Civilinė byla Nr.2‑4737-845/2013

Civilinio proceso Nr. 2-03-3-04053-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.; 73.2.5.; 99.5.; 114.11; 116.4.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Editai Beniušienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.,

atsakovams V. R. ir I. R., 

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams V. R. ir I. R. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. R. ir I. R. 1303,86 žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su draudėja M. S. sudarė 2010-03-17 Gyventojų turto draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis). Nurodyta sutartimi buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, jog 2010-11-25 draudėjai priklausantis butas buvo užlietas vandeniu ir sugadinta vidaus apdaila. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjos turtui padarytą 1303,86 Lt žalą. Taigi, ieškovas, kompensuodamas dėl užpylimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 1303,86 Lt draudimo išmoką ir subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, jog vanduo prasiskverbė iš atsakovams priklausančio buto, esantis (duomenys neskelbtini), VIlniuje.

Atsakovai V. R. ir I. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-01-26 gavo ieškovo raštą dėl 2010-11-25 padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, iš kurio suprato, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prasiskverbė vanduo ir apgadino dalį lubų bei sienas. Pažymėjo, jog iš jų buto vandens nutekėjimo nebuvo. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog žala buvo padaryta dėl atsakovų kaltės, nėra. Taip pat nėra duomenų, dėl kokios priežasties įvyko nutekėjimas. Pažymėjo, jog 57 buto gyventojai į atsakovus nesikreipė, o defektinį aktą pasirašė tik draudėjas ir draudikas. Nurodė, kad 2010-11-26 atsakovų bute lankėsi bendrijos pirmininkė J. S., kuri apžiūrėjusi patalpas, vandens nutekėjimo požymių nenustatė. 

Kadangi parengiamieji veiksmai buvo baigti, teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas savo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovai teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad draudėja M. S. 2010-06-03 laikotarpiu nuo 2010-06-04 iki 2011-06-04 buvo apdraudusi pas ieškovą ADB „ERGO Lietuva“ nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 300-0027414) b.l. 18). Draudimo sutarties galiojimo metu, t.y. 2010 m. lapkričio 25 d., draudėjai priklausantis butas buvo užlietas valgomojo kambario zonoje, užpiltos kambario lubos, lubų kraštas su lipdiniais, nutekėjusi siena. Atsirado užpylimo nutekėjimų ir pūslių. Tai patvirtina pranešimai apie žalą, 2010-11-26 Defektinis aktas, fotonuotraukos  (b.l. 11-14, 15, 65, 69). Nuostolis ir jo dydis nurodytas ieškovo rašte dėl draudimo išmokos 2010-11-25 žaloje Nr. 22381-0301_2-001 ir pasiūlymo kainos skaičiavimo lentelėje (b.l. 18, 25). 2010-11-29 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pažymoje nurodyta, jog 2010-11-26 buvo gautas M. S. įgalioto asmens parnešimas dėl bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradusių įtrūkimų ir vandens nutekėjimo. Bendrija rašte pažymėjo, jog virš nurodytos patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpų, bendrija neatliko jokių remonto ar rekonstrukcijos darbų, taip pat nebuvo gauta pranešimų apie vandentiekio avariją. Rašte nurodė, kad virš (duomenys neskelbtini), buto yra gyvenamosios patalpos, t.y. butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui V. R. (b.l. 26). Draudėjos turtui padarytą 1369,60 Lt dydžio žalą 2011-07-28 atlygino ieškovas, tai patvirtina 2011-07-28 banko mokėjimo nurodymas (b.l. 19). 2012-01-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą V. R., prašydamas atlyginti 1303,86 Lt dydžio nuostolius (b.l. 24).

Kadangi įvykis buvo pripažintas draudiminiu, ieškovas draudimo sutarties pagrindu, 2011-07-28 išmokėjo draudėjai 1369,60 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 19). Taigi ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 str. str.). Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sprendžiant, ar atsakovai privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar jie pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 22-23). Nurodytas butas yra namo (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra namo antrame aukšte ir jis tiesiogiai ribojasi su virš jo esančiu atsakovams priklausančiu butu. Tai matyti iš butų planų (b.l. 68, 70). Taip pat butų planų duomenys liudija jog virš draudėjos patalpos, pažymėtos indeksu 57-2, yra atsakovams priklausanti patalpa, pažymėta indeksu 60-2 (virtuvė). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog siena kuri buvo aplieta, yra vidinė (fotonuotraukoje pažymėta „6“) (b.l. 69) ir medinė, joje nėra įrengta bendrojo naudojimo vamzdynų.

Byloje faktas, jog draudėjai priklausančio buto valgomojo kambario lubos ir siena buvo užlieti bei padaryta žala sienoms, luboms ir lubų lipdiniams, konstatuotas (b.l. 25, 65). Byloje nustatyta, jog buvo užlieta draudėjai priklausančio buto 57-2 patalpa (valgomasis kambarys), tai patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų R. M., J. S. parodymai ir fotonuotrauka (b.l. 69). Liudytoja R. M., kuri yra draudėjos sesuo, teismo posėdyje parodė, jog 2010-11-26 surašė pranešimą bendrijos pirmininkei, kuriame nurodė, jog valgomajame kambaryje įvyko vandens nutekėjimas.

2010-11-29 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pažymoje nurodyta, jog virš draudėjai priklausančios patalpos, nėra bendrojo naudojimo patalpų, remonto ar rekonstrukcijos darbai tuo metu, kai įvyko vandens nutekėjimas, nebuvo atliekami, taip pat nebuvo gauta pranešimų apie vandentiekio avariją (b.l. 26). Šias nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja J. S., kuri yra daugiabučio namo, Didžioji g. 10, bendrijos pirmininkė. Liudytoja parodė, jog 2010-11-26 gavo panešimą iš M. S. įgalioto asmens dėl bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsiradusių įtrūkimų ir vandens nutekėjimo. Parodė, jog atsakovų buto atvyko apžiūrėti 2010-11-29, tačiau  vandens nutekėjimo nenustatė. Taip pat liudytoja parodė, jog virš draudėjai priklausančio buto yra atsakovams priklausantis butas, šie butai iš viršaus ir apačios tiesiogiai ribojasi, siena, kuri buvo užlieta yra vidinė, bendro naudojimo patalpų virš draudėjai priklausančio buto nėra, remonto darbai nebuvo atliekami. Teismas netikėti liudytojų parodymais neturi pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs, prieštaravimų teismas juose nenustatė. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais – namo (duomenys neskelbtini), butų 57 ir 60 planais, fotonuotraukomis, pranešimais.

Byloje konstatuota, kad draudėjos kambarys, kurio siena ir lubos buvo užlieti, tiesiogiai ribojasi su atsakovų virtuve, kurioje yra vandens šaltiniai. Svarbu tai, kad 2010-11-25, kai buvo užlietas draudėjos butas, avarinių situacijų name nebuvo, taip pat nebuvo atliekami jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai. Nors atsakovas teismo posėdyje teigė, jog buvo atlikti namo stogo statybos darbai, tačiau pripažino, jog stogo darbai buvo baigti dar 2007 metais. Taigi, akivaizdu, jog remonto darbai vandens nutekėjimo metu name (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami. Įvertintina tai, kad butų planuose nurodytas tikslus draudėjos ir atsakovų butų išsidėstymas antrame bei trečiame namo aukštuose (b.l. 68, 70). Iš planų matyti, jog draudėjos kambarys, pažymėtas indeksu 57-2, tiesiogiai ribojasi iš viršaus su atsakovų virtuve, pažymėta indeksu 60-2. Draudėjai priklausančio buto siena, kuri buvo užlieta yra vidinė ir tiesiogiai ribojasi su atsakovų buto siena. CPK 178 str. reikalauja, kad šalys įrodytų tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, jog vanduo liejosi iš bendro naudojimo patalpų.

Pažymėtina, kad atsakovai pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įst. 21 str. 1 d. 3 p., turėjo pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, o tuo pačiu ir jose esantį turtą (inžinierinę įrangą ir pan.). Tuo tarpu byloje esančių duomenų pakanka išvadai, jog atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įst. 21 str. 1 d. 3 p., dėl ko buvo užlietas draudėjai priklausančio buto valgomasis kambarys.  

Byloje nustatyta, kad ieškovas, gavęs draudėjo pranešimą, jog dėl kambario užliejimo buvo pažeistos lubos ir sienos (b.l. 11-14), 2010-11-26 surašė defektinį aktą  ir nustatė turto nuostolį (b.l. 25). Ieškovas, prašydamas priteisti patirtą žalą, rėmėsi 2010-11-29 bendrijos pažyma (b.l. 26), patvirtinančia jog: 1)  2010-11-26 buvo gautas draudėjos įgalioto asmens pranešimas apie tai, kad bute atsirado įtrūkimų ir vandens nutekėjimas, 2) virš nurodytos patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpų; 3) tuo metu remonto ar rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, taip pat nebuvo gauta pranešimų apie vandentiekio avariją. Taip pat žalos faktą patvirtina ir fotonuotraukos (b.l. 69). Taigi žalos faktas pagal CK 6.249 str. 1 d. byloje konstatuotas.

Pažymėtina, kad pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Atsakovai teismo posėdyje teigė, jog negalėjo užlieti draudėjai priklausančio buto. Tačiau teismas nurodytus teiginius atmeta kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o būtent: atsakovų butas yra virš draudėjos buto ir nuosavybės teise priklauso atsakovams, kurie turi pareigą rūpintis jiems priklausančiu turtu. Teismui konstatavus, jog žala atsirado dėl atsakovų netinkamo pareigų vykdymo, dėl ko buvo užlietas draudėjos butas, darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad atsakovai turėjo pareigą rūpintis jiems priklausančiu turtu, t.y. tinkamai prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose esantį turtą, kad nebūtų padaryta žalos (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.). Taigi priežastinis ryšys byloje konstatuotas, o atsakovų kaltė pasireiškė įstatyme nustatytos pareigos nevykdymu. Taigi dėl 2010-10-25 įvykusio vandens nutekėjimo, dėl kurio buvo apgadintos draudėjai priklausančio buto kambario lubos ir siena, kalti yra atsakovai, nes jų nepakankamo veikimo faktas byloje įrodytas, todėl jie privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jei draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, civ. byloje Nr. 3K-7-394/2004, pažymėjo, kad  CK 6.1015 straipsnio 1 dalies prasme draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu 2011-07-28 išmokėjo M. S. 1369,60 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 19). Draudimo išmokos ir jos dydžio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: defektinis aktas (b.l. 15), pasiūlymo kainos skaičiavimas (b.l. 25). Atsakovai neginčijo  ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjai, perėmė jos teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingais už žalą asmenys yra atsakovai, todėl iš jų CK 6.1015 str. pagrindu ieškovui priteistini jo patirti nuostoliai.

Atsakovai aplinkybių, atleidžiančių juos nuo atsakomybės, neįrodė, o teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tokio pobūdžio aplinkybių nenustatė.

Nors atsakovai teismo posėdyje teigė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vanduo nutekėjo iš atsakovams priklausančio buto, teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Byloje neginčijama, kad draudėjai priklausančio buto valgomasis kambarys buvo užlietas, padaryta žala sienai ir luboms. Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (CPK 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad atsakovai neįrodė fakto, jog draudėjai priklausantis butas buvo užlietas iš kitų šaltinių.

Ieškinį patenkinus visiškai, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovui 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas 71 Lt žyminis mokestis, 5,80 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 3 Lt už Nekilnojamojo turto centrinio banko išrašą, iš viso – 80 Lt.

Pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 22,90 Lt dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį patenkinti visiškai.                                                                     

Priteisti solidariai iš atsakovų V. R., a.k.: (duomenys neskelbtini) ir I. R., a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo ADB „ERGO Lietuva“, į.k.: 110012799, naudai 1303,86 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus tris Lt 86 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1303,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-08-28, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų V. R. ir I. R. lygiomis dalimis ieškovo naudai 80 Lt (aštuoniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 40 Lt.

Priteisti iš atsakovų V. R. ir I. R. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 22,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 11,45 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Lijana Visokavičienė