Civilinė byla Nr. 2-1480-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00212-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Wirtgen Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Indikacija“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-623-372/2019, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“ iškelta restruktūrizavimo byla,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemaitijos keliai“ direktorius A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą, bendrovės administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Ieškovas nurodė, kad bendrovė veiklą vykdo nuo 1994 m. vasario 21 d., tačiau šiuo metu turi finansinių sunkumų, kurių pagrindinė priežastis – Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdytas žvyrkelių asfaltavimo programos paketas, kurį bendrovė laimėjo itin žemomis kainomis, tačiau projekto įgyvendinimo laikotarpiu ženkliai didėjo išlaidos darbo užmokesčiui, atitinkamai ir subrangovams. Projekto trukmė buvo 3 metai, todėl jis didžiausią įtaką padarė 2017 ir 2018 metų veiklos rezultatams. Reikšmingą įtaką bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymui turėjo ir gamtinės sąlygos. 2017 m. antras pusmetis pasižymėjo itin didele kritulių gausa, dėl ko bendrovė faktiškai negalėjo vykdyti darbų, o atliktus darbus teko perdaryti. Kritulių gausa buvo pripažinta stichine, buvo gauta tai patvirtinanti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma, tačiau užsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir darbų atlikimo terminų nepratęsė. Bendrovei laiku neužbaigus darbų, užsakovas priskaičiavo delspinigius. Dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo ir jų dydžio šiuo metu yra sprendžiamas teisminis ginčas.

2.       Pagal 2019 m. birželio 30 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė siekia 12 493 130 Eur (954 Eur nematerialus turtas, 7 958 312 Eur materialus turtas, 4 619 Eur finansinis turtas,
1 186 868 Eur atsargos, 2 939 320 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 5 903 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 397 154 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), įsipareigojimai kreditoriams sudaro 9 847 399 EUR, kurie visi mokėtini per vienerius metus. Pradelsti įsipareigojimai 2019 m. birželio 30 d. sudarė 5 610 133,33 Eur, t. y. 44,91 proc. turimo turto vertės. Gautinų sumų mokėjimo terminas nėra suėjęs, o įsipareigojimus turintys asmenys (Lietuvos automobilių kelių direkcija, UAB „Šiaulių plentas“, Kretingos rajono savivaldybės administracija, UAB „Plungės Jonis-S“, Skuodo rajono savivaldybės administracija, UAB „Vičiūnai ir Ko“) yra neabejotinai mokūs, taigi įsiskolinimų atgavimas yra realus. Bendrovė per 2018 m. patyrė 4 462 525 EUR nuostolių, per 2019 m. pirmąjį pusmetį – 2 213 257 EUR. Tai rodo Bendrovės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, tuo pačiu būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti bendrovę. Finansiniai sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą. Bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos, ji perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, parduoda prekes ir paslaugas, šiuo metu bendrovėje dirba 266 darbuotojai. Per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį planuojama padengti apie 86 proc. antros eilės kreditorių reikalavimų. Bendrovė atitinka visas sąlygas restruktūrizavimo bylai kelti, pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą nėra.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Indikacija“ atsiliepime prašė teismo atsisakyti iškelti UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą, nes bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimus – nepateikė kreditoriui UAB „Indikacija“ restruktūrizavimo metmenų ir akcininko sprendimo dėl restruktūrizacijos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių plentas“ yra vienintelė UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkė, turėjusi teisę priimti sprendimą dėl bendrovės restruktūrizacijos. Be to, trečiojo asmens teigimu, UAB „Žemaitijos keliai“ veikloje trūksta skaidrumo, bendrovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui savo finansinių ataskaitų rinkinio, galimai apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, bendrovės pateiktų finansinių dokumentų patikimumas kelia abejonių. UAB „Indikacija“ nuomone, pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovė siekia išvengti Lietuvos automobilių kelių direkcijos taikomų finansinių sankcijų.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Wirtgen Lietuva“ atsiliepime prašė teismo netenkinti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškelti UAB „Žemaitijos keliai“ bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad beveik pusė bendrovei priklausančio turto yra nepastovus trumpalaikis turtas – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o pradelstų įsipareigojimų suma yra tik nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Pradelstų įsiskolinimų suma vien UAB „Wirtgen Lietuva“ atžvilgiu keičiasi (didėja) ypač greitai, jau 2019 m. rugpjūčio 31 d. bus ne 348 853,56 Eur, o 407 841,06 Eur. Bendrovė vėluoja atsiskaityti 400–600 dienų. Be to, realiai UAB „Žemaitijos keliai“ turto vertė yra mažesnė nei balanse apskaityta turto vertė, nes pakankamai didelę bendrovės turto dalį sudaro debitorinės skolos. Ieškovas nepateikė jokios informacijos, dėl kokių priežasčių šios skolos nėra išieškotos ir ar yra galimybė apskritai jas išieškoti, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad yra reali galimybė atgauti debitorines skolas ir kad visa debitorinių įsiskolinimų suma turi būti įskaityta į bendrovės realaus turto vertę. Nors ieškovas nurodo, kad bendrovė yra sudariusi naujų sutarčių, tačiau nepateikė įrodymų, kad jos faktiškai vykdomos, ar bus vykdomos pelningai. UAB „Wirtgen Lietuva“ taip pat atkreipė dėmesį, jog bendrovei yra taikomi keturi turto areštai, bendrovė neturi didžiųjų kreditorių paramos, todėl restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

6.       Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Žemaitijos keliai“ dalyvauja tęstiniuose statybinio pobūdžio sandoriuose, kurių bendra vertė 10 196 633 Eur, atsakovė taip pat turi sudariusi naujų rangos sutarčių, kurios užtikrina darbų apimtis, užsakovus, bendrovėje dirba 266 darbuotojai, taigi tai rodo, jog dar yra galimybių bandyti išsaugoti atsakovę kaip gamybinį vienetą.

7.       Įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonė vykdo veiklą ir numato priemones ankstesnei finansinei padėčiai atstatyti bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl turi teisę įtikinti kreditorius, kad ji gali faktiniais veiksmais įrodyti įmonės mokumą. Bankroto bylos iškėlimas dar veikiančiai įmonei padarytų žalą kreditoriams, tuo tarpu restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešąjį interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad įmonė yra visiškai nemoki ir dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

8.       Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos ĮRĮ 4 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, susijusios su įmonės statusu bei finansine padėtimi, kurios būtinos, norint iškelti UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą, o restruktūrizavimo plano metmenyse yra visos privalomosios ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardintos plano metmenų dalys.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

9.       Trečiasis asmuo UAB „Indikacija“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti kelti UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo bylą vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes UAB „Žemaitijos keliai“ pateiktas pareiškimas neatitinka ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir  7 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimų. Visų pirma, UAB „Žemaitijos keliai“ nepateikė kreditorei UAB „Indikacija“ restruktūrizacijos metmenų ir akcininkų sprendimo dėl restruktūrizacijos. Antra, nebuvo pateikti objektyvūs duomenys iš juridinių asmenų dalyvių registro, kurie patvirtintų, kad UAB „Šiaulių plentas“ yra vienintelis UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkas, kuris turėjo teisę priimti sprendimą dėl UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizacijos.  

9.2.                      UAB „Žemaitijos keliai“ veikloje stinga skaidrumo, bendrovė slepia duomenis apie savo realią finansinę padėtį, nevykdo teisės aktų reikalavimo pateikti bendrovės finansinius duomenis viešojo registro tvarkytojui, be jokio teisinio pagrindo prašo uždrausti kreditoriui susipažinti su UAB „Žemaitijos keliai“ pateikta informacija, kuri sudaro esminę reikšmę kreditoriaus apsisprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi uždrausdamas kreditoriams susipažinti su UAB „Žemaitijos keliai“ pateikta informacija, turinčia reikšmės restruktūrizavimo proceso pradėjimui, ir klaidingai nurodydamas, kad tokia nutartis yra neskundžiama, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 101 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir UAB „Indikacija“ teisę į teisminę gynybą.  

