Civilinė byla Nr. e2A-81-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11811-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-883-868/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VARLE“ dėl kainos grąžinimo ir sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nuraukti ieškovo su atsakove sudarytą paspirtuko ir jo pratęstos garantijos sutartį. Priteisti iš atsakovės ieškovui: 285,99 Eur paspirtuko kainą, 31,46 Eur pratęstos garantijos kainą, 1,26 Eur pašto išlaidų, 10,00 Eur išlaidų dėl papildomos paspirtuko apžiūros bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2019 m. gegužės 16 d. iš atsakovės įsigijo elektrinį paspirtuką „Blaupunkt ESC505 black“ (toliau – Paspirtukas). Už jį sumokėjo 285,99 Eur bei papildomai už 31,46 Eur įsigijo pratęstą garantiją. Iš viso sumokėdamas 317,45 Eur (toliau – Kaina). Naudojantis Paspirtuku, pastebėti šie jo defektai: judančios guminės rankenos, kurios blokuoja greičio ir stabdžio svirtis; automatiškai besiblokuojantis priekinis ratas. 2019 m. rugsėjo 10 d. įvyko incidentas (toliau – Incidentas), kuomet dėl automatiškai užsiblokavusio priekinio rato elektrinio stabdžio ieškovo dukra krito per Paspirtuko priekį ir buvo sužalota. Paspirtukui akivaizdžiai neveikiant taip, kaip jis turėtų, nes jis yra brokuotas, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos prekės grąžinimo su reikalavimu grąžinti sumokėtą Kainą. Atsakovė ieškovo pretenzijos netenkino, remdamasis tuo, kad Paspirtukas yra apibrozdintas, turi korozijos požymių. Tačiau gedimo priežasties atsakovė taip ir nenustatė. Atsakovo atsakyme nurodė: „Taip, sutinkame, kad galimai galėjo užsiblokuoti priekinis ratas ir įvykti avarija. Bet priežastinis ryšys užsiblokavusio rato galėjo būti ir rato klibėjimo pasekmės, ir korozijos pasekmė (el. grandinėje – netinkamai suveikė stabdis).“ Atsakovė savo atsakyme pažymėjo, kad panaikina gamintojo garantiją, nes Paspirtukas turi mechaninių pažeidimų, o tai yra natūrali pasekmė po Incidento bei normalaus Paspirtuko naudojimo. Tačiau tai vėlgi neturi jokios įtakos atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės klausimui. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės atsakyme taip pat apeliuojama į tai, neva ieškovas netinkamai naudojosi Paspirtuku. Tačiau atsakovė ieškovui niekada nedavė ir neįteikė jokių Paspirtuko naudojimo instrukcijų. Atsakovei netenkinus ieškovo reikalavimo, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), tačiau pastaroji 2020 m. kovo 26 d. atmetė ieškovo pretenziją. VVTAT savo sprendimą motyvavo savo pačios 2020 m. kovo 23 d. surašyta gaminio vertinimo išvada (toliau – Išvada). Vertinimą, kurio pagrindu surašyta Išvada, atliko VVTAT vyriausioji specialistė O. S., t. y. asmuo, dirbantis administracinį darbą, neturintis techninio išsilavinimo bei elektromechanikos ar techninių žinių ar patirties, kad galėtų įvertinti Paspirtuko gedimo priežastį. Atlikta tik vizualinė apžiūra, kurios metu, nustačius, kad Paspirtukas iš išorės yra apibrozdintas, O. S. padarė šias išvadas: Paspirtukas neveikia; didesnė tikimybė, kad Paspirtuko pažeidimai ir dėl to atsiradę gedimai yra netinkamo naudojimo (mechaniniai pažeidimai, korozija) pasekmė. Pažymėjo, kad vertinimo metu buvo nustatyta, kad „Blokuojasi Paspirtuko ratas“, kad „Ties rankenomis esantys greičio ir stabdžio jungikliai kartais užstringa už rankenos ir neatsistato į pradinę padėtį.“ Taigi vertinimo metu nustatyti akivaizdūs Paspirtuko gedimai, tačiau jų priežastimi nurodyti tik vizualiniai apibrozdinimai, kurių įtaka minėtiems gedimams niekaip nepagrįsta. Atkreipė dėmesį, kad nors Paspirtukas ir veikė, Išvadoje nurodoma, kad jis neveikia. Vertinimą atlikęs asmuo Paspirtuką tik įjungė, tačiau jo netestavo, juo nevažiavo ir niekaip nebandė nustatyti, kaip ir kodėl blokuojamas priekinis ratas, kokie yra rankenų pažeidimai dėl kurių jos blokuoja greičio ir stabdžio jungiklius. Taigi išvada, kad didesnė tikimybė dėl gedimų priežasties padaryta nevertinant Paspirtuko kitų dalių veikimo, nevertinant, ar atitinkami gedimų galėjo atsirasti, nepaisant išorės pažeidimų, o tai verčia stipriai abejoti šio vertinimo kokybe. Vertinimo kokybė verčia abejoti ir ją atlikusio asmens kvalifikacija, kompetencija ir turima patirtimi tokiam vertinimui atlikti. Papildomai pažymėjo, kad vertinimo metu VVTAT atstovė atsakovės paprašė pateikti Paspirtuko instrukcijas ir kaip su jomis buvo supažindintas ieškovas. Tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė, o Išvadoje ši aplinkybė liko nutylėta. Ieškovas, įvertindamas situaciją, kad nei atsakovė, nei VVTAT nenustatė gedimų priežasties, pats kreipėsi į specializuotą paspirtukų parduotuvę ir remonto dirbtuvę (toliau – Servisas), kurios paprašę įvertinti esamus Paspirtuko gedimus. Serviso atstovai pateikė išvadą, kad išoriniai pažeidimai apskritai nesusiję su šiais gedimais, o tiek besislenkančių rankenų sukeliamų greičio ir stabdžio svirčių strigimai, tiek priekinio rato blokavimasis yra iš esmės gamyklinio broko pasekmė: gamintojas neatsižvelgė į galimą guminių rankenų prasitempimą; apžiūrėjus priekinį ratą ir jo veikimą, matyti, kad jis blokuojasi ir nesisuka laisvai apie savo ašį, įjungus Paspirtuką, tikėtina, kad bus pagrindinės plokštės gedimas, taip pat nuo vibracijų atsileidę variklio priveržiamieji varžtai. Esami išoriniai pažeidimai vertintini kaip neturintys įtakos minėtiems gedimams. Taigi servisas patvirtino, kad esami Paspirtuko gedimai yra jo brokas, už kurį atsako pardavėjas, kuris privalėjo patenkinti ieškovo pretenziją. Ieškovas, žinodamas, kad Paspirtukas nėra tinkamai pagamintas, o nuo paprasčiausio naudojimo genda, niekada nebūtų jo pirkęs. Susipažinęs su šiuo serviso atliktu vertinimu, ieškovas suprato, kad atsakovė sąmoningai nenustatinėjo Paspirtuko gedimo priežasties, o VVTAT nekompetentingai atliko gedimų vertinimą. Dėl to kreipiasi su ieškiniu į teismą, nepraleisdamas VVTAT sprendime nurodyto termino. Dėl viso vykusio susirašinėjimo ir gedimų nustatymo ieškovas papildomai patyrė pašto siuntimo išlaidų ir Paspirtuko gedimo nustatymo išlaidų, kurias taip pat privalo atlyginti atsakovas.