Teikimas Nr. T-53-844/2025

Baudžiamoji byla Nr. 1-80-966/2020

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00040-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Z. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. Z. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 7 d. gautas nuteistojo D. Z. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), prašo peržiūrėti jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-966/2020 priimtą nuosprendį ir sušvelninti/atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį (5 t., b. l. 146).

Apie šio prašymą nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, Kauno apygardos prokuratūra bei nuteistasis D. Z. buvo informuoti rašytiniais pranešimais.

Teisme gautas nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Ato Molio prašymas pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę minimalaus dydžio baudos bausme, įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių. Prašyme nurodoma, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams buvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už BK 182 straipsnyje ir 183 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, taip pat sankcijoje numatyta alternatyvi bausmės rūšis – bauda, kas sudarė pagrindus ir sąlygas D. Z. teikti teismui prašymą dėl bausmės sušvelninimo. Byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad nuteistasis ir O. T. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). D. Z. ne tik yra vedęs, bet su sutuoktine susilaukęs mažamečio sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), dukros, gimusios (duomenys neskelbtini). Vaikų auginimui ir jų vystymuisi reikalinga ir nuteistojo pagalba, betarpiškas dalyvavimas auklėjime. Ši aplinkybė ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo laikoma esmine nustatant paskirtos nuteistajam bausmės dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-674/2011). Šeimai reikalinga ir materialinė pagalba. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo D. Z. aktyviai ieškojo darbo, todėl turėjo galimybę prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Įmonės D. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas įsipareigojimas patvirtina, jog nuteistasis bus įdarbintas pardavimo vadybininko pareigoms užimti ir jam bus mokamas 1 500 Eur darbo užmokestis, pasirašyta neterminuota darbo sutartis. Advokatas taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis elgtųsi priešingai visuomenės normoms, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kas leidžia teigti, kad jis nėra pavojingas visuomenės nariams, laikosi visuomenės nustatytų vertybių ir elgesio normų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios dvi charakteristikos. Viena iš jų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo šio asmens paskutinė darbovietė. Iš šios charakteristikos matyti, kad jis dirbo direktoriumi, jokių nusižengimų nepadarė, puikiai sutarė su kolektyvu bei yra teigimai charakterizuojamas. Byloje taip pat yra gyvenamosios vietos charakteristika, kuri charakterizuoja jį kaip teigiamą asmenį, dėl kurio elgesio neturi jokių nusiskundimų nei vienas gyvenamojo namo bendrijos narys. Šie dokumentai rodo, kad D. Z. nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis ir jis nėra sistemingas, pasikartojantis. Be to, anksčiau jis nebuvo teistas, jo atžvilgiu nėra atliekama jokių kitų ikiteisminių tyrimų. Taigi, negalima teigti, kad tai asmens gyvenimo būdas, kas rodo pagrindus ir sąlygas parinkti kitą bausmės rūšį – baudą. Be to, įvertinus nurodytas nuteistojo realias galimybes ir motyvaciją įsidarbinti, jis, būdamas laisvėje ir dirbdamas, turės galimybę greičiau padengti savo turtinius įsipareigojimus – atlyginti priteistą 88 446,87 Eur turtinę žalą valstybės biudžetui. Advokato nuomone, nuteistajam paskirta galutinė minimali baudos bausmė, įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių, savo dydžiu bus pakankama perauklėjimo priemonė ir finansiškai veiksminga, proporcinga bausmės tikslams pasiekti. Baudos ir jos dydžio parinkimo pagrindus ir sąlygas, manytina patvirtina nuosprendžiu įvertinta nuteistojo asmenybė, veikų pavojingumas ir paskirtos bausmės ir jų dydžiai.

Nuteistojo D. Z. prašymas tenkintinas. 

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę (BPK 3621 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).

Nuteistojo prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį yra grindžiamas 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsniai ir XXIX skyriaus pavadinimas, taip pat Kodeksas papildytas 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais, netekusiais galios pripažinti 186, 298 straipsniai. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 3621 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. buvo nuteistas pagal 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš ankstesnės pastraipos, 2023 m. balandžio 27 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeisti tiek BK 182, 183 straipsniai, tiek BK 222 straipsnis. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijai pasikeitė turto vertės aiškinimas.

Pagal D. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-148 redakcija), turtas buvo didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 183 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri šio straipsnio 2 dalyje numatė atsakomybę už didelės vertės (viršijančios 250 MGL) svetimo turto pasisavinimą. Ši veika buvo baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 400 MGL, bet neviršijančios 900 MGL) vertės turto pasisavinimą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už labai didelės vertės (viršijančios 900 MGL) turto pasisavinimą, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. buvo nuteistas už 468 112,18 Eur dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą. Nustatant pasisavinto turto dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 3 d.) galiojęs MGL dydis – 37,66 Eur. Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio redakcijoje didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (33 894 Eur) dydžio sumą. Nuteistojo pasisavinto turto bendra vertė viršija 900 MGL (sudaro 124 429 MGL) sumą, todėl jo veiksmai, kvalifikuojant juos pagal naują BK 183 straipsnio redakciją, atitinka ne BK 183 straipsnio 2 dalies, o šio straipsnio 3 dalies sudėtį. Naujoje BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje įstatymų leidėjui įtvirtinus laisvės atėmimui alternatyvią bausmės rūšį – baudą bei sumažinus maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą, naujasis baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo D. Z. nusikalstami veiksmai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) perkvalifikuotini į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakciją Nr. IX-2314, kuri nustatė atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Už šią nusikalstamą veiką buvo baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, BK 222 straipsnis išdėstytas taip: „1. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nuteistojo D. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai iš esmės švelnina baudžiamumą, nes, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Kita vertus, pasikeitus teisiniam reguliavimui, nauja BK 222 straipsnio redakcija, be kita ko, buvo papildyta 2 dalimi, kurioje įtvirtintas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymas padarant labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui.

Įvertinus D. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes matyti, jog apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, šiai bendrovei buvo padaryta 468 112,18 Eur dydžio turtinė žala, kurią sudaro neteisėtai pasisavinto turto vertė. Remiantis BK 2241 straipsnio 3 dalimi (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ši nuteistojo padaryta turtinė žala pripažintina labai didele, nes viršija 900 MGL. Todėl D. Z. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal naujos redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalį, o ne 1 dalį. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu D. Z. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, kurio sankcijoje buvo numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės, o šiuo metu galiojančios redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmės. Taigi, naujai įsigaliojusios redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė, nei buvo numatyta nuteistojo veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad naujausioji įstatymo redakcija sunkina nuteistojo teisinę padėtį, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, į BK 222 straipsnio 2 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., neperkvalifikuotina.

D. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 182 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 4. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 5. Už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) D. Z. buvo nuteistas už tai, kad jis apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę, į valstybės biudžetą sumokėti 88 447 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Ši vertė, nustatant jos dydį pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir taikant nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 22 d.) galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur, atitinka labai didelės vertės turto požymį, dėl ko nuteistojo veiksmai atitinka naujos BK 182 straipsnio redakcijos 3 dalį, o ne 2 dalį. Palyginus nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 182 straipsnio 2 dalies redakciją su dabartine BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, matyti, kad pirmu atveju nebuvo nustatyta didelės vertės maksimali riba, be to, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo galima skirti tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu naujoje BK 182 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtinta galimybė skirti ne tik laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, bet ir baudą. Tokiu būdu naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl D. Z. nusikalstama veika, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Šia nutartimi D. Z. padarytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamąjį įstatymą, turi būti išspręstas tiek bausmių už šiuos atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalis nustatė, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Analizuojant D. Z. paskirtų bausmių švelninimo galimybę vadovaujamasi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl nuteistajam skirtinos bausmės. Iš nuosprendžio matyti, jog, skiriant D. Z. bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė tris tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami sunkių, vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, kad tokiais jo veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala tiek valstybei, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad D. Z. nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Įvertinus šias aplinkybes, buvo nuspręsta, jog D. Z. už BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės (tik tokia bausmė ir buvo numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies bei 183 straipsnio 2 dalies sankcijose), savo dydžiu žymiai mažesnės už šios bausmės vidurkį, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – artima minimaliai baudos bausmė.

Kadangi nuteistasis iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu jam buvo paskirta ne sankcijoje numatyta griežtesnė laisvės atėmimo, o baudos bausmė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam pačias švelniausias BK 182 straipsnio 3 dalies ir 183 straipsnio 3 dalies sankcijose nurodytas bausmes – baudas. Baudos skirtinos BK 47 straipsnio 3 dalies ribose (už sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio), kaip ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, artimesnės minimaliam dydžiui, nei vidurkiui. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį pinigine išraiška, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu ir nustačiusiu 1 MGL dydį – 37,66 Eur. Tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą ir paskirti D. Z. minimalaus dydžio baudas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, įvertinus BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, nėra pagrindo, kadangi nuteistasis įvykdė viso net tris tyčinius nusikaltimus, jo padaryta turtinė žala bendrovei ir valstybei ženkliai viršija turto vertę, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį, be to, apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nustatyta ne tik jo atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių. Tačiau, atsižvelgęs į galutinės skirtinos baudos dydį bei siekdamas sudaryti realią galimybę baudą sumokėti savanoriškai, teismas nustato dvylika mėnesių ilgesnį, nei gynėjo prašomą, terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

Bausmės, paskirtos šia nutartimi pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bendrintinos vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis bei būdu, kaip jos buvo subendrintos apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tai yra, bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, ir ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z., kuriam šioje byloje kardomoji priemonė – suėmimas – nebuvo taikoma, ją nagrinėjant jis taip pat neatliko laisvės atėmimo bausmės pagal kitą nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiui įsiteisėjus pasislėpė nuo juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. išduoto Europos arešto pagrindu nuteistasis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2024 m. lapkričio 19 d. 2024 m. lapkričio 20 d. D. Z. buvo paleistas, jam paskirtos kitos, nei suėmimas, kardomosios priemonės. 2025 m. sausio 13 d. nuteistasis vėl sulaikytas ir laikytas suėmime iki jo perdavimo Lietuvai dienos, t. y. iki 2025 m. sausio 21 d. (5 t., b. l. 135, 138). 2025 m. sausio 21 d. nuteistasis pristatytas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimą (5 t., b. l. 141), o 2025 m. sausio 31 d. atvyko į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, kur iki šiol atlieka jam Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (5 t., b. l. 143). Laikotarpis, kurį D. Z. praleido sulaikytas ir suimtas Jungtinėje Karalystėje iki jo perdavimo Lietuvai dienos bei laikotarpis nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir nuteistojo faktinio paleidimo į laisvę ją vykdant, turi būti įskaitytas į nuteistajam naujai paskirtą baudos bausmę, vieną sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023 yra išaiškinęs, kad BK 66 straipsnyje reglamentuojamas ne atliktos bausmės, o sulaikymo ir suėmimo įskaitymas į paskirtą bausmę, tačiau tai nereiškia, kad toje pat byloje atliktos bausmės laikas neturi būti įskaitytas į naują bausmę. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad, paskyręs naują bausmę, teismas privalo į ją įskaityti ne tik kardomąjį kalinimą, bet ir atliktą bausmę, reikiamais atvejais taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2009). Ši pareiga išplaukia ne iš BK 66 straipsnio nuostatų, o iš konstitucinio dvigubo nubaudimo draudimo principo (Konstitucijos 31 straipsnis, BK 2 straipsnio 6 dalis). Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad nuteistasis, atlikęs bausmę ar jos dalį pagal pakeistą nuosprendį, turėtų atlikti ir visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, o tai tolygu dvigubam nubaudimui už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012). Taip pat paminėtina, kad tiksliai nustatyti galutinės D. Z. skirtinos baudos dydžio (į bausmę įskaičius paminėtus laikotarpius) šiuo atveju nėra galimybės, nes nėra žinoma kada įsiteisės ši Kauno apygardos teismo nutartis ir, ją vykdant, nuteistasis bus paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Todėl jos dydis bus patikslintas nutarties vykdymo metu.

Teismas taip pat pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai bei kodeksas papildytas 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymas nagrinėjamas nuosprendžio vykdymo metu, bylos nagrinėjimo procesui pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose jau pasibaigus, todėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39 , 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, net jei jos ir lengvintų D. Z. teisinę padėtį, negali būti taikomos. Tuo tarpu likusieji šioje pastraipoje aptarti BK bendrosios ir specialiosios dalies pakeitimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

Taip pat 2024 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas Baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1471, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, kuris taip pat įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d. Šie BK bendrosios bei specialiosios dalies pakeitimai įtakos D. Z. padarytų nusikalstamų veikos kvalifikavimų bei jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu paskirtos ir šia nutartimi naujai pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį skirtinų bausmių rūšims ir dydžiams neturi, nelengvina nuteistojo padėties ir kokiu kitu būdu. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais,

n u t a r i a :

nuteistojo D. Z. prašymą tenkinti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. Z. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 500 (penkių šimtų) MGL dydžio, t. y. 18 830 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. Z. nusikalstamą veiką, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 400 (keturių šimtų) MGL dydžio, t. y. 15 064 Eur (penkiolikos tūkstančių ir šešiasdešimt keturių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) D. Z. paskirtas bausmes bei bausmę, jam paskirtą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. Z. subendrintą bausmę – 800 (aštuonių šimtų) MGL dydžio, t. y. 30 128 Eur (trisdešimties tūkstančių vieno šimto ir dvidešimt aštuonių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), įskaityti į paskirtą bausmę laiką, D. Z. išbūtą sulaikyme ir suėmime Jungtinėje Karalystėje nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. (1 parą) bei nuo 2025 m. sausio 13 d. iki 2025 m. sausio 21 d. (9 paras) pagal išduotą Europos arešto orderį, ir pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2025 m. sausio 22 d. iki tol, kai nuteistasis, vykdant šią įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį, bus paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, vieną sulaikymo, suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Išaiškinti nuteistajam D. Z., kad jis privalo sumokėti jam paskirtą baudą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Nutartis vykdytina jai įsiteisėjus. 

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                Vaidas Vasiliauskas