Administracinė byla Nr. N⁶²-3094/2011

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 9 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 0,43 prom.), jam 1 metų laikotarpyje buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. G. administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 130² straipsnyje, bylą nutraukė nesant šio pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad pritaikius 5 procentų alkotesterio tikslumo paklaidą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumo laipsnis neviršija leistinos 0,41 prom. normos. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog A. G. vairavo transporto priemonę viršydamas įstatymo nustatytą neblaivumo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, o visos abejonės administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad A. G. veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties, turėjo įvertinti, kad A. G. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jo veika atitinka ATPK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo požymius. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, kad būtų tinkamai suformuluotas kaltinimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. G. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pareikštas kaltinimas vairavus automobilį esant neblaiviam, kai per metus jis buvo baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Jo veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

ATPK 130² straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs alkotesterio paklaidą – 5 procentai, nustatė, kad A. G. neblaivumo laipsnis neviršija leistinos normos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Tačiau institucija kelia klausimą dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties buvimo A. G. veikoje. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. G. veikoje nėra ATPK 130² straipsnyje nustatyto pažeidimo sudėties, turėjo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, kad būtų tinkamai suformuluotas kaltinimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Nustatyta, kad A. G. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių (b. l. 12–14). ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. ginčo pažeidimo padarymo metu – 2010 m. lapkričio 9 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakomybei pagal ATPK 130² straipsnį kilti – teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas nėra privalomas šio pažeidimo požymis, kadangi sankcija už šio pažodimo padarymą yra diferencijuota pagal tai, ar asmuo turi teisę vairuoti, ar ne. Iš to seka, kad Institucijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, klaidingai nurodė pažeidimo esmę (teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visumą), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesiėmė priemonių, kad A. G. pareikštas kaltinimas būtų patikslintas ir veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis minėtos ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad transporto priemonę jis vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta, nors šis subjekto požymis laikytinas vienu iš esminių ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiu. Kadangi kaltinimo ribų išplėtimas apriboja atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, darytina išvada, kad A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinei tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.