Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1228-460-2012].docx
Bylos nr.: 2S-1228-460/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:



Pranešėja Aušra Maškevičienė              Civilinė byla Nr. 2S-1228-460/2012

Teisėjas Vaclovas Paulikas                Proceso Nr. 2-06-3-04619-2012-6

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S) 103.4; 106.8.8.; 122.4

 

                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2012 m. birželio 7 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Ž. B. dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4.771,07 litų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pasirašė ir pateikė teismui viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė P. M..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį ir grąžino dokumentus juos pateikusiam asmeniui. Nurodė, jog juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Pažymėjo, kad nors teismui buvo pateikta pavedimo sutartis, suteikianti teisę ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybę atstovauti VšĮ „Klaipėdos butai“, tačiau vadovavosi CPK 55 straipsnio nuostatomis ir ieškovės atstovavimą laikė netinkamu.

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog VšĮ „Klaipėdos butai“ direktorė P. M. turi visas teises CPK 55 straipsnio pagrindu pasirašyti ir pateikti teismui ieškinį dėl skolos priteisimo Klaipėdos miesto savivaldybės vardu.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos (CPK 111 straipsnis, CPK 114 straipsnis, CPK 135 straipsnis).

Teismas primena, jog CPK 111 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. CPK 115 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taigi pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė P. M. neatitinka atstovavimo instituto reikalavimų, privalėjo pirma taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne taikyti ieškinio atsisakymo institutą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis. Be to, kaip teigia apeliantė ir matyti iš ieškinyje nurodytų priedų, viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė buvo pateikusi įgaliojimą pagal pavedimo sutartį. Pabrėžtina, kad pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog buvo pateikta pavedimo sutartis, suteikianti teisę ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei atstovauti viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“.

Pabrėžtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas vadovavosi CPK 56 straipsnio nuostatomis, bei akcentavo, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Teismas mano, kad šiuo atveju minėtos nuostatos netaikytinos. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 56 straipsnis įvardija asmenis, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą. Pažymėtina, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad asociacijų arba viešųjų juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus; šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės atstovavimas teismuose dėl skolų priteisimo už socialinio būsto nuomą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad tai buvo vertinta ir tirta. Be to, kaip viena iš galimybių yra ta, jog viešųjų juridinių asmenų bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo pagal pavedimą institutą, apeliacinės instancijos teismas išspręsti šio klausimo dėl grąžintų dokumentų neturi galimybių, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis panaikintina ir perduotinas ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo  klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Aušra Maškevičienė