditoriniams interesams patenkinti. Palikus galioti teismo sprendimą, būtų sudaryta galimybė vykdyti dvigubą išieškojimą pagal tą patį sandorį. Dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.

23.3.                      Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą M. M. nesąžiningu, nes sprendime nurodytos aplinkybės neatitiko faktinių aplinkybių, o teismo išvados paremtos nepagrįstais ieškovės teiginiais.

24.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gilojos statyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

24.1.                      Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, t. y. pagrįstai nustatė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų egzistavimą ir pagrįstai pritaikė restituciją, jos taikymą natūra pakeisdamas į piniginio ekvivalento grąžinimą, o piniginio ekvivalento dydį, byloje nesant duomenų apie kitokią dalies reikalavimo teisės vertę, visiškai pagrįstai įvertino pagal jo nominalią vertę.

24.2.                      Į bylą nėra pateikta duomenų, kad Sutarties sudarymo metu skolininkui M. B. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla arba kad jis būtų kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, arba kad antstolis būtų grąžinęs išieškotojui (atsakovui M. M.) vykdomąjį dokumentą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kai skolininkas neturi jokio turto) ar kitokiu pagrindu, ir duomenų objektyviai pagrindžiančių galimą skolininko nemokumą. Pats savaime ilgai trunkantis išieškojimo procesas dar neįrodo, kad skolininkas yra nemokus, be to, skolos grąžinimas neturi „galiojimo termino“, kuriam suėjus prievolė grąžinti skolą išnyktų, sumažėtų ir pan., todėl tiksliai nustatyti (apskaičiuoti) skolos susigrąžinimo perspektyvas ateityje, bei teigti, kaip nurodo atsakovas M. M., kad skola iš skolininko niekada nebus susigrąžinta, nėra jokio pagrindo.

24.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Nalesta“ yra nesąžininga, kadangi abu atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys, t. y. atsakovas M. M. yra atsakovės UAB „Nalesta“ vadovas, atitinkamai atsakovė UAB „Nalesta“ negalėjo nežinoti, kad Sutartis pažeidžia atsakovo M. M. kreditorių teises. 

24.4.                      Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ginčo reikalavimo teisės sugrąžinimas atsakovui M. M. išsprendžia šioje byloje kilusį ginčą, prašo įvertinti tą aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimų sudarymo metu grąžinto turto vertė yra galimai sumažėjusi – pati reikalavimo teisės dalis verta mažiausiai 8 425,75 Eur, kadangi tokia jos vertė buvo nustatyta atsakovų pasirašytoje ginčo Sutartyje ((48 638,45 × 14 000)/80 816,34), o atsižvelgiant į tai, kad esant nustatytam atsakovų nesąžiningumui, turi būti grąžinama didžiausia to turto vertė, likusią grąžintino turto (dalies reikalavimo teisės) vertę, t. y. 40 212,70 Eur (48 638,45 – 8 425,75), kompensuoti pinigais ir priteisti atsakovui M. M. iš atsakovės UAB „Nalesta“.

24.5.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas M. M. nepagrindė piniginių lėšų, gautų pagal Sutartį, panaudojimo, atsakovas M. M. tik deklaratyviai nurodė turintis prievolę mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat galintis naudotis lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau nepateikė objektyvių bei šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

24.6.                      Atsakovai tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus apie faktinį ieškovės ieškinio patenkinimą t. y. 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimus, kurių pagrindu atsakovui M. M. buvo grąžinta ginčo reikalavimo teisė. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą nutraukti, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų, kadangi ieškovės išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės.

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 25 d. gautas atsakovo M. M. prašymas priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, taip pat prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

27.       Atsakovas kartu su skundu pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimų kopijas.

28.       2021 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo prašymas priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties kopiją, antstolio I. G. 2021 m. sausio 28 d. lydraščio kopiją ir 2021 m. sausio 28 d. turto arešto akto Nr. S-21-8-3864 kopiją.

29.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

30.       Įvertinusi tai, kad teismo procesiniai sprendimai yra skelbiami viešai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2482-933/2021 kopijas atsisakoma priimti į bylą.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikiamais naujais rašytiniais įrodymais siekia paneigti ieškovės argumentus ir į tai, jog nauji rašytiniai įrodymai yra pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir šalims yra žinomi, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo teikiami nauji rašytiniai įrodymai (2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimų kopijos bei antstolio I. G. 2021 m. sausio 28 d. lydraščio ir 2021 m. sausio 28 d. turto arešto akto Nr. S-21-8-3864 kopijos) priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

32.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai M. M. ir UAB „Nalesta“ 2019 m. sausio 7 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovės skolininkas atsakovas M. M. perleido turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką M. B. atsakovei UAB „Nalesta“ už 14 000 Eur sumą.

33.       Ieškovė pareiškė ieškinį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, prašydama teismo pripažinti negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo perleidimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo, taikė restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: priteisė iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. atsakovei UAB ,,Nalesta“ priteisė 8 425,75 Eur.

34.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas ginčija tik sprendimo išvadas dėl restitucijos taikymo ir dėl atsakovo nesąžiningumo.

Dėl grąžintino turto dalies piniginio ekvivalento apskaičiavimo

35.       Nagrinėjamu atveju atsakovas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė restituciją priteisdamas ekvivalentą pinigais. Atsakovo teigimu, UAB „Miranda LT“, kuriai atsakovė UAB „Nalesta“ pagal 2020 m. sausio 9 d. pagal Sutartį iš atsakovo M. M. įgytą reikalavimą į skolininką M. B., 2020 m. gruodžio 14 d. susitarimu grąžino reikalavimo teisę UAB „Nalesta“, nes paaiškėjo objektyvios aplinkybės dėl negalimumo išieškoti skolą iš M. B.. Taip pat UAB „Nalesta“ 2020 m. gruodžio 16 d. susitarimu grąžino reikalavimą atsakovui M. M.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus dėl nepagrįsto restitucijos taikymo, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais, kaip nepagrįstus dėl toliau nurodomų priežasčių.

36.       Teismas, pripažinęs Sutarties dalį dėl 48 638,45 Eur dydžio reikalavimo teisės perleidimo negaliojančia, bei nustatęs, kad ginčo reikalavimo teisė nebepriklauso atsakovei UAB „Nalesta“, nes yra perleista UAB „Miranda LT“, pakeitė restitucijos būdą, iš atsakovės UAB „Nalesta“ atsakovui M. M. priteisė perleistos reikalavimo teisės dalies ekvivalentą pinigais, šį piniginį ekvivalentą apskaičiuodamas pagal dalies reikalavimo teisių vertę (t.y. 48 638,45 Eur).

37.       CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos taikymo būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. CK 6.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia.

38.       Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą dėl restitucijos taikymo bei būdo parinkimo, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju piniginio ekvivalento dydis turi būti nustatomas pagal ginčo reikalavimo teisės vertę, buvusią jos perleidimo metu (2019 m. sausio 7 d.).

39.       Nors atsakovas skunde nurodo aplinkybes apie skolininko M. B. sunkią finansinę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų, kad Sutarties sudarymo metu skolininkui M. B. būtų buvusi iškelta fizinio asmens bankroto byla, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo arba kad antstolis būtų grąžinęs išieškotojui (atsakovui M. M.) vykdomąjį dokumentą dėl negalėjimo išieškoti skolą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bankroto byla atsakovo skolininkui buvo iškelta tik po daugiau nei dviejų metų, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė M. B. bankroto bylą, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2021 m. birželio 3 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Be to, vien tai, kad skolininkas šiuo metu yra nemokus ir negali grąžinti skolos, nėra pagrindas išvadai, jog skola negalės būti išieškota ateityje.

40.       Kaip minėta, pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

41.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės UAB ,,Nalesta“ nesąžiningumą. M. M., UAB ,,Nalesta“ vadovas, bendrovės vardu pasirašė Sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bendrovės vadovas nežinojo ar negalėjo žinoti apie sandoriu sukeliamas neigiamas pasekmes M. M. kreditoriams. Atsakovas, būdamas skolingas ieškovei, perleido savo turimą turtą atsakovei UAB ,,Nalesta“, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad M. M. nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu atsakovas šios prezumpcijos nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepaneigė.

42.       Įvertinusi atsakovės UAB ,,Nalesta“ nesąžiningumo faktą, ir atsižvelgdama į tai, kad reikalavimo teisės vertė restitucijos taikymo metu yra pakitusi dėl skolininko inicijuoto asmeninio bankroto, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai piniginį ekvivalentą nustatė pagal didžiausią turto vertę, t. y. buvusią jo perleidimo (gavimo) metu (2019 m. sausio 7 d.).

43.       Taip pat pažymėtina, kad  vien tai, jog po ginčijamo sprendimo priėmimo, 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti susitarimai ir UAB „Nalesta“ susigrąžino reikalavimo teisę iš UAB „Miranda LT“, o M. M. susigrąžino ginčijamą reikalavimą iš UAB „Nalesta“, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai taikė restituciją priteisiant ekvivalentą pinigais. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo realus pagrindas taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. ekvivalentą pinigais, kadangi, kaip teisingai nurodė teismas, pagal 2020 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ginčo reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Miranda LT“, todėl patenkinus ieškinį atsakovės UAB ,,Nalesta“ atžvilgiu restitucijos natūra taikyti nebuvo galimybės.

44.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nesant byloje duomenų, jog atsakovo skolininkas M. B. Sutarties sudarymo metu buvo grąžinęs atsakovui nors dalį įsiskolinimo pagal Sutarties 1 punktą, taip pat nesant duomenų, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą sudaro mažiau nei 48 638,45 Eur, pagrįstai iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovui M. M. priteisė ginčijamą reikalavimo teisės dalį, t. y. 48 638,45 Eur ir, pritaikęs restituciją, pagrįstai šalis grąžino į pradinę padėtį.

Dėl atsakovo M. M. nesąžiningumo

45.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovą M. M. nesąžiningu.

46.       Atsakovai sudarė atlygintinę Sutartį, kuria įgyjamą reikalavimo teisę įkainojo 14 000 Eur suma, kai reikalavimo sumos dydis siekia 80 816,34 Eur. Dėl to laikytinos pagrįstomis teismo išvados, kad šiuo atveju Sutartis neatitinka protingo asmens, veikiančio savo bei savo kreditorių interesais, elgesio standarto. Be to, atsakovas M. M. taip pat nepagrindė piniginių lėšų, gautų pagal Sutartį, panaudojimo, nepateikė duomenų kaip konkrečiai panaudojo Sutarties pagrindu gautus pinigus. Taigi, iš esmės vienintelio vertingo atsakovui priklausančio turto perleidimas ir gautų pinigų nepanaudojant atsiskaitymui su kreditoriais, jų neišsaugojimas, nulėmė kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko.

47.       Kaip minėta, atsakovas M. M., UAB ,,Nalesta“ vadovas, bendrovės vardu, pasirašydamas Sutartį bei atsisakydamas turimos reikalavimo teisės į 80 816,34 Eur sumą ir gaudamas tik 14 000 Eur ekvivalentą grynais pinigais, žinojo ir negalėjo nežinoti apie Sutartimi sukeliamas neigiamas pasekmes kreditoriams.

48.       Įvertinusi pirmiau nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo M. M. nesąžiningumą.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

49.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

52.       Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovui M. M. bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

53.       Ieškovė UAB „Gilojos statyba“ prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitas už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą, sąskaitos išrašą. Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, jos priteisiamos ieškovei iš atsakovo M. M..

54.       Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovui M. M. buvo atidėtas 955 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėtas žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilojos statyba“ (juridinio asmens kodas 301606623) iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 955 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.