Administracinė byla Nr. I-5882-580/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05577-2014-4

                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas K. U. prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8591(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą 72,94 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 neišmokėtą 619,51 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo 4 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismui pripažinus, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti, prašė šį terminą atnaujinti.

Paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012-06-18 sprendimu Nr. 11SP-2905 pareiškėjui nuo 2012-05-30 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri įsigaliojus Laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 bei 5 straipsniais, buvo perskaičiuota. Dėl to K. U. nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 susidarė 692,45 Eur nepriemoka. Skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, tik šio straipsnio taikymo pratęsimo konstitucingumas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012 m. ir 2013 m. nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Nepriemoka, susidariusi nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, galėtų būti išmokama tik Konstituciniam Teismui pripažinus Laikinojo įstatymo 15 straipsnį antikonstituciniu. Jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymas 2012 ir 2013 m. prieštaravo Konstitucijai, ir administracinis teismas nagrinėtų ginčą pagal naują faktų sudėtį, teisminis nagrinėjimas laike aplenktų viešojo administravimo procesą, nes Vidaus reikalų ministerija neturėtų galimybės priimti sprendimą pagal naują faktų sudėtį. K. U. neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar galiojančius įstatymus privalėjo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas ir Lietuvos valstybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui ir atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2012-06-18 sprendimu Nr. 11SP-2905 K. U. nuo 2012-05-30 paskirta 774,16 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 23 metų, 5 mėnesių ir 24 dienų tarnybą (b. l. 20). Pareiškėjas su 2014-11-08 prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir prašė apskaičiuoti, koks skirtumas susidarė tarp Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtos valstybinės pareigūnų pensijos ir nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 išmokėtos, bei išmokėti susidariusį skirtumą, o atsisakius išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pareigūnų pensijos skirtumą, prašė įstatymų nustatyta tvarka pateikti atsakymą (b. l. 21). Vidaus reikalų ministerija 2014-12-02 sprendime Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką, pažymėjo, kad privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bei nurodė, kad prašymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą. Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 22–23). Kartu su Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimu Nr. 1D-8591(11) pareiškėjui buvo pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažyma apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-5714 (b. l. 24).

Iš administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažymos apie 2012–2013 m. pensijos dydį Nr. 11DP(P)-5714 matyti, kad K. U. pensija 2012-05-30–2013-12-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiai ir pagal 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 22–23, 24). Pareiškėjas skundą dėl pagal Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2012-05-30 iki 2013-12-31 susidariusios pensijos nepriemokos priteisimo padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-203-502/2015 išaiškinta, kad negali būti laikomas praleistu terminas, kai kreipiamasi dėl valstybinės pensijos sumažinimo nuo 2012 metų pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nepraėjus trejiems metams nuo sužinojimo apie pensijos sumažinimą dienos.

1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi, sumažintos valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja, tame tarpe šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms, t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, iki 2012-12-31. 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 1 straipsniu Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęsė sumažintų tarp jų ir valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo terminą. Taigi, pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 redakcija).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentą, kad kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartą perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).

Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs K. U. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą 0,8522 perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją su priedu sumažino iki 659,74 Lt. Sumažinta pensija 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo perskaičiuojama dar kartą taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotą koeficientą atsižvelgiant į pareiškėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 22–23, 24).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Taigi, pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai.

Pažymėtina, kad reikalavimo priteisti nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015 pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Iš Sveikatos priežiūros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-26 pažymos Nr. 11DP(P)-5714 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui 2012 m. liepos bei rugpjūčio mėnesiais pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Taigi, K. U. 2012 m. liepos mėnesį susidarė 61,36 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 659,74 Lt, tačiau išmokėta tik 593,38 Lt), o 2012 m. rugpjūčio mėnesį – 190,47 Lt (turėjo būti išmokėta 659,74 Lt, tačiau išmokėta tik 469,27 Lt). Iš viso per šiuos du mėnesius susidarė 72,94 Eur nepriemoka (251,83 Lt). Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiškėjui išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad K. U. 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 72,94 Eur – priteistina iš Lietuvos valstybės.

Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjas turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą, Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos  ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimą Nr. 1D-8591(11). Kaip jau minėta, Vidaus reikalų ministerija šiame sprendime pažymėjo, kad prašymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą. Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendime Nr. 1D-8591(11) taip pat pažymėta, kad atsakovas privalėjo vykdyti Laikinąjį įstatymą, nepaisydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai negrąžina pareiškėjui pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vidaus reikalų ministerijos rėmimasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi yra nepagrįstas, kadangi valstybinių pensijų klausimais kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis specialiais įstatymais – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei kitais pagal analogiją taikomais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus reguliuojančiais įstatymais. Aptarta prašomo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigūnų ir karių pensijos“ dalis, kurioje nuspręsta prašymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo nenagrinėti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-02 sprendimo Nr. 1D-8591(11) „Dėl pareigūnų ir karių pensijos“ dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti K. U. prašymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo.

Priteisti K. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 72,94 Eur (septyniasdešimt du eurus ir devyniasdešimt keturis euro centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                             Rytis Krasauskas

Mefodija Povilaitienė

Jūra Marija Strumskienė