Administracinė byla Nr. A-1711-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01434-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) savo skunduose prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 6–10, 13–17, 27–36).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Pravieniškių PN-AK yra toliau kalinamas nežmoniškomis, kankinamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nors įstaigos administracija pasižadėjo pagerinti bausmės atlikimo sąlygas. Bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. jam gyvenamojo ploto teko 2,33 kv. m, t. y. trūko apie 0,77 kv. m, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. gyvenimo sąlygos buvo dar labiau pablogintos, kadangi 17 kv. m gyvenamojoje patalpoje gyveno 7 žmonės. Pažymėjo, jog prie pažeidimų prisidėjo ir šiferinio stogo danga, dėl ko sutriko miegas, be to, sanitariniai mazgai buvo įrengti netinkamai, t. y. trūko klozetų, pisuarų. Patalpos buvo pilnos parazitų: blakių, tarakonų, graužikų; čiužiniai, pagalvės, antklodės buvo seni ir purvini. Akcentavo, kad apšvietimas gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas, todėl nuolat trūko šviesos, nebuvo išduodamos higienos bei valymo priemonės, todėl tekdavo jų įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė moralinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, tapo dirglus, padidėjo fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80–93).
4. Atsakovas nurodė, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, kuriomis bet kada gali naudotis nuteistieji. Nors 8 būrio 1 patalpos stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma. Pataisos namuose nevykdomi tokio pobūdžio darbai. Atsakovas patvirtino, jog nuteistiesiems yra skiriamos higienos bei valymo priemonės. Pagal sudarytą sutartį su UAB „Dezinfa“ atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai. Nurodė, jog pataisos įstaiga užtikrina nuteistiesiems galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Įstaigos išduota patalynė esant būtinumui dezinfekuojama, kai nuteistasis kreipiasi į būrio viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą ir atsiėmimą. Nuteistieji turi prievolę tvarkytis patalpas, dėl ko budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė. Prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tenkino iš dalies ir priteisė iš Pravieniškių PN-AK į valstybės biudžetą 0,16 Eur išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 25 d., pareiškėjas buvo laikomas 2-ojo sektoriaus 16 būrio 2 brigadoje, kurios plotas 51,91 kv. m. Remiantis Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 77-2067, 16 būrio 2 brigadoje yra įrengta 16 miegamųjų vietų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikti atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismas jais nesirėmė. Kitų objektyvių duomenų apie 16 būrio 2 brigadoje ginčo laikotarpiu laikytų asmenų skaičių atsakovo atstovas į bylą nepateikė. Pareiškėjas 2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu su atsakovo pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių nesutiko. Pažymėjo, kad 16 būrio 2 brigadoje buvo įrengtos 22 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko tik 2,33 kv. m. Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė 2015 m. sausio 12 d. Pravieniškių PN-AK raštą „Dėl prašymo“ Nr. S-757, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2014 gruodžio 9 d. prašymu Nr. G 31412 kreipėsi į pataisos įstaigą dėl informacijos pateikimo. Minėtu raštu Pravieniškių PN-AK pareiškėjui nurodė, jog miegamųjų vietų kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje yra ne mažiau nei paskirta į ją gyventi nuteistųjų. Pažymėjo, kad pataisos įstaiga neturi norminių teisės aktų numatytos pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie tai, kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų, bei pateikė duomenis, jog 16 būrio 2 brigadoje įrengtos 22 miegamosios vietos.
7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo pateiktų į bylą įrodymų, todėl laikyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. 16 būrio 2 brigadoje buvo laikomi 22 asmenys. Teismas sprendė, kad pareiškėjui šiuo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje teko 2,359 kv. m gyvenamojo ploto. Padaryta išvada, kad pareiškėjui Pravieniškių PN 16 būrio 2 brigadoje, iš viso 463 parų, nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui trūko 0,74 kv. m gyvenamojo ploto.
8. Atsakovo pateikti duomenys patvirtino, jog pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. buvo laikomas 3-ojo sektoriaus 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,5 kv. m ir joje buvo laikomi 4 asmenys. Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas paaiškino, kad atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje bausmę atliko 4 asmenys bei pateikė įrodymus, t. y. 8 būrio 1 patalpos planą, iš kurio matyti, jog šioje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Nors atsakovas 2017 m. sausio 19 d. pažymoje Nr. 63-141 dar kartą patvirtino, kad 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje bausmę atlikinėjo 4 nuteistieji, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovo atstovo atsiliepime ir byloje esančiuose atsakovo pateiktuose raštuose yra akcentuota, jog informacija pateikiama pažymos surašymo duomenimis, į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje įrengtos 8 miegamosios lovos, bei į 2015 m. lapkričio 10 d. Pravieniškių PN-AK raštą Nr. 7-2170, kuriame nurodyta, kad šioje patalpoje gyveno 6 žmonės, teismas daro išvadą, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, iš viso 195 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus. Teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas 658 paras, taip pat į tai, jog nepatogumus dar labiau sunkino kamerose esantis inventorius, dėl kurių kamerų erdvės trūkumas galėjo daryti dar didesnę įtaką pareiškėjo savijautai. Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytose patalpose pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
9. Pareiškėjas neturtę žalą kildino taip pat iš to, jog 9 ir 8 būriams priklausančiu sanitariniu mazgu naudojosi 200 nuteistųjų ir jame buvo įrengti tik 2 klozetai ir nei vieno pisuaro. Praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139. Normose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas – dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Pravieniškių PN-AK 2015 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 7-2170 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 8 būrio sanitarinio mazgo patalpoje 2014 metais atliktas paprastasis remontas bei įrengti 6 klozetai bei plautuvė rankoms, prausykloje 8 plautuvės rankoms ir 2 – kojoms. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų kiek nuteistųjų bausmę atliko 8 būryje nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d., todėl nepaneigus pareiškėjo teiginių, jog tuo metu sanitariniu mazgu naudojosi 200 nuteistųjų, teismas darė išvadą, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitiko 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus.
10. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas neišdavė nei higienos, nei valymo priemonių, todėl viską turėjo pirkti už savo lėšas. Atsakovo atstovas atsiliepime, 2017 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu bei Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 77-2067 patvirtino aplinkybę, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems vieną kartą per mėnesį išduodamos valymo priemonės taip, kaip numato teisės aktai, tačiau nuteistieji ignoruoja išduodamas priemones ir jų neima bei perkasi iš savo lėšų. Iš pareiškėjo į bylą pateikto 2015 m. lapkričio 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro rašto Nr. 2-4531-7(4.11) matyti, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuteistieji švaros ir tvarkos palaikymui patalpose aprūpinami valymo inventoriumi. Sanitarinių mazgų valymui naudojamos buitinės chemijos priemonės. Vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, einant maudytis kiekvieną kartą išduodama 30 g muilo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šios higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos, šią aplinkybę taip pat patvirtino Pravieniškių PN-AK 2017 m. sausio 25 d. raštas Nr. 7S-1928.
11. Pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kuomet jam nebuvo išduotas ar išduotas netinkamos kokybės valymo inventorius, medžiagos bei higienos priemonės, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad teisės aktų reikalavimai nebūtų vykdomi, kad pareiškėjas dėl netinkamo aprūpinimo valymo inventoriumi, medžiagomis bei higienos priemonėmis būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos ar kitų priemonių. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos ar valymo priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Taigi, teismo nuomone, nebuvo pagrindo tikėti deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais abstraktaus pobūdžio argumentais, siejamais su netinkamu pareiškėjo aprūpinimu higienos, valymo priemonėmis ir inventoriumi.
12. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad kai kurių gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimis nematomos skaidulos. Atsakovo į bylą pateiktoje Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. 77-2067 nurodoma, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK 2015 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. 7-2170, 2015 m. sausio 12 d. raštą Nr. S-757, kuriuose taip pat pažymima, jog pataisos įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai. Šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
13. Pareiškėjas akcentavo, jog čiužinys, pagalvė bei patalynė seni ir purvini. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina Taisyklių 258 punktą, kuriame numatyta galimybė nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Bylos duomenys patvirtina, jog įstaiga 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-292 su UAB „Kauno skalbykla“ dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo (prieš tai galiojo 2014 m. liepos 23 d. paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienas nuteistasis aprūpinamas patalyne. Nuteistiesiems išduodami tik dezinfekuoti, išskalbti (išvalyti) čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Atsakovas pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK išduoda nuteistiesiems pagalvę, antklodę ir čiužinį, kurie esant būtinumui gali būti dezinfekuojami, tai patvirtina ir byloje esanti Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 77-2067. Dezinfekavimas atliekamas kaitinimo būdu specialioje kameroje. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugas, turi kreiptis į būrio viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymą ir atsiėmimą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas apie netinkamą naudoti patalynę informavo būrio viršininką, kuris turi teisę organizuoti jos dezinfekciją ar pakeitimą kita, todėl pareiškėjo argumentai dėl purvinos, senos patalynės abstraktūs, deklaratyvūs ir atmesti.
14. Byloje taip pat keltas ginčas dėl gyvenamosiose patalpose buvusių parazitų (blakių, tarakonų, blusų). Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro jam adresuotus atsakymus, iš kurių matyti, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2015 m. lapkričio 25 d. pagal gautus pareiškėjo skundus nustatė, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kontrolės metu buvo pastebėta blakių, tačiau tarakonų ir graužikų nerasta. Taip pat Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2-592-7(4.11) išaiškinta, jog 8 būrio 81 brigados patalpose rasta gyvų tarakonų, blakių, galimai žiurkių sugraužtų rūbų, laidų bei konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų pažeidimas ir dėl nustatyto pažeidimo Pravieniškių PN-AK atsakingi asmenys įpareigoti pakartotinai atlikti 3-ojo sektoriaus 8 būrio visų patalpų dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją, o gyvenančius asmenis – atlikti patalpos generalinį valymą. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 2.2-615(17.4.1 2.12) patvirtino, jog 2016 m. vasario 22 d. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 8 būryje buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad dalis pažeidimų pašalinta, tačiau minėtame būryje buvo pastebėta blakių (pagal pateiktą Kenkėjų kontrolės žurnalą dezinsekcija dėl blakių įstaigos 3 sektoriaus 8 būryje buvo vykdyta 2015 m. gruodžio 18 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 10 d.). Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendintas nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 25 d. Higienos normos HN 76:2010 60 punktas nustato, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, nustačius nariuotakojų ir/ar graužikų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pravieniškių PN kenkėjų kontrolę, patalpų dezinsekcijas, deratizacijas nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“. Jų metu aptinkami buitiniai parazitai – tarakonai, ar (ir) blakės buvo sunaikinami, tačiau vėl atsirasdavo. Šias aplinkybes patvirtino ankščiau įvardinti Kauno visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento raštai. Padaryta išvada, kad, nors ir vykdydamas teisės aktuose nustatytus veiksmus, atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neužtikrino Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomus nepatogumus, pakankamus patirtos žalos faktui konstatuoti. 
15. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę 8 būryje gyvenamųjų patalpų apšvietimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas į bylą pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2-4531-7(4.11), kuriame nurodyta, kad gyvenamoje patalpoje atlikti dirbtinio apšvietimo matavimai ir nustatyta dirbtinė apšvieta 23 lx (norma 200 lx). Atsakovas į bylą nepateikė tai paneigiančių duomenų, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo galėjo patirti nepatogumus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 25 d.
16. Nors pareiškėjas pateikė į bylą fotonuotraukas, įrodančias netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, tačiau teismas pažymėjo, jog negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo ir tokių įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateiktas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tarp jų 14 punkte nurodyti fotoaparatai, todėl pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negalėtų būti pripažintos įrodymais šioje byloje.
17. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
18. Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. 81(2)-408 patvirtino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 25 d. užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai, niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, o įrodymų apie ypatingai neigiamus fizinius ar psichinius nepatogumus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl netinkamų laikymo sąlygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, pareiškėjas nepateikė, todėl spręsta, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
19. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų t. y. mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto, inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge, gyvenamosiose patalpose buvusių parazitų, netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d., pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. A. K. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
20. Teismui pripažinus, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis (per mažo gyvenamosios patalpos ploto, inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge, gyvenamosiose patalpose buvusių parazitų, netinkamo apšvietimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d.) buvo pažeista ir dėl to jis patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau įvertinus bendrąsias bausmės atlikimo sąlygas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 450 Eur suma.

III.

21. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (II t., b. l. 10–22).
22. Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas atsisakė išreikalauti pareiškėjo prašomus dokumentus, taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymų normos, procesą reglamentuojančios teisės normos. Taip pat bylą nagrinėjęs teisėjas neleido per pirmą teismo posėdį pareiškėjui apklausti Pravieniškių PN-AK atstovo. Išdėsto, kokius klausimus norėjo užduoti atstovui. Nurodo, jog antro teismo posėdžio metu teisėjas grubiai atmetė jo prašymą atidėti teismo posėdį, kad būtų iškviesti Pravieniškių PN-AK atstovai, liudytojai. Nurodo, jog teismas supainiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnius ir pritaikė ne tas teisės normas. Išdėsto argumentus dėl to, jog iš jo gali būti reikalaujama tik nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Teigia, jog Pravieniškių PN-AK pateikė melagingus duomenis ir suklastotus dokumentus. Išdėsto argumentus dėl asmenų skaičiaus patalpose. Nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis dėl buitinių ir cheminių priemonių išdavimo, pažymi, kad jo prašymo išreikalauti duomenis šiuo aspektu teismas netenkino. Pakartoja, jog per mažas skaičius pisuarų, klozetų ir prausyklų sudarė didelius nepatogumus. Nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškėjas gaudavo skalbiamojo muilo. Pakartoja, jog buvo pažeidžiamos higienos normos. Nurodo, jog jo perkėlimas iš 2 sektoriaus 16 būrio 2 brigados į 3 sektorių 8 būrį 1 brigadą sukėlė jam daug nepatogumų – patalpoje buvo blakių, tarakonų, blusų, pelių, žiurkių, didelis trūkumas šviesos, taip pat baldų, antisanitarinės sąlygos, o jo prašymai pakeisti situaciją buvo ignoruojami. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog 3 sektoriaus 8-9 būriuose buvo įrengti 6 klozetai, kadangi buvo įrengti tik 2 klozetai, 4 tupyklos, 8 praustuvai rankoms ir 2 praustuvai kojoms. Atkreipia dėmesį į jo pablogėjusią sveikatą ir nurodo, jog kalėdamas netinkamomis sąlygomis patyrė didelius nepatogumus. Teigia, jog 658 paras jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.
23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Prašo nepriteisti 0,16 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi (II t., b. l. 34–37).
24. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, dėl to teismo sprendimas turi būti pakeistas. Pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Pažymi, kad įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Akcentuoja, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimas tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2733-575/2016).
25. Nurodo, kad pareiškėjas jokių duomenų, įrodančių, kiek asmenų naudojasi sanitariniu mazgu, nepateikė. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičiaus būtų kreipęsis į pataisos įstaigą. Taip pat nurodytų aplinkybių nedetalizavo, nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo, o tik deklaratyviai pažymėjo, kad 9-8 būriams priklausančiu sanitariniu mazgu naudojosi 200 asmenų ir jame buvo įrengti tik 2 klozetai ir nei vieno pisuaro. Atsakovo 2015 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 7-2170 pateikti duomenys patvirtina, kad 2014 metais atliktas paprastasis remontas bei įrengti 6 klozetai bei plautuvė rankoms, prausykloje 8 plautuvės rankoms ir 2 kojoms, o duomenų apie nuteistųjų skaičių atsakovas pateikti negali, nes duomenys nėra kaupiami ar kitaip sisteminami, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šias aplinkybes vertinti kaip pažeidimą.
26. Išdėsto, jog pareiškėjo galimai patirti nepatogumai dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie sąlygotų sveikatos sutrikimus ar būtų reikšmingi sprendžiant dėl emocinės būklės, poveikio jam masto klausimą. Byloje esanti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. 81(2)-408 patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 25 d. užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai, kurie niekuo neišsiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, o įrodymų apie ypatingai neigiamus fizinius ar psichinius nepatogumus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl netinkamų laikymų sąlygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 46–49). Atsakovas iš esmės nurodo tokius pat argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde.