9.3.                      Teismas neįvertino, kad vertingiausias UAB „Žemaitijos keliai“ turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriams, todėl bendrovės skolos 2 453 504 Eur viršija UAB „Žemaitijos keliai“ turimą ilgalaikį vertingą turtą, t. y. UAB „Žemaitijos keliai“ neturi jokių galimybių toliau tęsti veiklą, restruktūrizacijos procesas tik padidins skolas kreditoriams ir kreditorių patiriamą žalą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad, nors bendrovė ir vykdo veiklą, tačiau skolos jau ilgą laiką nėra dengiamos.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Wirtgen Lietuva“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kelti UAB „Žemaitijos keliai“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje visiškai neatsižvelgta į trečiųjų asmenų atsiliepimuose išdėstytus argumentus, be to, teismo išvados grindžiamos abejotinais įrodymais (į bylą pateiktas turto balansas nėra pateiktas viešo registro tvarkytojui). Nors teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis buvo iškelta 50 bylų, kuriose UAB „Žemaitijos keliai“ buvo (yra) pareikšti turtiniai reikalavimai arba UAB „Žemaitijos kelia“ buvo pareiškusi savo reikalavimus savo debitoriams, tačiau nėra aišku, keliose bylose Bendrovė yra pareiškusi reikalavimus debitoriams, kokia šių bylų nagrinėjimo stadija ar baigtis. Be to, nutartis pagrįsta vien tik tokiais įrodymais, su kuriais kreditoriai negali susipažinti, nes Šiaulių apygardos teismas uždraudė kreditoriams susipažinti su esminę reikšmę bendrovės finansinei padėčiai turinčiais įrodymais, motyvuodamas komercine paslaptimi. Kita vertus, nors ieškovas ir nurodo, kad bendrovė yra sudariusi naujų sutarčių, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos faktiškai yra vykdomos ir (ar) vykdomos (bus vykdomos) pelningai.

10.2.                      Bendrovė neturi didelės dalies kreditorių (vertinant skolų dydžiais) pritarimo atidėti skolų mokėjimą, t. y. ji nėra gavusi sutikimų atidėti skolų mokėjimą už 3 603 114,06 Eur sumą. Be to, pradelstų įsipareigojimų suma vien UAB „Wirtgen Lietuva“ atžvilgiu yra didesnė nei nurodyta metmenyse. Nors pareiškimo pateikimo teismui metu pradelsti bendrovės įsipareigojimai UAB „Wirtgen Lietuva“ buvo 348 853,56 Eur, tačiau jau 2019 m. rugpjūčio 28 d. jie pasiekė 407 841,06 Eur.

10.3.                      Restruktūrizavimo byla negali būti keliama ir dėl bendrovės nemokumo. Beveik pusė bendrovei priklausančio turto yra nepastovus trumpalaikis turtas, bendrovės pradelsti įsipareigojimai nuolat kinta (auga), bendrovei taikomi keturi turto areštai, be to, didelę bendrovės turto dalį sudaro debitorinės skolos, kurios neturėtų būti įskaitytos į realaus turto vertę, nes bendrovė neįrodė realios galimybės šias skolas išieškoti.

11.       UAB „Žemaitijos keliai“ direktorius A. S. atsiliepime į UAB „Indikacija“ ir UAB „Wirtgen Lietuva“ atskiruosius skundus, prašė atskiruosius skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      UAB „Žemaitijos keliai“ nepažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nes visa informacija apie bendrovės restruktūrizavimo procesą buvo ir yra teikiama visiems to pageidaujantiems asmenims, laikantis teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintų taisyklių. Kreditoriams buvo išsiųstas pranešimas kartu nepateikiant metmenų ir akcininko sprendimo, tačiau nurodant būdus, kaip su šiais dokumentais galima susipažinti. Tai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad tuo atveju, kai įmonė turi labai daug kreditorių, o dokumentų, kurie turi būti raštu pateikti kreditoriams apimtis yra didelė, įmonė gali pateikti kreditoriams tik pranešimus apie pradėtą įmonės restruktūrizavimo procesą, priimtą įmonės dalyvių sprendimą bei patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis ir sudaryti realias galimybes kreditoriams gauti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą informaciją raštu ar elektronine forma. Taigi UAB „Indikacija“ turėjo galimybę susipažinti su visai dokumentais, tačiau į UAB „Žemaitijos keliai“ su pageidavimu gauti minėtus dokumentus nesikreipė.