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VARLE“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2019 m. rugsėjo 10 d. įvyko Incidentas, kai ieškovo duktė „dėl automatiškai užsiblokavusio priekinio rato elektrinio stabdžio“ krito per Paspirtuko priekį ir buvo sužalota. Visų pirma, reikia pastebėti, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, jog ieškovo duktė krito būtent dėl automatiškai užsiblokavusio priekinio rato elektrinio stabdžio (nes galėjo būti ir kitų priežasčių), antra – ieškovas taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, jog apskritai toks įvykis buvo, o trečia, jei taip iš tiesų nutiko, tai reikia pastebėti, kad Paspirtuko instrukcijoje yra nurodyta, jog vaikai iki 14 metų be tėvų priežiūros negali naudoti šio Paspirtuko, o vaikams iki 8 metų apskritai negalima naudotis Paspirtuku. Taip pat Paspirtuko instrukcijoje nurodoma, jog naudojantis Paspirtuku reikia naudoti apsauginius akinius, šalmą, kitas apsaugas. Pagal tai, ką teigia ieškovas, gali būti, jog tiesiog Paspirtuku buvo naudojamasi pažeidžiant saugos reikalavimus, nurodytus Paspirtuko instrukcijoje. Visuotinai žinoma, jog korozija atsiranda nuo drėgmės. Vadinasi, Paspirtukas vienareikšmiškai yra paveiktas drėgmės, o tai rodo, jog Paspirtukas buvo naudojamas nesilaikant jo instrukcijoje nurodytų naudojimo taisyklių, dėl ko garantija Paspirtukui buvo panaikinta. Todėl gamyklinio broko šiuo atveju nėra, ir ieškinys, atsakovės nuomone, dėl to yra atmestinas. Ieškovas taip pat ieškinyje mini, jog Paspirtuko rankenos pasislinkę ir neva tai taip pat yra gamyklinis brokas. Visgi, įvertinus, kaip atrodo Paspirtukas – iš visų pusių smarkiai apdaužytas, subraižytas, klibančiu priekiniu ratu – galima teigti, jog krista su Paspirtuku turėjo būti daugybę kartų arba Paspirtukas turėjo būti kokiu nors kitu būdu smarkiai daužomas, dėl ko galėjo nuo smūgių persikreipti ne tik priekinis ratas, bet ir pasisukti bei pasislinkti rankenų gumos.
3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė Paspirtuko instrukciją pateikė apskritai tik ginčo metu. Ieškovui ši instrukcija įsigijimo metu nebuvo pateikta. Dėl to atsakovė negali remtis faktu, kad ieškovas neva pažeidė atitinkamas instrukcijos sąlygas. Tačiau net ir susipažinę su instrukcija, patvirtiname, kad ieškovas niekada nenaudojo Paspirtuko taip, kaip draudžiama instrukcijoje. Paspirtukas niekada nebuvo merktas į vandenį ar juo naudotasi esant blogam orui, kaip antai smarkus lietus ar sniegas, Paspirtukas nebuvo plautas aukšto slėgio srove. Pati atsakovė pripažįsta, kad Paspirtuko gedimo priežastimi gali būti korozija elektros grandinėje. Tačiau, jei ji atsirado dėl elementarios lauke esančios drėgmės, tai tik patvirtina, kad Paspirtukas yra pagamintas iš nekokybiškų medžiagų. Priešingu atveju, Paspirtukas apskritai nebūtų tinkamas naudoti pagal savo paskirtį, t. y. važiuoti lauko sąlygomis. Atsakovės teiginys, kad korozija atsiranda išimtinai nuo drėgmės, tik patvirtina atsakovo desperatišką norą viskuo kaltinti ieškovą ir nesigilinti į gedimų priežastis. Korozija gali atsirasti nuo labai įvairių medžiagų, tai priklauso nuo metalo, jo pagaminimo būdo, jį veikiančių kitų metalų ar junginių. Drėgmė yra tik katalizatorius, kuris paspartina rūdijimą. Tačiau korozija gali įvykti ir be vandens. Tačiau ši instrukcija paneigia pačios atsakovės poziciją, jog Paspirtukas negali turėti jokio sąlyčio su drėgme.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė šių Paspirtukų yra pardavusi 12 vnt. kitiems asmenims, neskaitant ieškovo, tačiau nė vienas iš pirkėjų ne tik kad niekada nepasiskundė, jog trūksta instrukcijos Paspirtuko dėžėje, tačiau ir dėl kokybės atsakovė nėra sulaukusi nei vieno nusiskundimo, išskyrus ieškovą. Todėl atsakovė mano, jog už Paspirtuko šiandieninę būklę yra atsakingas tik ieškovas, nesilaikęs Paspirtuko naudojimo instrukcijos. Tai taip pat patvirtino (nustatę, jog Paspirtukas yra sugadintas negamykliškai) Paspirtuko gamintojo BLAUPUNKT įgaliotojo garantinio serviso specialistai, tai konstatavo ir VVTAT specialistė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo V. K. 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „VARLE“ naudai; priteisti iš ieškovo V. K. 5,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
6. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių yra ginčas, ar atsakovė ieškovui pardavė netinkamos kokybės daiktą (elektrinį Paspirtuką „Blaupunkt ESC505 Black“) .
7. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl įsigytos prekės, t. y. elektrinio Paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“, netinkamos kokybės nustatymo kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – tarnyba). Tarnyba 2020 m. kovo mėn. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė vartotojo V. K. reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu reikalavimą nutraukti elektrinio Paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už elektrinį Paspirtuką „Blaupunkt ESC505 Black“ sumokėtus pinigus (285 Eur), nutraukti elektrinio Paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ pratęstinės garantijos pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už elektrinio Paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ pratęstinę garantiją sumokėtus pinigus (31,46 Eur). Tarnyba nurodė, kad prekė neveikia. Didesnė tikimybė, kad prekės pažeidimai, ir dėl to atsiradę gedimai yra netinkamo naudojimo (mechaniniai pažeidimai, korozija) pasekmė.
8. Teismas nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės dėl daikto – prekės elektrinio Paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ gedimo priežasties nustatymo. Pirmoje teismo ekspertizėje, kurią atliko UAB „Vektech“, padarytos šios išvados, kad Paspirtukas buvo netinkamai prižiūrėtas ir naudojamas, įbrėžimai, įdaužymai rodo, jog Paspirtukas buvo mechaniškai pažeidinėjamas dėl netinkamo naudojimosi juo. Apdaužymai gali sąlygoti rato sulūžimą / nesisukimą, nes Paspirtukas skirtas ramiam važiavimui asfaltu. Yra požymių, kad kažkas bandė Paspirtuką remontuoti savarankiškai ir nekokybiškai. Tai galėjo daryti įtakos stabdžių netinkamą veikimą. Be to, tikėtina, jog kažkas savarankiškai remontavo Paspirtuko priekinį ratą, nes ant priekinį Paspirtuko ratą laikančių varžtų matosi sukimo bei ardymo žymės (atsakymas Nr. 7, padaryta nuotrauka 7.1.). Be to, galimai buvo tvarkomos kitos priekinio rato detalės, kaip antai veržlės rato tvirtinimui prie amortizatoriaus kronšteino, nes laisvai sukasi ant sraigio (atsakymas Nr. 10). Dėl matomų nemažo kiekio apdaužymų ant Paspirtuko tikėtina, jog dėl to Paspirtuko priekinis ratas galėjo sulūžti / nesisukti, todėl buvo bandyta suremontuoti. Ant rato iš abiejų pusių matosi stiprūs įbrėžimai, kurie matomai rodo, kad sukimo metu ratas buvo įkritęs į ilgą plyšį (padarytos nuotraukos 23.1, 23.2.). Tai galėjo sąlygoti Paspirtuko priekinio rato sulūžimą / nesisukimą, todėl tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl buvo bandyta remontuoti Paspirtuko priekini ratą.
