Civilinė byla Nr. e2-5603-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00961-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2;

1.3.2.9.13; 1.3.5.3.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui P. R., atsakovo viešosios įstaigos ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Europos Humanitarinis Universitetas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo santykių pripažinimo neterminuotais, darbo užmokesčio ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

N U S T A T Ė :

ieškovas P. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad 2014 m. birželio 19 d. su atsakovu viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ (toliau – atsakovas, EHU) buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo paskirtas penkerių metu konkursinei kadencijai (duomenys neskelbtini) pareigoms, darbą pradedant nuo 2014 m. spalio 1 d. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 30 d. Ieškovo teigimu, atsakovas nurodė, jog nutraukė darbo sutartį su ieškovu dėl darbo organizavimo pakeitimų, negalėdamas prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Pasak ieškovo, atsakovo teiginiai, dėl strateginio planavimo, finansavimo nebuvimo, sunkumų prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, neatitinka tikrovės. Iš teismui pateiktos atsakovo finansinės ataskaitos matyti, kad paskutiniais metais atsakovo finansinė padėtis pagerėjo.  Ieškovas taip pat nurodo, kad nesutinka su darbo sutarties nutraukimu, nes, pasak jo, atsakovas, pažeisdamas ieškovo teisėtą lūkestį, nesurengė konkurso likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, taip pat nesudarė neterminuotos darbo sutarties su ieškovu, nors žinojo, jog pareiškėjas laimėjo antrą konkursą mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbuotojo pareigoms eiti. Ieškovo pareigybė panaikinta nebuvo. Europos Humanitariniame Universitete Tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisės programoje ir toliau dėstomi dalykai, kurios dėstė ieškovas. Ieškovo pareigos yra paskirstytos tarp naujai priimtų kvietinių dėstytojų. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus pertvarkydamas konkursines vietas į kviestinių dėstytojų pareigybes, organizuodamas ne viešus konkursus, o vidinius kviestinių dėstytojų atrankas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, kviesdamas dėstyti, vadovavosi keistais kriterijais – ateities darbų planais. Atsakovas taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, nes nepasiūlė ieškovui kitos darbo vietos, darbo santykių pertvarka nebuvo derinama su veikiančia darbo taryba. Ieškovas, be kita ko pažymi, kad dirbo pas atsakovą septynerius metus, kartu dirbo kviestiniu dėstytoju Mykolo Romerio universitete pagal terminuotas sutartis dvylika metų, todėl darbo santykiai tapo neterminuotais. Atsakovui nutarus neskelbti konkurso pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnį, ieškovo darbo santykiai pagal galiojančio DK nuostatas tampa neterminuotais. Atitinkamai atsakovas negalėjo jų nutraukti kaip terminuotų. Ieškovo teigimu, atsakovas vietoje darbo sutarčių sudaro paslaugų (rangos, konsultavimo) susitarimus, taip pažeisdamas ES direktyvą 1999/70 ir ESTT formuojamą praktiką, kurioje darbdaviui yra draudžiama sudarinėti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbo santykiams. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, faktiškai tęsdavo darbo santykius su ieškovu pagal Jean Monnet projektą. Atsakovas pagal minėtą projektą gavo 50 000 Eur dydžio finansinę paramą, kurios dalis skirta darbo užmokesčiui mokėti. Ieškovo teigimu, atlyginimo už darbą jis negavo, nors dirbo jam pavestus darbus, vykdė mokslinius tyrimus. Atsakovas taip pat nesumokėjo ieškovui už darbą savaitgaliais ir švenčių (poilsio) dienomis ir liko skolingas ieškovui 384 Eur. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 5 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, nes atsakovo neteisėti veiksmai įžeidė ieškovą ir sukėlė emocinį stresą.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. DKGS-1680, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant ieškovo į darbą, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti kompensaciją už 6 mėnesių laikotarpį, taip pat pripažinti ieškovo darbo santykius neterminuotais arba įpareigoti atsakovą paskelbti viešą konkursą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio reikalavimus, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki konkurso rezultatų paskelbimo datos, priteisti iš atsakovo 384 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (el.b.l 1-6, t.I; el.b.apyrašo t.I, b.l.2-9).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. ieškovas laimėjo atsakovo rengtą konkursą docento darbuotojo pareigoms bei 2014 m. birželio 19 d. šalys pasirašė terminuotą darbo sutartį Nr. 14-260 penkeriems metams. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. įspėjo ieškovą apie artėjančią darbo sutarties termino pabaigą ir 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovas įformino darbo santykių su ieškovu pabaigą, su juo atsiskaitė. Atsakovas pažymėjo, kad dėstytojams, su kuriais sudaroma darbo sutartis, nustatyta 36 valandų trukmės 6 (šešių) darbo dienų savaitė su viena poilsio diena sekmadienį. Dėstytojams, dirbantiems pagal studijų programą pertraukiamu darbo režimu, sutrumpintą arba ne visą darbo laiką, kasdienis darbo laikas nustatomas pagal patvirtinus darbo grafikus. Darbo grafikus sudaro Akademinio palaikymo centras. Su darbo grafiku dėstytojai supažindinami iki užsiėmimų pradžios. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pateiktame darbo valandų poilsio dienomis (savaitgaliais) apskaičiavime nurodytos datos atitinkamai yra šeštadieniai ir ketvirtadieniai, kas atitinka darbą pagal grafiką ir negali būti laikoma darbu savaitgaliais. Atsakovas nurodo, jog duomenų, kad ieškovas dalyvavo vykdant projektą po darbo sutarties nutraukimo, nėra. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog iki konkurso universitete laimėjimo 2014 m. ieškovas penkerius metus ėjo konkursines pareigas Mykolo Romerio universitete, prielaidoms teisei į neterminuotos darbo sutarties su atsakovu sudarymą atsirasti reikšmės neturi. Ieškovas būtų įgijęs teisę 2014 m. sudaryti su atsakovu neterminuotą darbo sutartį, jei konkursas, kurį jis tais metais laimėjo universitete, būtų buvęs antras (laimėtas) iš eilės po penkerių metų kadencijos toje pačioje aukštojoje mokykloje. Šis ieškovo argumentas yra nepagrįstas, be to, pareikštas suėjus ieškinio senaties terminui, kurį atsakovas teismo prašo taikyti. Atsakovo teigimu 2017 m. birželio 19 d. suėjo ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovo lūkesčiai į darbo santykių tęsimą nebuvo pažeisti, nes nebuvo prielaidų ieškovui tikėtis sudaryti neterminuotą darbo sutartį: net jei konkursas ir būtų buvęs organizuotas, nėra aišku, ar ieškovas jį būtų laimėjęs. Be to, ieškovo kandidatūra paties atsakovo iniciatyva buvo svarstoma atliekant kviestinių dėstytojų atranką, tačiau komisijos buvo vienbalsiai atmesta. Atsakovas pažymi, jog ieškovo netenkina, kad atrankos metu dėmesys buvo telkiamas į perspektyvą – planuojamus kandidatų darbus, tačiau nėra aišku, kaip toks atrankos kriterijus pažeidė ieškovo teises. Ieškovo 2016 m. – 2019 m. darbo rezultatus atsakovas buvo įvertinęs nepatenkinamai. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nepagarbų, įžeidžiantį elgesį jo atžvilgiu, klaidinimą, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius įstatymų nuostatas, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti ieškovui, kaip darbuotojui, padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Atsakovas pastebi, kad ieškovas yra teisės mokslų daktaras, praktikuojantis advokatas, todėl sunkiai tikėtina situacija, kad atsakovas galėtų suklaidinti ieškovą (el.b.l. 15-20, t.I).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad jis buvo priimtas į docento pareigas pas atsakovą konkursinei kadencijai, turėjo būti pripažinta, kad jis buvo antrą kartą laimėjęs konkursą, nes nesvarbu, kuriame universitete, o prieš tai jis dirbo Mykolo Romerio universitete. Skelbti ar neskelbti konkursą, negali spręsti savavališkai vien Universitetas. Konkursinis dėstytojas tai karjeros mokslininkas, ir konkursinius dėstytojus sukeisti kviestiniais dėstytojais negalima pagal įstatymą. Ieškovo žiniomis, teisės programoje buvo trys konkursiniai dėstytojai ir visos trys pareigybės buvo panaikintos. Universitetas negalėjo daryti pertvarkos, keičiant konkursinius dėstytojus į kviestinius ir sudarinėti terminuotas sutartis, tai prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Be to, atsakovas liko nesumokėjęs ieškovui darbo užmokesčio už darbą savaitgaliais, šeštadieniais. Nurodo sutikęs dirbti šeštadieniais, bet to nebuvo nustatyta, todėl jam turi būti apmokėtu dvigubu tarifu už darbą šeštadieniais, pagal paskaičiavimus 384 Eur susidaro. Be kita ko, ieškovas dar nurodė dirbęs Jean Monnet projekte, finansuojamame iš Europos Sąjungos lėšų, jis buvo darbo grupėje, projektas nesibaigė sulig jo darbo santykių Universitete pasibaigimu, po to jis taip pat tęsė tam tikrus darbus. Prašo tenkinti jo patikslintą ieškinį, pripažįstant atleidimą iš pareigų neteisėtu ir priteisiant priklausančias pagal įstatymą darbo užmokesčio sumas, bei neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl atleidimo ir darbo sutarties nepratęsimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nesutinkant su ieškiniu ir papildomai pažymėjo, kad ieškovas, kvestionuodamas klausimą, ar Universitetas galėjo pats spręsti skelbti ar neskelbti konkursą, kreipiasi ne į tą instituciją. Yra Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, kuri komeptentinga nagriėnti tokius skundus dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti 2014 metais sudarytą darbo sutartį po laimėto konkurso, nurodydamas, kad jis jau buvo vieną kartą atidirbęs kitame universitete vieną kadenciją ir su juo turėjo būti sudaryta netemrinuota sutartis. Tad vien ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu ieškinys turėtų būti atmetamas. Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, ieškovas taip pat kreipėsi praleidęs ieškinio senatį. Sprendžiant iš esmės, ieškovo reikalavimai yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas neskelbė antro konkurso docento pareigoms, nes nebuvo tokio poreikio, o spręsdamas dėl kviestinių dėstytojų, atsakovas pakvietė ieškovą dalyvauti atrankoje, tačiau kviestinių dėstytojų atrankos komisija neatrinko ieškovo kandidatūros. Ieškovas, nurodydamas, kad patyrė neturtinę žalą, galimai ir jautė netirkumą dėl ateities, tačiau dėl to nėra jokios atsakovo kaltės. Atsakovas palaiko savo piziciją ir prašo visiškai atmesti ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas P. R. 2014 m. birželio 19 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 14-260 su atsakovu VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universtitetas“, kurios pagrindu ieškovas priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms Europos Humanitariniame universitete (el. b. apyrašo t. I., b.l. 43-44). Darbo sutarties 2 punkte numatyta, kad sutartis terminuota, sutarties terminas 5 metai, kuris prasideda nuo sutarties įsigaliojimo dienos 2014 m. spalio 1 d.

Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. ieškovą įspėjo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. sueina darbo sutarties terminas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, ieškovas 2019 m. rugsėjo 30 d. bus atleistas iš darbo, išmokant 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jam priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kitas su darbo santykiais susijusias sumas (el. b. apyrašo t.I, b.l.45).

VšĮ ,,Europos Humanitarinis Universitetas“ rektoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 10-23 ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su dėstytojais, pasibaigus darbo sutarties terminui“ ieškovas buvo atleistas iš darbo 2019 m. rugsėjo 30 d. (el. b. apyrašo t.I, b.l.45a). 

Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu, 2019 m. spalio 30 d. su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo. Tuo pagrindu, Darbo ginčų komisija priėmė skundžiamą 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. DGKS-7680 darbo byloje Nr. APS-131-20789, kuriuo atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo (el. bylos apyrašo I t., b.l. 24-29).

Priėmimą į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Įstatymo 72 str. 1 d. numato, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus (Įstatymo 68 str. 1 d.) ir asmenis, antrą kartą iš eilės laimėjusius konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.

Kitokių galimybių, nei konkurso būdas kadencijos laikotarpiui arba, terminuotos darbo sutarties pagrindu, nedalyvaujant konkurse, 2 metams kaip kviestinio dėstytojo ar mokslinio darbuotojo, tapti dėstytoju, Mokslo ir studijų įstatymo normos nenumato.

Analogiškas dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į darbą būdas numatytas Europos Humanitarinio Universiteto statute (Statuto 11.3, 11.5 punktai) (el.b. apyrašo t.I, b.l.96-109).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas dirbo pas atsakovą būtent viešo konkurso keliu laimėjęs atranką docento pareigoms 5 metų kadencijai, dėl ko ir buvo sudaryta terminuota penkerių metų darbo sutartis. Kaip sutartyje numatyta, sutartis įsigaliojo 2014 m. spalio 1d. Darbo sutarties terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 30 d. 

Ieškovo darbo santykiai EHU galėjo toliau tęstis tik tuo atveju, jei atsakovas būtų skelbęs konkursą į docento pareigas, ir jei ieškovas būtų jame dalyvavęs ir tokį konkursą laimėjęs, arba, jei jis būtų priimtaa dirbti pagal terminuotą darbo sutartį kaip kviestinis dėstytojas dviems metams (Mokslo ir studijų įstatymo 68 str.).

Byloje nustatyta, jog atsakovas konkurso ieškovo eitoms pareigoms neskelbė, bei ieškovas nebuvo atrinktas kviestiniu dėstytoju. Ieškovo dalyvavimas atrankoje į kviestinius dėstytojus ir atrankos nepraėjimas niekaip negali būti laikoma prievole atsakovui priimti ieškovą dirbti Įstatymo 68 straipsnio pagrindu. Jokių sąlygų ieškovo lūkesčiams dėl darbo santykių tęstinumo negalėjo kilti.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad dar 2014 metais su juo turėjo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis, nes jis prieš tai penkerius metus ėjo konkursines pareigas Mykolo Romerio Universitete. Tokiems ieškovo teiginiams nėra jokio teisinio pagrindimo. Kiekviena švietimo įstaiga turi savo autonomiją, pati sprendžia dėl atitinkamų dėstytojų ir mokslo darbuotojų poreikio ir konkursų skelbimo. Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies norma dėl dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pareigas viešo konkurso būdu negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma ne konkrečiai švietimo, mokslo įstaigai, šiuo atveju – atsakovui, o pretenduojančiam į pareigas asmeniui. Be to, toks ieškovo reikalavimas reiškiamas akivaizdžiai praleidus darbo teisiniams santykiams įtvirtintą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą (DK 15 str.), ir vien tuo pagrindu atmestinas.

Ieškovas teigia, kad atsakovas privalėjo surengti konkursą likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo darbutoojo kadencijos pabaigos. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, jog mokslo įstaiga visais atvejais privalo skelbti konkursą pasibaigus dėstytojo kadencijai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog teisė skelbti konkursą tokioms pareigoms yra įstatyminė aukštosios mokyklos teisė ir pareiga, kurios vykdymas nepriklauso nuo darbuotojų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011).

EHU statuto 7.4.8. punkte numatyta, kad būtent Rektorius nustatot darbuotojų priėmimo sąlygas, konkuirsų pareigoms eiti organizavimo tvarką ir skelbia konkursus dėstytojų pareigoms užimti. 2019 m. balandžio 1 d. Rekstoriaus įsakymu buvo skelbtas konkursas į EHU dėstytojų pozicijas, tačiau tarp jų docento pareigybės nenumatyta (el.b. apyrašo t.I, b.l.118).

Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, jog mokslo įstaiga turi pranešti dėstytojui apie kadencijos pabaigą, infomuoti jį asmeniškai, skelbs ar neskelbs konkursą į atitinkamas pareigas. Nėra pagrindo pripažinti teisėtais ieškovo lūkesčių, jog su juo sudaryta darbo sutartis turėjo būti pratęsta, ar jis būtų pakviestas dirbti kviestiniu dėstytoju. Tai prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymui, pažeistų atsakovo diskrecijos teisę, skelbti ar ne, konkursą į atitinkamas dėstytojo pareigas.

Atsakovas sąžiningai 2019 m. liepos 18 d. įspėjo ieškovą, jog darbo sutartis su juo bus nutraukta, pasibaigus jos terminui. Terminuotos penkerių metų sutarties pasibaigimas 2019-09-30, įformintas darbdavio – atsakovo 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.10-23, buvo teisėtas ir pagrįstas ne tik vienos iš darbo teisinių santykių šalies teise, bet ir specialia Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio norma. Darbdavys nepažeidė teisės norminių aktų reikalavimų, nutraukdamas su ieškovu darbo santykius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

Vertinant ieškovo nurodytus argumentus, kad atsakovas piktnaudžiauja terminuotais darbo susitarimais ir taip pažeidžia Europos Sąjungos direktyvą 1999/70 ir ESTT formuojamą praktiką, kurioje draudžiama darbdaviui sudarinėti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbo santykiams, teismas remiasi galiojančia teismine praktika, kuri pripažįsta, jog Tarybos direktyvos 1999/70/EB 5 punkto 1 dalies a papunktis neriboja teisės sudaryti terminuotos darbo sutarties tuo atveju, jei yra objektyvi priežastis. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad paeiliui sudarytų terminuotų darbo sutarčių atnaujinimas viešajame sektoriuje būtų nelaikomas pateisinamu vien dėl to, kad šios sutartys pagrįstos teisės aktuose numatytomis nuostatomis, pagal kurias leidžiama atnaujinti darbo sutartis, tačiau jis gali būti pateisinamas tuo atveju, kai siekiama tenkinti tam tikras laikinas reikmes ir realiai šios reikmės nėra nuolatinės ir ilgalaikės (2009 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis Lagoudakis ir kt. prieš Kéntro Anoiktis Prostasias Hlikiomenon Dimou Rethymnis ir kt.). Sutarčių ir darbo santykių, kuriems taikomas Bendrasis susitarimas, apibrėžimas kyla ne iš jo paties ar Sąjungos teisės, bet iš nacionalinės teisės ar jos praktikos. Be to, Bendrojo susitarimo 2 punkto 2 dalimi valstybėms narėms suteikiama diskrecija taikyti Bendrąjį susitarimą tam tikroms darbo sutarčių ar darbo santykių kategorijoms. Tarybos direktyvos 1999/70/EB 2 punkto 2 dalis numato jos taikymo išimtis valstybės finansuojamam mokymui, o 2 straipsnis numato, kad dėl direktyvos įgyvendinimo tvarkos sprendžia kiekviena valstybė narė atskirai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir įgyvendinti direktyvą, yra numatyta, jog tuo atveju, jei antrą kartą yra būtinybė skelbti konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms, tuomet darbas yra tenkinantis nuolatines ir ilgalaikes darbdavio reikmes ir su tokiu asmeniu privalo būti sudaryta neterminuota darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Tarybos direktyvos 1999/70/EB 5 punkto (piktnaudžiavimo prevencijos priemonės) reikalavimus valstybės narės neprivalo nustatyti visų joje numatytų priemonių. Dėl tokių priemonių pakankamumo sprendžia socialiniai partneriai. Bet kuriuo atveju, direktyva nesuteikia teismui teisės pripažinti sudarytas terminuotas sutartis neterminuotomis, jei nebuvo laikomasi jos reikalavimų.

Visos byloje įrodinėtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo lūkesčiais dirbti pas atsakovą docento pareigose 2019-2020 mokslo metais gali būti vertinamos tik kaip ieškovo siekis bet kokiomis priemonėmis tęsti darbo santykius pas atsakovą, tačiau tokiam siekiui įgyvendinti nebuvo jokių įstatyminių sąlygų. Kaip nustatyta, siūlymų ieškovui sudaryti terminuotą darbo sutartį nebuvo. Atsakovo kviestinių dėstytojų atrankos komisijos posėdyje 2019 m. liepos 9 d. Rektoriui buvo nerekomenduota sudaryti darbo sutarčių su ieškovu, todėl jokie tolesni darbo santykiai ieškovo pas atsakovą nebuvo įforminti (el.b. apyrašo t.I, bl.168-169).

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog formaliai nutraukus darbo santykius su atsakovu, jis tęsė darbą Jean Monnet projekte, atsakovė pagal šį projektą buvo gavusi 50 000 Eur lėšų, jos buvo naudojamos darbo užmokesčiams, ieškovas nurodytas vienu iš šio projekto vykdytojų, ieškovas rengė vadovėlio dalį, atliko vadovėlio mokslinį redagavimą, darbas užtruko iki 2019 m. pabaigos, jau po to, kai darbo santykiai bvuo nutraukti, tačiau atsakovas vengė įforminti darbo santykius su iekšovu. Atsakovas neneigė, kad ieškovas dirbo Jean Monnet projekte, finansuojamame iš ES lėšų, ieškovas tam tikra apimtimi prisidėjo prie projekto vykdymo, dirbdamas docento pareigose, tačiau vėliau šiame projekte nebedalyvavo.

Iš nustatytų aplinkybių, teismas plačiau netiria ir nevertina ieškovo argumentų dėl darbo santykių tęstinumo EHU vykdomame projekte, nesant pateiktų byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų apie ieškovo konkrečias funkcijas minėtame projekte, atliktas užduotis, gautus apmokėjimus darbo sutarties ar kitokiais pagrindais. Ieškovo pateiktos „Europos Sąjungos konstitucinės teisės genezės“ vadovėlio dalies ištraukų kopijos negali patvirtinti ieškovo argumentų dėl jo darbo šiame projekte po darbo santykių su atsakovu nutraukimo (el.b. apyrašo t.II. b.l.16-23).

Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 384 Eur už darbą poilsio dienomis, aptartinas ieškovui taikytas darbo laiko režimas. Pagal su ieškovu sudarytą darbo sutartį, jam buvo nustatyta 36 valandų šešių darbo dienų savaitės trukmė, darbo krūvis nustatomas atsižvelgiant į Universiteto poreikius. Iš atsakovo pateiktos 2020-09-02 pažymos dėl P. R. darbo laiko EHU matyti, kad Universitete ieškovas dirbo šešias darbo dienas su viena poilsio diena sekmadienį. Toks darbo laiko režimas ieškovui buvo žinomas, buvo dirbama pagal patvirtintus darbo grafikus (el.b. apyrašo t.II, b.l.14).

Įvertinant tai, kad ieškovas, dirbdamas EHU, neviršijo maksimaliojo darbo laiko režimo, aptariamo Darbo kodekso 113 – 115 straipsniuose, dirbo laikydamasis darbdavio sudarytų darbo grafikų, visus penkerius metus laikėsi jam taikomo darbo grafiko, jo darbas šeštadieniais negali būti pripažintas kaip darbas poilsio dieną, už kurį turėtų būti apmokama dvigubu tarifu. Ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis atmetamas. Pažymėtina, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovas yra praleidęs DK 15 straipsnyje numatytą ieškinio senaties terminą, nes apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo pradėjęs dirbti pas atsakovą, ir jei manė, jog darbdavys nemoka darbo užmokesčio jam už darbą šeštadieniais, nesikreipė per trejus metus dėl savo teisių gynimo.

Netenkinamas ir ieškovo reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Ši Darbo kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti teismą neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pagal teisminę praktiką, neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog ji padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi, neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais darbdavio veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, teismas byloje nenustatė jokių darbdavio kaltų, neteisėtų veiksmų dėl ieškovo atleidimo iš darbo ar atsiskaitymų su juo, todėl nėra DK 151 str., 217 str. numatyto ir jokio kito pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Šis ieškovo reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašo atlyginti jos patirtas 5736,30 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą byloje (el.b. pop. priedo 4-8 lapai). 

Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (kuris 2020 m. I ketvirtį buvo 1381 Eur), pripažintina, kad išlaidos viršija maksimalius dydžius, tačiau kartu atsižvelgiant į advokatės darbą byloje, jos teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klasuimų sudėtingumą, sprendžiant vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 5 000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

N U S P R E N D Ė :

P. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo viešosios įstaigos „Europos Humanitarinis Universitetas“, j.a.k.300548028, naudai 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-7680, priimtą 2019 m. gruodžio 10 d. darbo byloje Nr.APS-131-20789 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Gitana Butrimaitė