Civilinė byla Nr. e2-363-856/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.13; 3.2.6.10; 3.2.3.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje T. B.,

 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo V. B. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-363-856/2017.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas A. B. ieškiniu atsakovui V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 181 571,48 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudaro 28 927,42 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos, nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui A. B. 174 330,98 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 955,20 Eur palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos už laikotarpį nuo 2016-09-02 iki 2016-10-11, bei 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 175 286,18 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo A. B. atsakovui V. B. 209,13 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. B. 2037,62 Eur žyminio mokesčio bei 9,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, viso 2046,81 Eur. 

3.       Lietuvos apeliacinio teismo 20018 m. gruodžio 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos priteisimo pakeista, nurodant, jog ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. priteisiama 28 154,77 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 203 440,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis palikta nepakeista. Ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. priteista 2 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas V. B. pirmosios instancijos teismo valstybei priteisto žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesumokėjo.

4.       Šiaulių apygardos teisme 2019 m. sausio 29 d. gautas skolininko V. B. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašoma išdėstyti teismo priteistų sumų mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, įmokas mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Prašymas argumentuojamas tuo, jog skolininkas 2019-01-26 gavo antstolės raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame raginamas apmokėti priteistą sumą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau objektyviai jis neturi galimybių patenkinti išieškotojų reikalavimus per raginime nurodytą terminą. Teigia, jog 2017 metais skolininko ūkininko ūkis uždirbo 152 209 Eur grynąjį pelną, 2018 metais ūkis buvo panašaus dydžio kaip ir 2017 metais, visos skolininko pajamos gaunamos tik iš jo ūkininko ūkio veiklos, ir tuo atveju, jei teismo sprendimo vykdymas nebūtų išdėstomas, būtų padaroma neatitaisoma žala skolininko ūkininko ūkiui, kadangi jis būtų priverstas nutraukti ūkinę veiklą, jis nebeturėtų lėšų išlaikyti ūkį, nebeturėtų jokių kitų pajamų šaltinių.

5.       Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tuo atveju, jeigu teismo sprendimo vykdymas nebūtų išdėstytas, skolininkas nebeturėtų lėšų išmokėti darbo užmokesčio jo ūkininko ūkyje dirbantiems asmenims, negalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais, su banku, todėl skolininko ūkinė veikla būtų sužlugdyta. Pradėjus realizuoti areštuotą turtą - žemės sklypus, skolininkas neturėtų kur ganyti galvijų, negalėtų jiems paruošti pašarų, būtų priverstas parduoti galvijus, todėl nebeturėtų jokių kitų lėšų, kuriomis galėtų tęsti ar iš naujo pradėti vykdyti ūkinę veiklą. Be to, skolininkas yra ES paramos gavėjas (tiesioginės išmokos už žemės sklypus), įsipareigojęs atitinkamus laikotarpius vykdyti ūkinę veiklą, ir tuo atveju, jei pradėjus priteistų sumų išieškojimą, būtų sužlugdytas ūkininko ūkis, skolininkas negalėtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir būtų priverstas gražinti gautas ES paramos lėšas.

6.       Nurodo, jog išieškotojas šiuo metu jokios ūkinės veiklos nebevykdo, yra pensininkas, todėl išdėsčius teismo sprendimo vykdymą trims metams, išieškotojas per mėnesį gautų apie 5 721,12 Eur, o tokia suma jokios ūkinės veiklos nevykdančiam asmeniui, bet kokiu atveju yra didelė. Mano, jog dėl šios priežasties, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, nenukentėtų nei išieškotojo, nei skolininko interesai, kadangi jokių priežasčių itin operatyviai išieškoti teismo priteistas sumas nėra.

7.       Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su atsakovo prašymu nesutinka. Teigia, jog išdėsčius sprendimo vykdymą, iš esmės būtų paneigta ieškovo teisė į teisminę gynybą, o atsakovui būtų suteikta teisė dar trims metams vilkinti be teisinio pagrindo įgytų lėšų sumokėjimą. Toks ilgas sumokėjimo išdėstymas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir suteiktų perdėtą pranašumą skolininkui.

8.       Nurodo, jog siekdamas prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinimo, V. B. teismui turėjo pateikti įrodymus apie ypatingas aplinkybes, kodėl teismo sprendimo įvykdymas jam turėtų būti išdėstytas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį ir įrodančių, kad jis negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tokių įrodymų ir negali būti, nes iš prašyme išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad skolininko turtinė padėtis yra labai gera - V. B. priklauso ūkis, kuriame auginama 350 galvijų, kiekvieną mėnesį skolininkas, parduodamas galvijus ir kitą jų teikiamą produkciją, iš ūkinės veiklos gauna pajamas. Iš skolininko pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2017 metais skolininko ūkis uždirbo 152209 Eur grynojo pelno. Be to, skolininkas nepateikė visų duomenų apie turimą turtą ir jo vertę, nėra pridėta net finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus. Akcentuoja ir tai, kad skolininkas yra ir ES paramos gavėjas, gaunantis tiesiogines išmokas už žemės sklypus, tačiau apie planuojamas išmokėti išmokas duomenys nepateikti. Išieškotojas pažymi, kad prašyme nurodytas išlaidas ūkininkavimui ūkininkas patiria kasmet, jos nėra netikėtos, todėl negalima teigti, kad dėl įprastinių kasmetinių išlaidų yra sunki skolininko turtinė padėtis. V. B. iš savo tėvo (išieškotojo) neteisėtai pasisavino pinigines lėšas, pervesdamas jas į savo asmeninę sąskaitą, pasinaudodamas išieškotojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, o pastaruoju metu nevykdo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo. Mano, kad skolininko interesai negali būti iškelti aukščiau už išieškotojo interesus, turint omenyje, kad visą laikotarpį skolininkas naudojosi išieškotojo piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad ginčas vyko nuo 2016 metų, ir per šį laikotarpį skolininkas taip pat galėjo vertinti ginčo perspektyvas bei ieškoti būtų, kaip įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.

9.       Išieškotojas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir šiuo metu turimų lėšų vos užtenka jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. A. B. yra pensininkas, neturi jokio kito pragyvenimo šaltinio, turi rimtų sveikatos problemų, ir skolininko išreikšta nuomonė, kad išieškotojas yra pensininkas ir todėl jo iš skolininko gautinos sumos kiekvieną mėnesį daug kartų viršytų jo kasmėnesines pajamas ir leistų tinkamai užtikrinti jo interesus, akivaizdžiai patvirtina, kad yra visiškai nepaisoma išieškotojo interesų ir tuo pačiu pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju skolininkas savo interesus nepagrįstai iškelia aukščiau už išieškotojo interesus.

10.       Pastebi, jog išskyrus skolininko išvedžiojimus apie ūkio sužlugdymą, nepateikta jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad įvykdžius teismo sprendimą bus nebeįmanoma vykdyti ūkinės veiklos. Mano, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti išskirtinai nepalankių aplinkybių, apsunkinančių teismo sprendimo vykdymą. Pažymi ir tai, kad sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra reikšmingi skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Skolininkas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išieškotojui būtų sumokėjęs bent dalį priteistos sumos ar kreipęsis į jį dėl skolos mokėjimo sąlygų suderinimo. Tokie skolininko veiksmai parodo, kad jis nesistengia bent laipsniškai mokėti išieškotojui priteistos skolos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis į savo kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą žiūri neatsakingai. 

11.       Atsakovas V. B. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, jo atstovo advokato prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestas, prašymas išnagrinėtas atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

12.       Ieškovas A. B. teismo posėdžio metu prašė atsakovo V. B. prašymą atmesti atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais, sutiko, jog prašymas teismo posėdyje būtų nagrinėjamas jo atstovui advokatui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, jog jau septynis mėnesius gyvena be vandens, kadangi atsakovas neleidžia naudotis vandens gręžiniu, kuris nors ir nepriklauso atsakovui, bet yra jam priklausančiame žemės sklype, nepaisant teismo įpareigojimo netrukdyti naudotis vandens gręžiniu, todėl su sutuoktine yra priėmę sprendimą, išieškojus priteistus pinigus, įsigyti kitą būstą.

13.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje T. B. teismo posėdžio metu prašė atsakovo V. B. prašymą atmesti, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes. 

Atsakovo V. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinamas.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

16.       Nors atsakovas V. B. nurodo, kad turi išlaikyti ūkininko ūkį, mokėti atlyginimą darbuotojams, vykdyti kitus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, dėl ko priteistos sumos sumokėjimas ieškovui iškart pažeistų jo teises, jis būtų priverstas nutraukti ūkinę veiklą, nebeturėtų lėšų išlaikyti ūkį, nebeturėtų jokių kitų pajamų šaltinių, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, atsakovas ir neteikia teismui visų be išimties įrodymų, kurie realiai atspindėtų jo turtinę padėtį.

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas V. B. turi ūkininko ūkį, kuris kasmet uždirba jam apie 152 209 Eur grynojo pelno. Nors duomenys apie grynąjį pelną pateikti už 2017 metus, nurodant, jog dar nespėti paruošti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus, teismas sprendžia, jog tai nėra kliūtis šio prašymo išnagrinėjimui, juolab kad atsakovas pats pripažįsta, jog ir 2018 metais grynasis pelnas buvo panašus kaip ir 2017 metais. Taigi, įvertinus tai, jog grynasis pelnas yra išimtinai tik atsakovo uždirbtos pajamos, atskaičius visas ūkininko ūkyje patiriamas sąnaudas ir mokesčius, laikytina, jog atsakovo metinės pajamos yra labai didelės.

18.       Tačiau pažymėtina, jog turtinės padėties įvertinimui svarbu ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, o atsakovas duomenų apie nuosavybės teise valdomą registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą išvis neteikia. Nors civilinės bylos, kurioje teikiamas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nagrinėjimo metu ir buvo teikiami Nekilnojamojo turto registro išrašai apie tam tikrą atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, tačiau šie išrašai atspindi 2016 metais buvusią situaciją, todėl šio prašymo nagrinėjimui jais negali būti remiamasi, be to, ir nėra duomenų, jog jie atspindi visą atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, o transporto priemonių bei žemės ūkio technikos registrų duomenys byloje išvis neteikiami, nors atsakovas yra ūkininkas.  

19.       Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui visų jo finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t.y. įrodymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovo teismui pateiktos pieno pirkimo-pardavimo bei banko kreditavimo (su priedais) sutartys, duomenys apie grynąjį pelną kaip tik įrodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai gera. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). 

20.       Kaip minėta aukščiau, bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Be to, būtina įvertinti ir tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

21.       Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės (žr. šios nutarties 17-18 punktus) leidžia teigti, jog išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui, skolininko turtinė padėtis yra labai gera, jis pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl, tenkinant tokį jo prašymą, neabejotinai bus pažeisti išieškotojo interesai, paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomumas. 

22.       Pažymėtina, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti servitutą atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šiame žemės sklype esančio ieškovams A. B. bei T. B. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - gręžtinio šulinio vandeniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimui bei priežiūrai užtikrinti. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovui V. B. uždrausta sudaryti kliūtis ieškovams A. B. bei T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, jog V. B. prašymas dėl šios laikinosios priemonės panaikinimo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmestas, šios nutartys apeliacine tvarka skundžiamos nebuvo.

23.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taipogi nustatyta, jog atsakovas V. B. nevykdo minėtos apylinkės teismo nutarties, kadangi antstolis T. U., vykdantis minėtą nutartį, net tris kartus kreipėsi į teismą, pateikdamas teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, nes V. B. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui sudaryti kliūtis ieškovams prižiūrėti ir naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini). Du antstolio prašymai išnagrinėti ir atsakovui V. B. paskirtos baudos už nutarties nevykdymą. Taigi, akivaizdu, jog prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teikimą lemia ne atsakovo turtinė padėtis, ne siekis ir pareiga kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o kitos aplinkybės, kurios su jo turtine padėtimi neturi nieko bendra. 

24.       Pažymėtina ir tai, jog byla dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo buvo iškelta dar 2016 m. spalio 13 d. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į prašymą argumentu, jog šiuo laikotarpiu skolininkas taip pat galėjo vertinti ginčo perspektyvas bei ieškoti būtų, kaip įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, jog atsakovas visais įmanomais būdais tiesiog siekia vilkinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimo procesą, todėl jo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atsakovo V. B. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė