Administracinė byla Nr. eAS-254-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02150-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 16-SD-1588-(14.16.104.), kuriuo atsisakyta vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti NŽT 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1860-(5.59E), kuriuo netenkintas jo skundas dėl NŽT Palangos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 16-SD-1588-(14.16.104.) panaikinimo; 3) įpareigoti NŽT vykdyti procedūras, susijusias su perdavimu jam nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,20000 ha dalį iš bendrojo ploto 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo NŽT atstovė teismo posėdyje prašė sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018, kurioje teismas konstatavo, jog nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui negalimas dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo visuomenės poreikiams.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 19 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1).

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-6374-583/2018 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui NŽT, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti NŽT 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104), 2018 m. kovo 23 sprendimą d. Nr. ISS-596-(7.5) ir įpareigoti perduoti jam neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį žemės sklypo iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą toje byloje grindė tuo, jog neturi būti taikomi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys ginčijamos teritorijos naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorija. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-1141-756/2020). Teismas administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 konstatavo, kad ginčo sklypas priskirtinas visuomenės reikmėms ir kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šis klausimas taip pat turi būti sprendžiamas.

Teismas taip pat nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“, kuriuo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundų tiek administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018, tiek šioje administracinėje byloje faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, susiję su sprendimu neteikti to paties žemės sklypo piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui, todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti faktai nurodytoje byloje turės įtakos nagrinėjamoje administracinėje byloje, teismui vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, t. y. abi bylos susijusios prejudiciniu ryšiu.

Teismas taip pat nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-374-342/20 tarp tų pačių proceso šalių. Pareiškėjas toje byloje prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2687 dalį, nustatančią, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, nes jis priskiriamas visuomenės poreikiams. Nurodyta byla sustabdyta iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018. Ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-88-261/2020 palikta nepakeista.

III.

Pareiškėjas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Kunigiškėse detaliuoju planavimu žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai numatyta ne tik visuomeninės, bet ir rekreacinės bei komercinės paskirties objektų teritorijos (mišri centro teritorija, kitos paskirties žemė), o pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybę tik į apie 1/8-ąją žemės sklypo dalį, todėl, pareiškėjo nuomone, jis turi neginčijamą pasirinkimo teisę į nuosavybės atkūrimą suplanuotose rekreacinės bei komercinės paskirties objektų teritorijose, kokia ir yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Administracinėje byloje Nr. el-6374-583/2018 dėl šių aplinkybių nepasisakyta. Teismas, sustabdydamas nagrinėjamą administracinę bylą, neišanalizavo, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, todėl bylos sustabdymas yra nepagrįstas. Priešingu atveju būtų nepagrįstai vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, stabdydamas administracinę bylą, nepasisakė dėl aplinkybių, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-6374-583/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka, nėra įsiteisėjęs ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kad jis 2019 m. birželio 22 d. negalėtų pasirinkti žemės dalies sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat, kad atsakovas, kuris inicijavo administracinės bylos Nr. el3-602-243/2020 sustabdymą, žinodamas nurodytas aplinkybes, pats 2019 m. gegužės 14 d. raštu pakvietė A. K. ir jo atstovą atvykti į komisijos posėdį ir neatlygintinai pasirinkti nuosavybėn naują iki 0,2000 ha dydžio žemės sklypą, bet nestabdė šios procedūros iki paaiškės galutinis sprendimas pagal A. K. 2018 m. liepos 28 d. skundą, nors žinojo, kad pareiškėjas jau anksčiau pagal nustatytas procedūras yra pasirinkęs dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palankos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla Nr. eI-6374-583/2018. Pareiškėjo teiginiai, kad tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, yra nepagrįsti, nes byloje Nr. eI-6374-583/2018 pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT perduoti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai tą pačią 0,20 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dalį. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs detalųjį planą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, byloje Nr. el-6374-583/2018 konstatuos, kad viešajai infrastruktūrai numatytas sklypas negali būti išdalintas svetimiems asmenims kaip kompensacija (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nėra buvusioje pretendento posesijoje), tai teismas nagrinėjamoje byloje negalėtų pasisakyti, kad viešajai infrastruktūrai numatytas sklypas gali būti išdalintas nesusijusiems asmenims. Taip pat, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. eI-6374-583/2018 konstatuos, kad viešajai infrastruktūrai numatytas sklypas gali būti išdalintas visiškai nesusijusiems asmenims kaip kompensacija, tai teismas nagrinėjamoje byloje negalėtų pasisakyti, kad viešajai infrastruktūrai numatytas sklypas negali būti išdalintas nesusijusiems asmenims. Minėtų bylų nagrinėjimas atskirai ir vienu metu gali nulemti visiškai skirtingus vykdytinus teismų sprendimus, ko teisinėje valstybėje negali būti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1), teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjo skundų tiek administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018, tiek šioje administracinėje byloje faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, susiję su sprendimu neteikti to paties žemės sklypo piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 konstatuota, jog ginčo sklypas priskirtinas visuomenės reikmėms ir kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, šis klausimas nagrinėjamoje byloje taip pat turi būti sprendžiamas, todėl darė išvadą, kad abi bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu. Pareiškėjo manymu, teismas neišanalizavo, kokios aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, yra reikšmingos stabdomai bylai, todėl bylos nagrinėjimą sustabdė nepagrįstai.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) pareiškėjo atstovą informavo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ 2.4 punktu žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2687 pakartotinai informavo, kad minėtas žemės sklypas reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise nebus vykdomas. Atsižvelgiant į tai, A. K. paliekamas eilėje iki 0,2000 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimui (pozicijos Nr. eilėje – 34). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jį apskundė NŽT direktoriui, kuris ginčijamu 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1860-(5.59E) pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija NŽT Palangos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą, NŽT 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, taip pat prašo įpareigoti NŽT vykdyti procedūras, susijusias su perdavimu jam nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,20000 ha dalį iš bendrojo ploto 1,5485 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėjui būtų vykdomos, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1) pareiškėjas ginčijo kitus (ankstesnius) NŽT Palangos skyriaus ir NŽT sprendimus bei prašė įpareigoti NŽT ir NŽT Palangos skyriaus kompetentingus specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo pareiškėjo nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2000 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Toje byloje teismas priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 “Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą, sprendimo 2.4 punktu nustatytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Šiuo metu ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-1141-756/2020).

Įvertinus ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00393-2018-1), matyti, kad ginčas keliamas dėl klausimų, susijusių su tuo pačiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), į kurio dalį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, abiejų bylų faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, reikalavimas įpareigoti atlikti tam tikru veiksmus yra analogiško turinio, todėl, siekiant išvengti skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti faktai nurodytoje byloje turės įtakos nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų bei nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.