Civilinė byla Nr. e2S-312-258/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02702-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Biosela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Taem group“ ieškinį atsakovei UAB „Biosela“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. spalio 22 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „Taem group“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Biosela“ ieškovės naudai 14 528,34 Eur skolą, 475,19 Eur delspinigius, iš viso – 15 003,53 Eur sumą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 003,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 474,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovė UAB „Biosela“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškime nurodė, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai nebuvo įteikti, kadangi pradiniai procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, pareiškimas, teismo įsakymas ir teismo nutartis) buvo siųsti paštu atsakovės buveinės registruotu adresu ir jie buvo įteikti įmonės atstovui. Atsakovė pateikė prieštaravimus ir laukė kitų teismo dokumentų paštu, kadangi taip jie buvo gauti ir įteikti. Atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo po jo priėmimo, kadangi neturėjo prisijungimo prie elektroninės bylos, minėtas prisijungimas atsakovei buvo suteiktas po sprendimo už akių priėmimo. Atsakovė negalėjo tinkamai apginti savo teisių, todėl mano, kad dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas. Be to, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir todėl, kadangi ieškovė tinkamai nepagrindė savo reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokias paslaugas realiai suteikė atsakovei ir kodėl yra prašoma priteisti būtent tokia suma.
3. Ieškovė UAB „Taem group“ atsiliepimu prašė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė, pripažindama faktą, kad buvo tinkamai informuota apie civilinės bylos pradžią bei kad gavo informaciją, jog civilinė byla yra vedama elektroninėmis ryšių priemonėmis, nepateisinamai veikė aplaidžiai, nerūpestingai, nes nesidomėjo civilinės bylos proceso eiga, neprisijungė prie elektroninės civilinės bylos kortelės EPP, todėl teismas turėjo pagrįstą teisę laikyti procesinius dokumentus civilinėje byloje atsakovui įteiktus per EPP sistemą bei priimti teismo sprendimą už akių. Atsakovė laikytina neįrodžiusia, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių. Taip pat nurodė, kad atsakovė pareiškime nenurodė visiškai jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į civilinę bylą nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų tiek galimo ieškovo ir atsakovo ginčo apimtį, tiek teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 12 str.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių mano, jog ieškovas pateiktu pareiškimu neįrodė CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti teismo sprendimą egzistavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Biosela“ pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Biosela“ procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymo numatyta tvarka per EPP sistemą (CPK 123 str. 2 d., 1751 str. 10 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai (CPK 142 str. 4 d.).
6. Teismas nurodė, kad byloje yra įrodymai, kad atsakovės atstovas pasirašė 2018-05-31 darbų perdavimo akte. 2018-06-25 darbų perdavimo akte nėra atsakovės parašo, tačiau atsakovė neįrodinėjo, kad minėto akto ji negavo, ar, kad gavusi aktą reiškė rašytinį nesutikimą su juo, kaip tai nurodyta sutarties 4.4 punkte (CPK 178 str.). Byloje yra įrodymas, kad 2018-07-11 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo ir skolos apmokėjimo, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčijo ieškovės rašte nurodytas aplinkybes, pateikė motyvuotą atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo aktą ir sumokėti už darbus. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, kad 2018-06-25 akte nėra atsakovės parašo nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti už atliktus ieškovės darbus (suteiktas paslaugas) (sutarties 4.4 punktas). Be to, atsakovė nepaneigė to, kad dalį įsiskolinimo pagal sutartį ir išrašytas sąskaitas atsakovė yra padengusi. Atsakovė neįrodinėjo, pagal kokį darbų aktą bei sąskaitą - faktūrą įvykdytas minėtas įsipareigojimas. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu neginčijo darbų aktų, dalį įsiskolinimo yra padengusi, kas netiesiogiai įrodo skolos pripažinimą.
7. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl darė išvadą, kad nėra ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB ,,Biosela“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 22 d. d. teismo sprendimą už akių, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškinys apeliantei buvo tinkamai įteiktas. Apeliantė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo po jo priėmimo. Byloje nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė elgėsi pasyviai ir/ar piktnaudžiavo savo teisėmis. Priešingai, apeliantė laiku prisijungė prie EPP sistemos, pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas, gavęs apeliantės prieštaravimus panaikino išduotą įsakymą. Tačiau ieškovei pateikus ieškinį apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos pradžią.
8.2. Pradiniai procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, pareiškimas, teismo įsakymas ir kt. ) buvo siųsti paštu apeliantės buveinės registruotu adresu, jie buvo įteikti įmonės atstovui. Apeliantė pateikė prieštaravimus, kurių pagrindų įsakymas buvo panaikintas, per EPP. Bylos dėl įsakymo išdavimo priklauso atskirų bylų kategorijai (CPK IY dalies XXIII skyrius), todėl atsakovė, manydama, jog teismui panaikinus įsakymą, šios bylos teisena yra baigta (procesas yra pasibaigęs), laikė, kad ieškovei pateikus ieškinį, bus užvesta atskira byla pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles ir procesiniai dokumentai (bylos iškėlimo atveju) turėtų būti jai įteikiami paštu. Toks apeliantės elgesys yra pateisinamas, nes iš tikrųjų šiuo atveju ieškinio pateikimas yra savarankiškas procesinis veiksmas, tai patvirtina ir tas faktas, jog ieškovui pateikus ieškinį buvo užvesta kita byla, kuriai buvo suteiktas naujas numeris e2-l1829-892/2018. Taigi tokios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas buvo pasyvus ir/ar piktnaudžiavo teise.
8.3. Sprendimas už akių negalėjo būti priimtas vien dėl to, kad ieškovė tinkamai nepagrindė bei neįrodė savo reikalavimų. Ieškovė pateikė fragmentinius, neišsamius įrodymus, kurie nesudaro pagrindo teismui patenkinti ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė nesutiko ir nesutinka su ieškovės pateiktu į bylą 2018-06-25 atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktu. Jokių darbų akte nurodytai sumai ieškovė faktiškai neatliko, todėl apeliantė nesutiko su minėtu aktu ir jo nepasirašė. Ieškovė nenurodė akte kokias paslaugas ji atliko, bei jų apimties, todėl apeliantė ir neturėjo pagrindo jo pasirašyti. Minėtame akte nurodyta tik darbų vertė. Atsižvelgiant į šiuos akto trūkumus jis negalėjo būti teismo pripažintas tinkamu pagrindu priteisti iš apeliantės šiame akte nurodytą sumą. Taigi teismas priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai rėmėsi ydingu aktu.
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti apeliantės UAB Biosela atskirojo skundo ir palikti galioti teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
9.1. Apeliantė iš esmės prieštarauja pati sau, nes nors ji pripažįsta, kad buvo aktyvi teisminiame procese, jungėsi prie EPP, iš kitos pusės apeliantė leidžia suprasti, kad jos vertinimu, pareiga rūpintis ir domėtis procesu (jungiantis prie EPP bylos kortelės), apeliantei išnyko nuo tada, kai teismas panaikino civilinėje byloje priimtą teismo įsakymą. Su tokia apeliantės pozicija ieškovė nesutinka. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir patvirtino, jog apie civilinę bylą apeliantei buvo tinkamai pranešta ir žinoma. Kartu tai reiškia, jog apeliantė negalėjo nežinoti, jog civilinė byla yra vedama elektroninėmis ryšių priemonėmis, ir kad apeliantei kyla pareiga sekti civilinės bylos eigą bei prisijungti prie elektroninės bylos kortelės EPP. Apeliantė nei pareiškime, nei atskirajame skunde neginčijo ir neneigė fakto, kad aktyviai naudojosi EPP paskyra.
9.2. Apeliantė, teikdama pareiškimą, neįvykdė pareigos įrodymais pagrįsti galimą teismo sprendimo neteisėtumą, ir todėl prarado teisę remtis naujais įrodymais teikdamas atskirąjį skundą. Atitinkamai, apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti su pareiškimu, prijungimo prie civilinės bylos – turi būti atmestas, kaip pavėluotas ir nepagrįstas.
9.3. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu toliau deklaratyviai teigia, kad apeliantė nesutiko ir nesutinka su UAB TAEM GROUP pateiktu į bylą 2018-06-25 atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2 (toliau – „Aktas Nr. 2“). Tuo tarpu apeliantė pripažįsta, jog niekada neginčijo civilinėje byloje pateikto 2018-05-31 atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo akto Nr. 1 (toliau – „Aktas Nr. 1“). Šio Akto Nr. 1 turinys ir forma apeliantei tiko, dėl jo turinių jokių prieštaravimų apeliantė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad Akto Nr. 1 apeliantė neginčija ir sutinka su juo, o Akto Nr. 2 turinys ir forma yra identiški, laikytina, kad apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2018-06-07 el. laiško kopiją ir sutarties šalių nepasirašytą 2018-06-08 susitarimą dėl sutarties nutraukimo.
12. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kodėl pastarieji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į dokumentų datas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, elektroniniame laiške matyti, kad kalbama ne apie ginčo sutartį (2018-05-02), o apie 2018-05-08 sutarties nutraukimą, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
15. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, apeliantei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei procesiniai dokumentai buvo siųsti per EPP sistemą, kadangi iškėlus civilinę bylą buvo nustatyta, jog apeliantė yra aktyvavusi savo paskyrą VEP posistemyje, nes pati teikė prieštaravimus per EPP. Apeliantė tvirtina, kad laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes visi procesiniai dokumentai jai tinkamai nebuvo įteikti, kadangi pradiniai procesiniai dokumentai (teismo pranešimas, pareiškimas, teismo įsakymas ir teismo nutartis) buvo siųsti paštu apeliantės buveinės registruotu adresu ir jie buvo įteikti įmonės atstovui. Prisijungimas prie elektroninės bylos apeliantei nebuvo suteiktas. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 1751 straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 p. numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju Liteko VEP posistemiu besinaudojantis juridinis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie Liteko VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje).
17. Nagrinėjamo ginčo atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad apeliantė yra Liteko VEP posistemės paslaugų gavėja, t. y. Liteko VEP posistemėje yra aktyvavusi paskyrą, nes pati teikė prieštaravimus per EPP. Byloje nustačius, kad apeliantė aktyvavo Liteko VEP paskyrą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-10118-892/2018, taigi sutiko visus procesinius dokumentus gauti savo paskyroje. Todėl yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas 2018-08-29 pagrįstai ir teisėtai siuntė apeliantei procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) per Liteko VEP posistemį. Be to, esant aktyvuotai Liteko VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo Liteko VEP posistemio paskyroje bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudojantis elektoriniu paštu. Atsižvelgiant į tai atmestini apeliantės argumentai, kad jai nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai ar, kad teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti paštu apeliantės buveinės adresu.
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas vien dėl to, kad ieškovė tinkamai nepagrindė bei neįrodė savo reikalavimų.
19. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, remiantis CPK 287 str. 2d. 3 p. esant priimtam sprendimus už akių, šalis pateikianti prašymą dėl jo peržiūrėjimo, nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes bei kitus reikalavimus, argumentus bei įrodymus, susijusius su byla.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2018-05-02 buvo sudaryta projekto valdymo paslaugų sutartis pagal kurią nurodytu grafiku ieškovė įsipareigojo atlikti atitinkamus darbus (paslaugas) (1.1 punktas), apeliantė įsipareigojo mokėti vykdytojui atlyginimą už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą pagal nustatytą grafiką ((sutarties 4.1, 4.3 punktai). Sutarties 4.4 punkte buvo numatyta, kad vykdytojo faktiškai atliktos paslaugos apmokamos pagal sutartį per 15 darbo dienų nuo per atitinkamą mėnesį atliktų papildomų paslaugų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos – faktūros pateikimo, jeigu, užsakovas per 5 darbo dienas nepasirašo atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo ako ir raštu nepateikia motyvuoto atsisakymo jį pasirašyti, yra laikoma, kad paslaugos yra atliktos, vykdytojas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtų už šiuos darbus priklausančią kainos dalį. Byloje yra įrodymai, kad ieškovė surašė du darbų perdavimo aktus bei jų pagrindu išrašė dvi sąskaitas – faktūras.
21. Apeliantė nurodo, kad ji nesutiko ir nesutinka su ieškovės pateiktu į bylą 2018-06-25 atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktu. Savo prieštaravimuose nurodė, kad šis darbų aktas nėra pasirašytas ir tai įrodo, kad ieškovė akte nurodytai sumai neatliko, todėl apeliantė nesutiko su minėtu aktu ir jo nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo už akių teisėtumo klausimą. Ieškovė su ieškiniu buvo pateikusi tiek 2018-05-31, tiek ir 2018-06-25 darbų priėmimo aktą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, šią aplinkybę įvertino. Šalių sutartyje aiškiai nurodyta, kad užsakovas (apeliantė) per 5 darbo dienas nepasirašo atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo akto ir raštu nepateikia motyvuoto atsisakymo jį pasirašyti, yra laikoma, kad paslaugos yra atliktos, vykdytojas (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad užsakovas (atsakovas) sumokėtų už šiuos darbus priklausančią kainos dalį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kilęs ginčas dėl tam tikros darbų apimties atlikimo. Priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, kad po šių darbų priėmimo aktų parengimo ieškovė 2018-07-11 kreipėsi į apeliantę dėl sutarties vykdymo ir skolos apmokėjimo. Pretenziją ieškovė išsiuntė per kurjerius registruota pašto siunta ir apeliantės el. pašto adresu. Per kurjerius siųsta pretenzija įteikta realiai nebuvo, nes apeliantė atsisakė ją priimti. Duomenų, kad atsakinėjo į ieškovės pretenziją, kuri buvo siųsta el. paštu taip reikšdama nesutikimą su pretenzija ir joje nurodyta suma, apeliantė nepateikė. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų reiškusi motyvuotą atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo aktą ir sumokėti už darbus. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodoma aplinkybė sprendimo už akių peržiūrėjimui, kad 2018-06-25 akte nėra apeliantės parašo nesudaro pagrindo laikyti, kad apeliantė neturi pareigos apmokėti už atliktus ieškovės darbus (sutarties 4.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnis 2 dalies 4 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
22. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 701,80 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Toks išlaidų dydis yra viršijantis dydį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (maksimalus – 370,86 EUR). Byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai ar sudėtingas teisinis ginčas, dėl ko reiktų viršyti šiame punkte nurodytą maksimalų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi yra per didelės ir neproporcingos, todėl šios išlaidos mažinamos ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 270 EUR ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Biosela“, į. k. 302536665, ieškovės UAB „TAEM GROUP“, į. k. 302586942, naudai 270 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Rita Kisielienė