VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.   

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą,

n u s t a t ė :

I.                      Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta Estijos Respublikos Pernu miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, Lietuvos Respublikoje pripažintu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi, ir D. S. paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką D. S. įskaitytas atliktas bausmės, paskirtos Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, laikas.

2.       Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 29 d.

3.       Komisija 2022 m. birželio 6 d. nutarimu nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. S. pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. S. skundą dėl Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas  lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5.       Skunde nuteistasis D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.       Skunde nurodoma, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, į turimus aiškiai suformuluotus tikslus bei siekius. Žemesnysis teismas, įvertinęs nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, vis tiek netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7.       Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Skundžiama nutartis grindžiama ne teisiniais argumentais, o psichologiniais motyvais, prielaidomis. Jis pažymi, kad lygtinio paleidimo paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės, o yra kita bausmės forma, kai asmuo atlieka bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Be to, laisvėje taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei tos, kurios taikomos pataisos namuose. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad karantino metu pataisos namuose nebuvo vykdomos jokios programos, kurios būtų leidusios sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8.       Skunde pažymima, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko didelė, todėl nėra aišku, ką nuteistasis turėtų dar pakeiti, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

9.       Nuteistojo nuomone, žemesniojo teismo nutartis nėra motyvuota. Skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti faktai, tačiau nėra atlikta jų analizė bei vertinimas. Sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra nepagrįstas.  

10.       D. S. įsitikinimu, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą negali būti grindžiamas tuo, kad nuteistasis anksčiau buvo baustas, nes tai vertintina kaip pakartotinis baudimas. Taip pat, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padaryto nusikaltimo sunkumas nėra reikšmingas, nes į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant bausmę.

11.       Skunde nurodoma, kad, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam, pagerės nuteistojo socialinė aplinka, stiprės socialiniai ryšiai, išliks ir stiprės motyvacija būti laisvėje, pagerės ekonominiai reiškiniai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose yra itin blogos, todėl nuteistųjų lygtinis paleidimas iš pataisos namų yra neišvengiama būtinybė. Skunde pabrėžiama, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog padaryto nusikaltimo sunkumas nėra pagrindas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas gali būti taikomas net ir asmenims, kurie turi galiojančių nuobaudų.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. skundas atmestinas.

12.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo D. S. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Čia iš karto pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti nuteistojo teiginiai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei nemotyvuota. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas įvertino ne tik nuteistąjį teigiamai, bet ir neigiamai apibūdinančias aplinkybes, t. y. lygtinio paleidimo klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą.

13.       BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis D. S. yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo septyneriems metams ir šešiems mėnesiams bausmės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra išlikęs aukštos rizikos įverčių diapazone. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, būtina įvertinti tai, ar jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

14.       Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui, vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, kurie atsispindi socialinio tyrimo išvadoje (socialinėje išvadoje yra aprašomi faktai apibūdinantys nuteistąjį, jo socialinę aplinką, t. y. teisės pažeidimai gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, socialiniai ryšiai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir t. t.). Taigi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

15.       Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualaus socialines reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, jis yra gavęs leidimą užsiimti individualia veikla, pataisos įstaigoje yra atlikęs neatlygintiną darbą, įgijo vidurinį išsilavinimą, tęsia mokymąsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, jis palaiko ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, galėtų įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra stebimas disciplitinuotenis nuteistojo elgesys, pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį D. S.. Vis tik net ir aptartų faktų visumos šiuo metu nepakanka tam, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

16.       Skunde aiškinama, kad, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo, neturėjo būti atsižvelgta į praeities įvykius, t. y. nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, anksčiau skirtas nuobaudas, kurios jau nebegalioja ir pan. Su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti, nes apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio tiek iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tiek jos atlikimo metu.

17.       Be jokių abejonių, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas turi teigiamos įtakos nuteistiesiems, tačiau tik tiems, kurie deda pakankamas pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, t. y. be nuteistojo realių pastangų lygtinio paleidimo metu pageidaujamų rezultatų nebus pasiekta. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

18.       Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausmine tvarka už nustatytos dienotvarkės pažeidimus, alkoholio vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, netinkamą elgesį su pataisos įstaigos darbuotojais ir kt. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai pozityvus bei nepriekaištingas. Aptartos aplinkybės verčia abejoti, ar pastaruoju metu stebimas disciplitinuotenis nuteistojo elgesys tęsis ir jam būnant laisvėje, sumažinus jo kontrolę. Čia pažymėtina, kad tokią abejonę sustiprina tai, jog yra akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs kartoti panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus (šį faktą patvirtina teistumų bei pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimų kiekis, jų pobūdis), o tai rodo, jog jis negeba daryti ilgalaikių pozityvių išvadų iš savo neteisėto elgesio. Pastebėtina, kad D. S. palaiko nuteistųjų subkultūros principus, gali būti paveikiamas kitų asmenų, o dažniau ir pats būti tam tikro socialiai nepageidautino elgesio iniciatorius. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis gali vadovautis ne visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis, o elgtis taip, kaip jam pačiam yra priimtiniau, įtraukdamas į neteisėtus veiksmus ir kitus asmenis, tuo labiau, kad  nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo indėlį nusikalstamose veikose, jis racionalizuoja nusikalstamumo motyvus.

19.       Be to, aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad D. S. turi įsiskolinimų, tačiau jis pataisos įstaigoje nedirbo, dėl įdarbinimo galimybių į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, jo turimi įsiskolinimai yra mokami iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis laisva valia nesinaudojo turėtomis galimybėmis mažinti dinaminius veiksnius, turinčius poveikį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.

20.       Teigtina, kad darbinė veikla yra susijusi ir su galimybe sumažinti savo įsiskolinimus, o siekis sumažinti įsiskolinimus (šiuo atveju tokio siekio trūkumas) iš dalies parodo ir nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nuteistojo požiūris į pareigą mažinti turimus įsiskolinimus nėra atsakingas. Čia pažymėtina ir tai, kad nuteistasis buvo baustas, nes Pravieniškių pataisos įstaigoje nedirbo pagal oficialiai pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų neatlygintinų darbų grafiką. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistojo nenoras įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, pasyvumas ieškant galimybių dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš dalies rodo, jog jis vadovaujasi neformaliomis, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat kelia abejonių realiu jo pasiryžimu užsiimti darbine veikla laisvėje. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį.

21.       Pastebėtina, kad dėl leidimo vykdyti individualią veiklą nuteistasis kreipėsi tik 2022 m. balandžio 21 d., t. y. artėjant terminui, kai vėl turėjo būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, kas leidžia manyti, jog toks pageidavimas buvo išreikštas siekiant pagerinti savo teisinę padėtį, o ne nulemtas realaus noro vykdyti individualią veiklą, mažinti savo įsiskolinimus ar pan. 

22.       Nuteistasis skunde kelia klausimą, ką jis dar turėtų pakeiti, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sritys, kuriose D. S. kyla daugiausiai problemų, yra nurodytos socialinio tyrimo išvadoje, o vienas iš galimų jų sprendimo būdų yra nurodytas Komisijos nutarimo rezoliucinėje dalyje, t. y. nuteistajam rekomenduota dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.

23.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog aplinkybė, kad dėl paskelbto karantino pataisos įstaigoje nebuvo vykdomos jokios programos, nuteistajam sutrukdė  reikšmingai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, teigtina, kad nuteistasis turėjo galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to pakankamai efektyviai nedarė dėl subjektyvių priežasčių, pavyzdžiui, nedirbo, nedėjo pakankamų pastangų tam, kad būtų sumažintas jo įsiskolinimas ir pan.

24.       Niekuo nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ne teisiniais argumentais, o prielaidomis. Žemesniojo teismo sprendimas yra pagrįstas faktais, užfiksuotais nuteistojo asmens byloje bei socialinio tyrimo išvadoje, šių faktų visuma buvo tinkamai įvertinta. Tvirtinti, kad žemesnysis teismas, vertindamas faktų visumą bei priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė tiesės normas ar nukrypo nuo teismų praktikos, nėra jokio pagrindo.

25.       Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išlieka aukštos rizikos įverčių diapazone. Tvirtinti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankamo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos gali ir tūri būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims. D. S. nėra toks asmuo, jo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, išlieka ambivalentiška. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis turi visas teisės aktuose numatytas galimybes imtis veiksmų, kurie patvirtins, jog jo elgesio pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio ir jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus.

26.       Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs D. S. nusikalstamo elgesio riziką, padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-145, kuriuo buvo atsisakyta taikyti D. S. lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                  Ugnius Trumpulis