Civilinė byla Nr. e2A-527-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03989-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B., atsakovo J. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui J. J. dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir įvykdyta, nuosavybės teisės pripažinimo, ir atsakovo J. J. priešieškinį ieškovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Teisė ir finansai“, S. U., K. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2015 m. vasario 10 d. avansinę sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo J. J., – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, ją patvirtinti, pripažinti galiojančia ir V. B. įvykdyta; 2) iš atsakovo priteisti 500,00 Eur baudą pagal 2015 m. vasario 10 d. sutarties 1.2. punktą; 3) iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad 2015 m. vasario 10 d. su atsakovu sudarė avansinę sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo už 14 493,00 Eur sumą parduoti negyvenamosios paskirties patalpos 3512/22481 dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2015 m. vasario 11 d. atsakovui sumokėjo 2 710,00 Eur avansinį mokestį, o likusius pinigus turėjo sumokėti dalimis. Notarinė negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 1 d. Savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. paskutinę įmoką sumokėjo 2016 m. lapkričio 20 d. Patalpose gyveno nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., jose yra likę jam nuosavybės teise priklausantys daiktai, kurių atsakovas pasiimti neleidžia. Savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl turi būti patvirtinta notarinė negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartis.

2.       Atsakovas J. J. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo V. B. priteisti 729,00 Eur sumą, kuri pagal Sutartį liko ieškovo neapmokėta, 2 126,00 Eur nuostolių atlyginimą, 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Ieškovas, gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nemokėjo komunalinių mokesčių, dėl to susidarė 2 126,00 Eur įsiskolinimas komunalinių paslaugų tiekėjams. Šį įsiskolinimą sumokėjo iš savo lėšų, tad ieškovas turi juos atlyginti.

2.2.                      Nurodė, kad iš ieškovo jam turi būti priteista 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, jog dėl to, kad ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir atsiskaitymų su komunalinių paslaugų tiekėjais, jis buvo įtrauktas į skolininkų sąrašą. Buvo sugadinta jo reputacija. Kredito įstaigos atsisakė suteikti jam paskolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:

3.1.                      Šalių sudarytą avanso sutartį kvalifikavo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, pagal kurią nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Sutarties sudarymo fakto šalys neginčijo. Teismas, remdamasis grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo aktu nustatė, jog ieškovas atsakovui sumokėjo 14 481,00 Eur (nesumokėta likusi 12,00 Eur dalis nežymi) ir pripažino, kad ieškovas iš esmės sutartį įvykdė. Atsakovo argumentą, jog 2015 m. liepos 22 d. jis negavo 3 400,00 Eur, atmetė, motyvuodamas tuo, kad jis duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, jog pats savo ranka surašė minėtos sumos perdavimo ir priėmimo tekstą, jis šį dokumentą pasirašė, toliau savo raštu surašė bei parašais patvirtino iš ieškovo gautas sumas, datas. Laikė, kad yra visos sąlygos pripažinti, jog nuo 2016 m. lapkričio 20 d. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui.

3.2.                      Teismas netenkino ieškinio reikalavimo ieškovui iš atsakovo priteisti 500,00 Eur baudos, motyvavo tuo, jog pats ieškovas pažeidė bendradarbiavimo principą. Ieškovas neįrodė, kad per 2 m. laikotarpį jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų notarinei sutarčiai sudaryti.

3.3.                      Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 12,00 Eur skolos, motyvuodamas tuo, kad pagal sutartį ieškovas turėjo sumokėti 14 493,00 Eur, o byloje nustatyta, jog sumokėjo  14 481,00 Eur.

3.4.                      Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 627,40 Eur nuostolių atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovui atsirado pareiga mokėti mokesčius, susidariusius už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas, jam 2015 m. vasario 10 d. pasirašius patalpų perdavimo aktą. Atsakovas pateikė duomenis, kad už ieškovą sumokėjo kreditorei UAB „Ignitis“ 302,00 Eur įsiskolinimą už patalpoms suteiktą elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn., UAB „Klaipėdos bendrabutis“ sumokėjo 316,40 Eur patalpoms suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. Taip pat atsakovas 2019 m. spalio 4 d. sumokėjo 9,00 Eur už patalpų raktų pagaminimą. Kitų nuostolių atsakovas neįrodė.

3.5.                      Teismas nepriteisė atsakovui iš ieškovo 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovo teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, jis neįrodė neigiamų pasekmių. Aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Ieškovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 500,00 Eur baudos, priteista iš jo atsakovo naudai 627,40 Eur nuostolių atlyginimo, jam priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir priimti dėl šių dalių naujus sprendimus – priteisti jam iš atsakovo 500,00 Eur baudos, atmesti priešieškinio reikalavimą iš jo priteisti 627,40 Eur nuostolių atlyginimo, padidinti jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur baudos. Šis reikalavimas kildinamas iš sutarties, kurią teismas pripažino įvykdyta 2016 m. lapkričio 20 d. Atsakovo kreipimasis į notarą dėl informacijos pateikimo nelaikytinas jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Jis pats neturėjo galimybės inicijuoti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes tam reikia asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, parduodamo turto nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų. Jis nepažeidė bendradarbiavimo principo. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtinto, kad jis moka už komunalines paslaugas, laiko save patalpų savininku.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo atsakovui priteisė 627,40 Eur nuostolių atlyginimo. Iš patalpų išsikėlė 2017 m. rugpjūčio 19 d. abiejų šalių bendru susitarimu. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-7583-769/2019 nurodyta, kad jis su šeima nuo 2016 m. gruodžio 2 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Dercekliai. Faktiškai jie su šeima šiuo adresu gyvena nuo 2017 m. sausio mėn. Taip pat pateikė mokėjimus už komunalines paslaugas namo, adresu (duomenys neskelbtini), Dercekliai. Teismas sprendime apie šiuos įrodymus nepasisakė. Jis nesinaudoja patalpomis ir neturi pareigos mokėti komunalinių mokesčių. 

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad buvo patenkinta 50 proc. jo ieškinio reikalavimų. Jis pareiškė 2 turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. pripažinti sutartį įvykdyta ir priteisti 500,00 Eur baudos. Šie reikalavimai yra turtinio pobūdžio, tad turėjo būti sudedama bendra ieškinio piniginė suma 14 993,00 Eur (14 493,00 Eur + 500,00 Eur). Netenkintas reikalavimas dėl 500,00 Eur baudos priteisimo, tad netenkinta ieškinio procentinė išraiška 3 proc. nuo sumos (reikalavo 14 993,00 Eur, kas sudaro 100 proc., o patenkino 14 493,00 Eur – 97 proc.).

5.       Atsakovas J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas, pripažinti avansinę sutartį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi ir tenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo atsakovui 12,00 Eur skolos, panaikinti ir dėl šiose dalies priimti naujus sprendimus – atmesti ieškinio reikalavimą, padidinti jam iš ieškovo priteistinos skolos dydį nuo 12,00 Eur iki 3 991,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai avansinę sutartį pripažino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nes ieškovas jam nesumokėjo 3 991,00 Eur. 2019 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu pagal ieškovo pateiktus duomenis klaidingai nurodė, kad jam ieškovas sumokėjo 13 481,00 Eur. Ši suma yra žymiai mažesnė. Teismas nurodė, jog 2015 m. vasario 10 d. ieškovas sumokėjo 3 510,00 Eur (2 900,00 JAV dolerių ir 800,00 Eur), o jo skaičiavimu – 2 919,00 Eur. Yra neaišku, kokiu kursu doleriai konvertuoti į eurus. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 10 d. sumokėtą avansą padidino 591,00 Eur. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad jis 2015 m. liepos 22 d. gavo 3 400,00 Eur. Ieškovas patvirtino, jog šią sumą, datą įrašė jis, o pinigus perdavė per A. J.. Parašas po šiuo tekstu yra ne jo, suklastotas, o A. J. jam jokių pinigų neperdavė. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Mano, kad teismo sprendimas yra negaliojantis, nes A. J. neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, o teismo sprendimas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Teikė į bylą sutartį, kuri patvirtina, kad jis iš A. J. perka namą, adresu (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos r., ir perdavė pinigus būtent už namą. Teismas atsisakė priimti šią sutartį kaip įrodymą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jam iš ieškovo priteistinos skolos dydį, t. y. nurodė 12,00 Eur, o turėtų būti 3 991,00 Eur (591,00 Eur + 3 400,00 Eur). Jei teismas priteistų jam iš ieškovo 3 991,00 Eur skolos, tai tada sutinka, kad avansinė sutartis būtų pripažinta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalis nuosavybės pagal šią sutartį priklausytų ieškovui.

