Administracinė byla Nr. I-1381-583/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00198-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2015 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 85-IK-2493 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skunduose (b.l. 2-3, 49) ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b.l. 44, 73-74) nurodo, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Pareiškėjo teigimu, įsakymas neteisėtas, nebuvo teisinio pagrindo priskirti jį linkusių pabėgti asmenų kategorijai, atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jis neplanavo pabėgimo iš areštinės, tačiau dėl priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai jam kilo neigiamos pasekmės, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Pažymi, jog du kartus kreipėsi dėl išbraukimo iš sąrašo, tačiau jo prašymai netenkinti. Teigia, jog ginčijamas nutarimas priimtas remiantis tik prielaida, kad jis žinojo apie planuojamą pabėgimą ir pats ketino pabėgti, išankstine ir žeminančia nuomone apie jį. Nurodo, jog kartu su juo kameroje Nr. 3 buvęs asmuo iš tikrųjų planavo pabėgimą, ardė kameros sieną, tačiau jis pats apie tai nieko nežinojo, bet išaiškėjus šioms aplinkybėms jis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą nurodytu nutarimu. Pareiškėjo teigimu, Tauragės apskrities VPK pareigūnai neatlikdavo rytinių ir vakarinių kamerų apžiūrų, todėl patys nepastebėjo ardomos sienos ir neapsaugojo jo nuo neigiamų pasekmių, kilusių dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Teigia, kad į kamerą Nr. 3 buvo įkeltas 2015-02-18 apie 17 val., o tai, kad kameroje laikomas J. N., ardė sieną ir planavo pabėgimą, išaiškėjo 2015 m. vasario 20 d. apie 1 val. nakties. Argumentuoja, jog per nurodytą laikotarpį nepastebėjo, kad sienoje yra praardyta skylė, juo labiau, kad siena buvo uždengta plakatu, o 2015 vasario 20 d. naktį, pamatęs J. N. rankose metalinį strypą, neturėjo galimybės apie tai pranešti pareigūnams. Nurodo, jog išaiškėjus, kad jo kameros kaimynas ardė sieną ir planavo pabėgti, 2015 m. vasario 20 d. apie 02.00 val. jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 9, kurios sąlygos yra netinkamos asmenų laikymui, ir joje išbuvo iki 10-11 val. Teigia, jog dėl tokio perkėlimo jis neteko naktinio poilsio, o kameros Nr. 9 sąlygos iki šiol kelia jam pasibjaurėjimą ir šleikštulį, prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais, sukėlė didelius dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus bei išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Pažymi, jog buvo pažeista ir asmenų paskirstymo į kameras tvarka, nes jis areštinėje buvo laikomas kaip nuteistasis, o asmuo, planavęs pabėgimą, buvo suimtasis. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio asmenų paskirstymo tvarkos pažeidimo jis iki šiol patiria didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Teigia, jog dėl nepagrįsto įtraukimo į linkusių pabėgti asmenų sąrašą jis yra pasmerktas kančioms, nes visose įkalinimo įstaigose yra laikomas linkusiu pabėgti ir kas 3 valandas turi pasirašyti žurnaluose, dėl to yra žadinamas naktį, o kameros kaimynai reiškia pasipiktinimą, jį engia ir psichologiškai luošina. Teigia, jog yra gavęs nuobaudų už pavėlavimą pasirašyti, dėl to neteko lygtinio paleidimo galimybės, teisės dirbti be sargybos už Alytaus pataisos namų teritorijos, teisės išvykti į namus, kitų lengvatų, net jo šeimos nariai nutraukė su juo visus ryšius ir nebelanko jo įkalinimo įstaigoje manydami, kad jis yra linkęs pabėgti. Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįsto jo įrašymo į sąrašą sutriko sveikata, tapo pažeidžiamas ir palaužiamas, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, kasdien vis labiau išgyvena, mažėja pasitikėjimas savimi ir pareigūnais, negali ramiai miegoti, sapnuojasi košmarai dėl pareigūnų patyčių, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę, apatiją. Prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ ir už patirtus išgyvenimus ir kančias priteisti 40 Eur kiekvieną dieną nuo jo įrašymo į sąrašą, o suma skundo padavimo dieną sudarė 15 800 Eur. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2041-609/2015 buvo nagrinėjamos jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje sąlygos minimalaus ploto ir higienos reikalavimų požiūriu, todėl reiškiamas reikalavimas nėra tapatus.

Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 29, 60-61) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti kategorijai. Nurodo, jog į kamerą Nr. 9 buvo perkeltas ir kameroje buvo laikytas ne ilgiau kaip 3 valandas, kol vyko įvykio vietos dėl pasikėsinimo pabėgti iš areštinės apžiūra. Pažymi, jog dėl šio incidento tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139, kuriuo patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, 31 punktu esant duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė ketinimų pabėgti, jis išbraukiamas iš linkusių pabėgti asmenų sąrašo. Argumentuoja, jog pareiškėjas nesilaiko paskirto režimo, dėl pažeidimų jam taikomos nuobaudos, todėl nėra teisinio pagrindo išbraukti jį iš sąrašo. Nurodo, jog pareiškėjas Tauragės apskrities VPK buvo laikytas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d. ir dėl laikymo sąlygų pagal pareiškėjo skundą yra priimtas neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015, kuris yra apskųstas. Argumentuoja, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 85-IL-2493 teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, kilusios dėl neteisėtų Tauragės apskrities VPK veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Ginčijamu Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ pareiškėjas priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai (b.l. 10).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, nustatanti vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką. Instrukcijos 3 punkte įtvirtinta policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti. Tame pačiame punkte įtvirtinta ir policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūros sąvoka, t. y. organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą. Tai reiškia, jog asmenų įrašymas į linkusių pabėgti sąrašą iš esmės yra prevencinė priemonė, skirta jų pačių ir areštinės pareigūnų saugumui užtikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas).

Minėtos Instrukcijos 23 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės viršininkas ar kitas pareigūnas, gavęs informaciją apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raštu informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti. Informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumą už pabėgimą; asmens grasinimai, kad esant galimybei bandys pabėgti; policijos pareigūnų, kitų darbuotojų, policijos areštinėje laikomų asmenų žodinė informacija; asmens veiksmai; kiti informacijos šaltiniai (24 punktas). Iš esmės analogiški informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra nurodyti ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 (redakcija, galiojanti nuo 2005-11-01) patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 123 punkte ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kurios 3.8 punkte nustatyta, jog ji privaloma ir areštinėms, 125 punkte. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, jog jose nėra įtvirtintas baigtinis informacijos šaltinių apie rengiamą pabėgimą sąrašas, todėl tai gali būti bet kokio pobūdžio informacija, sudaranti pagrindą manyti, jog yra arba gali būti rengiamas pabėgimas. Tai reiškia, jog spręsdama nuteistųjų įrašymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitą pagrįstumo klausimą ir vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų ir visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be to, vertinant polinkį pabėgti nėra būtina remtis konkrečiais pabėgimo faktais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A143-916/2011, Nr. A143-1611/2010, Nr. A143-1600/2010, Nr. A146-1517/2010). Iš paties pareiškėjo skundo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog linkusių pabėgti asmenų kategorijai jis priskirtas nustačius faktą, kad kameroje, kurioje buvo laikomas, buvo ardoma siena ketinant pabėgti iš areštinės. Šį faktą patvirtina ir byloje esantys Tauragės apskrities VPK pareigūnų 2015 m. vasario 20 d. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog kameroje Nr. 3, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, siena buvo užklijuota plakatu, kurį nuplėšus rasta apie 50 cm skersmens skylė, kurioje sukištos išardytos sienos plytos bei drabužiai (b.l. 62-65). Pažymėtina, jog pareiškėjas, argumentuodamas, jog apie kito asmens ardomą sieną ir rengiamą pabėgimą, nežinojo, savo skunde pats nurodo prieštaringas aplinkybes ir tvirtina, kad matė kartu su juo kameroje laikomą asmenį naktį ardantį sieną, kuris sulaikytas maždaug po valandos, nurodo įrankį, kuriuo siena buvo ardoma – metalinį strypą. Teigdamas, kad žinojęs apie rengiamą pabėgimą būtinai būtų pranešęs pareigūnams, nenurodo, dėl kokių priežasčių to nepadarė, o laukė, kol pareigūnai pastebės įvykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius faktinę aplinkybę apie kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, ardomą sieną, ir jam nesiėmus veiksmų apie tai pranešti pareigūnams, ginčijamu Tauragės apskrities VPK viršininko nutarimu pareiškėjas pagrįstai priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kėsinimosi pabėgti iš areštinės vėliau nutrauktas, neturi įtakos jo įrašymo į sąrašą tuo metu, kai nustatytas kėsinimosi pabėgti faktas, teisėtumui. Konstatuotina, jog objektyvus faktinis pagrindas priskirti pareiškėją minėtai kategorijai, egzistavo.

Dokumentai dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikiami teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui svarstyti (Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros 26 punktas). Vadovaujantis 28 punktu asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, pranešama apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarime. Su nutarimu pasirašytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo (29 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų, nustatančių asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, bei kitų asmenų, uždarytų į vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų areštines, teises ir pareigas, taip pat policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant minėtų asmenų apsaugą, 122 – 129 punktuose bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 124 – 127 punktuose. Iš aptartų teisės normų matyti, jog kompetenciją priimti nutarimą dėl asmens priskyrimo linkusiems pabėgti turi teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmė kompetentingas subjektas - Tauragės apskrities VPK viršininkas, pareiškėjas pagal teisės aktų reikalavimus su nutarimu supažindintas pasirašytinai nutarimo priėmimo dieną. Konstatuotina, jog šiuo požiūriu pareiškėjo teisės nėra pažeistos. Pareiškėjui argumentuojant, jog ginčijamame nutarime nenurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, pažymėtina, jog pareiškėjui atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ginčyti šį nutarimą, todėl tai neapribojo jo teisės į teisminę gynybą.

Pagal Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos reikalavimus asmenį priskyrus linkusių pabėgti asmenų kategorijai, apie tai pažymima elektroniniame registre ir ant asmens bylos viršelio (30 punktas). Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 128 punkte nurodyta, jog sulaikytasis ar suimtasis į įskaitą įrašomas visam sulaikymo ar suėmimo laikui. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 131 punkte nurodyta, jog suimtąjį arba nuteistąjį perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietą, į perkeliamojo asmens bylą dedama pažyma, kurioje nurodoma, dėl kokių priežasčių suimtasis arba nuteistasis buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Atsižvelgiant į aptartų teisės normų reikalavimus konstatuotina, jog, nesant duomenų apie linkusio pabėgti asmens statuso panaikinimą, pareiškėjas pagrįstai visose įkalinimo įstaigose, į kurias yra perkeliamas, laikomas linkusiu pabėgti.

Pareiškėjui prašant priteisti, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir atsakovui argumentuojant, kad pareiškėjas reiškia analogišką reikalavimą, pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2041-609/2015 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 32-34). Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš, jo teigimu, netinkamų laikymo sąlygų Tauragės apskrities VPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., o būtent – neužtikrinant minimalaus ploto ir higienos normų ir kitų laikymo sąlygų Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą, apimantį tą patį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., ir argumentuoja kameros Nr. 9 higienos normų reikalavimų pažeidimais, tačiau taip pat reikalavimą kildina ir iš jo atžvilgiu taikytų suvaržymų, kilusių dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015 nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimu analizuotos pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygos minimalaus ploto ir higienos reikalavimų aspektais, todėl pakartotinai pareiškėjo skundas šiuo aspektu dėl jo laikymo sąlygų kameroje Nr. 9 ir asmenų paskirstymo į kameras taisyklių nenagrinėtas. Tačiau pareiškėjo skundo dalis neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl patirtų suvaržymų, taikytų dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, nelaikytina tapačiu skundu, nes, nors ir formuluojamas toks pats reikalavimas, tačiau kitu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą svarbu nustatyti, ar Tauragės apskrities VPK deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo požiūriu neteisėtai veikė arba neveikė pareiškėjo atžvilgiu ir kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pareiškėjui argumentuojant jo atžvilgiu taikytais papildomais apribojimais, kilusiais dėl įrašymo į linkusių pabėgti asmenų sąrašą, bei laikinu perkėlimu į kamerą Nr. 9, pažymėtina, jog papildomų apribojimų taikymą, siekiant užtikrinti asmenų apsaugą, ir perkėlimą į saugią vietą reglamentuoja aukščiau minėti teisės aktai. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 33 punkte įtvirtinta, jog asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, gali būti taikomi papildomi režimo reikalavimai – gali būti atliekamos papildomos šių asmenų kratos bei kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros; išvedus iš policijos areštinės kameros, tokiems asmenims gali būti uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, o lydėti juos gali būti paskiriama keletas policijos pareigūnų (36, 48 punktai); gali būti daromos policijos areštinėje laikomų asmenų kontrolinės asmens kratos bei papildomos kamerų ir daiktų apžiūros (60 punktas); nustačius rengiamo pabėgimo faktus, imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos asmens kratos, kamerų apžiūros, tikrinamos policijos areštinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai) (135 punktas). Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 304 punkte taip pat nurodyta, jog imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daroma krata, patikrinamos patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai), asmuo gali būti perkeltas į tardymo izoliatorių; 309.3 punkte nurodyta, jog organizuojami reguliarūs tarnybinių pamainų patikrinimai, tarp jų asmenų, laikomų areštinėje, krata, daiktų apžiūra, kamerų ir kitų areštinės patalpų apžiūra, iki minimumo sumažinamas asmenų išvedimo iš kamerų skaičius, sugriežtinama areštinės režimo sistema; gali būti daromos kontrolinės kratos (168 punktas). Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 128 punkte detaliai išvardinti suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems pabėgti, taikomi papildomi režimo reikalavimai, t.y. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų (128.1 punktas); įpareigojimas tris kartus per dieną (nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“) atvykti registruotis priežiūros budinčiojoje pamainoje Linkusiųjų pabėgti suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimų apskaitos žurnale (128.2 punktas); du kartus nuo signalo „miegoti“ iki signalo „keltis“ tikrinimas miegui skirtose vietose (128.3 punktas); įpareigojimas ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir raudonos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius) (128.4 punktas); gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus (128.5 punktas). Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jo atžvilgiu ir buvo taikyti minėti suvaržymai. Konstatuotina, jog pareiškėjo atžvilgiu taikyti papildomi suvaržymai ir apribojimai, galimai jam sukėlę tam tikrus nepatogumus, buvo taikyti esant teisiniam pagrindui – galiojančiam Tauragės apskrities VPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimui Nr. 85-IL-2493, taikyti apribojimai reglamentuoti teisės aktuose, sprendimą dėl tokių apribojimų taikymo priėmė kompetentingas subjektas. Tai reiškia, jog Tauragės apskrities VPK veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikyti tam tikri suvaržymai, įtvirtinti norminiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Tauragės apskrities VPK neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad institucija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas šiuo aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                           Remigijus Arminas            

                                                                                                                      Aušrelė Mažrimienė

Laimutė Jokubauskaitė