9. Antrą teismo ekspertizę atliko S. B., kuris išvadose nurodė, kad įbrėžimai, parodyti 4.1-4.3 pav. ir 7.3-7A pav., rodo, kad judantis Paspirtukas krito ant šono. Įbrėžimų trajektorijos ilgis ir gylis rodo, kad Paspirtukas buvo apkrautas (važiavo žmogus), tai rodo 4.3 pav. Neapkrautas Paspirtukas neįbrėžtų tiek ilgai ir giliai dėl savo mažos masės. Ar buvo kokių nors mechaninių įbrėžimų dėl kitokios priežasties (išskyrus įprastą naudojimą) prieš avariją, nustatyti neįmanoma. Priekinis ratas sukasi laisvai. Prekinio rato ir guolių savarankiško remonto požymių nenustatyta. Po didelių mechaninių deformacijų arba kritinių sudaužymų tokie varikliai (priekinis ratas) sunkiai ir retai remontuojami, jie keičiami. Keitimo požymių nenustatyta. Paspirtuko elektroninių blokų apsauga nuo drėgmės ir dulkių ir Paspirtuko surinkimo detalės gali atitikti tik IP41-IP43 klasę. Tai visiškai netinka važiavimui esant bet kokiam lietui, jo negalima palikti lauke ilgai (gali gauti drėgmės iš oro), ar juo važiuoti per balas. 29 punkte yra problemos aprašymas. Pagrindinė Paspirtuko saugos problema – rankenos ilgis (110 mm, 13.3 pav.), kuris lygus metalinio vamzdžio ilgiui (110 mm, 13.2 pav.), ir jos santykinis laisvumas (laikosi tik trinties pagalba), o tai yra konstrukcinis trūkumas. Dėl to gali įvykti pavojinga situacija, kaip, pvz., parodyta 12.2 pav. Detaliau ši problema yra atskleista 13 punkte. Egzistuoja labai paprastas problemos sprendimas: pakeisti į 100 mm ilgio tinkamos medžiagos rankenas (grips) ir nejudančiai pritvirtinti.
10. Iš įrodymų viseto teismas sprendė, kad šiuo metu priekinis elektrinio Paspirtuko ratas jau automatiškai nesiblokuoja. Tai nustatė dvi teismo paskirtos ekspertizės. O dėl guminių rankenų, kurios pagal ieškovą blokuoja greičio ir stabdžių svirtis, teismas sprendžia, kad nėra jokio neginčijamo įrodymo, kad tai gali būti gamyklinis brokas. Šias aplinkybes nustatė teismo paskirtas ekspertas S. B., tačiau teismo eksperto išvados teismui nėra privalomos. Teismas konstatuoja, kad tokioms išvadoms dėl konstrukcinių trūkumų nustatymo S. B. neturi tinkamo išsilavinimo, o byloje esanti Atitikties deklaracija patvirtina, kad Elektrinis Paspirtukas „Blaupunkt ESC505 Black“ naudojamas pagal paskirtį atitinka pagrindinius apsaugos reikalavimus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Paspirtukas nuo jo įsigijimo buvo intensyviai naudojamas, yra daug mechaninių pažeidimų. Ieškovas pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimus dėl Paspirtuko gamyklinių defektų. Tačiau nustatytina, kad jeigu Paspirtukas tikrai turėtų gamyklinių defektų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, tai jis faktiškai ir nebūtų taip intensyviai naudojamas apie 4 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d., iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Byloje nustatyta, kad šiuo metu Paspirtukas yra neveikiantis. Paspirtuku negalima naudotis. Įjungus Paspirtuką, ekrane rodoma klaida. Tačiau faktiškai nuo jo įsigijimo iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Paspirtuku buvo galima naudotis, ir byloje nenustatyta, kad Paspirtukas nuo jo įsigijimo turėjo gamyklinio broko. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl jis netenkinamas (civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 178 straipsnis).
11. Ieškinį atmetęs, teismas priteisė iš ieškovo atsakovei jos patirtas 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės naudai iš ieškovo priteisė 5,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ir ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:
12.1. byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Paspirtukas yra netinkamas naudoti, turi akivaizdžių konstrukcinių trūkumų, tačiau teismas šiuos įrodymus tiesiog ignoravo;
12.2. byloje neįrodyta, kad ieškovui buvo įteikta Paspirtuko naudojimo instrukcija. Ieškovas pateikė originalią gamintojo instrukciją (dubliko 7.2 punktas, 8.3 punktas), kuri viešai prieinama jo interneto puslapyje, ir ši instrukcija yra kito formato, kitoks teksto pateikimo būdas, kitoks vertimas;
12.3. teismas rėmėsi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) išvada, tačiau išvadą rašiusi specialistė neturėjo jokios tinkamos kvalifikacijos ar patirties tokiai išvadai surašyti. Teigia, jog vertinimo metu nustatyti akivaizdūs Paspirtuko gedimai, tačiau jų priežastimi nurodyti tik vizualiniai apibrozdinimai, kurių įtaka minėtiems gedimams niekaip nepagrįsta. Atkreipė dėmesį, kad nors Paspirtukas ir veikė, Išvadoje nurodoma, kad jis neveikia. Vertinimą atlikęs asmuo Paspirtuką tik įjungė, tačiau jo netestavo, juo nevažiavo ir niekaip nebandė nustatyti, kaip ir kodėl blokuojasi priekinis ratas, kokie yra rankenų pažeidimai, dėl kurių jos blokuoja greičio ir stabdžio jungiklius. Išvadoje didesnė tikimybė dėl gedimų priežasties padaryta nevertinant Paspirtuko kitų dalių veikimo, nevertinant ar atitinkami gedimai galėjo atsirasti nepaisant išorės pažeidimų, kas verčia stipriai abejoti šio vertinimo kokybe;
12.4. teismas sprendime remiasi Paspirtuko atitikties deklaracija, kaip neva patvirtinančią jo tinkamumą. Tačiau teismas pačių deklaracijų akivaizdžiai netyrė, kaip to nedarė ir Tarnyba. Atsiliepimo 5 priedu pateikta deklaracija yra tik pardavėjo asmeninis patvirtinimas, kad Paspirtukas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad Paspirtukas kaip nors buvo testuotas ar jo gamyklinės savybės buvo įvertintos kaip pakankamos ir saugios naudoti. Atsiliepimo 6 priedu pateikta deklaracija turėtų patvirtinti, kad Paspirtukas buvo testuotas kaip saugus ir tinkamas naudoti. Tačiau pateikta deklaracija yra išduota neaišku kokiai įmonei dėl neaišku kokių elektrinių paspirtukų. Šioje deklaracijoje nurodyti modeliai nėra atitinkantys Paspirtuko modelį, o nurodytas pareiškėjas nėra asmuo sudaręs aukščiau nurodytą deklaraciją;
12.5. atsakovas į bylą pateikė Paspirtuko oficialaus atstovo išvadą (2020 m. spalio 23 d. prašymas su priedais), kurioje patvirtinama, kad Paspirtuko rankenos negali liestis su stabdžių / akceleratoriaus svirtimis. Kartu buvo pateikta ir vaizdinė medžiaga, kuomet išbandomas naujas, galimai kitos serijos ar partijos analogiškas paspirtukas, ir aiškiai parodoma, kad jokio sąlyčio negali būti. Tačiau vien vizualiai teismo posėdžio metu apžiūrėjus Paspirtuką, buvo plika akimi matoma, kad rankenos slankioja ir liečia stabdžių / akceleratoriaus svirtis, kurios jas užlaiko ir taip neužtikrina saugaus naudojimosi Paspirtuku. Atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo objektu esantys Paspirtukas ir oficialaus atstovo bandomas paspirtukas yra du skirtingi paspirtukai, kuomet byloje esantis Paspirtukas neveikia taip kaip rodoma vaizdinėje medžiagoje. Teismas nei šios išvados nei vizualinės apžiūros niekaip nevertino ir šiuos įrodymus tiesiog ignoravo. Tačiau jie akivaizdžiai patvirtina ieškinio pagrįstumą;
12.6. teismo pozicija dėl atliktų ekspertizių apskritai yra nesuprantama. Teismas vienu metu ir remiasi jomis, ir nesiremia, nes neva teismo ekspertai nėra tinkamos kvalifikacijos. Pažymėjo, kad pirmąją teismo ekspertizę (UAB „Vektech“) atliko asmuo neturintis tinkamos kvalifikacijos ir patirties tokiam darbui atlikti. Tuo tarpu antrąją ekspertizę atliko mokslų daktaro laipsnį turintis asmuo, kuris nuo 2015 m. yra Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Taikomosios mechanikos katedros vedėjas, dėstantis mechaninių sistemų modeliavimo, gamybos modeliavimo, mašinų ir prietaisų gamybos technologijas, kėlęs savo kvalifikaciją elektroninių valdymo sistemų, mechaninių sistemų modeliavimo srityse. Pažymime, kad viso teisminio nagrinėjimo metu, geresnės ir aukštesnės kvalifikacijos asmens, galinčio atlikti pavestą ekspertizę, nei teismas, nei atsakovas, nei ieškovas nebuvo radę. Įvertinus pirmąją ir antrąją ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikaciją ir patirtį, akivaizdu, kad antrąją ekspertizę atliko aukštesnę kvalifikaciją ir didesnę patirtį turintis asmuo, dėl ko jo pateiktos išvados turi didesnę įrodomąją galią. Dar daugiau, šio asmens darbinė patirtis patvirtina, kad jis yra puikiai susipažinęs su elektronikos ir mechanikos elementų modeliavimo ir kūrimo technologijomis bei procesais, o šie įgūdžiai yra itin svarbūs, vertinant Paspirtuko, kaip elektronikos ir mechanikos elementus jungiančio prietaiso, techninius sprendinius;
12.7. teismas remdamasis teismo ekspertizėmis, kurios kaip pats teismas pažymėjo, jam yra neprivalomos, o jas surašė tinkamos kvalifikacijos neturintys asmenys, priėjo išvados, kad Paspirtuko ratas jau automatiškai nesiblokuoja. Tai neva patvirtino abi ekspertizės. Tačiau tai yra netiesa. S. B. ekspertizės 6 punkte nurodyta, kad ratas, kaip mechaninė dalis sukasi laisvai ir nėra pasipriešinimo. Tai matoma, kuomet Paspirtukas neveikia, nes yra sugedęs (ekspertizės 1 ir 2 punktai). Tačiau šioje ekspertizėje nėra pateikta jokios išvados apie rato veikimą ir blokavimąsi, kuomet Paspirtukas veikia (yra įjungtas). Ekspertizės 30 punkte nurodoma, kad blokavimo atvejų nustatyti negalima, nes Paspirtukas neveikiantis. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ekspertas negalėjo ir nenustatė rato blokavimosi priežasties, kuomet Paspirtukas veikia, nes Paspirtukas neveikė ir ekspertas negalėjo patikrinti rato veikimo, kuomet veikia visa Paspirtuko elektromechaninė sistema;
12.8. teismas visiškai ignoravo ir nevertino ieškovo pateikto įrodymo – elektrinius paspirtukus remontuojančius įmonės išvados (ieškinio 7 priedas), kuri patvirtino, kas Paspirtukas yra nekokybiškas. Šis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (S. B. ekspertizės aktas, Paspirtuko gamintojo paaiškinimas dėl rankenų ir svirties sąlyčio, vizualinė apžiūra teismo posėdžio metu) taip pat patvirtino ieškinio pagrįstumą;
12.9. teismas neatsižvelgė ir nevertino S. B. ekspertizės akte konstatuotų esminių Paspirtuko konstrukcinių trūkumų, kurie lemia jog Paspirtukas neatitinka jam keliamų reikalavimų – juo ne tik negalima saugiai naudotis, jis negali turėti jokio sąlyčio su vandeniu, nors kaip paaiškėjo bylos metu, pagal gamintojo instrukciją, jis tokį sąlyti gali turėti. Ekspertizės akto 13 punkte aiškiai konstatuotas konstrukcinis brokas – metalinė rankenos dalis atitinka guminės rankenos dalį, dėl ko ji ir prispaudžia akseleratoriaus / stabdžio svirtį. Detaliau šis trūkumas aprašytas ekpertizės akto išvadoje ir akto 14-17 punkte. Šis trūkumas buvo vizualiai matomas teismo posėdžio metu apžiūrint Paspirtuką. Būtent toks prisilietimas yra negalimas pagal gamintojo atstovo išaiškinimą. Tą patvirtino ir elektrinius paspirtukus remontuojanti įmonė apžiūrėjusi Paspirtuką (ieškinio 7 priedas). Ekspertizės akto 29 punkte ir išvadoje aiškiai konstatuotas kitas konstrukcinis brokas – parinktos netinkamos hidroizoliacinės medžiagos ir varžtai, kurie nėra tinkamai tokiam Paspirtuko naudojimui, kaip aprašyta jo instrukcijoje;
12.10. teismo išvada, kad Paspirtukas negali turėti gamyklinio broko, nes juo buvo galima naudotis apie 4 mėnesius, nelogiška ir neatitinka faktinių aplinkybių. Būtent Paspirtuko naudojimosi metu ir paaiškėjo, kad ilgiau važinėjant su juo, ypatingai šiltu oru, kuomet sušyla Paspirtuko guminės rankenos, jos pradeda slysti ant esančio metalinio rankenos pagrindo. Tai galimai nebūtų jokia bėda, jei guminės rankenos dalis būtų trumpesnė už jos metalinę dalį (S. B. ekspertizės akto 13 punktas). Tačiau jos yra vienodo ilgio, dėl ko guminės rankenos dalis nuo fizinio kontakto ir susidariusios šilumos suminkštėja ir slidinėja ant metalinio korpuso, ko pasėkoje guminės rankenos dalis prispaudžia akseleratoriaus / stabdžio svirtį. Ieškovas pastebėjęs, kad ši bėda nuolat kartojasi ir kreipėsi į atsakovą dėl netinkamos Paspirtuko kokybės;
12.11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 2-3 dalys numato reikalavimus, kuriuos turi atitikti parduodamas daiktas, tačiau šiuo atveju Paspirtukas nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl ieškovas, kaip pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas).
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
13.1. ieškovas apeliacinio skundo 8 punkte visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovui nebuvo įteikta Paspirtuko naudojimo instrukcija. Šiuo atveju Paspirtuko instrukcija buvo pateikta Paspirtuko pakuotėje. Ieškovas (apeliantas) neinformavo atsakovės apie tai, jog negavo instrukcijos. Be to, apie neva instrukcijos nebuvimą ieškovas nebuvo užsiminęs ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kai buvo vykdoma Paspirtuko apžiūra. Jeigu ieškovas pametė instrukciją, visada galėjo kreiptis į atsakovę, tačiau per 4 mėnesius (kol naudojosi paspirtuku), neišreiškė jokių pretenzijų bei pageidavimų dėl Paspirtuko instrukcijos. Ieškovas (apeliantas) į bylą nepateikė jokios originalios gamintojo instrukcijos, o dublike pateikta internetinė nuoroda neveikia, nes yra rodoma „Page not found“ (puslapis nerastas). Tad ieškovas (apeliantas) neįrodė, jog atsakovo pateikta instrukcija yra netinkama;
13.2. ieškinyje pats ieškovas nurodė, jog įvykio metu Paspirtuku naudojosi dukra. Pabrėžė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, jog ieškovo dukra krito būtent dėl automatiškai užsiblokavusio priekinio rato elektrinio stabdžio. Ieškovas taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, jog apskritai toks įvykis buvo. Atkreipė dėmesį, jog paspirtuko instrukcijoje yra nurodyta, jog vaikai iki 14 metų be tėvų priežiūros negali naudoti šio Paspirtuko, o vaikams iki 8 metų apskritai negalima naudotis Paspirtuku. Taip pat Paspirtuko instrukcijoje nurodoma, jog naudojantis Paspirtuku reikia naudoti apsauginius akinius, šalmą, kitas apsaugas (priedas Nr. 3). Taigi, pats ieškovas (apeliantas) buvo neatsakingas ir Paspirtuku buvo naudojamasi pažeidžiant saugos reikalavimus, nurodytus paspirtuko instrukcijoje;
13.3. ieškovo pozicija prieštaringa, o tai parodo ieškovo (apelianto) nesąžiningumą. Pirminis ieškovo nusiskundimas buvo dėl užsiblokuojančio rato, o ne dėl paspirtuko rankenos ar neva nepateiktos instrukcijos. Atsakovui nurodžius, jog garantija netaikoma, nes Paspirtukas yra smarkiai mechaniškai pažeistas, ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba su skundu ne tik dėl paspirtuko rato, bet jau ir dėl neva netinkamos paspirtuko rankenos. VTTAT priėmus nutarimą atmesti ieškovo skundą, nustačius, jog paspirtuko pažeidimai atsirado dėl netinkamo jo naudojimosi (mechaninių pažeidimų ir pan.), ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas du ieškinio pagrindus: dėl paspirtuko rato bei dėl paspirtuko rankenos. Iš visų šių įrodymų susidaro akivaizdi situacija: ieškovas, gavęs neigiamus atsakymus iš atsakovo ir VVTAT, nusprendė pats pabandyti suremontuoti paspirtuko priekinį ratą. Tikėtina, jog rato iki galo nepavyko sutaisyti, todėl ieškovas nusprendė kreiptis į teismą ir sugalvojo taktiką, jog Paspirtuko ratas blokuojasi ir kad paspirtuko rankena yra netinkama (nes teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog ratas jau sukasi lengvai, be jokių trikdžių, o bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog paspirtuko rankena yra tvarkinga). Šios aplinkybės patvirtina ieškovo (apelianto) nesąžiningumą bei šio ieškinio nepagrįstumą. Jeigu Paspirtuko ratas periodiškai užsiblokuodavo, o rankena turėjo neva gamyklinį broką, nesuprantama, kaip ieškovas galėjo naudotis tokiu paspirtuku net 4 mėnesius. Įvykis įvyko neva 2019 m. rugsėjo 10 d. (tai pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė), o į atsakovo garantinį servisą buvo kreiptasi tik 2019 m. spalio 16 d., tad nesuprantama, kodėl nebuvo iškart kreiptasi į atsakovą dėl netinkamo Paspirtuko, o buvo laukta daugiau kaip mėnesį laiko. Toks ieškovo (apelianto) elgesys tik dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą;
13.4. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo: „Iš įrodymų viseto teismas sprendžia, kad šiuo metu priekinis elektrinio Paspirtuko ratas jau automatiškai nesiblokuoja. Tai nustatė dvi teismo paskirtos ekspertizės“. Teigia, jog apžiūrėjus Paspirtuką teismo posėdžio metu taip pat buvo nustatyta, kad ratas sukasi laisvai, todėl vienas iš ieškinio pagrindų dėl Paspirtuko rato nebetenka prasmės ir turi būti atmestas;
13.5. byloje esantį 2021 m. liepos 9 d. ekspertizės aktą Nr. 1-7-21 parengė S. B.. Atsakovas kategoriškai nesutinka su šios ekspertizės išvadomis, kadangi jos parengtos netinkamos srities specialisto, be to, S. B. išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kuriuos atsakovui pateikė pats Paspirtuko gamintojas;
13.6. guminė rankena naudojant Paspirtuką normaliomis sąlygomis niekaip negali pasislinkti manevravimo metu bei užblokuoti stabdžių / akceleratoriaus svirtelių. Jeigu guminė rankena ir pasislenka, tai tik apie 3 mm, bet ir tai, tik jeigu labai stipriai tą bandyti daryti (UAB „Vektech“ ekspertizės akto 12-15 punktai). Atsakovas taip pat pateikė vaizdo įrašą Nr. 1, kuriame Paspirtuko gamintojo BLAUPUNKT atstovai (vyrai) iš visų jėgų bando sukioti guminę rankeną, tačiau jos praktiškai neįmanoma pajudinti iš vietos. Net jeigu ir liečiasi guminė rankena su stabdžių / akceleratoriaus svirtele, tokiu atveju vis tiek guminė rankena niekaip neužblokuotų svirtelės ir svirtelė vis tiek laisvai juda. Tai galima matyti iš vaizdo įrašo Nr. 2, kuriame Paspirtuko BLAUPUNKT atstovas sėkmingai ir be jokių problemų judina svirtelę, kuri yra prie pat guminės rankenos. Be to, gamintojo BLAUPUNKT atstovo elektroniniame rašte: „Rankena, ką patikrinome ant daugelio gaminių, yra pritvirtinta ypatingai stipriai ir tikrai stiprus asmuo negali jos pajudinti – pažiūrėk filmą 1. Standartinis atstumas visuose gaminiuose yra kaip matoma žemiau. Guminė rankena negali pasislinkti toliau ir paliesti stabdžius arba akseleratorių – kaip ir kaip būtų, šios dalys yra pritvirtintos su varžtu. Kaip ir kaip būtų, net stabdžius liečiant guminei rankenai, vis tiek gali būti naudojama kaip stabdis – jokių šansų užsiblokuoti!!! Pažiūrėk filmą 2. Taigi viską apibendrinus mūsų bandymuose – jokių šansų užkirsti stabdžius su gumine rankena“. Iš visų šių įrodymų akivaizdu, jog S. B. išvada (ekspertizės akto 12-13 punktai), jog guminė rankena gali pasislinkti tokiu būdu, jog užblokuoja svirteles yra visiškai nepagrįsta, neobjektyvi ir atmestina;
13.7. gamintojas BLAUPUNKT yra parinkęs tinkamo ilgio guminę rankeną ir su tvirtinimo varžtais priveržęs stabdžių / akceleratoriaus svirteles tokiu atstumu, jog jos būtų optimalioje padėtyje ir nesiliestų su gumine rankena. Atkreiptinas dėmesys, jog gamintojas tvirtinimo varžtais pritvirtina stabdžio ir akceleratoriaus svirteles į tokią optimalią padėtį, kad svirtelės nesiliestų su gumine rankena. Tad akivaizdu, jog stabdžio ir akceleratoriaus svirtelės niekaip negali liestis su gumine rankena;
13.8. abu ekspertai, kurie atliko teismo ekspertizes konstatavo tą patį: jog Paspirtuko stabdžio / akceleratoriaus svirtelių padėtys išilgai vairo reguliuojasi ant rankenų esančiais tvirtinimo varžtais. Visgi, paspirtuko naudojimosi instrukcijoje nėra nurodyta, jog vartotojas gali savarankiškai keisti stabdžio/akceleratoriaus svirtelių padėtį, t. y. nenurodyta, jog vartotojas gali savarankiškai atsukti stabdžio/akceleratoriaus rankenėlių tvirtinimo varžtus ir reguliuoti jų padėtį. Tvirtinimo varžtai skirti tik pritvirtinti pačias svirteles, bet neleidžiama pačiam vartotojui reguliuoti svirtelių padėčių atsukant tvirtinimo varžtus. Taigi, jeigu vartotojas laikosi gamintojo nurodymų, tokiu atveju guminė rankena niekaip negali liestis su stabdžio / akceleratoriaus svirtelėmis. Jeigu vartotojas savavališkai nesukioja varžtų ir nekeičia svirtelių padėties, tokiu atveju svirtelė ir guminė rankena yra saugioje padėtyje. Tikėtina, jog pats ieškovas savavališkai atsuko svirtelės tvirtinimo varžtus ir pareguliavo jų padėtį, kad ji būtų šalia guminės rankenos (atsukęs varžtus pastūmė svirtelių visą korpusą išilgai vairo link guminės rankenos, kad svirtelė liestųsi su gumine rankena). Už tokius savavališkus ieškovo veiksmus atsakovas neatsako, nes naudojimosi instrukcijoje nenurodyta, jog galima atsukti tvirtinimo varžtus ir reguliuoti svirtelių padėtį;
13.9. eksperto S. B. padarytos nuotraukos (16.1 pav. ir 16.2 pav.) parodo stabdžio / akceleratoriaus svirtelės atstumą iki fiksuojamų varžtų rankenai sulinkti, o ne atstumą tarp svirtelės ir guminės rankenos. Be to, 16 punkte nurodo, jog tai optimali padėtis ir su rodykle parodo atstumą tarp svirtelės ir fiksuojamo varžtų rankenai sulenkti. Nesuprantama, kuo vadovaujantis šis ekspertas nustatė, jog tai optimali padėtis;
13.10. S. B. išvada dėl konstrukcijos trūkumų (jog guminė rankena turi būti ne 110 mm, o 100 mm) yra nelogiška. Kaip jau buvo minėta, pats S. B. pripažino, jog svirtelės reguliuojasi išilgai vairo. Taigi, svirtelių poziciją galima reguliuoti ir jas pastatyti į tokias pozicijas ant vairo, kokias nori. Tikėtina, jog ieškovas (apeliantas) atsuko svirtelių korpuso varžtus ir pastūmė svirtelių visą korpusą išilgai vairo link guminės rankenos, kad svirtelė liestųsi su gumine rankena. Atlikus tokį veiksmą yra sukuriamas klaidingas įspūdis, jog guminė rankena yra per ilga (vietoj 110 mm, turi būti neva 100 mm);
13.11. S. B. eksperto išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes šis asmuo pateikė savo pamąstymus dėl guminių rankenų cheminės sudėties ir nustatė neva konstrukcinius paspirtuko trūkumus neturint tam reikiamos kvalifikacijos. Ieškovas pateikė tik eksperto S. B. gyvenimo aprašymą (CV), tačiau nepateikė jokio diplomo ar kitokio dokumento, kurie įrodytų S. B. išsilavinimą. S. B. daktaro laipsnis už fizikos darbą „Sudėtinių ultragarsinių pjezoelektrinių virpamų sistemų modeliavimas ir analizę“ yra visiškai nesusijęs su elektriniu paspirtuku;
13.12. į bylą su atsiliepimu pateikta atitikties deklaraciją (atsiliepimo priedas 5) patvirtina, jog paspirtukas atitinka visus jam keliamus reikalavimus;
13.13. jeigu VVTAT specialistė O. S. neturėtų reikiamos patirties vertinant tokius gaminius kaip paspirtukas, tokiu atveju VVTAT nebūtų jos paskyrusi kaip reikalingas kompetencijas turinčio specialisto paspirtuko vertinimui. Juolab, O. S. atliko tik paties paspirtuko apžiūrą, tačiau galutinį sprendimą priėmė ne ji, o VVTAT kolegiali komisija, susidedanti iš kelių VVTAT specialistų;
13.14. iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog būtent atsakovas netinkamai naudojosi paspirtuku ir jį sugadino. Iš pateiktų nuotraukų matyti dideli apdaužymai ir apibraižymai (akivaizdūs mechaniniai pažeidimai). Taigi, būtent ieškovo (apelianto) veiksmai lėmė paspirtuko mechaninius pažeidimus, garantijos nepritaikymą ir paspirtuko sugadinimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė atmesti ieškovo ieškinį dėl kainos grąžinimo ir sutarties nutraukimo ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovui parduoto elektrinio paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ (toliau – Paspirtukas) kokybės trūkumų, kurie buvo pastebėti naudojantis Paspirtuku.
18. Apelianto teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Paspirtukas yra netinkamas naudoti, turi akivaizdžių konstrukcinių trūkumų, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyręs visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgęs į atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, be jokio pagrindo dalį įrodymų vertinęs kaip netinkamus, padarė nelogišką ir neatitinkančią faktinių aplinkybių išvadą, kad Paspirtukas negali turėti gamyklinio broko, nes juo buvo galima naudotis apie 4 mėnesius.
19. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327, 6.333 straipsniuose, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt.
20. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis, nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusi CK 6.363 straipsnio redakcija). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis, nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusi CK 6.363 straipsnio redakcija). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis, nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusi CK 6.363 straipsnio redakcija). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
21. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
22. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).
23. Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas įvardina du Paspirtuko defektus, t. y. judančias guminės rankenas, kurios blokuoja greičio ir stabdžio svirtis ir automatiškai besiblokuojantį priekinį ratą. Ieškovo vertinimu, nurodyti paspirtuko defektai yra gamyklinio broko pasekmė. Atsakovė gi teigia, kad Paspirtuko gedimai atsirado dėl netinkamo paspirtuko naudojimo.
25. Byloje nustatyta, kad dėl periodiškai užsiblokuojančio priekinio rato ieškovas 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į atsakovės garantinį servisą, kuris, atlikęs Paspirtuko apžiūrą, Serviso priėmimo akte Nr. 00116523 nurodė, kad atsisako taikyti garantiją dėl nustatytų mechaninių pažeidimų. Taip pat akte pažymėjo, kad apžiūrint Paspirtuką buvo nustatytos stiprios naudojimosi žymės, ratų nubrozdinimai, apačios nubrozdinimai, tačiau nenurodė kaip ir kokiu būdu nustatyti mechaniniai pažeidimai (ratų ir apačios nubrozdijimai) turėjo (galėjo turėti) įtakos nurodytam gedimui (priekinio rato užsiblokavimui).
26. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas dėl elektrinio Paspirtuko netinkamos kokybės nustatymo kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). 2020 m. kovo 20 d. Tarnyba surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. 1OS-24 (toliau – Gaminio vertinimo išvada), kurioje nurodė: „apžiūros metu nustatyti Prekės intensyvaus naudojimo požymiai, įbrėžimai, įskilimai. Prekė įjungta, tačiau neatlieka savo paskirties funkcijos, nevažiuoja. Blokuojasi priekinis Prekės ratas. Daugybiniai Prekės korpuso pažeidimai, įbrėžimai, įskilimai. Priekinio rato protektorius nuvažinėtas. Ties vairo rankenomis esantys greičio ir stabdžio jungikliai kartais užstringa už rankenos ir neatsistato į pradinę padėtį. Prekės korpuse apatinėje dalyje esantys varžtai pažeisti korozijos“. Taigi, nors Gaminio vertinimo išvadoje ir buvo užfiksuoti ieškovo nurodyti gedimai (blokuojasi priekinis Prekės ratas; ties vairo rankenomis esantys greičio ir stabdžio jungikliai kartais užstringa už rankenos ir neatsistato į pradinę padėtį), tačiau, kaip ir šios nutarties 25 punkte aptartame garantinio serviso akte, nenurodyta kaip ir kokiu būdu apžiūros metu nustatyti kiti pažeidimai (Prekės korpuso pažeidimai įbrėžimai, įskilimai, nuvažinėtas priekinio rato protektorius, korozijos pažeisti Prekės korpuso apatinėje dalyje esantys varžtai) turėjo (galėjo turėti) įtakos nurodytiems gedimams. Todėl lieka neaišku dėl kokių priežasčių Tarnyba padarė išvadą, jog didesnė tikimybė, kad Paspirtuko pažeidimai, ir to pasekoje atsiradę gedimai, yra netinkamo naudojimo (mechaniniai pažeidimai, korozija) pasekmė.
27. Teismui yra pateikta SIA „Mobilux“ 2020 m. gegužės 12 d. surašyta išvadą dėl Paspirtuko nurodyto gedimo „Priekinis ratukas periodiškai užsifiksuoja“, kurioje nurodyta: „Ant produkto aptikta daug mechaninių pažeidimų. Surūdijęs vairas ir variklio komponentai. Naudotojo pareikšta neatitiktis yra tiesioginė netyčinė žala dėl netinkamo naudojimo. Produktas sugedo ne dėl gamintojo kaltės, bet yra daug pažeidimų dėl netinkamo naudojimo“. Šioje išvadoje nurodyta, kad remiantis garantijos sąlygomis, remonto atlikti negalima. Taip pat nurodyta, kad produktas nėra skirtas triukams atlikti arba šokinėti nuo įvairių kraštų; produktas yra skirtas važiuoti ant lygaus paviršiaus, tokio kaip asfaltas ar kelkraštis. Taigi, šioje išvadoje taip pat nėra nurodytas priežastinis ryšys tarp Paspirtuko apžiūros metu aptiktų mechaninių pažeidimų ir įvardinto gedimo (priekinio rato užsiblokavimo), be to, išvadoje nors ir teigiama, tačiau neįvardinama, kokias būtent Paspirtuko naudojimo taisykles vartotojas galimai pažeidinėjo.
28. Teismui taip pat yra pateiktas gamintojo BLAUPUNKT atstovo elektroninis raštas ir du vaizdo įrašai, kurie, kaip teigia atsakovė, patvirtina, kad Paspirtuko guminė rankena pritvirtinta ypatingai stipriai ir negali pasislinkti taip, kad liestų stabdžius arba akseleratorių (šios dalys yra pritvirtintos su varžtu). Rašte nurodoma, kad net ir guminei rankenai liečiant stabdžius, jie neužsiblokuoja. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovas, nurodytuose vaizdo įrašuose nufilmuoti bandymai yra atlikti ne su ginčo Paspirtuku, o tik su to paties modelio Paspirtuku, todėl, esant pagrįstų abejonių dėl ginčo Paspirtuko guminių rankenų kokybės, teisėjų kolegija šių įrodymų nevertins.
29. Į bylą taip pat yra pateiktas UAB „Homero“ 2020 m. balandžio 14 d. surašytas aktas, kuriame nurodyta: „Paspirtukas ir jo judančios dalys nebuvo ardytos. Apžiūrėjus rankenas matyti, kad jos naudojimo metu pasislenka į centrą, dėl ko dėl trinties neatšoka greičio ir stabdžio svirtis. Gamintojas neatsižvelgė į galimą guminių rankenų prasitempimą ir jas laikas nuo laiko reikia atitraukti nuo gazo ir stabdžių svirtelių, kad jos tinkamai veiktų. Apžiūrėjus priekinį ratą ir jo veikimą, matyti, kad jis blokuojasi ir nesisuka laisvai apie savo ašį, įjungus Paspirtuką, tikėtina, kad bus pagrindinės plokštės gedimas, taip pat nuo vibracijų atsileidę variklio priveržiamieji varžtai. Paspirtukas yra išoriškai apibraižytas, ratų protektorius nenaujas, bet yra natūralaus dėvėjimo pasekmė, nesusijusi su kliento pateiktais gedimais. Esami išoriniai pažeidimai vertintini kaip neturintys įtakos minėtiems gedimams.“
30. Siekiant nustatyti elektrinio Paspirtuko gedimo priežastį, byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, t. y. pirmą teismo ekspertizę atliko UAB „Vektech“ vyr. inžinierius A. B., antrą teismo ekspertizę atliko VGTU dr. S. B..
31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo ir atsakovės argumentus dėl netinkamos ekspertų kvalifikacijos. Šiuo atveju šalys pačios ieškojo ekspertų, sutiko su jų kandidatūromis, nereikšdamos jokių abejonių dėl jų kvalifikacijos tol, kol nebuvo pateiktos joms nepalankios išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnybos vyriausioji specialistė O. S., kuri surašė Gaminio vertinimo išvadą, taip pat neturi atitinkamos kvalifikacijos - teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja ji nurodė, kad turi aplinkos apsaugos inžinieriaus išsilavinimą, taip pat nurodė, kad nutarimą priėmę komisijos nariai yra įgiję teisinius išsilavinimus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V., kuris Paspirtuką apžiūrėjo atsakovės garantiniame servise, taip pat nurodė, kad turi teisinį išsilavinimą. Nežiūrint į tai, tiek Tarnybos surašytus dokumentus, tiek ir liudytojo A. V. parodymus atsakovė laiko tinkamais įrodymais ir jais vadovaujasi, gindamasi nuo ieškovo pareikšto ieškinio.