6.       Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismui tenkinus jo apeliacinį skundą ir panaikinus sprendimo dalį, kuria avansinė sutartis pripažinta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nebebūtų pagrindo spręsti dėl baudos iš jo priteisimo. Net ir netenkinus jo apeliacinio skundo pagrindo priteisti iš jo baudą nėra, nes sutartyje šalys nenusimatė, kuri turi inicijuoti notarinės sutarties pasirašymą. Šalys turėjo bendradarbiauti, tačiau abi to nedarė, tad pagrindo skirti baudą nėra.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo jam priteisė 627,40 Eur nuostolių atlyginimo. 2015 m. vasario 10 d. perdavė patalpas ieškovui ir nuo šio momento ieškovui atsirado pareiga mokėti komunalinius mokesčius. Teisinės reikšmės nuostolių atlyginimui neturi, ar ieškovas iš tų patalpų išsikraustė, ar jis tomis patalpomis naudojasi, ar ne.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir teisingai priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovas V. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas blogai nurodė avansu sumokėtą sumą, nes nėra aiškus dolerių konvertavimo į eurus kursas. Tai yra nauja aplinkybė, kuria atsakovas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat jis nurodė, jog nėra gavęs 3 400,00 Eur sumos, o teismas netyrė su šių pinigų gavimu susijusių įrodymų. Dokumentą dėl 3 400,00 Eur sumos buvo pateikęs kartu su ieškiniu, atsakovas su pateiktais įrodymais buvo susipažinęs, jų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir pašalino visas abejones dėl į bylą pateiktų kvitų teisingumo. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas sutinka, kad avansinė sutartis būtų pripažinta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, jei jam būtų priteista didesnė pinigų suma.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovui mokėtino žyminio mokesčio dydį, t. y. nurodė, kad turėjo būti sumokėta 90,00 Eur (nuo 3 991,00 Eur sumos), o iš tikrųjų 326,00 Eur (nuo visos ginčijamos sumos, t. y. 14 493,00 Eur). Teismo nutarties, kuria atsakovui atidėtas 40,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, neskundė dėl proceso operatyvumo ir koncentruotumo.

8.       Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

11.       Atsakovas J. J. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškino, kad būtina apklausti liudytoją A. J., kuri į bylos procesą trečiuoju asmeniu įtraukta nebuvo. Jos liudijimas yra svarbus, nes patvirtintų, jog ji jam neperdavė 3 400,00 Eur.

12.       Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos teismas įvertina, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ir kitas aplinkybes.

13.       Apeliantas liudytojo apklausa siekia įrodyti aplinkybes, susijusias su ieškovo atliktais mokėjimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių nustatymas iš esmės nesusijęs su nagrinėjamu ginču, nes 3 400,00 Eur pinigų perdavimo faktas grindžiamas paties atsakovo pasirašytu pinigų priėmimo–perdavimu aktu. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nenurodė, kokias naujas jo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir apeliaciniame skunde nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų paaiškinti jo prašomas apklausti liudytojas.  Taigi teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl liudytojos apklausos netenkina.

14.       Nagrinėjamu atveju apeliantas žodinio proceso būtinumą iš esmės sieja su liudytojos apklausa, tačiau šis prašymas pirmiau nurodytais argumentais netenkintas. Kaip jau minėta, byloje dalyvaujantys asmenys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurie kartu su juos pagrindžiančiais įrodymais gali būti tinkamai įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

15.       Nustatyta, kad 2015 m. vasario 10 d. ieškovas V. B. ir atsakovas J. J. sudarė avansinę sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui už 14 493,00 Eur parduoti 3521/22481 dalį patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo sumokėti 3 000,00 Eur avanso ir kas mėnesį atsakovui mokėti po 500,00 Eur. Notarinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 1 d. Ieškovas ir atsakovas 2015 m. vasario 10 d. pasirašė patalpų perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė patalpas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta, kad šiuo metu Patalpų nuosavybės teisė tebėra įregistruota atsakovo J. J. vardu.

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies, t. y. 2015 m. vasario 10 d. avansinę ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį pripažino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, pripažino galiojančia ir ieškovo įvykdyta; nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016 m. lapkričio 20 d. priklauso ieškovui V. B.; netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur baudos. Taip pat teismas tenkino atsakovo priešieškinį iš dalies – iš ieškovo atsakovui priteisė 12,00 Eur skolos, 627,40 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl atsisakymo jam iš atsakovo priteisti baudą, nuostolių iš jo atsakovui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl avansinės sutarties pripažinimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi ir iš ieškovo jam priteistos per mažos skolos. Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo dalių (CPK 320 straipsnis).

Dėl Sutarties teisinio kvalifikavimo, galiojimo ir įvykdymo

17.       Pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 10 d. avansinę sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. B. ir atsakovo J. J., pripažino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi ir nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016 m. lapkričio 20 d. priklauso ieškovui V. B. ir priteisė iš ieškovo atsakovui 12,00 Eur likusią nesumokėtą pagal sutartį sumą. Atsakovas J. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes teismas rėmėsi netinkamais įrodymais, todėl neteisingai nustatė jam sumokėtos skolos dydį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. 

18.       Tam, kad būtų patenkintas reikalavimas pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, turi būti konstatuota, kad jo šalių valia atitiko Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pagal kurią pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taip pat sprendžiant klausimą, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį galiojančia, be jau nurodytų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų, būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nėra įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-469/2017).

19.       Nagrinėjamu atveju 2015 m. vasario 10 d. avansinės sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovui parduoti 3521/22481 dalį patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 1 d. (iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos) atsakovui už parduodamas patalpas sumokėti 14 493,00 Eur (1.1. ir 1.2. punktai). Sutarties turinio ir jos pasirašymo šalys neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Paminėtomis Sutarties sąlygomis ieškovas ir atsakovas aiškiai apsibrėžė turimus įsipareigojimus, kurie atspindi aiškų atsakovo siekį už 14 493,00 Eur sumą parduoti Patalpas bei ieškovo siekį už paminėtą sumą nuosavybės teise įgyti Patalpas, kurių įsigijimas ateityje būtų patvirtintas notarine Patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi. Nenustatytos aplinkybės, kad bylos šalių sudarytos Sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, taip pat nėra aplinkybių, kliudančių minėtą Sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sutartis pagal jos turinį ir formą atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorį.

20.       CK 6.411 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 straipsnio 2 dalis).

21.       Sutarties 1.1. punkte detaliai nurodyta, kad ieškovas atsakovui iki notarinės sutarties pasirašymo momento sumoka 3 000,00 Eur avansinį mokestį ir kas mėnesį moka po 500,00 Eur, t. y. per 22 mėn. laikotarpį ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 14 493,00 Eur. Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovas atsakovui mokėjo pinigus ne pagal Sutartyje numatytas sąlygas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo aktu, nustatė, kad ieškovas atsakovui nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 14 481,00 Eur, t. y. 2015 m. vasario 10 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 3 510,00 Eur, 2015 m. kovo 17 d. – 1 100,00 Eur, 2015 m. kovo 28 d. – 600,00 Eur, 2015 m. balandžio 24 d. – 1 000,00 Eur, nenurodytą datą – 1 200,00 Eur, 2015 m. liepos 22 d. – 3 400,00 Eur, 2016 m. birželio 30 – 1 200,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 1 000,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 16 d. – 1 100,00 Eur, 2016 m. lapkričio 20 d. – 371,00 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas į bylą pateikto grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo akto neginčijo, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo dokumentu skaičiuodamas atsakovui sumokėtą pinigų sumą. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jam sumokėto avanso dydį. Grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad 2015 m. vasario 10 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 2 900,00 JAV ir 800,00 Eur. Pagal Lietuvos banko statistinius duomenis 2015 m. vasario 10 d. JAV dolerio ir Eur santykis buvo 1,1297 (<https://www.lb.lt/lt/kasdien-skelbiami-euro-ir-uzsienio-valiutu-santykiai-skelbia-europos-centrinis-bankas?class=Eu&type=day&selected_curr=&date_day=2015-02-10>), tai 2015 m. vasario 10 d. ieškovas atsakovui sumokėjo 2 567,05 Eur (2 900 / 1,1297) ir 800,00 Eur, iš viso 3 367,05 Eur avanso.

22.       Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2015 m. liepos 22 d. jis iš ieškovo gavo 3 400,00 Eur. Ieškovas patvirtino, jog šią sumą ir datą įrašė jis, o pinigus perdavė per A. J.. Parašas po šiuo tekstu yra ne jo – suklastotas, o A. J. jam jokių pinigų neperdavė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

23.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.??? ???

24.       Šiuo atveju 3 400,00 Eur pinigų perdavimo faktas buvo įrodinėjamas rašytiniu dokumentu, o ne liudytojos A. J. paaiškinimais. Atsakovas buvo nenuoseklus ir sau prieštaraujantis, nes apeliaciniame skunde nurodė, kad jo parašas suklastotas, o duodamas žodinius paaiškinimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – kad savo ranka surašė minėtos sumos perdavimo ir priėmimo tekstą. Apeliantas neteikė prašymo skirti ekspertizę parašo tikrumui nustatyti, neginčijo paties grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo akto. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir po 2015 m. liepos 22 d. toliau ant šio akto pasirašinėjo, nurodė pinigų gavimo dienas ir sumas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2015 m. liepos 22 d. ieškovas atsakovui davė 3 400,00 Eur (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25.       Atsižvelgusi į šios nutarties 21 p., teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ieškovo sumokėtą atsakovui pinigų sumą, t. y. ieškovas atsakovui iš viso sumokėjo 14 338,05 Eur, o ne 14 481,00 Eur. Ši aplinkybė įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes pagal Sutartį nesumokėtas ieškovo skolos atsakovui dydis yra 154,95 Eur, t. y. nežymus (sumokėta 98,93 proc. kainos). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. vasario 10 d. avansinę ieškovo ir atsakovo sutartį pripažino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, kuri yra galiojanti ir ieškovo V. B. įvykdyta 2016 m. lapkričio 20 d., t. y. jam atlikus paskutinį mokėjimą pagal Sutartį.

26.       Nustačius, kad skolos likutis pagal Sutartį yra 154,95 Eur, o ne 12,00 Eur, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovo priteista skola, jos dydį padidinant nuo 12,00 Eur iki 154,95 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudos priteisimo

27.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur baudos už sutarties nevykdymą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis bendradarbiavimo principo nepažeidė, nes ir teismas nustatė, jog atsakovas vengė sudaryti notarinę sutartį. Jis kaip tik dėl bendradarbiavimo ir siekė su atsakovu susitarti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

28.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Netesybos, vadovaujantis CK 6.71 straipsniu, yra dvejopos – delspinigiai (palūkanos) ir bauda. Įstatymas numato pareigą dėl netesybų susitarti raštu (CK 6.72 straipsnis).

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

30.       Sutartimi šalys susitarė, kad daikto išpirkimo kaina sumokama dalimis ir galutinai atsiskaitoma iki 2016 m. gruodžio 1 d. (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 1.2. p. numatyta, jog, neįvykdžiusi sutarties sąlygų, kaltoji šalis turi pareigą sumokėti kitai šaliai 500,00 Eur baudą. Anksčiau jau buvo nustatyta, jog notarinė pirkimo–pardavimo sutartis iki šio termino sudaryta nebuvo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju abi šalys pažeidė bendradarbiavimo principą ir pagrindo priteisti baudą tik iš vienos šalies nėra. 2019 m. vykęs atsakovo kreipimasis į notarų biurą dėl informacijos suteikimo nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais siekė patvirtinti sandorį notarine tvarka. Tačiau ir pats ieškovas, sumokėjęs paskutinę įmoką 2016 m. lapkričio 20 d., daugiau nei dvejus metus jokių aktyvių veiksmų įforminti sandorį notarine tvarka nesiėmė. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad neturėjo tam reikiamų dokumentų, tačiau iš byloje esančių 2018 m. kovo 12 d. priedo prie sutarties, 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. birželio 3 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagos matyti, jog pats ieškovas yra nenuoseklus, nebuvo tikras dėl sandorio objekto ir vyko diskusijos tarp šalių, be to nebuvo sumokėjęs visos sumos pagal ginčo sutartį. Pagrindo keisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nėra. 

Dėl nuostolių už apmokėtą elektros energiją priteisimo.

31.       Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 627,40 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį jam galėjo būti skaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas, nes jis šiomis patalpomis nesinaudojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

32.       Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

33.       Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2015 m. vasario 10 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytas patalpų perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovui naudotis buvo perduotos patalpos. Šio akto ieškovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Tad ieškovo pareiga mokėti mokesčius, susidariusius už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas, atsirado būtent nuo 2015 m. vasario 10 d. Apelianto pateikti duomenys, kad jis su šeima gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), Dercekliuose, Klaipėdos r., teisinės reikšmės neturi, nes jis neįrodė, jog patalpas perdavė atsakovui atgal (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas apeliaciniame skunde nenuoseklus, nes nurodo vis skirtingas datas, nuo kada jis išsikraustė iš patalpų. Be to, teismas ieškovui nuosavybės teisę į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė nuo 2016 m. lapkričio 20 d., tad jis kaip savininkas turi pareigą išlaikyti jam priklausantį turtą arba pateikti teismui duomenis, iš kurių matytųsi, kad nuomos ar panaudos sutarčių pagrindais šį turtą turi išlaikyti kiti asmenys. Tokių duomenų teismui nepateikta. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo prievolės mokėti komunalinius mokesčius už patalpą, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, terminą.

34.       Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad atsakovas patyrė 627,40 Eur nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su tokiais skaičiavimais. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovo atsakovui 9,00 Eur už patalpų raktų pagaminimą 2019 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neįrodė šių nuostolių pagrįstumą, t. y. nepateikė duomenų, jog raktą gamino ieškovo pavedimu (CPK 12 straipsnis). Tad pagrindo priteisti iš ieškovo 9,00 Eur už patalpų raktų pagaminimą pagrindo nebuvo. Ieškovas neginčija, jog atsakovas sumokėjo kreditorei UAB „Ignitis“ 302,00 Eur įsiskolinimą už patalpoms, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. suteiktą elektros energijos tiekimą, UAB „Klaipėdos bendrabutis“ patalpoms suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. 316,40 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat atsakovas neginčija, kad jam nebuvo priteista 400,00 Eur nuostolių, atsiradusių jam sumokėjus UAB „Aidila“ už atliktus Patalpų kadastrinius matavimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo keistina, sumažinant iš ieškovo atsakovui priteistinų nuostolių dydį nuo 627,40 Eur iki 618,40 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad buvo patenkinta 50 proc. jo ieškinio reikalavimų. Jis pareiškė 2 turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. pripažinti sutartį įvykdyta ir priteisti 500,00 Eur baudos. Šie reikalavimai yra turtinio pobūdžio, tad turėjo būti sudedama bendra ieškinio piniginė suma 14 993,00 Eur (14 493,00 Eur + 500,00 Eur). Netenkintas reikalavimas dėl 500,00 Eur baudos priteisimo, tad netenkinta ieškinio procentinė išraiška 3 proc. nuo sumos (reikalavo 14 993,00 Eur, tai  sudaro 100 proc., o patenkino 14 493,00 Eur – 97 proc.). Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka. 

36.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37.       Ieškovas ieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus –  pripažinti 2015 m. vasario 10 d. avansinę sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo J. J. – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, ją patvirtinti, pripažinti galiojančia ir V. B. įvykdyta, ir iš atsakovo priteisti 500,00 Eur baudos pagal 2015 m. vasario 10 d. sutarties 1.2. p. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendrą visų patenkintų turtinių reikalavimų dalį ir juos išskaidė, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39.       Ieškovas pateikė duomenis, kad jis pirmosios instancijos teisme patyrė 1 979,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 379,00 Eur už žyminį mokestį ir 1 600,00 Eur už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą (300,00 Eur už konsultacijas, 600,00 Eur už ieškinio parengimą, 400,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 300,00 Eur už atstovavimą posėdžiuose). Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (5, 8.2, 8.7, 8.19 punktai). Ieškovo ieškinys tenkintas 97 proc., (vietoje 14 993 Eur, priteista 14 493 Eur turto )todėl jam priklauso 1 164,00 Eur ((300,00 Eur už konsultacijas + 600,00 Eur už ieškinio parengimą + 300,00 Eur už atstovavimą posėdžiuose) x 0,97) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, susijusių su ieškinio nagrinėjimu. Atsakovo priešieškinis netenkintas 89 proc., tad ieškovui iš atsakovo priklauso proporcingai 356,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Tai ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina nuo 989,50 Eur iki 1 888,00 Eur (1 164+356+368 (žyminio mokesčio dalis)).

40.       Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 40,00 Eur žyminio mokesčio ir teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi likusios 53,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. 11 proc., tai iš ieškovo atsakovui priteistina 10,23 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad likusi atsakovo neapmokėto žyminio mokesčio dalis – 53,00 Eur, ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartį pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuostolių priteisimą, tačiau iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       CPK

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; šia praktika vadovaujamasi ir naujausioje praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 43 p.) išaiškinta, kad:

43.1.                      Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo;

43.2.                      Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje;

43.3.                      Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme;

43.4.                      Jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio teisinio reikalavimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.

44.       Ieškovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 25,00 Eur žyminio mokesčio. Jo apeliacinis skundas tenkintas 1 proc., tad jam iš atsakovo priteistina 0,25 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45.       Atsakovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, o likusios 40,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas turėjo sumokėti didesnį žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teisme neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Atsakovas ginčijo pirmosios instancijos teismo jam 3 991,00 Eur nepriteistą sumą, tad atsižvelgus į CPK 80 straipsnio 4 dalį mokėtino žyminio mokesčio dydis – 90,00 Eur. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 4 proc., atsižvelgus į tai, jam iš ieškovo priteistina 3,60 Eur. Likusi atsakovo neapmokėto žyminio mokesčio dalis – 40,00 Eur, ši suma priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovo V. B. ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl skolos, nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

Padidinti atsakovui J. J. iš ieškovo V. B. priteistą skolos sumą nuo 12,00 Eur iki 154,95 Eur.

Sumažinti atsakovui J. J. iš ieškovo V. B. priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo 627,40 Eur iki 618,40 Eur.

Nuo 639,40 Eur iki 773,35 Eur padidinti sumą, nuo kurios atsakovui J. J. iš ieškovo V. B. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Padidinti ieškovui V. B. iš atsakovo J. J. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 989,50 Eur iki 1 888,00 Eur.

Padidinti iš atsakovo J. J. į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 45,00 Eur iki 53,00 Eur.

Priteisti atsakovui J. J. iš ieškovo V. B. 10,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. B. į valstybės biudžetą priteista 8,00 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo J. J. 0,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui J. J. iš ieškovo V. B. 3,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo J. J. 40,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Aurimas Brazdeikis

        Marius Dobrovolskis

                                                                                                                         Kristina Domarkienė