Baudžiamoji byla Nr. 1-915-885/2014

                              Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00047-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2.;

1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.7.1.1.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

kaltinamajam V. J.,

jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

nukentėjusiajai G. V.,

jos atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui

vertėjai Ingridai Kliminskienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, įgijęs 12 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turintis 40 proc. darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. J. 2014-02-23, apie 23 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs G. V. už rankos, jėga ją parsivedė į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai užsirakinus vonios kambaryje ir kalbantis telefonu, jis, išlaužęs duris, ją prievarta nusivedė į kambarį, parvertė ant lovos bei užgulė, viena ranka užlaužė jos rankas, pagriebdamas jai už riešų, kita ranka smaugė, po to delnu sudavė ne mažiau 10 (dešimties) smūgių G. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kakle, kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinėje smakro pusėje, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinėje smakro pusėje ir abiejų rankų trečiuose pirštuose, t. y. nežymiai sutrikdė G. V. sveikatą, taip panaudodamas fizinę prievartą ir atimdamas galimybę priešintis, jėga ją nuogai nurengė, rankos pirštais lietė jos lytinius organus, bei bandė į juos kišti pirštus, tokiu būdu pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją G. V. prieš jos valią, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvyko policijos pareigūnai.

Apklaustas kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vieta, laikas atitinka kaip nurodyta kaltinime. Su draugu buvo išgėręs pusę litro degtinės ir dar vieną butelį išgėrė vienas. Nukentėjusioji su juo negėrė. Iš anksto jis jos prievartauti tikslo neturėjo. Taip nutiko, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jis norėjo su ja lytiškai santykiauti. Mergina aktyviai jam priešinosi, o po to atvyko policijos pareigūnai ir jam nepavyko pabaigti lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja. Pripažįsta visus smūgius ir veiksmus. Savo veiksmus vertina labai blogai. Gailisi, labai pergyvena. Su nukentėjusiąja blogų santykių prieš tai nebuvo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, galėtų atlyginti 10000 litų.

Nukentėjusioji G. V. dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atsisako, o dėl moralinės žalos sutinka, kad būtų sumažintas iki 10000 lt.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytoja apklausta L. R. parodė, kad 2014-02-23 apie 23.45 val. jai paskambino jos draugė G. V., tada ji buvo namuose. Iš balso ji suprato, kad G. V. yra labai susijaudinusi, lyg ir verkė, pasakė, kad ji susitiko su V. J., kad jis lenda prie jos. Kai pasiteiravo kur ji yra, G. V. pasakė, kad ji yra prie „Megos“, prie „Maximos“. Jai telefonu liepė eiti namo, ji pasakė, kad neišleidžia, labai prašė, kad L. R. jos atvažiuotų pasiimti, vis kartojo kad būtų gerai, kad atvažiuotų. Liudytoja jai bandė paaiškinti kad jai nėra galimybės pas ją atvažiuoti, nes neturėjo tada automobilio, apie tą jų pokalbį žinojo ir L. R. draugas E. T., jis buvo šalia. Tuo metu L. R. negalvojo, kad taip rimta, kad jai pasiūlyti kviestis pagalbos į policiją, ar skambinti kam kitam. Tada jų pokalbis tuo ir pasibaigė, G. V. gal kiek ir užpyko, nes pasakė, kad „na ir gerai, ir nebeskambinsiu“. Maždaug po 10-15 minučių G. V. vėl jai paskambino, ji dar labiau buvo išsigandusi, jautėsi, kad ji yra strese, sunku buvo susikalbėti, aiškiai suprato kad ji labai išsigando. G. V. tada tą vakarą jai skambino ne mažiau kaip 10 kartų, ne visus kartus pavyko su ja pasikalbėti, kartais ji pakeldavo ragelį, girdėdavosi jos klyksmai, jos balsas, V. J. juokas. Vienu metu, kai vėl G. V. paskambino, ji vėl prašėsi pagalbos, kad ji atvažiuotų, jos tada teiravosi, kur ji randasi, ji tada L. R. nebegalėjo paaiškinti, sakė, kad kažkur kažkokie kiemai, jos tada paklausė ar V. J. neveda jos į tą butą, kur kažkada su ja lankėsi. Su G. V. pas V. J. L. R. yra buvusi maždaug prieš pusmetį Vytauto g. 80, pirmame aukšte, bet tada telefonu G. V. pasakė, kad ne į tą butą veda. Vėliau suprato, kad nukentėjusioji yra tempiama, nesuprato, kad tai tas pats butas, be to kiemai tamsūs neapšviesti. G. V. teiravosi, ar jis vienas, suprato kad V. J. buvo vienas, nes pokalbių metu šalia girdėdavo tik vieną balsą, tai yra V. J.. Po kažkelinto skambučio, bekalbant su G. V., suprato, kad iš jos buvo atimtas telefonas, nes išgirdo žodžius „atiduok, tai mano asmeniniai daiktai“, išgirdo šnaresį, buvo panašu, kad telefonas kažkur yra kišamas. Po to L. R. jai pačiai bandė skambinti, tačiau telefono ragelio ji nekėlė, nors telefonas buvo įjungtas. Tada suprato, kad kažkas įvyko, ji iš karto skambino telefonu 112 bei pranešė, kad draugė uždaryta kambaryje su vaikinu. Nurodė V. J. vardą ir pavardę, kad jis jos neišleidžia, kad gali būti prieš ją panaudotas smurtas, kad ją gali išprievartauti. Kad ją ketina išprievartauti, G. V. sakė telefonu, sakė, kad prie jos lenda, kad L. R. darytų ką nors, nes priešingai ji taps mama. Kai paskambino 112, su ja susisiekė Šiaulių pareigūnai, jiems nurodė, kad tas vaikinas yra V. J.. O kadangi G. V. pokalbio metu buvo nurodžiusi, kad ne tuo adresu vedama kur gyveno V. J., o kažkur kitur, tai pareigūnai tikrino iš kur buvo skambinta, kažkokiu būdu buvo nustatyta, kad G. V. yra būtent pas V. J., jo bute. Su pareigūnais į tą butą nevyko ir kaip ten viskas buvo nematė. Naktį jai paskambino pareigūnas, pranešė, kad G. V. rasta tame bute, kad viskas gerai. Dar šiek tiek vėliau jai paskambino pati G. V., ji teiravosi, ar tai ji iškvietė policiją, ji pasakė, kad taip. G. V. tada labai verkė, dėkojo jai, sakė, kad yra ligoninėje. V. J. L. R. pažįsta maždaug apie metus laiko, jos akimis jis atrodė labai ramus, draugiškas, kažkuo iš kitų neišskiriantis, tik tiek, kad jis turi klausos negalią. Bet su juo susikalbėdavo, nors ji su juo mažai bendraudavo. G. V. jai nebuvo sakiusi, kad ją domintų V. J., taip pat nesakė, kad jis jos siektų, kad eitų į pasimatymus. Jie jos žiniomis niekada pora nebuvo (1 t., 91-92 b. l.).

Liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad vasario 24 dirbant kartu su kolega V. L., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad paskambinusi mergina teigė, kad jos draugė yra adresu (duomenys neskelbtini), ši informacija buvo gauta iš budėtojo, buvo pranešimas, kad tai merginai reikia pagalbos, neišleidžia išeiti. Vyko iš karto tuo adresu. Kai atvyko, bute pastebėjo, kad šviesos nedegė, butas buvo pirmame aukšte. Iš karto atvykus, bute triukšmo nesigirdėjo, pradėjo belstis, po to pradėjo vaikščioti aplink langus, pradėjo sakyti, kad policija, kad reikia atidaryti duris. Tada pasigirdo merginos šauksmas, mergina prašėsi pagalbos, šaukė „gelbėkit“ ar „padėkit“. Pradėjus barškinti į langus, bute užsidegė šviesos. Vaikinas atidarė duris, tuo metu A. S. buvo lauke, o kolega buvo prie buto durų, A. S. stebėjo, kad per langą kas neišliptų, nes butas buvo pirmame aukšte. Į butą pateko nuo atvykimo maždaug po kokių 20 minučių. Įėjus į kambarį, galiniame kambaryje rado ant lovos sėdinčią merginą, ji verkė, matė, kad ji buvo su viršutiniais rūbais, mano, kad nuo liemens buvo nuoga, nes ji buvo susisukusi į antklodę. Ta mergina, nurodė, kad tas vaikinas ją mušė, smaugė, kad bandė išprievartauti. Kaip ji pateko į butą jos nesiteiravo, nesakė, ar savo noru, ar ne. Tas vaikinas nieko neaiškino, pastebėjo kad jis su klausos aparatu, todėl jo nelabai šnekino, matėsi, kad jis labai sušilęs, jiems atvykus buvo labai pasimetęs. Mergina sėdėjo ant lovos ir verkė. Vaikinas buvo sulaikytas bei pristatytas į miesto komisariatą. Paskui atvyko sulaikyto vaikino motina, o kitas ekipažas išvežė nukentėjusiąją merginą. Mergina minėjo, kad iš jos buvo atimtas telefonas, apie kitus jos daiktus ji nieko neminėjo, jos apie jos prarastus daiktus neklausinėjo. Merginą paliko bute, ji rengėsi, o S. S. su kolega V. L. išvežė sulaikytą vaikiną (1 t., 93-94 b. l.).

Liudytoja apklausta O. J. parodė, kad V. J. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus bei atsakinėti į jai pateiktus klausimus. 2014-02-24 apie 1.30 val. pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai. Jos pradėjo teirautis, ar ji kvietė policiją, namuose tada jau miegojo. Pareigūnams pasakė, kad policijos ji nekvietė. Tada pareigūnai pasiteiravo, kur yra jos sūnus V. J., ji atsakė, kad (duomenys neskelbtini) pas dukrą I. J., (duomenys neskelbtini). Teiravosi, ar ji turi minėto buto raktą bei liepė važiuoti kartu. O. J. turėjo to buto raktą, todėl vyko kartu. Pareigūnai aiškino, kad tame bute yra uždaryta mergina ir kad jos neišleidžia jos sūnus V. J.. Pareigūnai prieš tai nesakė, ar jie prieš tai buvo važiavę į tą butą, ar ne. Skubiai susiruošė bei vyko su pareigūnais, kartu su ja vyko kitas jos sūnus R. J., jis nepilnametis, jam 17 metų. Tada buvo labai išsigandusi, nelabai suprato kas vyko, bei ką ten bute gali rasti. Kai ji atvyko, policija jau į butą buvo patekusi, ji taip pat ten nuėjo. Jai atvykus, sūnaus jau nematė, jis jau buvo sulaikytas, bute rado merginą. Tą merginą matė pirmą kartą, ji buvo apsirengusi, bute buvo ir pareigūnų, mergina ieškojo rankinės, neverkė. Liudytoja jos nieko nesiteiravo. Kartu su ja buvo bute R. J., jis pakalbino tą merginą, klausė kas buvo, ji nusišypsojo, bet nieko nesakė. Paieškojusi rankinės mergina išvyko. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, apie tai ką jis padarė, jis jai taip pat pripažino tą faktą, kad norėjo merginą išprievartauti, aiškino, kad buvo girtas, šiuo metu jis labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, užsidarė savyje. Klausos negalią jis turi nuo gimimo. Viena ausimi jis išvis negirdi, o kita girdi tik naudojant klausos aparatą. Šeimoje bendrauja žodžiu, užtenka klausos aparato. Jie šeimos nariai moka ir gestų kalbą, esant reikalui, pavyzdžiui kai baigiasi klausos aparto baterija, bendrauja gestais. Baterija laiko savaitę laiko, kas savaitę ją reikia keisti. 2013 m. V. J. bandė pasikarti dėl nepavykusių santykių su mergina. Keletą dienų dėl to gydėsi Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Šiaip V. J. yra geras sūnus, paslaugus, padeda tėvams. O. J. žiniomis, su merginomis jis problemų nėra turėjęs, bent jau nesisakė. V. J. yra baigęs neprigirdinčių mokyklą, baigė 10 klasių, toliau mokslų nebetęsė, šiuo metu ieškosi darbo (1 t., 95-96 b. l.).

Liudytoja apklausta L. V. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) priklauso jai, jis yra registruotas jos vardu, tačiau jame ji negyvena. Nuo 2013 m. vasaros pabaigos į butą įleido bendradarbio V. J. dukrą I. J.. To jos buvo prašęs V. J., jis yra jos bendradarbis, kadangi pati ten negyveno, be to nebuvo priėmusi sprendimo ką su butu daryti, ar jį parduoti ar ne, todėl su kolegos prašymu sutiko bei į butą gyventi įleido jo dukrą I. J.. Buvo sutarę, kad ji mokės tik už patarnavimus. Visu nuomos laikotarpiu tame bute N. V. nesilankė, pasitikėjo tiek I. J., tiek jos tėvu. Apie tai, kad jos bute gyveno V. J. sūnus, kuris yra taip pat V., ji nieko nežinojo, jai to niekas nebuvo pranešę. Su namo kaimynais nebendrauja, apie tai kas įvyko bute, ji nieko nežino, kolega V. J. jai nieko nepasakojo, sakė, kad sūnus pakliuvo į bėdą ir tiek. Paskutinį kartą savo bute (duomenys neskelbtini) buvo 2013 m. vasaros pabaigoje, kai į butą įleido gyventi I. J.. Ji nuo savo buto davė vieną raktą, taip pat vieną raktą turėjo ir N. V.. Kadangi ji pasitikėjo, todėl nebuvo dėl ko ten važiuoti, ji mokesčius mokėjo, niekas jai nieko blogo nepranešė, be to su kaimynais nebendrauja. Kaip buvo užrakinamos vonios kambario durys ji negali pasakyti, nežino, nes pati tame bute negyveno, butą paveldėjo po tetos mirties, bei į tą detalę, kaip užsirakina vonios kambario durys, neatkreipė dėmesio. V. sūnų V. J. yra mačiusi tik iš tolo, bet su juo nebendravo, apie jį nieko pasakyti negali (1 t., 97-98 b. l.).

2012-02-24 įvykio vietos apžiūros protokolu (su schema ir foto lentelėmis), kuriame užfiksuota įvykio vietos aplinka, kuri yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 t., 5-12 b. l.).

2014-03-12 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 310/14(04), kuria nustatyta, kad G. V. poodinės kraujosruvos kakle, kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimai viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinėje smakro pusėje ir abiejų rankų trečiuose pirštuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau 10-ies trauminių poveikių pasekoje. G. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 23 b. l.).

2014-02-25 VTMT prie LR Teisingumo m-jos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 312/14(04), kuria nustatyta, kad V. J. odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje, sprande, dešinėje nugaros pusėje, kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 11-os trauminių poveikių pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 36 b. l.).

2014-03-05 daiktų pateikimo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas A. Z. pateikė vaizdo prie „Maximos“ teritorijos įrašą, kuris 2014-03-06 buvo apžiūrėtas surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t., 38-40 b. l.).

2014-03-03 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateiktas Šiaulių miesto vaizdo kamerų įrašas, kuris 2014-03-06 buvo apžiūrėtas surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t., 41-42 b. l.).

2014-03-21 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas pateiktas Klaipėdos bendrojo pagalbos centro (1 t., 44-46 b. l.).

2014-06-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtos iš įvykio vietos paimtos vyriškos kelnaitės (1 t., 47-48 b. l.).

2014-03-03 daiktų apžiūros protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vietoje rasta piniginė, bei joje buvę pinigai bei dokumentai, kurie grąžinti G. V.. (1 t., 49-52, 55 b. l.).

2014-04-29 daiktų atpažinimo protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, kad G. V. atpažino įvykio vietos apžiūros metu rastus jai priklausančius daiktus (auskarus), kurie buvo apžiūrėti ir nutarimu jai grąžinti (1 t., 53, 57-60, 62 b. l.).

2014-04-29 daiktų pateikimo protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, kad G. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, kuris buvo apžiūrėtas 201-05-02 ir nutarimu jai grąžintas (1 t., 64-66, 68 b. l.).

2014-02-25 daiktų pateikimo protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, kad V. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, savo rūbus bei lovos paklodę, kurie buvo apžiūrėti (1 t., 70-75 b. l.).

Asmens blaivumo testu užfiksuota, kad V. J. 2014-02-24 nustatytas 1,97 promilių girtumas (1 t., 99 b. l.).

2014-02-25 įtariamojo parodymų patikrinimo protokolu (su foto lentelėmis), kuriame užfiksuota, kad V. J. parodė aplinkybes, kurioms esant jis padarė nusikalstamą veiką (1 t., 115-128 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė padarius nusikaltimą, be jo prisipažinimo, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiosios G. V. ir liudytojų L. R., A. S., O. J., L. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, daiktų pateikimo ir jų daiktų apžiūros bei atpažinimo protokolais, parodymų patikrinimo protokolu. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. J. suduodamas smūgius nukentėjusiajai, nežymiai sutrikdė G. V. sveikatą ir taip panaudodamas fizinę prievartą ir atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją G. V. prieš jos valią, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvyko policijos pareigūnai. Tokie nusikalstami V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę V. J. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, tačiau nebaigta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. J. nusikalto būdamas neteistas  (1 t., 162-193 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 194-195 b. l.),  VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas, gydytas stacionare (1 t., 149-150 b. l.), lankėsi VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje (1 t., 154 b. l.), 2014-03-20 pateikta VTPT prie Sveikatos apsaugos m-jos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kuria nustatyta, kad V. J. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., 161 b. l.).

Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis pasikėsino padaryti nusikaltimą, kuris nors ir priskiriamas sunkių/pavojingų nusikaltimų kategorijai, tačiau V. J. nusikaltimo nebaigė, straipsnio dispozicijoje numatytų sunkių padarinių neatsirado. Be to, kaltinamasis V. J. yra neteistas, po nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, savo kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi, yra jauno amžiaus, ieško darbo, turintis 40 proc. darbingumą. Taip pat svarbu tai, kad nukentėjusioji yra pareiškusi gana didelį civilinį ieškinį, kurį patenkinti paskyrus V. J. realų laisvės atėmimą būtų sudėtinga. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad straipsnio sankcijoje numatytas realus laisvės atėmimas būtų neproporcingai griežta bausmė kaltinamajam V. J., todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, V. J., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama laisvės apribojimo bausmė maksimaliam terminui, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.), kadangi, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Laikantis BK 641 straipsnio reikalavimų, paskirta bausmė mažinama 1/3.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas V. J. sulaikymo laikas nuo 2014-02-24 1.30 val. iki 2014-02-25 15.40 val. (dvi paros) (1 t., 100-101 b. l.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., 133-136 b. l.), taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 950 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimo (1 t., 86 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. V. nurodė, kad neprašo priteisti turtinės žalos, bei sumažino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 10 000 Lt. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes mano, kad nukentėjusiosios G. V. prašoma priteisti neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo priteistinas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. V., o procesas dėl turtinės žalos nutrauktinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 517,00 litų civilinį ieškinį už G. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 25-32 b. l.). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (BPK 107 str.), todėl žalos atlyginimo sutartis tvirtintina ir procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

• V. J. rūbai, mobiliojo ryšio telefonas, paklodė, kuriuos jis vilkėjo ir turėjo nagrinėjamo įvykio metu, supakuoti į paketą Nr. 1, grąžintini jų teisėtam savininkui;
• daiktai, ikiteisminio tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajai G. V., paliktini neribotai jos nuosavybei.

BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiąją G. V. atstovavo advokatas Laimutis Zaukevičius. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą, jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba ir ji išlaidų nepatyrė. Tačiau, iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad patirtas išlaidas sudaro advokato užmokestis – 421,20 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė patyrė išlaidų teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo V. J..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje ir būti užsiregistravus, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.) bei laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. J. skirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti užsiregistravus, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-24 1.30 val. iki 2014-02-25 15.40 val. (dvi paras).

V. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. J. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai G. V..

Procesą dėl nukentėjusiosios G. V. pareikšto civilinio ieškinio 950 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti 2014-05-12 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį tarp Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir V. J., pagal kurią V. J. įsipareigoja žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 (dvylika) mėnesių nuo 2014-05-12, pirmą mėnesį sumokėdamas 44,00 Lt, o kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 43,00 Lt ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 517,00 Lt sumai nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką nuosprendžiui įsiteisėjus:

• V. J. rūbus, mobiliojo ryšio telefoną, paklodę, kuriuos jis vilkėjo ir turėjo nagrinėjamo įvykio metu, supakuotus į paketą Nr. 1, grąžinti V. J.;
• daiktus, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus nukentėjusiajai G. V., palikti neribotai jos nuosavybei.

Priteisti valstybės naudai iš V. J. 421,20 Lt (keturis šimtus dvidešimt vieną litą, dvidešimt centų) proceso išlaidų už nukentėjusiajai G. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Bartkus