Civilinė byla Nr. e3K-3-106-969/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02745-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3; 2.8.2.7; 3.3.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gitanos servisas“ dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ patikslintą priešieškinį ieškovui P. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį nuomotojui perdavus techniškai netvarkingą daiktą, atlikti daikto remontą, taikymo ir aiškinimo. 

2.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 450 Eur sumokėto nuomos mokesčio ir 1152,89 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2021 m. vasario 2 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 02/02-1 (toliau – ir Nuomos sutartis) 6.4 punkto dalį „Nuomotojas neatsako už Nuomininko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo naudotis Automobiliu pastarojo gedimo atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui, vėluojant Automobilio grąžinimui ir panašiai“ pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento (lot. ab initio), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas 2021 m. vasario 2 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. 02/02-1 dėl transporto priemonės nuomos, pagal kurią atsakovė 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. įsipareigojo išnuomoti automobilį, o ieškovas įsipareigojo automobilį priimti ir sumokėti nuomos mokestį už jį, naudoti automobilį pagal paskirtį ir vykdyti kitus Nuomos sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Pagal Nuomos sutartį ieškovas sumokėjo 900 Eur už automobilio nuomą. Nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. vasario 10 d. ieškovas keliavo išsinuomotu automobiliu į Šveicariją, ten pastebėjo automobilio elektronikos gedimą. 2021 m. vasario 10 d. automobilis buvo perduotas atsakovei remontuoti. Po automobilio remonto ieškovas automobiliu pradėjo naudotis tik 2021 m. vasario 27 d. 2021 m. kovo 3 d. Vokietijos automagistralėje automobilis sugedo ir nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Prie automobilio buvo prikabinta iš trečiojo asmens išsinuomota priekaba – tralas, apie kurią atsakovei buvo žinoma. Automobilis su tralu buvo vienas sąstatas, todėl po incidento kartu su automobiliu į Klaipėdą buvo organizuojamas ir jo pargabenimas. Atsakovė neinformavo apie tai, kad priekaba – tralas – netilpo ant platformos ir dėl to bus organizuojamas priekabos – tralo – pargabenimas atskirai nuo automobilio, todėl bus patirta papildomų išlaidų. Atsakovė patirtas automobilio ir tralo transportavimo išlaidas vienašališkai įskaitė į sumokėtą pinigų sumą už nuomą, nors dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių sugedusiu automobiliu nuomos laikotarpiu jis negalėjo naudotis ir dėl automobilio gedimo jis taip pat patyrė papildomų išlaidų.

4.       Dėl neturtinės žalos ieškovas paaiškino, kad automobilio užsiliepsnojimas Vokietijos automagistralėje sukėlė dvasinių išgyvenimų, kurie pasireiškė sumišimu, baime, nerimu ir nervine įtampa. Po incidento jis jaučia liekamuosius reiškinius, ir tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

5.       Ieškovas dėl reikalavimo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia Nuomos sutarties 6.4 punkte nustatytą sąlygą paaiškino, kad atsakovė, kaip nuomotoja, sudariusi Nuomos sutartį su nuomininku (ieškovu), apribojo savo atsakomybę tokia apimtimi, jog ji neatsako net ir už tuos nuomininko (ieškovo) nuostolius, kurie atsirado dėl jos pačios kaltės. Sutarties 6.4 punkto dalis yra nesąžininga, todėl ji pripažintina negaliojančia.

6.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3073,35 Eur skolą, 152,51 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Atsakovės teigimu, atsiimti automobilio po pirmojo remonto ieškovas atvyko 2021 m. vasario 27 d. Pasiimdamas automobilį, ieškovas pastabų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, pasirašė 2021 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo aktą, sumažinti nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį nesinaudojo automobiliu, neprašė. 2021 m. kovo 3 d. atsakovei ieškovas pranešė apie automobilio gedimą. Ieškovas paprašė atsakovės vadovo kartu su automobilio pargabenimu į Klaipėdą organizuoti ir priekabos (tralo) pargabenimą ir įsipareigojo atlyginti visas atsakovės dėl to patirtas išlaidas. Už automobilio ir tralo parvežimą į Klaipėdą atsakovė vežėjai UAB ,,Ainetra“ sumokėjo 1331 Eur. Ieškovo prašymu atsakovė 2021 m. kovo 23 d. pristatė tralą jo nuomotojui, sumokėjo jam už ieškovą 350 Eur grynaisiais už tralo nuomą ir gavo iš jo patvirtinimą, jog su juo visiškai atsiskaityta ir pretenzijų dėl tralo nėra. Atsakovė patyrė 3346,46 Eur išlaidų, susijusių su automobilio ir tralo pargabenimu iš Vokietijos į Klaipėdą. Atsakovė teigia, kad nors dėl nerūpestingo ieškovo elgesio ji patyrė nuostolių, susijusių su ieškovo nuomoto ir Vokietijoje palikto automobilio pargabenimu į Lietuvą, taip pat ieškovo prašymu organizavo ieškovo iš trečiojo asmens nuomoto tralo pargabenimą, ieškovas ne tik neatlygino bent dalies atsakovės patirtų išlaidų, bet ir pareiškė pretenziją, o vėliau – ir ieškinį dėl dalies nuomos mokesčio priteisimo iš jos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 90 Eur sumokėto nuomos mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovės 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovės priešieškinį teismas atmetė. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog akte nurodytu laiku – 2021 m. vasario 3 d. – automobilis nebūtų perduotas ieškovui, todėl nėra pagrindo grąžinti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 4 d.

10.       Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo grąžinti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d., kadangi 2021 m. vasario 15 d. automobilis buvo grąžintas atsakovei remontui, teismas pažymėjo byloje nesant duomenų, kad šalys nuomos laikotarpiu būtų perkėlusios nuomotojui pareigą techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą. Automobilis ieškovui buvo perduotas be akivaizdžių trūkumų, o nesant duomenų, kad transporto priemonės gedimas nebuvo priskiriamas prie einamojo remonto, pagrindo grąžinti nuomos mokestį ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 27 d. nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš šalių sudarytos Nuomos sutarties matyti, jog šalys nebuvo sutarusios, kad už laikotarpį, kai automobilis remontuojamas, nemokamas nuomos mokestis.

11.       Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, jog nuomos pradžioje atsakovė perdavė ieškovui visapusiškai techniškai tvarkingą transporto priemonę, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimas neskaičiuoti nuomos mokesčio už laikotarpį, kai dėl techniškai netvarkingo automobilio ieškovas juo negalėjo naudotis (nuo 2021 m. kovo 3 d.), yra pagrįstas. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas jo sumokėtas 90 Eur (900 Eur : 30 d. x 3 d.) nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d.

12.       Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1152,89 Eur nuostolių atlyginimo (atėmus 125 Eur už tralo nuomą), kurį sudaro 1000 Eur išlaidos kito automobilio nuomai, 277,89 Eur išlaidos lėktuvo bilietams, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė žalą pagrindžiančių duomenų, t. y. ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

13.       Teismas, analizuodamas Nuomos sutarties 6.4 punktą, atkreipė dėmesį, kad šioje sąlygoje nėra įtvirtinta, jog nuomotojas neatsako už automobilio gedimą, dėl kurio galimai būtų atsakingas tik jis. Šiame punkte nurodytas abstraktus automobilio gedimas ar nelaimingas atsitikimas. Taigi daryti kategorišką išvadą, jog Nuomos sutarties 6.4 punktas yra nesąžiningas, nėra pagrindo.

14.       Teismas sutiko, kad dėl automobilio gedimo ieškovas patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau jie buvo trumpalaikiai, ir byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytos neturtinės žalos faktą. Todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

15.       Dėl atsakovės pateikto priešieškinio teismas nurodė, kad, pasisakydamas dėl nuomos mokesčio grąžinimo ieškovui už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d., teismas išsamiai pasisakė, dėl kieno kaltės sugedo transporto priemonė, ir konstatavo, jog už lanksčiosios movos, dėl kurios įvyko automobilio gedimas, priežiūrą atsakinga atsakovė. Konstatavus atsakovės atsakomybę, kadangi atsakovė ieškovui perdavė techniškai netvarkingą automobilį, darytina išvada, jog atsakovei tenka ir išlaidos, susijusios su automobilio pargabenimu į Lietuvą.

16.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 90 Eur nuomos mokesčio, šią ieškinio dalį atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovo 3073,35 Eur skolos, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą.

17.       Kolegija nustatė, kad pagrindinė nuomos sąlyga buvo ta, jog automobilis bus nuomojamas ieškovui tik tokiu atveju, jeigu pastarasis avansu sumokės minimalią nuomos kainą (900 Eur + PVM) už minimalų vieno mėnesio (30 kalendorinių dienų) nuomos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas automobiliu faktiškai naudosis trumpiau, nes, skaičiuojant automobilio nuomos kainą dienomis ir mažiau nei mėnesiui, nuomos kaina būtų didesnė. Kadangi Nuomos sutarties 1.2 punkte ieškovui nenustatyta galimybė nuomotis automobilį trumpiau negu 1 mėnesį, nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėti 500 Eur rezervavimo mokestis ir 400 Eur užstatas buvo iškart įskaityti į nuomos mokesčio sumą be galimybės grąžinti ieškovui dalį užstato sumos. Taigi nors automobilis sugedo 2022 m. kovo 3 d., šis jo gedimas nuo nuomos mokesčio nuomininko neatleidžia, be to, šalys nuomos sutartyje susitarė dėl fiksuoto 900 Eur nuomos mokesčio už sutartyje nustatytą laikotarpį, todėl, atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino automobilio nuomos mokestį.

18.       Kolegija pritarė atsakovei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, kadangi neatsižvelgė į aplinkybę, jog būtent ieškovo nerūpestingi veiksmai lėmė atsakovės nuostolių išaugimą.

19.       Pagal šalių sudarytą Nuomos sutartį kolegija nustatė, kad, atsakovei perdavus automobilį ieškovui, būtent jam teko atsakomybė už automobilio naudojimą, jo techninę priežiūrą ir remontą, nepriklausomai nuo gedimo priežasties (3.8, 6.4, 7.1, 7.4 punktai). Po 2021 m. kovo 3 d. įvykusio automobilio gedimo Vokietijos magistraliniame kelyje ieškovas nevykdė Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. automobilį saugoti (3.3 punktas); imtis priemonių jam sutaisyti per kuo trumpiausią laiką (3.9 punktas); grąžinti automobilį pasirašant automobilio grąžinimo aktą (3.1, 7.1, 7.4 punktai), bet tiesiog paliko automobilį prie Vokietijos greitkelio, pats išvyko į kitą šalį ir iš jos grįžo į namus. Dėl tokių ieškovo veiksmų (neveikimo) atsakovė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su automobilio susigrąžinimu, t. y. turėjo susimokėti už automobilio nutempimą nuo automagistralės ir saugojimą mokamoje aikštelėje ir organizuoti jo pargabenimą į Klaipėdą. Tokių išlaidų nebūtų buvę, jeigu ieškovas būtų elgęsis rūpestingai ir vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus (remontavęs automobilį Vokietijoje, pasinaudojęs pagalbą kelyje visą parą teikiančių įmonių paslaugomis). Be to, ieškovas yra skolingas atsakovei ir už tai, kad pastaroji sumokėjo už ieškovą priekabos ,,Weekend“ 350 Eur nuomos mokestį trečiajam asmeniui, taigi šias išlaidas ieškovas turi atlyginti atsakovei, nes jis išsinuomojo iš trečiojo asmens priekabą ir įsipareigojo ją grąžinti. Atsakovė nebuvo prisiėmusi su priekaba susijusių įsipareigojimų ir pargabenti ją į Klaipėdą sutiko tik pačiam ieškovui prašant ir jam žodžiu įsipareigojus atlyginti visas su tuo susijusias išlaidas. Kolegijos vertinimu, jeigu ieškovas būtų laikęsis sutartyje nustatytų pareigų, tokių išlaidų atsakovė nebūtų patyrusi. Ginčo dėl atsakovės patirtų pargabenimo išlaidų neiškilo, todėl yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 2723,35 Eur nuostolių atlyginimą, 350 Eur už ieškovą sumokėtą priekabos ,,Weekend“ nuomos mokestį trečiajam asmeniui Justinui Šmitui.  

20.       Nuomos sutarties 8.3 punkte buvo nustatyti delspinigiai už nesumokėtą nuomos mokestį, tačiau bylos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovei visą nuomos mokestį nepraleisdamas sutartyje nustatyto termino, už kitas skolas dėl delspinigių mokėjimo nebuvo susitarta, todėl ir pripažinus kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus pagrįstais, 152,51 Eur delspinigių atsakovei iš ieškovo priteisti nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

21.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                       Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovą ir atsakovę siejo vartojimo teisiniai santykiai.

21.2.                       Kolegija netinkamai aiškino šalių pasirašytos Nuomos sutarties 3.8, 4.2 punktų turinį, atsakovės pareigų ir teisių pagal šias sąlygas apimtį, dėl to pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193, 6.189 straipsnius, 6.38 straipsnio 1, 2 dalis, 6.524 straipsnio 1 dalį, 6.483 straipsnio 1, 2 dalis, 6.485 straipsnio 1 dalį, 6.206 straipsnio 1 dalį. Sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatant ginčui aktualias šalių sutartines pareigas, buvo taikytos ieškovo (vartotojo) nenaudai, tuo pažeidžiant teisėtus jo lūkesčius bei teisę į teisingą teismą.

21.3.                       Aiškinant sutartis, sudarytas su vartotoju, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (contra proferentem taisyklė), pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

21.4.                       Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovė nuomos pradžioje ieškovui perdavė techniškai tvarkingą bei tinkamą naudoti pagal paskirtį automobilį, buvo nustatyta būtent atsakovei (verslininkei), o ne ieškovui (vartotojui).

21.5.                       Atsakovei (nuomotojai – verslininkei) šioje byloje nenuginčijus ieškovo argumentų, kad jam buvo perduotas netinkamos ir netvarkingos techninės būklės automobilis jau nuomos termino pradžioje, atsakovei byloje leistinais įrodymais neįrodžius, kad prieš išnuomojant ieškovui automobilį buvo patikrinta lanksčiosios movos techninė būklė, kad lanksčioji mova, kaip ir visas automobilis, buvo techniškai tvarkinga ir tinkamos būklės nuomos pradžioje, kad automobilis ieškovo galėjo būti naudojamas pagal paskirtį be jokių apribojimų visą nuomos terminą, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių tai, kad, 2021 m. kovo 3 d. įvykus gedimui, atsakovė aiškiai nurodė Vokietijoje autoservisą ieškovui remontuoti transporto priemonę, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovei yra keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį, kuria be teisėto pagrindo iš dalies tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 3073,35 Eur nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

21.6.                       Pagal CK 6.524 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos teisinę paskirtį ir prasmę nuomininkui nuomos laikotarpiu kyla prievolė remontuoti tik tuos automobilio gedimus, kurie atsirado dėl nuomininko kaltės. Priešingas aiškinimas būtų teisiškai ydingas, neprotingas ir nesąžiningas.

21.7.                       Tarp atsakovės išnuomoto daikto (automobilio) trūkumų ir ieškovo (nuomininko) neturėjimo galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės automobilį pagal paskirtį (nesant techninių trūkumų nuo pat automobilio perdavimo nuomininkui momento) visą nuomos laikotarpį egzistuoja priežastinis ryšys. Todėl atsakovė neturi ir neturėjo teisės reikalauti nuostolių, kuriuos lėmė pačios atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas, atlyginimo (CK 6.206 straipsnis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

22.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti dalį už automobilio nuomą sumokėto nuomos mokesčio, dėl išsinuomoto automobilio gedimo patirtų nuostolių, neturtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia vieną iš Nuomos sutarties sąlygų. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovo nuostolių, susijusių su automobilio ir priekabos transportavimu, atlyginimą, delspinigius, procesines palūkanas.   

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės dalį sumokėto nuomos mokesčio, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista dalis nuomos mokesčio, ir šią ieškinio dalį atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei iš ieškovo 3073,35 Eur skolos, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą. Ieškovas pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą. 

25.       Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimų priteisti jo naudai nuostolių, neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti Nuomos sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas, o kasacinio nagrinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra kasaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su dalies nuomos mokesčio ieškovui priteisimu, priešieškinio reikalavimų (2723,35 Eur nuostolių atlyginimo, 350 Eur priekabos nuomos mokesčio trečiajam asmeniui priteisimas) tenkinimu.

Dėl pareigos mokėti nuomos mokestį sugedus išsinuomotai transporto priemonei nustatymo

26.       Šalys byloje nesutaria, kas – nuomotojas ar nuomininkas – yra atsakingas už nuostolius, patirtus įvykus išnuomotos transporto priemonės gedimui, ir ar ieškovas pagrįstai prašo grąžinti jam dalį nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį jis negalėjo naudotis sugedusia išsinuomota transporto priemone.

27.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 2021 m. vasario 2 d. sudarė Nuomos sutartį, kuria atsakovė išnuomojo ieškovui automobilį „Mercedes Benz Viano“, o ieškovas už automobilio nuomą įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį ir naudoti automobilį pagal paskirtį bei vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus (Nuomos sutarties 1.1 punktas). Šalys susitarė dėl nuomos mokesčio – 900 Eur be PVM už vieną nuomos mėnesį nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d. (Nuomos sutarties 1.2 punktas). Atsakovė Nuomos sutarties 4.2 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad automobilis nuomos pradžioje yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

28.       Ieškovui keliaujant automobiliu į Šveicariją, įvyko transporto priemonės gedimas, dėl to ji 2021 m. vasario 10 d. buvo perduota atsakovei remontui. Atsiėmęs automobilį po remonto, ieškovas nuvyko į Vokietiją, ten 2021 m. kovo 3 d. transporto priemonė vėl sugedo.

29.       Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas, eksploatuodamas išnuomotą automobilį, prie jo prikabino priekabą; atsakovei šis faktas buvo žinomas ir ji tam neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 3 d. automobilio gedimas įvyko dėl susidėvėjusios lanksčiosios movos, t. y. dėl ilgalaikio automobilio naudojimo, ir konstatavo, kad atsakovė, būdama savo srities specialistė, perduodama automobilį ieškovui, nesilaikė pareigos visapusiškai įvertinti ir patikrinti, ar nuomojamas automobilis yra techniškai tvarkingas. Konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuomos pradžioje atsakovė perdavė ieškovui visapusiškai techniškai tvarkingą transporto priemonę, teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės dalį ieškovo sumokėto nuomos mokesčio. Ginčą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, minėtos aplinkybės nebuvo paneigtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės tai, dėl kokios priežasties sugedo atsakovės automobilis, automobilio gedimas neatleidžia ieškovo nuo nuomos mokesčio mokėjimo, kadangi Nuomos sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl nuomos mokesčio nemokėjimo transporto priemonės gedimo laikotarpiu, taip pat šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto nuomos mokesčio.

30.       CK XXVIII skyrius reglamentuoja nuomos teisinius santykius. Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK normos reikalauja, kad nuomotojas nuomininkui turi perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sudarydamas sutartį (CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalys). Analogišką nuostatą, kad nuomotojas įsipareigoja užtikrinti, jog automobilis nuomos pradžioje yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį, šalys įtvirtino ir Nuomos sutarties 4.2 punkte.

31.       CK XXVIII skyriaus šeštasis skirsnis skirtas transporto priemonių nuomai neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų reguliuoti. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nuomos sutarties 3.8 ir 3.9 punktais šalys taip pat sulygo, kad, sugedus automobiliui, nuomininkas turi jį remontuoti nuomotojo rekomenduotame autoservise, taip pat privalo imtis visų galimų priemonių, kad automobilis būtų sutaisytas per kuo trumpiausią laiką. 

32.       Sistemiškai aiškindama CK 6.524 straipsnį bei CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiame straipsnyje nustatyta nuomininko pareiga užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę, atlikti jos einamąjį ir kapitalinį remontą gali būti taikoma tik nuomininkui perdavus techniškai tvarkingą, neturinčią techninių trūkumų transporto priemonę ir negali būti interpretuojama kaip apimanti nuomininko pareigą visais atvejais remontuoti techninių reikalavimų neatitinkantį jam perduotą automobilį, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio gedimo priežastis, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų tenkinimo, neturi esminės reikšmės.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, šalys Nuomos sutartyje neaptarė, ar nuomininkui turi būti grąžintas nuomos mokestis nuomos laikotarpiu sugedus automobiliui ir nuomininkui negalint juo naudotis pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra tiesiogiai susijusi su tinkamu nuomotojo pareigos perduoti daikto paskirtį atitinkančios būklės, t. y. be trūkumų, daiktą įvykdymu (išskyrus atvejus, kai šalys aptarė daikto trūkumus sudarydamos sutartį) (CK 6.477 straipsnis, 6.483 straipsnio 1 dalis). Kitoks aiškinimas paneigtų nuomos instituto paskirtį, pažeistų nuomos teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą.

34.       Be to, nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 2 dalyje išvardyti nuomininko teisių gynybos būdai paaiškėjus daikto trūkumams. Vienas iš jų – reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.487 straipsnio, reglamentuojančio nuomos mokestį, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį; jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje nustatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. 

35.       Taigi, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, Nuomos sutartyje nustatyta nuomininko pareiga sugedus automobiliui remontuoti jį tik nuomotojo rekomenduojamame autoservise (Nuomos sutarties 3.8 punktas) ir imtis visų galimų priemonių jam sutaisyti per kuo trumpiausią laiką (Nuomos sutarties 3.9 punktas) neapima nuomininko pareigos sutaisyti tuos gedimus, kurie buvo automobilio perdavimo momentu arba kurie atsirado dėl perdavimo metu buvusių automobilio trūkumų. Nesant pagrindo išvadai, kad nuomos pradžioje atsakovė perdavė ieškovui techniškai tvarkingą transporto priemonę, ir byloje nustačius, kad ieškovas tam tikrą laiką negalėjo naudotis sugedusiu automobiliu pagal paskirtį, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog automobilio gedimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti nuomos mokestį.

36.       Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.483 straipsnio 1 dalį, 6.524 straipsnį, todėl nepagrįstai pripažino, kad nuomininkas nuomos mokestį privalo mokėti net ir tuo atveju, kai nuomotojas nuomos pradžioje perdavė nuomininkui techniškai netvarkingą, su trūkumais daiktą (automobilį), kuris po gedimo negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.

Dėl ieškovo, kaip nuomininko pareigos saugoti automobilį

37.       Ieškovas kasaciniame skunde kelia klausimą dėl nepagrįsto atsakovės priešieškinio reikalavimų tenkinimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji patyrė išlaidas, susijusias su ieškovo Vokietijos magistraliniame kelyje paliktos transporto priemonės (su priekaba) nutempimu į saugojimo aikštelę, automobilio saugojimu, jo transportavimu į Lietuvą, trečiajam asmeniui už priekabos nuomą sumokėjimu. 

38.       Teismai byloje nustatė, kad 2021 m. kovo 3 d. ieškovo vairuojamas automobilis Vokietijos magistraliniame kelyje sugedo, todėl ieškovas paliko automobilį greitkelio kelkraštyje, o pats išvyko į Šveicariją, iš ten grįžo į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad ieškovas po 2021 m. kovo 3 d. įvykusio automobilio gedimo Vokietijos magistraliniame kelyje paliko transporto priemonę, pripažino esmine, lėmusią išvadą apie Nuomos sutarties 3.3 punkte įtvirtinto įpareigojimo saugoti automobilį nevykdymą, ir priešieškinį tenkino.

39.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad ieškovas, palikęs transporto priemonę Vokietijoje, magistralinio kelio kelkraštyje, pažeidė Nuomos sutarties 3.3 punkto sąlygą, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, nesuponuoja visų atsakovės reikalavimų atlyginti nuostolius tenkinimo. Atsakovei nuomos pradžioje perdavus ieškovui techniškai netvarkingą transporto priemonę ir pripažinus, kad ieškovas neturėjo pareigos remontuoti automobilį, jis nėra atsakingas už atsakovės išlaidas, susijusias su automobilio ir priekabos transportavimu į Lietuvą.

40.       Tačiau teisiškai reikšminga yra tai, kiek ieškovo nerūpestingi veiksmai, kai jis magistralinio kelio kelkraštyje paliko automobilį, lėmė atsakovės nuostolių, susijusių su automobilio ir priekabos evakuacijos, jų saugojimo apmokėjimu, padidėjimą. Atsakovė, grįsdama šiuos nuostolius, į bylą pateikė „Thomas INDYKA“ atsakovei išrašytas sąskaitas ir mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 1540,46 Eur sumokėjimą už automobilio ir priekabos evakuaciją, jų saugojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtas automobilio ir priekabos evakuacijos, jų saugojimo išlaidas abi šalys turi prisiimti lygiomis dalimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą 720,23 Eur šių nuostolių atlyginimo apimtimi. 

41.       Kasaciniame skunde kvestionuodamas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumą, ieškovas nepateikė argumentų, paneigiančių jo pareigą atlyginti atsakovei jos trečiajam asmeniui už priekabos nuomą sumokėtas lėšas (350 Eur), todėl teisėjų kolegija apie tai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės nuomininko pareigą atlikti transporto priemonės remontą, mokėti nuomos mokestį nuomotojui nuomos pradžioje perdavus nuomininkui transporto priemonę su techniniais defektais. Kadangi nagrinėjamoje byloje nereikia nustatyti naujų faktinių aplinkybių, teismo padaryta teisės taikymo klaida gali būti pašalinta kasaciniame teisme, todėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui iš atsakovės priteisto 90 Eur nuomos mokesčio ir šią ieškinio dalį atmesti, naikintina, dėl šios dalies paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat keistina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, sumažinant atsakovei iš ieškovo priteistinų nuostolių dydį iki 1070,23 Eur (720,23 Eur + 350 Eur); be to, naikintina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomas sprendimas; kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Iš dalies tenkinus ieškovo kasacinį skundą, pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys tenkintas 5,6 procento, priešieškinis – 33,1 procento.

44.       Pagrįstomis pripažinta 1762 Eur ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis), todėl iš atsakovės jo naudai priteistina 98,67 Eur (1762 Eur × 5,6 proc.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1963 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis), todėl jai iš ieškovo priteistina 649,75 Eur (1963 Eur × 33,1 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 551,08 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45.       Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1074 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jos naudai iš ieškovo priteistina 355,49 Eur (1074 Eur × 33,1 proc.). 

46.       Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal proporciją, kad tenkinta 65,1 procento kasacinio skundo.

47.       Kasaciniame teisme ieškovas sumokėjo 69 Eur žyminio mokesčio už paduodamą kasacinį skundą ir patyrė 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš dalies tenkinus ieškovo kasacinį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 832,62 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1–3, 5 dalys).

48.       Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nėra.

49.       Teisėjų kolegija, tenkindama šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinimo bei nenustatė šalių prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydžių neatitikties rekomenduojamam priteisti užmokesčiui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.

                 Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gitanos servisas“ iš ieškovo P. P. 1070,23 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų 23 ct) skolos, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui P. P. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ priteista 89,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gitanos servisas“ iš ieškovo P. P. 551,08 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą teismo sprendimo dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

             Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gitanos servisas“ iš ieškovo P. P. 355,49 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.“ 

Priteisti ieškovui P. P. (a. k. duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitanos servisas“ (j. a. k. 141742020) 832,62 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gediminas Sagatys

        Egidija Tamošiūnienė

        Agnė Tikniūtė