28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti (II t., b. l. 50–53). Išdėsto iš esmės panašius argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde, nurodo, jog atsakovo argumentai yra melagingi ir neteisingi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. tik dėl pareiškėjo ir atsakovo keliamų abejonių dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos būdo ir dydžio, dėl pareiškėjo aprūpinimo buitinėmis, cheminėmis priemonėmis ir muilu, inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge ir netinkamo apšvietimo.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu, nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d. gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama Taisyklių 111.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto norma, iš viso 658 paras, taip pat praustuvių, klozetų, pisuarų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, Pravieniškių PN-AK neužtikrino, jog 3 sektoriaus 8 būrio 1 gyvenamoje patalpoje, kurioje buvo apgyvendintas pareiškėjas, nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, taip pat pareiškėjas dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo galėjo patirti nepatogumus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 25 d., dėl to priteisė jam 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje A-1254-442/2017 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje 2014 m. gruodžio 1–16 d. neužtikrinimu, pareiškėjui atlyginimo konstatavo, jog 15 dienų pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo 0,06 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, pareiškėjas laikytas su rūkančiais asmenimis, nors buvo nerūkantysis, ir baudos izoliatoriaus kameroje buvęs sanitarinis mazgas neatitiko pareiškėjo poreikių, atsižvelgiant į rimtus jo sveikatos sutrikimus, ir įvertino, jog pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis – 201 Eur – yra adekvatus atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio 15 parų laikotarpio neišskaičiavo apskaičiuodamas laikotarpį, kuomet pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl to teisėjų kolegija jį išskaičiuoja.
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
34. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina pirmiausiai iš to, kad jis buvo laikytas neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Taisyklių 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo atitinkamą laikotarpį (nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m minimali ploto norma. Nei pareiškėjas, nei atsakovas iš esmės šių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, b. l. 87–88, taip pat Pravieniškių PN-AK pažymas dėl nuteistojo A. K., b. l. 95, 96), su šiomis nustatytomis aplinkybėmis sutinka. Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kad jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.
36. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog jis gavo skalbiamojo muilo, jam buvo išduodamos buitinės ir cheminės priemonės, teisėjų kolegija nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus išsamiai išnagrinėjo, savo išvadas išsamiai pagrindė byloje esančiais įrodymais ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tikėti deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais abstraktaus pobūdžio pareiškėjo argumentais, siejamais su netinkamu pareiškėjo aprūpinimu higienos, valymo priemonėmis ir inventoriumi. Pareiškėjas kvestionuodamas šias pirmosios instancijos teismo išvadas, šio teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais, dėl to šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl to, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos administracinį procesą reglamentuojančios teisės normos. Byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai dėl galimo bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Taip pat pastebėtina, jog į pareiškėjo klausimus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, galima atsakyti vadovaujantis byloje esančia medžiaga.
37. Nors Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų pažeidimų sanitarinio mazgo atžvilgiu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl praustuvių, klozetų, pisuarų ir atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičiaus nevisiško atitikimo 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-139 patvirtintoms Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoms. Atsakovas savo išvadoms pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų, dėl to jo argumentai atmestini. Taip pat teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo galėjo patirti nepatogumus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Šias savo išvadas teismas pagrindė byloje esančiais įrodymais, o atsakovas, ginčydamas šias teismo išvadas, tai paneigiančių įrodymų ar argumentų nepateikė.
38. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui daugiau nei pusantrų metų (643 paras) teko mažiau ploto nei priklauso pagal teisės aktų reikalavimus. Atskirais laikotarpiais pareiškėjui galėjo tekti 2,2 kv. m ar 2,4 kv. m ploto. Nėra pagrindo teigti, jog netinkamomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas sąlyginai trumpą laikotarpį. Sanitarinis mazgas bendrabučio tipo miegamosiose patalpose neįrengtas. Pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13). Tačiau nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai, taip pat kiti byloje konstatuoti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
40. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
41. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra per mažas, dėl to teisėjų kolegija padidina pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 5 000 Eur ir vertina, jog ši suma yra adekvati atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidimo pripažinimas galėtų būti pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, atmestini.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
43. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tenkino iš dalies ir priteisė iš Pravieniškių PN-AK į valstybės biudžetą 0,16 Eur išlaidų.
44. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
45. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai, be kita ko, dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginti, šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, o valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.). Pati Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jos savininkė yra valstybė, o Tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 patvirtintų Tarnybos nuostatų 1, 5 ir 6 p.).
46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (4 p.). Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų naudojimą, rengia ir derina ministerijos numatomus įgyvendinti investicijų projektus (8.33 p.); teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai (8.34 p.).
47. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė. Atsižvelgusi į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą šioje byloje. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2009 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-552/2015, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017).
48. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau aptarta sprendimo dalimi nepagrįstai priteisė Lietuvos valstybės naudai iš Pravieniškių PK-AK 0,16 Eur už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas ir išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo Lietuvos valstybei tenkintas iš dalies ir iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į valstybės biudžetą priteista 0,16 Eur išlaidų, pakeisti ir išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteisti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius