Baudžiamosios bylos Nr. e1-225-732/2022
Teisminio proceso Nr.1-01-1-43570-2021-7
(S)
Procesinės bylos kategorijos:1.1.7.2.2.;
1.1.8.12.;1.2.13.1.1.;2.12.1.4.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo mėn. 25 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikui Myško,
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Arvydo Grambos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.e1-225-732/2022 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje kaltinamasis D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos savininkas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
kaltinamasis D. D. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, o būtent: 2021 m. gruodžio 16 d., apie 15 val., būdamas MB "(duomenys neskelbtini)" vadovu pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. ir 25 str. reikalavimus, tai yra nesudarė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų; neorganizavo ir nepaskyrė įgalioto asmens organizuoti profesinės rizikos vertinimo, nenustatė faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, atskirose darbo vietose neorganizavo reikiamų priemonių parengimo ir įgyvendinimo, atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę nesprendė kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, neorganizavo tokių priemonių patikrinimo; neužtikrino, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neparengė priemonių rizikai šalinti ir (ar) mažinti; neparengė ir nepatvirtino darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pareigybių aprašymų; neorganizavo ir nepavedė įgaliotam asmeniui darbuotojų instruktavimo užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, nenustatė darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarkos; nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenušalino nuo darbo darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; neatliko kitų pareigų ir neįgyvendino reikiamų priemonių, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; būdamas atsakingu už bendrovės darbuotojų saugą, (duomenys neskelbtini) esančioje miško kirtavietėje, netinkamai organizavo darbus- nekontroliavo ir nepaskyrė apmokyto ir atestuoto pavojingų darbų vadovo, kuris pradedant kirtimą, privalėjo apžiūrėti biržę, nustatyti pagrindinę medžių leidimo kryptį, supažindinti darbuotojus su darbo organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus biržėje, kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, paskirstė darbus neatsižvelgdamas į darbuotojų kvalifikaciją ir be tai patvirtinančių dokumentų, tai yra nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus Miško darbų saugos taisyklių DT1-96 IV skyriaus „Medžių pjovimas“ punktų reikalavimus, tuo metu nelegaliai dirbę darbuotojai V. B., M. M. nebuvo supažindinti su Miško darbų saugos taisyklių reikalavimais, nebuvo aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, ko pasėkoje atliekant miško kirtimo darbus V. B. nupjovus beržą, kuris virsdamas pakibo ant kito medžių šakų, ko pasėkoje beržas po kelių minučių užkrito ant M. M., kuris dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje, kaukolės skliauto ir pamato skeveldrinio lūžio su galvos smegenų suardymu, kaklo VII kaklinio slankstelio lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, dauginių abipusių plaučių plyšimų mirė.
Kaltinamasis D. D. savo kaltę pripažino pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nėra įrašytas į priklausomybių ir psichiatrų įskaitas, galvos traumų neturėjęs. Yra MB (duomenys neskelbtini) savininkas, įmonė atlieka miško kirtimo darbus, gamina biokurą. Prieš pradedant darbus, maždaug prieš dvi savaites, gali būti 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje, įmonė MB (duomenys neskelbtini), pasamdė jo įmonę atlikti miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini). Kirtimai (duomenys neskelbtini), iki įvykio jau buvo vykdomi darbai, bet buvo dirbama tik pora dienų, maždaug prieš savaitę, darbai buvo vykdomi su legaliai dirbančiais darbuotojais. Tą dieną, tai yra gruodžio 16 d., jo įstaigoje dirbusiems darbuotojams buvo atostogos, jie jau savaitę atostogavo. Kadangi jo įmonė buvo naujai sukurta, todėl pamažu rinkosi darbuotojus. Į jo įmonę kreipėsi V. B. ir M. M., todėl gruodžio 16 d. norėdamas pažiūrėti kaip jie dirba, bei jie patys norėjo susipažinti su darbu ir nuspręsti ar jiems jis patinka, nuvyko į (duomenys neskelbtini), todėl nei V. B., nei M. M. nebuvo oficialiai įdarbinti. Nors yra mažosios bendrijos savininkas, tačiau ir pats dirba miške. 2021-12-16 apie 09 val. su V. B. ir M. M. su jam priklausančiu automobiliu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko (duomenys neskelbtini), atlikti miško kirtimo darbų. Nuvykus buvo duota apsaugos priemonės, tai yra kelnės, šalmas, apsauginiai batai, kuriuos tiek V., tiek M. buvo iš pradžių užsidėję. Miško kirtimo darbams atsivežė tris benzininius pjūklus "Stihl", kurie visi priklauso jam. Nuvykus jiems paaiškino, ką jie turi daryti. M. turėjo apipjauti šakas, o V., kadangi sakė, kad turi pjūklininko pažymėjimą, turėjo nuleisti medžius. Ten medžiai tikrai nebuvo dideli, kamienai nestori, kamieno storis iki 30 cm., kadangi buvo gaminamas iš jų biokuras. Jiems paaiškino apie saugumo taisykles, kadangi V. turėjo pjūklininko pažymėjimą, todėl V. tikrai žinojo miško tvarkymo taisykles. Pabuvęs su jais kurį laiką ir pažiūrėjęs, kaip jie dirba, įsitikinęs, kad viskas vykdoma gerai, nuėjo apie 100-150 m. atstumu nuo jų dirbti atskirai. Maždaug apie 15 val. dirbant miške prie jo pribėgo šaukdamas V. ir pasakė, kad ant M. užgriuvo medis, kuris buvo prieš tai pakibęs ant šakų. Prieš tai šį medį nupjovė V., o M. pro jį ėjo, gal norėjo pjauti kažkurį medį, nežino, nes truputį buvo toliau. Priėjus prie M. matėsi, kaip jam iš nosies ir ausų bėgo kraujas, gyvybės ženklų matyti nebuvo. Apie šį įvykį nedelsdamas informavo bendrąjį pagalbos centrą. Kai pamatė sužalotą M., pastebėjo, kad jis yra persiavęs guminiais batais, šalmo jau nedėvėjo, pastebėjo, kad minėtos apsaugos priemonės buvo padėtos jau automobilyje. Kada tiek M., tiek V. jas nusiėmė nematė. Pripažįsta pilnai savo kaltę, pripažįsta, kad pažeidė pranešime apie įtarimą nurodytus norminių aktų punktus. Yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, todėl žinojo kaip reikia elgtis, ką reikia daryti, jog užtikrinti darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus, tačiau nemanė, kad gali kas blogai atsitikti, pasitikėjo V. B. ir M. M., nes žinojo, kad jie yra dirbę anksčiau miškuose, dirbę prie biokuro gamybos, todėl buvo tikras, kad žino visus saugumo reikalavimus. M. M. pažinojo jau nuo senų, su juo sutarė, buvo pažįstami. Padengė visas M. M. laidojimo išlaidas. Po M. M. mirties susitiko su dabartine jo sugyventine L. K. bei M. M. mažamečio vaiko motina G. G., jų atsiprašė, jos jam pretenzijų jokių neturi, su jomis susitaikė. Dėl padarytos nusikalstamos labai gailisi, labai pergyvena dėl įvykusio įvykio (b.l. 87-89).
Nukentėjusioji L. K. parodė, kad M. M. buvo jos draugas, su juo vedė bendrą ūkį, gyveno apie metus laiko. Praeitų metų gruodžio mėnesį, 16 d, ryte M. išvyko pabandyti dirbti į mišką, pažiūrėti, ar jam patiks toks darbas, norėjo įsidarbinti į draugo D. D. įmonėje. Vėliau, jau link pavakario jai D. D., kuris yra tiek jos, tiek M. geras pažįstamas, pranešė, kad ant M. miške užvirto nupjautas medis ir jis mirė. Visas laidojimo išlaidas padengė D., jam jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė. M. mokėjo naudotis pjūklu, žinojo kaip elgtis miške, nes yra anksčiau dirbęs miškuose prie medienos. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir įtariamajam susitaikius. Civilinio ieškinio nereikš (116-118).
? Nukentėjusioji G. G. parodė, kad su M. M. turi bendrą vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Po dukters gimimo M. kiekvieną mėnesį mokėdavo pinigus vaiko išlaikymui, mokėdavo po 140 eurų, rūpinosi dukterimi, ją lankydavo, nors ir kartu negyveno. Praeitų metų gruodžio mėn sužinojo, kad M. miške pjaudamas medį mirė. Po laidotuvių su ja susisiekė D. D., kuris jos atsiprašė, sumokėjo 10 000 eurų sumą pervesdamas į dukters sąskaitą. Ji jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės, su juo susitaikė, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jai ir įtariamajam susitaikius (144-147).
? Nukentėjusioji J. B. parodė, kad M. M. buvo jos mažametės dukters U. M. tėvas. M. M. niekada nesirūpino dukterimi, ja nesidomėjo, paskutinius ketverius metus nieko net nežinojo apie jį. Tik praeitų metų gruodį sužinojo, kad jis mirė. Duktė jo net neprisimena. Kadangi jis nesirūpino dukterimi, todėl dėl jo mirties joms nepadaryta jokia žala, nei moralinė, nei turtinė žala. Todėl dėl jo mirties niekam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš (173-177).
Liudytojas V. B. parodė, kad dviejų savaičių laikotarpyje jo pažįstamas D. D., kurį pažįsta nuo mokyklos laikų, jam pasiūlė pabandyti pas jį miško kirtimo darbus jo įmonėje MB (duomenys neskelbtini) ir jeigu jam patiktų šis darbas įdarbintų pilnai kaip numato LR įstatymai. Tą patį pasiūlė ir jo draugui M. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu kartu su D. bei M. miško kirtimo darbus vykdo (duomenys neskelbtini). 2021-12-16 apie 09 val. D. su savo automobiliu VW TRANSPORTER atvežė jį ir M. į darbo vietą (duomenys neskelbtini). D. į darbo vietą atsivežė tris benzininius pjūklus, vieną pasiėmė sau ir pjovė medžius nuo jų tolėliau, jo beveik nesimatė nuo tos vietos, kur jis pjovė medžius su M. Dar nori paminėti, kad jis su M. pjovė vienu pjūklu pamainomis. Jam dirbant miške ir pjaunat beržą nuo kamieno, apie 15 val., jis grūdamas pakibo ant medžio šakų. Pakibus medžiui ant šakų M. pasiūlė saugiai jį nustumti ant žemės, tačiau M. jam pasakė "vėliau". Tada jis nuėjo į šoną ir pjaustė ant žemės gulintį kitą nupjautą medį, M. tuo metu stovėjo prie nupjauto pakibusio beržo kelmo. Ir nežino tiksliai kiek laiko praėjo, gal keletas minučių, atsisuko į tą pusę kur buvo pakibęs beržas ir pamatė kaip M. einant iš nugaros ant jo užvirto pakibęs beržas. Tuo metu, kai atsisuko ant M., dar medis nebuvo užvirtęs, jis tuo metu virto, dar šaukė M. " aaaa..", kad atkreiptų jo dėmesį jį išgirstų ir pasitrauktų nuo virstančio beržo. Vos tik užvirto ant M. medis, jis prie jo pribėgo ir pamatė kraują ant veido ir iš susijaudinimo net neatsimena kaip atsirado prie automobilio, kuriuo atvažiavo į darbą, kuris buvo paliktas gana toli apie 300 metrų atstumu nuo kirtavietės. Net tiksliai negali pasakyti dėl įtampos, kada D. pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui, jis pats liko prie automobilio, o D. nuėjo prie M.. GMP atvykus tik tada įsitikino, kad jo draugas negyvas. Jis asmeniškai nežino kam priklauso kertamas miškas ir kas pasamdė D. įmonę atlikti miško kirtimo darbus. Jis su M. miške dirbo be apsauginių šalmų, turi pjūklininko pažymėjimą, kurio šiuo metu vietoje neturi, esant būtinybei pateiks vėliau (b.l. 16-18).
2021-12-16 Utenos apskr. VPK Molėtų r. PK RS vyresn. tyrėjo S. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-12-16 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), teritorijoje MB (duomenys neskelbtini) atliekant miško kirtimo darbus, griūvantis medis(beržas)mirtinai sužalojo miške dirbantį M. M. gim. (duomenys neskelbtini). Prieš tai medis buvo nupjautas ir pakibo ant medžio šakų (M. M. užgriuvo kai jis ėjo pro pakibusį medį). Dėl išvardintų aplinkybių pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str. 1d. (b.l. 39-58).
2021-12-16- 2021-12-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama: (duomenys neskelbtini), miške esanti vieta, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nuo miško pakraščio į miško gilumą pietų kryptimi esančią miško dalį, matome šiaurės kryptimi nuvirtusi nupjautą medį (beržą), kurio kelmas, esantis 0,5 m atstumu į pietryčius nuo kamieno drūtgalio, yra 40 cm skersmens, o jo koordinatės - (duomenys neskelbtini). Nuo kelmo 3,6 m atstumu šiaurės vakarų kryptimi matome augantį dvikamienį medį (beržą), kurio dešiniau esančio kamieno 12,5 m aukštyje esanti šaka yra nulaužta, tikėtina griūnant nupjautam minėtam medžiui. Nupjauto medžio ilgis yra 23 m, 17,2 m atstumu nuo jo drūtgalio link viršūnės kamienas, esantis 9 cm skersmens, ir šakos liečiasi į dešinėje stovintį medį, o kamieno kairėje matome gulintį piliečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini), lavoną. Dešinėje stovinčio medžio (beržo) koordinatės yra (duomenys neskelbtini), jo kamieno pietrytinėje pusėje, apačioje, kur skersmuo 40 cm, yra padaryta 5 cm aukščio, 11 cm gylio ir 33 cm pločio įpjova, taip pat minėtoje kamieno pusėje ir 0,3 m atstumu nuo jo rastas gulintis apsauginis veido skydelis. Apsauginis skydelis yra juodos spalvos su nutrauktu tvirtinimo dirželiu, jo priekinė viršutinė dalis kur yra užrašai "STIHL" ir "MINDES" yra įtrūkusi. Minėto nupjauto medžio kamieno kairėje gulintis piliečio M. M. lavonas guli ant nugaros ir galva pietvakarių kryptimi. Lavono kojos tiesios, nežymiai praskėstos, kairės kojos pėda nuo kamieno yra 12 cm atstumu, dešiniosios pėda liečiasi į kamieną ir yra 0,3 m atstumu nuo dešinėje stovinčio medžio su kamiene padaryta įpjova. Lavono dešinė ranka nežymiai sulenkta per alkūnę, ištiesta palei dešinįjį šoną, plaštakos pirštai pusiau sulenktoje padėtyje. Lavono kairė ranka nežymiai sulenkta per alkūnę, ištiesta palei kairįjį šoną, plaštaka, kurios pirštai pusiau sulenktoje padėtyje, uždėta ant kairės kojos šlaunies. Nuo lavono galvos, kuri į žemę remiasi kairiuoju šonu ir yra apgaubta džemperio gobtuvu, iki dešinėje stovinčio medžio su kamiene padaryta įpjova yra 1,7 m atstumas. Lavono akys nežymiai pramerktos, burna nežymiai pražiota, galvos pakaušio srityje yra sužalojimas, iš kurio bei iš nosies ir burnos ertmių ištekėjusiu krauju yra ištepta, apibėgę galva ir veidas bei permirkęs džemperio gobtuvas. Ant lavono kūno matome esant juodus, guminius su aulais darbo batus ir šiuos viršutinius drabužius: juodas darbines kelnes su petnešomis ir įvertu juodu diržu; į darbines kelnes sukištą mėlyną, užtrauktuku užsegamą džemperį su gobtuvu. Ant lavono dešinės rankos yra juodos ir žalsvos spalvų darbinė pirštinė, tokia pat, tik kairės rankos pirštinė guli prie lavono kairės kojos blauzdos. Ant avalynės ir drabužių skirtingose vietose matyti esančios kraujo dėmės ir sutepimai. Prie lavono dešinės kojos blauzdos ant minėto nupjauto medžio šakų rastos kelios kraujo lašų dėmės. Nuo lavono į periferiją esančioje teritorijoje guli ir kiti nupjauti įvairūs medžiai, dalis kurių yra supjauti atitinkamo ilgio rastais. Prie lavono kairiojo peties yra 26 cm skersmens medžio kelmas, nuo lavono galvos 0,2 m atstumu pietvakarių kryptimi yra du 11 ir 19 cm skersmens medžių kelmai. 0,6 atstumu nuo lavono kairiojo šono šiaurės kryptimi, kur matyti esantys nupjautas medis ir jo 17 cm skersmens kelmas, yra 0,3x0,5 m dydžio kraujo dėmė (b.l. 59-62).
2021-12-17 - 2022-02-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1582/2021(01) nurodyta:
? 1. M. M. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo: muštinė žaizda pakaušio srityje, kaukolės skliauto ir pamato skeveldrinis lūžis su galvos smegenų suardymu, kaklo VII kaklinio slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, dauginiai abipusiai plaučių plyšimai.
? 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-12-17, 10.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 18-36 val. laiko.
? 3. M. M. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs muštine žaizda pakaušio srityje, kaukolės skliauto ir pamato skeveldriniu lūžiu su galvos smegenų suardymu, kaklo VII kaklinio slankstelio lūžiu su nugaros smegenų pažeidimu, dauginiais abipusiais plaučių plyšimais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu neilgai truku iki mirties. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.61, 6.6.2, 6.6.5, 6.6.11, punktais kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
4. M. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l.24-36).
2022-01-17 specialistas K. U. paaiškino, kad gavus pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, t.y., kad 2021-12-16 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), teritorijoje Mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) atliekant miško kirtimo darbus, griūvantis medis (beržas) mirtinai sužalojo miške dirbantį M. M. gim. (duomenys neskelbtini). Prieš tai medis buvo nupjautas ir pakibo ant medžio šakų M. M. užgriuvo kai jis ėjo pro pakibusį medį. Buvo susisiekta su darbdaviu D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad sutartis su M. M. ir V. B. nebuvo sudaryta. Todėl D. D. pažeidė LR DK 42 str. 2d., kadangi sutartis nebuvo sudaryta ir ji nebuvo pateikta, todėl taipogi pažeidė ir LR DK 42 str. 4 d., t.y. nebuvo darbuotojas supažindintas su darbo sąlygomis, tvarka, taip pat su darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis. Kadangi nelegalų darbą dirbantis asmuo buvo kirtavietėje, todėl darbdavys leisdamas jam ten būti pažeidė ir Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96 , 100 punktą. Toje vietoje kur buvo atliekami darbai, toje vietoje kur įvyko nelaimingas atsitikimas, tai yra prie pjaunamo medžio gali būti tik vienas pjūklininkas su pagalbiniu darbininku, tai yra tik du žmonės. Ar pjūklininkas turėjo pažymėjimą netyrė, bet pjūklininkas ir dirbo nelegaliai. Pjūklininkas V. B., todėl jis taipogi nebuvo supažindintas su darbų saugos taisyklėmis. Prieš pjaudamas pjūklininkas turi įsitikinti ar saugiame atstume (dvigubas medžio aukštis) nėra pašalinių asmenų ir tik tuomet atlikti pjovimo virtimo darbus. Kitas asmuo norėdamas patekti į tą teritoriją, kurioje dirba pjūklininkas su pagalbiniu darbininku gali patekti tik gavęs pjūklininko leidimą, kai jis sustabdo savo darbus. Taip pat darbdavys pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., tai yra darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat 25 str.3 d., kuriame nurodytos visos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdavys privalo aprūpinti šalmais, ryškiaspalvė liemene, pjūklininkas aprūpintas kelnėmis specialiomis, batais ir pan. Taip pat buvo pažeistas ir Miško darbų DT 1-96, 99 punktą, tai yra negalėjo palikti įstrigusio medžio, turėjo būti jis apjuostas, pažymėtas, jog gerai būtų matomas. Tai pat prieš kiekviename objekte daromus darbus darbdavys privalėjo išrašyti ir turėti technologinę kortelę (numatyta Miško darbų saugos taisyklėse), kurioje yra nurodoma, supažindinami darbuotojai kaip turi būti atliekami darbai, kurioje taip pat gali būti aptariamas profesinės rizikos įvertinimas, į kurią pusę ir kaip turi būti verčiami medžiai ir pan., ar šią kortelę turėjo, negali pasakyti, nes nebuvo tiriamas šis faktas. Kaip nurodė darbdavys D. D. jo paties nelaimingo atsitikimo metu įvykio vietoje nebuvo, nors pagal visas taisykles turėjo būti pavojingų darbų vadovas, jo nesant atsakingas darbdavys. Tai yra buvo pažeista Miško darbų saugos taisyklių 70 p., kuriame numatyta kad darbdavys, ar pavojingų darbų vadovas privalo instruktuoti kai saugiai atlikti darbus. O pakibus medžiui nelegaliai dirbę asmenys nebuvo instruktuoti ką privalo daryti, kai elgtis tokioje situacijoje. Šiuo atveju nelaimingo atsitikimo tyrimas nebuvo atliktas, kadangi nukentėjęs asmuo dirbo nelegaliai, todėl ir D. D. buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo. Šiuo metu įmonė yra įtraukta į padidintos rizikos grupę, todėl joje planiniai patikrinimai bus atliekami dažniau (b.l.69-71).
2022-03-07 įtariamasis D. D. ir nukentėjusioji L. K. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad įtariamasis pilnai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nukentėjusioji prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 119-124).
2022-03-07 įtariamasis D. D. ir nukentėjusioji G. G. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad įtariamasis pilnai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nukentėjusioji prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 148-153).
2022-03-07 įtariamasis D. D. ir nukentėjusioji J. B. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad įtariamasis pilnai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nukentėjusioji prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 178-183).
Kaltinamojo D. D. pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika kvalifikuota pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį teisingai, kadangi jis pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. D. D. 2021 m. gruodžio 16 d., apie 15 val., būdamas MB "(duomenys neskelbtini)" vadovu pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. ir 25 str. reikalavimus, tai yra nesudarė MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų; neorganizavo ir nepaskyrė įgalioto asmens organizuoti profesinės rizikos vertinimo, nenustatė faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, atskirose darbo vietose neorganizavo reikiamų priemonių parengimo ir įgyvendinimo, atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę nesprendė kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neaprūpino darbuotojų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, neorganizavo tokių priemonių patikrinimo; neužtikrino, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neparengė priemonių rizikai šalinti ir (ar) mažinti; neparengė ir nepatvirtino darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pareigybių aprašymų; neorganizavo ir nepavedė įgaliotam asmeniui darbuotojų instruktavimo užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, nenustatė darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarkos; nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenušalino nuo darbo darbuotojų, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; neatliko kitų pareigų ir neįgyvendino reikiamų priemonių, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; būdamas atsakingu už bendrovės darbuotojų saugą, (duomenys neskelbtini), esančioje miško kirtavietėje, netinkamai organizavo darbus- nekontroliavo ir nepaskyrė apmokyto ir atestuoto pavojingų darbų vadovo, kuris pradedant kirtimą, privalėjo apžiūrėti biržę, nustatyti pagrindinę medžių leidimo kryptį, supažindinti darbuotojus su darbo organizavimu, informuoti juos apie galimus pavojus biržėje, kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus, paskirstė darbus neatsižvelgdamas į darbuotojų kvalifikaciją ir be tai patvirtinančių dokumentų, tai yra nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus Miško darbų saugos taisyklių DT1-96 IV skyriaus „Medžių pjovimas“ punktų reikalavimus, tuo metu nelegaliai dirbę darbuotojai V. B., M. M. nebuvo supažindinti su Miško darbų saugos taisyklių reikalavimais, nebuvo aprūpinti būtinomis apsaugos priemonėmis, ko pasėkoje atliekant miško kirtimo darbus V. B. nupjovus beržą, kuris virsdamas pakibo ant kito medžių šakų, ko pasėkoje beržas po kelių minučių užkrito ant M. M., kuris dėl muštinės žaizdos pakaušio srityje, kaukolės skliauto ir pamato skeveldrinio lūžio su galvos smegenų suardymu, kaklo VII kaklinio slankstelio lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, dauginių abipusių plaučių plyšimų mirė. D. D. inkriminuotas nusikaltimas yra neatsargus, nes padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. D. LITEKO duomenimis neteistas; administracinę tvarka baustas; priklausomybių kabinėto įskaitoje neregistruotas. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru nukentėjusiosioms atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo D. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos. Kaltinamasis D. D. susitaikė su nukentėjusiosiomis L. K., G. G. ir J. B.. Jis joms žalas atlygino, nukentėjusiosios jam atleido ir prašė jo atžvilgiu bylą nutraukti. Šis prašymas netenkintinas, nes kaltinamasis neatitinka BK 38 straipsnio 2 dalies sąlygų. D. D. 2020-02-03 baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33923-19 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta (b.l. 184-186). Todėl jis pakartotinai negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nuo 2020-02-03 nepraėjo 4 metai.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Kaltinamasis D. D. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro pasiūlyta bauda.
Sutinkamai su LR BK 641 str. paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: apsauginis veido skydelis, kraujo ėminys, kraujo ėminys., kurie saugomi Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje. (kvito Nr. BBB 1003160), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti 102 MGL (penkių tūkstančių vieno šimto Eur) baudą. Paskirtąją baudą LR BK 641 straipsnio tvarka sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 68 MGL (trijų tūkstančių keturių šimtų Eur) baudą. Bauda per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti savanoriškai sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT254010051003855890, esančią AB LUMINOR, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: apsauginį veido skydelį, kraujo ėminį, kraujo ėminį, kurie saugomi Utenos apskr. VPK saugojimo patalpoje. (kvito Nr. BBB 1003160), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
Išaiškinti D. D., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs D. D. kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Liudvikas Myško