11.2.                      Teismui buvo pateikti aktualūs duomenys iš Juridinių asmenų registro apie bendrovės dalyvius. UAB „Šiaulių plentas“ turi 99,74 proc. visų UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, taigi šis asmuo neabejotinai turi teisę spręsti dėl atsakovės restruktūrizavimo.

11.3.                      UAB „Žemaitijos keliai“ finansinės atskaitomybės dokumentai nėra slepiami. Finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti tik dėl to, kad auditorius nepateikė savo išvados. Joks teisės aktas neįpareigoja bendrovės teikti savo finansinę atskaitomybę mokesčių administratoriui, o mokesčių administratoriui nesuteikia nei teisės, nei pareigos šių duomenų tvirtinti. Be to, UAB „Indikacija“ nepateikė visiškai jokių duomenų, jog kokia nors kompetentinga institucija būtų nustačiusi ar bent tirtų apgaulingą apskaitos tvarkymą, taigi apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, grindžiami išimtinai tik prielaidomis.

11.4.                      Skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį negalima kvestionuoti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša, nes CPK nenumato galimybės vienu procesiniu dokumentu skųsti dviejų teismo sprendimų. Nors UAB „Indikacija“ neturėjo galimybės susipažinti su UAB „Žemaitijos keliai“ pirkimo ir pardavimo operacijų suvestinėmis ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau šiuose dokumentuose nėra įtvirtinta visiškai jokių esminę reikšmę atsakovės finansinei padėčiai turinčių duomenų. Bendrovės finansinė būklė išsamiai atskleista tiek pareiškime dėl restruktūrizavimo, tiek metmenyse ir finansinės atskaitomybės dokumentuose, tačiau jokio realaus siekio su jais susipažinti UAB „Indikacija“ neturėjo.

11.5.                      UAB „Žemaitijos keliai“ yra moki bendrovė. Bendrovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, moka tiek darbo užmokestį, tiek mokesčius valstybei, turi 257 darbuotojus, be to, vien per 2019 m. rugpjūčio mėn. atliko ir užsakovams perdavė 717 881,96 Eur vertės darbų. Bendrovė atlieka visus einamuosius mokėjimus, būtinus ūkinės komercinės veiklos vykdymui, teismo leistos naudoti lėšų sumos ribose, todėl jos įsipareigojimų suma kreditoriams dėl veiklos vykdymo nedidėja. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, jog pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Be to, net jei teismas nustato įmonės nemokumo požymių, o įmonė, turinti finansinių sunkumų, toliau vykdo savo veiklą, atsiskaitinėja su kreditoriais, kurie neprieštarauja dėl restruktūrizavimo proceso, jai negali būti atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą.

11.6.                      Daugiau nei pusė visų UAB „Žemaitijos keliai“ kreditorių sutinka su bendrovės siūlomu mokumo problemų sprendimo būdu. Nors ĮRĮ nenustato reikalavimo gauti kreditorių sutikimus restruktūrizavimo proceso iniciavimui, šiuo atveju matyti, kad didieji atsakovės kreditoriai su restruktūrizavimu sutinka, dėl ko procesas laikytinas perspektyviu. Šiuo metu bendrovė yra gavusi papildomus kreditorių sutikimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir mokėjimo terminų atidėjimo. Tuo tarpu UAB „Indikacija“, prieštaraudama atsakovės restruktūrizavimo procesui, mėgina išvengti jai gresiančios didelės apimties prievolės dėl statybos darbų trūkumų.

11.7.                      Byloje yra pateikti išsamūs duomenys tiek apie bendrovės skolininkus, tiek apie jų skolų sumas ir skolų grąžinimo terminus. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės veiksmus skoloms susigrąžinti, analizuodamas teismuose esamas (buvusias) bylas. Dėl atsakovės vykdomos veiklos specifikos (statybos rangos darbai) dalis jos gautinų sumų yra sulaikomos, tačiau tai niekaip nepaneigia tokių sumų atgavimo realumo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog UAB „Žemaitijos keliai“ debitoriai yra mokūs juridiniai asmenys (valstybės įmonė, savivaldybių administracijos, ilgai veiklą vykdančios ir itin dideles apyvartas generuojančios privačios bendrovės), todėl teismų praktikoje tai laikoma aplinkybe, negalinčia lemti skolų beviltiškumo. Taip pat negalima sutikti su tuo, jog įkeisto nekilnojamojo turto vertė privalo būti atimama iš atsakovės turimo turto vertės. Turto arešto aktų registre įregistruoti dokumentai taip pat nėra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis nesiekia 1/2, bendrovėje mokamas darbo užmokestis ir mokesčiai valstybės biudžetui, atsiskaitoma su tiekėjais, vykdoma ūkinė komercinė veikla, su restruktūrizavimu ir mokėjimo terminų atidėjimu jau pirminėje proceso stadijoje sutinka daugiau nei 50 proc. visų atsakovės kreditorių, todėl laikytina, kad UAB „Žemaitijos keliai“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas restruktūrizavimo sąlygas ir yra pajėgi įgyvendinti ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslus – tęsti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta UAB „Žemaitijos keliai“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       UAB „Žemaitijos keliai“ kartu su atsiliepimu į trečiųjų asmenų atskiruosius skundus pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2019 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Žemaitijos keliai“ visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašą ir pranešimus apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, pažymas apie rugpjūčio mėn. atliktus darbus, jų ir išlaidų vertę, 2019 m. rugpjūčio 29 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus, 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „Telšių gelžbetonis“ , UAB Vaimora“, UAB „Žemveža“, UAB „Hidrotechniniai statiniai“ sutikimus dėl UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo,
2019 m. rugsėjo 11 d. R. K. įmonės ir UAB Gotartas“ sutikimus dėl atsakovės restruktūrizavimo bei 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „Savingė“ sutikimą dėl atsakovės restruktūrizavimo.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą atsakovės pateikti papildomi dokumentai yra susiję su atsakovės finansine padėtimi, jos prašymo atitiktimi ĮRĮ reikalavimams, t. y. jie yra reikšmingi sprendžiant dėl sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, dalis iš jų (kreditorių sutikimai, darbų ataskaitos) pagal jų sudarymo datą surašyti jau po skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, taigi negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti UAB „Žemaitijos keliai“ pateiktus naujus įrodymus.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

17.       Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.

18.       ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

19.       Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti, tuo tarpu apeliantės teigia, kad restruktūrizavimo byla UAB „Žemaitijos keliai“ negalėjo būti iškelta, nes bendrovė pažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, be to, UAB „Žemaitijos keliai“ yra nemoki.

Dėl UAB „Žemaitijos keliai“ (ne)mokumo vertinimo

21.       Įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio
5 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog įmonė, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nemoki, kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų tikrinimas tampa teisiškai nereikšmingas, nes negali turėti lemiamos įtakos galutiniam procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo rezultatui.

22.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

23.       Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio
22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

24.       Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Žemaitijos keliai“ mokumą vertino formaliai. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išvadą dėl apeliantės mokumo padarė įvertinęs bendrovės 2019 m. birželio 30 d. balanso duomenis, duomenis apie bendrovės ūkinę–komercinę veiklą, sudarytas rangos sutartis. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad UAB „Žemaitijos keliai“ turto vertė yra
12 493 190 Eur, iš jo 7 963 885 Eur ilgalaikis turtas, 4 132 091 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 2 939 320 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 9 847 399 Eur. Pagal UAB „Žemaitijos keliai“ kreditorių sąrašą bendrovės įsiskolinimų dydis – 8 710 067,23 Eur, pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2019 m. birželio 30 d. sudarė 5 610 133,33 Eur, t. y. sudarė mažiau nei pusę (44,91 proc.) turimo turto vertės.