32. Vertindama byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog tiek pirmąją, tiek antrąją ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad išoriškai matomi mechaniniai pažeidimai (įbrėžimai, įdaužimai ir įlenkimai) nėra susiję su nustatytais gedimais (kad Paspirtukas šiuo metu neveikia) (5 punktas). Abu ekspertai taip pat patvirtino aplinkybę, kad Paspirtuko priekinio rato guolis nėra pažeistas, taip pat nebuvo nei keistas, nei remontuojamas ir ekspertizės darymo metu veikė gerai (8, 9, 10 punktai). Nei vienas ekspertas nenustatė, kad buvo sulūžęs, kaip nors pažeistas ar pakeistas Paspirtuko priekinis ratas, be to nurodė, jog nusidėvėjęs rato protektorius patvirtina tai, kad ratas keistas nebuvo. To nenustatė ir Paspirtuką apžiūrėję specialistai (šios nutarties 25, 26, 29 punktai). Tai, kad Paspirtuko guminės rankenos gali slankioti ir prispausti stabdžio ir akceleratoriaus svirtis, taip pat patvirtino abu ekspertai (24 punktas). Taip pat abu ekspertai nepaneigė aplinkybės, kad dėl Paspirtuko rankena prispaustos stabdžių svirties (jei ji yra pasukta), Paspirtuko priekinis ratas gali užsiblokuoti (25 punktas). Antrą ekspertizę atlikęs dr. S. B. išvadoje nurodė, kad pagrindinė Paspirtuko saugos problema – rankenos ilgis (110 mm, 13.3 pav.), kuris lygus metalinio vamzdžio ilgiui (110 mm, 13.2 pav.), ir jos santykinis laisvumas (laikosi tik trinties pagalba), o tai yra konstrukcinis trūkumas. Dėl to gali įvykti pavojinga situacija (užsiblokuoti akceleratoriaus svirtelė). Tai, kad guminė rankena gali slankioti pripažįsta ir pati atsakovė. Teismo posėdžio metu apžiūrint Paspirtuką taip pat buvo nustatyta, kad guminė rankena gali pasislinkti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Paspirtukas yra neveikiantis, todėl nei ekspertai, nei kiti Paspirtuką apžiūrėję specialistai neturėjo galimybės jo išbandyti važiavimo metu ir nustatyti kaip stipriai guminė rankena gali pasislinkti ir kiek tai priklauso nuo išorinės temperatūros ir išorinės jėgos. Išsamesnį tyrimą turėjo galimybę atlikti specializuotas gamintojo servisas, kuriam, kaip atsakyme į ieškovo pretenziją teigia atsakovė, Paspirtukas buvo nusiųstas, tačiau šia galimybe atsakovė nepasinaudojo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepaneigė fakto, kad ieškovo įsigytas Paspirtukas nuo jo įsigijimo neturėjo gamyklinio broko.
33. Atsakovės argumentai, kad Paspirtuko gedimai atsirado dėl netinkamo jo naudojimo, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Ieškovas tvirtina, kad jam nebuvo atsiųsta Paspirtuko naudojimo instrukcija, tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nenaudojo Paspirtuko taip, kaip atsakovės teigimu draudžiama instrukcijoje. Paspirtukas niekada nebuvo merktas į vandenį ar juo naudotasi esant blogam orui, kaip antai smarkus lietus ar sniegas, Paspirtukas nebuvo plautas aukšto slėgio srove, Paspirtukas buvo saugojamas sausoje patalpoje (privataus namo garaže), Paspirtuku naudojosi ieškovo dukra, kuriai tuo metu jau buvo 15 metų.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Paspirtuką ieškovas nusipirko 2019 m. gegužės 16 d., o dėl atsiradusių gedimų į atsakovę pirmą kartą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d. Per šešių mėnesių terminą pirkėjui pareiškus pretenziją dėl įsigyto Paspirtuko, yra pagrindas preziumuoti daikto neatitiktį toms savybėms, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Atsakovei (pardavėjai) nepaneigus nurodytos prezumpcijos, t. y. neįrodžius priešingai, kad kokybės trūkumai neegzistavo daikto perdavimo metu, darytina išvada, jog Paspirtuko perdavimo momentu egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėja (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui parduotas Paspirtukas nuo jo įsigijimo neturėjo gamyklinio broko, nes juo buvo galima naudotis apie 4 mėnesius, padaryta netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus.
35. Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.363 straipsnio redakcijos 7 dalies nuostatomis (nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusi CK 6.363 straipsnio redakcija), pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas) nesiejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, nutarties 32 punktas). 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 (įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d.) CK 6.363 straipsnio 8 dalis papildyta nustatant, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymas draudimą vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį sieja su trūkumų mažareikšmiškumo kategorija. Nagrinėjamu atveju Paspirtuko pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 16 d., todėl Paspirtuko trūkumai ir jų įtaka ieškovo teisės nutraukti vienašališkai Paspirtuko pirkimo–pardavimo sutartį kontekste turi būti vertinama prekės trūkumų mažareikšmiškumo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, nutarties 34 punktą). Aptarta kasacinio teismo praktika įgalina daryti išvadą, jog turi būti vertinamas ne vartotojo (ieškovo) pasirinktos gynimo priemonės – vienašališkas sutarties nutraukimo – proporcingumas, tačiau vertinama, ar parduoto Paspirtuko trūkumai nebuvo mažareikšmiai.
37. Į bylą pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Paspirtukas neveikiantis, dėl to darytina išvada, kad ieškovas (vartotojas) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį – turėti tinkamai veikiantį elektrinį paspirtuką ir juo naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgdama į šiuos ieškovo teisėtus lūkesčius ir į aplinkybes, susijusias su ieškovo pastangomis pašalinti / ištaisyti nustatytus Paspirtuko gedimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos. Todėl ieškovo reikalavimas dėl Paspirtuko pirkimo–pardavimo sutarties ir pratęstos garantijos sutarties nutraukimo bei sumokėtų pinigų grąžinimo tenkintinas.
38. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostoliussįskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvark-a. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 11,26 Eur ikiteisminių išlaidų. Nurodo, kad atsakovei ginčijant paspirtuko defektus, jam teko kreiptis į nepriklausomą elektrinių paspirtukų servisą, kuriame už Paspirtuko apžiūrą ir akto surašymą sumokėjo 10 Eur, be to, už dokumentų siuntimą Tarnybai ieškovas patyrė 1,26 Eur pašto išlaidų. Atsakovė neginčija, kad ieškovas turėjo nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka, ir neginčija šių išlaidų dydžio, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo tenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovui parduotas Paspirtukas nuo jo įsigijimo neturėjo gamyklinio broko nes juo buvo galima naudotis apie 4 mėnesius. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
40. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2020 m. gruodžio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 63/20 (700 Eur); 2020 m. gruodžio 7 d. sąskaitos išrašu; 2021 m. birželio 8 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 110 (200 Eur už ekspertizę). Kadangi išlaidų dydis už advokato paslaugas (700 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovo ieškinį patenkinus, jo pirmosios instancijos teisme patirtos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2021 m. gruodžio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 034 (450 Eur) ir 2021 m. gruodžio 20 d. sąskaitos išrašu. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos 450 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti.
Nutraukti 2019 m. gegužės 16 d. elektrinio paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ pirkimo–pradavimo sutartį tarp ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 285,99 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 99 ct) paspirtuko kainą.
Nutraukti elektrinio paspirtuko „Blaupunkt ESC505 Black“ pratęstinės garantijos pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 31,46 Eur (trisdešimt vieną eurą 46 ct) pratęstinės garantijos kainą.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 11,26 Eur (vienuolika eurų 26 ct) ikiteismines išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, 5,13 Eur (penkis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo valstybei.
Priteisti iš atsakovės UAB „VARLE“, juridinio asmens kodas 302431995, ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė