Baudžiamoji byla Nr.  1-2510-946/2013

                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01292-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant

prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

kaltinamajam I. J.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai,

nukentėjusiajai R. S. nedalyvaujant (apie posėdį informuota).

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

          I. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą: 2012-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 137 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

I. J. 2013m. rugsėjo 4 d. apie 02.30 val., viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išspyrė R. S. kiemo tvorelę ir ją sulaužė, išdaužė šalia tvorelės kieme buvusį stiklą, įsibrovęs į R. S. namų kiemą garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė jos namo duris ir reikalavo įleisti, pavadino ją ir grasino jai įžeidžiančiais žodžiais „įsileisk žiurke, nes bus blogai“, tokiu būdu vandališkais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

I. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Parodė, kad tai buvo 2013 m. rugsėjo 4 d. Iš vakaro su draugu M. išgėrė alkoholio. Paskui jis su tuo M. susipyko, nes jis jo nevežė namo. Todėl ėjo 5 kilometrus link Kauno pusės. Stabdė mašinas. Niekas nestojo. Taip atėjo iki Ringaudų. Tų vietų nelabai žino. Už Ringaudų „Maximos“ buvo ta sodyba. Taip į (duomenys neskelbtini) turbūt atėjo. Pamatė kažkokį namą ir pagalvojo paprašyti pagalbos. Trankė duris. Daugiau visų aplinkybių neatsimena. Tvorelės neatsimena. Gal kažkaip ir atsidarė ją. Atsimena, kad trankė namo duris. Paskui atvyko policija ir išsivežė. Duris turbūt su ranka daužė. Kai daužiau duris, moters balsas sakė, kad eiti iš čia. Tada jis gal pasikarščiavo ir pradėjo rėkti. Galėjo taip būti, bet neatsimena, kad taip sakė. Nežino kelinta valanda buvo, tačiau tai buvo nakties metu. Policija sulaikė jį vietoje ir jis visai nesipriešino. Neneigia, kad įspyrė ir į tvorelę ir išdaužė stiklą. Galėjo sakyti ir necenzūrinius žodžius. Namas buvo viešoje vietoje. Po įvykio S. nematė. Savo veiką vertina blogai. Labai gailisi. Su tyrėja šnekėjo, kad nori su nukentėjusiąja susitikti ir jos atsiprašyti. Tyrėja pasakė, kad geriau jos negąsdinti, ji sakė, kad su ja susitiks teisme.

Be kaltinamojo I. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji R. S. 2013-09-04 protokole pareiškime bei ikiteisminio tyrimo metu apklausiama buvo parodžiusi, kad 2013-09-04 naktį apie 2.30 val. miegant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) išgirdo rėkaujant vyrus, išgirdo laužiant tvorelę, po to ėmė belsti į duris, jas spardyti, rėkė:  “įsileisk, šalta“, „žiurke, įsileisk, nes bus blogai“, keikė keiksmažodžiais. Visa tai truko apie 40 minučių. Ji labai išsigando, nes namuose buvo viena, kvietė policiją, taip pat skambino kaimynui. Tuo metu ji buvo labai išsigandusi, bijojo, kad išvers duris. Jos niekas neprašė pagalbos, nesakė, kad pasiklydo. Ji nesuprato, kodėl būtent jos namo duris spardė. Netrukus po jos skambučio atvyko policija ir vaikiną sulaikė. Turtinė žala jai nepadaryta (b.l. 3, 10, 12-13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu yra medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, aptvertas, nuo kelio atitvertas medine tvorele, prie namo išlaužta tvorelės dalis, šalia tvorelės yra stiklo lapai, sutrūkę į šukes, už 5 metrų nuo tvorelės yra namo durys (b.l. 4-7).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės I-o būrio patrulio V. K. 2013-09-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patrulinės  tarnybos metu  2013-09-04 apie 3.08 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) kur pašaliniai asmenys spardo duris, išdaužė stiklą, grasina susidorojimu. Nuvykus tuo adresu, namo teritorijoje sulaikė I. J.. Namo šeimininkė persigandusi papasakojo, kad pabudo iš miego nuo dūžtančio stiklo garso, išgirdo spardymą į duris, grasinimą:“ daryk duris greičiau, mažiau gausi lengviau bus“, grasino sumušti. Moteris iškart vietoje atpažino sulaikytąjį I. J. kaip asmenį, kuris spardė duris, grasino (b.l. 8).

Iš sulaikyto I. J. blaivumo patikrinimo rezultatų matyti, kad 2013-09-04 3.41 val. jam nustatytas 2.05 promilių girtumas (b.l. 33).

I. J. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-09-04 03.20 val. iki 2013-09-04 15.50 val. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 27-28).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, vandališkais veiksmais (išspyrė R. S. kiemo tvorelę ir ją sulaužė, išdaužė šalia tvorelės kieme buvusį stiklą, spardė duris) ir grasinimais (sakydamas „įsileisk žiurke, nes bus blogai“), vartodamas necenzūrinius žodžius R. S. atžvilgiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Pagal LR BK 284str. 1d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas. Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad I. J. būtent vandališkais veiksmais, o taip pat ir grasinimais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams gyventojams, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad I. J. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatytą BK 284 str. 1 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas I. J. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

I. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

I. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau vieną kartą teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikaltimą, tai yra už neatsargaus nusikaltimo padarymą (sunkaus sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo), bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra dirbantis, dėl ko darytina išvada, kad jo toks šioje byloje nustatytas elgesys nėra tipinis, jis nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tačiau tiek šioje byloje, tiek ir ankstesniu nuosprendžiu pirmojoje byloje nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, rodo, kad I. J. nepakankamai kritiškai vertina alkoholio vartojimą. Tačiau ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu jis nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl savo elgesio, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, rodo jo norą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad I. J. įmanomą taisyti, paveikti jį taip, kad ateityje nenusikalstų, o taip pat ir teisingai nubausti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas ne didesnis nei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nors prokurorė savo baigiamojoje kalboje neprašė, tačiau už nusikaltimą šioje byloje I. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Pažymėtina taip pat, kad paskirtą galutinę šiuo nuosprendžiu bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 64 str. taisykles, reikės bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu (2012-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis) I. J. paskirta ir iki dabar visiškai neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme. BK 64 str. 1 d. numatyta, kad skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos   baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,

  n u s p r e n d ė :

          I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2012-12-13 nuosprendžiu paskirtos ir iki dabar neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti 2013 m. rugsėjo 04 d. (viena sulaikymo diena), kai I. J. buvo sulaikytas, prilyginant šią 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8 punktu, 4 dalimi, I. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti jį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant I. J. sumokėti į šį fondą 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.