25.       Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad UAB „Žemaitijos keliai“ neturi galimybių susigrąžinti debitorines skolas. Visų pirma, pažymėtina, kad 2019 m. birželio 30 d. duomenimis 1 826 593,21 Eur debitorinių skolų mokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Be to, 883 482,33 Eur sumą sudaro dalies projekto vertės sulaikymas iki garantinio termino pabaigos. Didieji bendrovės debitoriai yra mokūs juridiniai asmenys – Lietuvos automobilių kelių direkcija, UAB „Šiaulių plentas“, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Skuodo rajono savivaldybės administracija, UAB „Plungės Jonis-S“, UAB „Vičiūnai ir Ko, todėl nėra pagrindo abejoti galimybėmis susigrąžinti skolas iš šių juridinių asmenų. 

27.       Kaip nurodo atsakovė, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl 957 000 Eur skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jei visa šia suma būtų sumažintas bendrovės turtas, pradelsti bendrovės įsipareigojimai vis tiek neviršytų pusės bendrovės turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai neviršytų pusės UAB „Žemaitijos keliai“ turto vertės net ir tuo atveju, jei bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma būtų padidinta 50 000 Eur, kaip nurodo UAB „Wirtgen Lietuva“.

28.       Nepagrįstais laikytini UAB „Indikacija“ atskirojo skundo argumentai, kad į bendrovės turto vertę neturi būti įskaičiuojama įkeisto turto vertė. Nors atsakovės turtas ir yra įkeistas, tačiau jis yra UAB „Žemaitijos keliai“ nuosavybė ir turi tam tikrą vertę. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstyta pozicija, kad tuo atveju, jei įkeisto turto vertė būtų neįskaičiuojama į bendrovės turto vertę, atitinkama suma turėtų būti mažinamos ir prievolės kreditoriams.

29.       Apeliantės pagrįstai teigia, kad UAB „Žemaitijos keliai“ pradelsti įsipareigojimai iš tiesų yra dideli, artimi pusei bendrovės turto vertės, tačiau nenustačius ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti bendrovę nemokia ir tuo pagrindu atsisakyti kelti jai restruktūrizavimo bylą.

30.       Dėl UAB „Wirtgen Lietuva“ prašymo iškelti UAB „Žemaitijos keliai“ bankroto bylą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio prašymai turi būti reiškiami ne atsiliepime į prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atskirajame skunde, kuriuo sprendžiamas pirmosios instancijos nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o atskirame kreditoriaus pareiškime dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnis).

Dėl ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų laikymosi 

31.       Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas, t. y. metmenis ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl metmenų patvirtinimo.

32.       Bendrovės kreditorė UAB „Indikacija“ teigia negavusi iš bendrovės ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies
2 punkte nurodytų dokumentų, be to, kvestionuoja subjekto, priėmusio sprendimą dėl UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizacijos, teisę priimti tokį sprendimą.

33.       ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija šioje dalyje nurodytą sprendimą priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių įmonės dalyvių 2/3 balsų dauguma.

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimą dėl UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo 2019 m. rugpjūčio 5 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė bendrovės akcininkė UAB „Šiaulių plentas“, turinti 99,74 proc. UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų. Taigi UAB „Indikacija“ abejonės dėl subjekto, priėmusio sprendimą bendrovę restruktūrizuoti, teisės priimti tokio pobūdžio sprendimą yra nepagrįstos.

35.       UAB „Žemaitijos keliai“ neginčija fakto, jog kreditoriams su pranešimu apie restruktūrizavimo bylos kėlimą neišsiuntė metmenų ir sprendimo dėl metmenų patvirtinimo, tačiau teigia, kad kreditoriams buvo suteikta galimybė susipažinti su minėtais dokumentais.

36.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės kreditorių teisė gauti visą reikiamą su įmonės restruktūrizavimo procesu susijusią informaciją negali būti paneigta. Tačiau tuo atveju, kai įmonė turi labai daug kreditorių, o dokumentų, kurie turi būti raštu pateikti kreditoriams apimtis yra didelė, įmonė gali pateikti kreditoriams tik pranešimus apie pradėtą įmonės restruktūrizavimo procesą, priimtą įmonės dalyvių sprendimą bei patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis ir sudaryti realias galimybes kreditoriams gauti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą informaciją raštu ar elektronine forma. Priešingas aptariamo atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir paskirties, proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų bei pačių kreditorių interesų, nes finansinių sunkumų turinti įmonė patirtų papildomų finansinių bei darbo sąnaudų. Ar kreditoriams nurodytų dokumentų apie restruktūrizavimo proceso pradžią neįteikimas asmeniškai pažeidžia kreditorių teises ir turi reikšmės restruktūrizavimo proceso teisėtumui, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1108-407/2019).

37.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešime apie restruktūrizavimo bylos kėlimą buvo pateikta informacija, kaip galima susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir juos patvirtinančiu sprendimu. UAB „Indikacija“ neteigia, kad ji kreipėsi į atsakovę, siekdama susipažinti su minėtais dokumentais, bet jai tokia teisė nebuvo suteikta, taip pat nenurodo, jog jai buvo sudarytos kokios nors kliūtys susipažinti su nurodytais dokumentais. Taigi aplinkybė, kad UAB „Indikacija“ nepasinaudojo savo teise susipažinti su restruktūrizavimo plano metmenimis ir juos patvirtinančiu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „Žemaitijos keliai“ pažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą. 

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

38.       Apeliantės teigia, kad jų teisės į teisminę gynybą buvo pažeistos, nes dalis dokumentų, susijusių su UAB „Žemaitijos keliai“ finansine padėtimi, buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga.

39.       Nagrinėjamu atveju nevieša bylos medžiaga Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pripažino UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei bendrovės pirkimo ir pardavimo operacijų suvestinę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtuose dokumentuose esanti informacija neatskleidžia jokios esminės informacijos apie bendrovės finansinę padėtį, kurios apeliantės negalėjo sužinoti iš restruktūrizavimo plano metmenų. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje minėtais neviešais dokumentais nesirėmė, todėl apeliančių teisės, dalį bylos medžiagos pripažinus nevieša, sprendžiant dėl byloje įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių nustatymo, nebuvo pažeistos.

40.       Kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs vertintini ir UAB „Indikacija“ teiginiai, kad UAB „Žemaitijos keliai“ slepia duomenis apie savo tikrąją finansinę padėtį. Į bylą yra pateiktas tiek 2018 m., tiek 2019 m. pirmos pusės bendrovės balansas, tiek restruktūrizavimo plano metmenys, kuriuose aptariama UAB „Žemaitijos keliai“ finansinė padėtis. UAB „Indikacija“ nepateikė jokių įrodymų, kad teismui pateiktuose dokumentuose esantys duomenys yra neteisingi ar melagingi.

41.       ĮRĮ įtvirtintas reglamentavimas nedraudžia teismui kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, jei bendrovės turtui taikomas areštas arba jei bendrovė neturi daugumos kreditorių sutikimo. Šiuo atveju pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo UAB „Wirtgen Lietuva“ atskirajame skunde, byloje esantys kreditorių sutikimai patvirtina, kad UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimą palaiko daugiau nei pusę visų reikalavimų turintys kreditoriai. 

42.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojamas prioriteto teikimas įmonės reabilitaciniam tikslui. Tai reiškia, kad įmonei turėtų būti atsisakoma kelti restruktūrizavimo bylą tik tuomet, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka jokių abejonių dėl to, kad įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Vien tik formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012, 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1558/2013). Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1282-881/2019).

43.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, esant duomenims, jog UAB „Žemaitijos keliai“ nėra nutraukusi veiklos ir siekia toliau ją vystyti, tęsia darbus pagal sudarytas sutartis, yra įdarbinusi 266 darbuotojus (šiuo metu 257), turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki, restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei ne tik užtikrina prioritetą gaivinti įmonę restruktūrizavimo būdu, bet ir atitinka viešąjį interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus.

44.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies
1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                   Artūras Driukas