VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui L. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. C. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas L. C. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 4 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1-6 b. l.).

Skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2015-02-02 Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant LR teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Nurodė, kad kamerose buvo dar su 3-4 asmenimis, o tai neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos. Didžiąją dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl buvo apsunkinta jo galimybė judėti. Dėl mažo ploto patyrė psichologinius ir fizinius nepatogumus.

Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkė regėjimui. Be to, buvo šalta ir drėgna. Pareiškėjo teigimu, rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Taip, anot pareiškėjo, tyčia buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Atvykstant ir išvykstant etapu, Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai patalpos temperatūrai, daiktai dedami į nešvarias dėžes.

Nurodytas laikymo Lukiškių TI-K sąlygas pareiškėjas laiko kankinimu, garbės ir orumo pažeminimu. Dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, teigia patyręs neturtinę žalą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad L. C. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-02-04 ir buvo laikomas atitinkamose kamerose iki 2015-02-01. Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Laikotarpiais 2013-03-06 ryte, 2013-03-12 ryte, 2013-04-03 ryte, 2013-04-19 ryte, 2013-11-14 - 2013-11-15, 2013-11-21, 2014-01-16, 2014-01-21 - 2014-01-22, 2014-03-21, 2014-03-29, 2014-05-07, 2014-06-17, 2014-07-07 - 2014-07-08, 2014-07-10, 2014-07-29, 2014-08-05 - 2014-08-06, 2014-08-08, 2014-09-03, 2014-09-05 - 2014-09-16, 2014-09-19, 2014-09-29, 2014-10-06, 2014-10-22, 2014-10-24, 2014-10-29, 2014-10-31, 2014-11-07, 2014-11-13, 2014-11-15-2014-11-17, 2014-11-27, 2014-123-06-2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, 2015-01-21 - 2015-01-22, 2015-01-29-2015-01-30 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 pareiškėjo nebuvo įstaigoje, kadangi jis buvo išvykęs. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, atsiradus galimybei suimtieji (nuteistieji) perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo kamerose tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76“2010 21 punkto reikalavimų.

Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad L. C. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nesant nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (CK 6.271 str.)., pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas (10-18 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas L. C. prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad iki suėmimo mokėsi. Šiuo metu yra paleistas į laisvę iki teismo nuosprendžio. Ateityje ketina mokytis ir dirbti. Registruotas darbo biržoje.

              Skundas tenkintinas.

              Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. C. 2013-02-04 atvyko į Lukiškių TI-K ir jame su pertrauka (pareiškėjas nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 buvo išvykęs į Lazdijų areštinę) buvo laikomas iki 2015-02-02 šiose kamerose: Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), Nr. 281 (plotas - 7,87 m2); Nr. 122 (plotas - 7,38 m2); Nr. 128 (plotas - 7,87 m2 ); Nr. 165 ( 7,94 m2); Nr. 126 (plotas - 7,48 m2); Nr. 363 (plotas - 6,79 m2); Nr. 299A (plotas - 7,45 m2); Nr. 183 (plotas - 7,94 m2); Nr. 168 (plotas - 7,94 m2); Nr. 290 (plotas - 7,76 m2); Nr. 342 (plotas - 8,10 m2); Nr. 307 (plotas - 8.22 m2); Nr. 329 (plotas - 7,61 m2); Nr. 296 (plotas - 8,03 m2); Nr. 332 (plotas - 7,43 m2) (10-14, 19-20 b. l.). Kartu su pareiškėju kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sąlygų (vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje normos), ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime į skundą detalizuotais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais, nurodytais kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotais ir asmenų, buvusių kameroje kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-02-04 iki 2015-02-02 su pertrauka Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 721 dieną. Laikotarpiais 2013-11-14–2013-11-15, 2013-11-21, 2014-01-16, 2014-01-21–2014-01-22, 2014-03-21, 2014-03-29, 2014-05-07, 2014-06-17, 2014-07-07–2014-07-08, 2014-07-10, 2014-07-29, 2014-08-05–2014-08-06, 2014-08-08, 2014-09-03, 2014-09-05–2014-09-16, 2014-09-19, 2014-09-29, 2014-10-06, 2014-10-22, 2014-10-24, 2014-10-29, 2014-10-31, 2014-11-07, 2014-11-13, 2014-11-15–2014-11-17, 2014-11-27, 2014-12-06–2014-12-10, 2014-12-17, 2014-12-23, 2015-01-21–2015-01-22, 2015-01-29–2015-01-30 (iš viso 53 paras) kameros plotas, tenkantis pareiškėjui, atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo ne mažesnis kaip 3,6 m2. Laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 jis buvo išvykęs į Lazdijų areštinę. Visą likusį buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį (668 dienas), pareiškėjui teko nuo 1,85 iki 2,74 m2 kameros ploto. Taigi, 668 dienas iš 721 pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, buvo pažeista. Tai reiškia, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

              Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir teiginiai dėl ploto trūkumo, kad kalinamas tokiomis sąlygomis jis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas. Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, kad negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl laikymo sąlygų, nes teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, o šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovas dėl šio pareiškėjo skundo argumento nepasisakė ir jokių duomenų (ar pareiškėjas kreipėsi dėl perkėlimo į nerūkančių asmenų kamerą) teismui nepateikė. Taip pat jokių duomenų, kad buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl šis skundo argumentas laikytinas neįrodytas ir atmestinas.

Pareiškėjas pretenzijas dėl kamerų temperatūros, drėgmės ir apšvietimo, asmens apžiūros sąlygų nurodė abstrakčiai, jų nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas įrodymais. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012-05-28 – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusios atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį (b. l. 52-64). Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais dėl laikymo sąlygų teismas neturi pagrindo. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat tikrina Lukiškių TI-K (21-51 b. l.), o pastarasis pagal turimas galimybes siekia gerinti laikymo sąlygas, šalina aptiktus neatitikimus higienos normoms.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad dėl galimai netinkamų kamerų temperatūros, drėgmės lygio, apšvietimo trūkumo jam sutriko sveikata, byloje nėra. Atsakovės atstovas taip pat nepateikė duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būklę atsiliepime nurodytais laikotarpiais bei apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų gerinimo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vien tik pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nepakanka pažeidimui konstatuoti.

Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tačiau faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, yra pagrindas teigti, kad byloje nustatytos aplinkybės, trunkamasis pažeidimo pobūdis, jo trukmė (668 dienos), tai, kad didesnę laiko dalį pareiškėjui teko 1,85 m2, 1,87 m2, 1,98 m2, 2,02 m2, 2,54 m2 minimalaus gyvenamojo ploto (10-14 b. l.), sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

              Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę (668 dienas su pertraukomis pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl tokių laikymo sąlygų būtų reikšmingai pablogėjusi jo sveikata, atsižvelgdamas į valstybės pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo (suėmimo) sąlygas, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, laiko, kad dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti pareiškėjo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis - 4300 Eur yra teisingas ir pagrįstas, todėl priteistinas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

             Pareiškėjo L. C. skundą tenkinti.

Priteisti L. C. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4300 (keturis tūkstančius tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė