Baudžiamoji byla Nr. 1-716-791/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22504-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 2.12.1.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 1 d.
Alytus
Alytaus
apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01–1–22504–19 medžiagą, kurioje E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, 2015 m. birželio 8 d. nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu;
2) 2015 m. liepos 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus su 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) 2017 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;
4) 2019 m. birželio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
E. Č. 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia pastūmė šeimos narį – motiną A. Č., dėl to ji krisdama į lovos kampą susižalojo kairę koją. Tokiu būdu smurtaudamas E. Č. dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje, kairiajame kelyje nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. Č..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, E. Č. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. jis grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), ir reikalavo motinos, kad ji jam duotų valgyti ir rūkyti. Ji nedavė, todėl supykęs motiną pastūmė ir nuėjo miegoti. Motina nukrito, po to atsikėlė ir išėjo iš namų. Dėl to ką padarė motinai, labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Taip pasielgė būdamas neblaivus (b. l. 53–54, 57–58).
Be paties kaltinamojo E. Č. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, A. Č. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.00 val. į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus E. Č., kuris garsiai šaukdamas reikalavo duoti jam valgyti. Jai atsakius jog namuose yra tik makaronų, pastarasis jos atžvilgiu ėmė vartoti necenzūrinius žodžius. Sūnus eidamas pro šalį ją pastūmė ir ji neišlaikiusi pusiausviros trenkėsi į lovos kampą ir susimušė kairę koją, dėl to pajuto fizinį skausmą. Po įvykio ji nuėjo pas kaimynus, kurie iškvietė socialinę darbuotoją ir seniūnę. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 26–28).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, R. B. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. ji buvo namuose, kai apie 14.00 val. pas ją atėjo A. Č., kurią pagal sutartį ji globoja, suteikia visas reikiamas buities paslaugas. A. Č. yra įrašyta į psichiatrinę įskaitą, jai reikalinga pagalba. A. Č. skundėsi, jog ji labai bijo neblaivaus sūnaus E. Č., socialinei darbuotojai ir seniūnei rodė savo kairę koją. Ką jos kalbėjo negirdėjo, nes dirbo savo darbą. Kuomet E. Č. būna neblaivus, kartais prašo pas motiną, kad duotų pavalgyti, rūkyti, bet motina pati dažnai būna alkana. A. Č. kartais pasakoja, jog E. Č. trenkė jai, o po kurio laiko keičia savo poziciją ir sako, jog nieko nebuvo, ji gina savo vaikus. Mano, kad E. Č. kartais smurtauja prieš savo motiną A. Č., bet ji pati to nematė (b. l.42–43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, A. Č. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d., apie pietus, jis dirbo pas žmogų, kapojo jam malkas, tuo momentu pas jį atėjo motina A. Č., kuri verkė ir skundėsi, kad jo brolis E. Č. iš jos reikalauja valgyti ir cigarečių. Jis dirbo, todėl mamai pasakė, kad eitų pas socialinę darbuotoją R. B.. Vėliau iš R. B. sužinojo, kad ji su seniūne iškvietė policiją, kadangi E. Č. prieš motiną smurtavo. Jis nematė ką mamai padarė E. Č., kai jis būna neblaivus priekabiauja prie motinos ir tarp jų įvyksta konfliktas, yra matęs kaip E. Č. smurtauja prieš motiną, ją muša. Ne kartą yra apgynęs motiną nuo E. Č.. Mano, jog E. Č. galėjo neblaivus iš piktumo pastumti motiną A. Č. ir ji galėjo susižaloti (b. l. 45–46).
Iš 2019 m. gegužės 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės A. A. tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes namuose neblaivus sūnus sumušė A. Č.. Atvykus į įvykio vietą pasitiko seniūnė I. K., kuri paaiškino, jog 2019 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val. A. Č. sumušė sūnus E. Č.. Bendraujant su A. Č. ji parodė, kad jai skauda kairę koją, kaip ją sumušė nenurodė. Ji jautėsi prastai, todėl buvo iškviesti medikai. E. Č. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (b. l. 1).
Iš 2019 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 10–17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 491/2019 (06) matyti, jog A. Č. nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio sąnaryje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnaryje, kurie galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 38).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Č. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną A. Č., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tuo padarydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. Č., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. Č. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 72–77).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis E. Č. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą E. Č. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. Č. teistas, paskutinis jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b. l. 63–75), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 76–84). Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90–91). Nagrinėjamu atveju E. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. Č. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus visiškai įgyvendinta E. Č. paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, nes ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 93–100).
Kadangi kaltinamojo E. Č. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 90 parų arešto bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Č. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. Č. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Vilma Dapkevičienė