Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1137-265/2013
Teisėja E. Bartulienė (Proceso Nr. 2-42-3-00405-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
121.14;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., S. E., S. Č., M. Č., Sigito A. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl protokolo dalies panaikinimo,
n u s t a t ė :
ieškovai R. B., S. E., S. Č., M. Č., Sigitas A. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. ieškiniu prašė panaikinti 2012 m. gegužės 12 d. Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio protokolo Nr. 2012-03 sprendimų dalis, kuriomis R. B., S. E., S. Č., M. Č., S. E., E. B., D. B., A. S., V. Ž. yra pašalinti iš Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių. Nurodė, kad 2012-05-12 buvo medžiotojų būrelio „Medvėgalio“ nariai, o nuo 2012 m. pavasario yra klubo „Medžiotojų ragas“ nariais. Teigė, kad medžiotojai turi teisę įstoti į kitus būrelius. Būrelis „Medvėgalis“ turi medžioklės plotus, o klubas „Medžiotojų ragas“ atskirų medžioklės plotų neturi, vyksta medžioti svečių teisėmis. Dauguma klubo „Medžiotojų ragas“ narių yra žemės plotų, miškų savininkai ir turi teisę medžioti. Priešiškos „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui veiklos niekada nevykdė, protokole surašyti kaltinimai yra neteisingi.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-03-16 sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovų pašalinimas iš medžiotojų būrelio (atsakovo) narių yra neteisėtas dėl esminio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio neeilinio visuotinio asociacijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo. Atsakovo įstatų 7.11punkte nustatyta pranešimo tvarka asociacijos nariui apie atsakovo eilinį, neeilinį, pakartotinį visuotinį narių susirinkimą prieštarauja atsakovo įstatų 6.1 punktui ir Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 12 punktui. Taip pat pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovų pašalinimas iš „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio narių dėl to, kad jų nuomonė nesutapo su daugumos „Medvėgalio“ būrelio narių nuomone sprendžiant klausimą, ar dalinti „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienetą, ar išsaugoti jo vientisumą, bei dėl ieškovų priklausymo kitai asociacijai, yra neproporcinga sankcija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Be to, teismas konstatavo, kad Konstitucijos 25 straipsnio 1dalyje, 3 dalyje nustatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu.
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įstatų atskirų punktų tarpusavio prieštaravimą, šio teiginio neargumentavo. Be to, apelianto vertinimu, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovai pripažinti atitinkamų įstatų punktų tarpusavio prieštaravimą bei neatitikimą įstatymo normoms nereiškė. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino, jog ieškovai apie vykusį visuotinį medžiotojų būrelio susirinkimą buvo informuoti netinkamai. Apeliantas teigia, jog ieškovai neneigė, jog apie susirinkimo vietą, laiką ir jame sprendžiamus klausimus žinojo. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog jie informuoti netinkamai. Kaip nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 ir 2012-12-21 nutartimis, priimtomis atitinkamai civilinėse bylose Nr. 3K-7-470/2009 ir 3K-3-589/2012, motyvuodamas sprendimo dalį dėl netinkamo ieškovų informavimo apie visuotinį susirinkimą. Atsakovo vertinimu, šiose bylose faktinė situacija iš esmės skiriasi nuo šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovų veikla nekenkė atsakovės veiklai bei tikslams. Atsakovas, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija nurodo, kad jam (kaip asociacijai) negali būti suformuota pareiga priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Asociacijos nariai, kurie nesiekia bendrų tikslų, negali būti asociacijos nariais. Kaip nurodo apeliantas, ieškovai su kitais nariais įsteigė kitą asociaciją – medžiotojų klubą „Medžiotojų ragas“, kurio nariai neturi medžioklės plotų. Dėl to ieškovai, būdami šio klubo nariais, kryptingai veikė prieš atsakovą bandydami atimti iš jo medžioklės plotus padalinant juos į du vienetus, vieną iš jų paskiriant būrelio „Medžiotojų ragas“ nariams. Asociacija „Medžiotojų ragas“, kurios nariai yra ieškovai, pateikė Šilalės savivaldybei prašymą padalinti atsakovui priklausantį medžioklės plotą į du vienetus nesant atsakovo pritarimo, tuo pažeisdami Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasak apelianto, ieškovai tokiu būdu siekė būrelio reorganizavimo, kas iš esmės reiškia apelianto, kaip juridinio asmens, pabaigą. Apeliantas nurodo, kad ieškovai turėjo suprasti, jog apelianto naudojamų medžioklės plotų sumažėjimas iš esmės susiaurina jo narių galimybes medžioti ir vykdyti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius. Taip pat atsakovas nesutiko su aplinkybe, jog M. Č. nubaudimas už medžioklės taisyklių pažeidimą administracine tvarka negalėjo būti pagrindas pašalinti jį iš būrelio. Apelianto vertinimu, pašalinimas iš būrelio už medžioklės taisyklių pažeidimą ir jo nubaudimas administracine tvarka nėra dvigubos atsakomybės taikymas.
Ieškovai su apelianto apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovų vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais, bei atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos procesiniu sprendimu – ieškinį tenkinti.
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas tuo, jog tenkinti ieškovų ieškinį ir pripažinti Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio susirinkime priimtų nutarimų negaliojančiais nebuvo nei procedūrinio, nei materialiojo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį ir pripažinti, jog ieškovai neteisėtai buvo pašalinti iš asociacijos, sudaro materialiųjų nario pašalinimo pagrindų vertinimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Dėl to teisėjų kolegijai, netgi sutikus su apeliacinio skundo argumentais, jog nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų pašalinant ieškovus iš asociacijos, apeliacinio skundo tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neleistų materialiųjų narių pašalinimo iš asociacijos pagrindų nebuvimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniu skundo argumentu, jog ieškovų priklausymas kitai asociacijai (medžiotojų būreliui) bei siekis įgyti medžioklės plotus yra nesuderinamas su atsakovės veikla bei tikslais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu konstatuoja, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Dėl to ieškovų priklausymas kitam medžiotojų būreliui, kaip asociacijai, negali būti prilyginamas kaip kenkimas atsakovo interesams ir jo teisių pažeidimas. Taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo interesų pažeidimo jo nurodoma aplinkybė, jog ieškovai, būdami asociacijos „Medžiotojų ragas“ nariais, kryptingai veikė prieš atsakovą bandydami atimti iš jo medžioklės plotus padalinant juos į du vienetus, vieną iš jų paskiriant „Medžiotojų ragas“ nariams. Kaip nurodo atsakovas, prašymus padalinti medžioklės plotus reiškė ne ieškovai, o asociacija „Medžiotojų ragas“, dėl to negalima sutikti, jog būtent ieškovai siekė atidalinti medžioklės plotus. Be to, tokio pobūdžio prašymų reiškimas negali būti prilyginamas neteisėtiems veiksmams, kai medžioklės plotų padalijimo galimybė numatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje. Šių plotų padalijimas, nustatymas ar ribų keitimas negali būti prilyginamas medžioklės plotų atėmimui iš tam tikro būrelio, jeigu tai daroma įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina deklaratyviais atsakovo argumentus, jog ieškovai, siekdami medžioklės plotų atidalijimo, siekė atsakovės, kaip juridinio asmens, reorganizavimo. Juridinio asmens reorganizavimo pagrindai numatyti CK 2.96 straipsnio 1 dalyje. Pagal šios normos nuostatas juridinis asmuo gali būti reorganizuojamas tik juridinio asmens dalyvio arba teismo sprendimu. Dėl to medžioklės plotų padalijimas neturi nieko bendra su siekiu asociaciją reorganizuoti kaip juridinį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl M. Č.. Pažymėtina, jog apeliantas pirmosios instancijos teismas neįrodė, jog medžioklės taisyklių pažeidimas ir nario nubaudimas už tai administracine tvarka yra priešingas asociacijos, kaip juridinio asmens, tikslams. Dėl to netgi sutikus, kad M. Č. administracinės atsakomybės taikymas bei pašalinimas iš asociacijos nėra dvigubos atsakomybės taikymas, nesudaro pagrindo, atsakovei neįrodžius M. Č. priešingos asociacijai veiklos, pašalinti jo iš būrelio narių.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Į bylą ieškovų atstovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovui R. B.. Iš byloje esančios detalizuotos pažymos bei pinigų priėmimo – perdavimo kvito matyti, jog R. B. sumokėjo 1 200 Lt advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovo apeliacinį skundą atmetus šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui R. B..
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. B. naudai.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė
Virginija Nijolė Griškevičienė