Administracinė byla Nr.eI-1775-535/2020

     Proceso Nr. 3-61-3-04354-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 5.52

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič ,

 viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. Š., A. A. skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo

teismas

N u s t a t ė :

           Pareiškėjai  I. Š. ir A. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2019-11-25 Žuvininkystės tarnybos įsakymą Nr. P3/2019-307 dėl valstybės tarnautojos I. Š. nušalinimo nuo pareigų; panaikinti 2019-11-26 Žuvininkystės tarnybos įsakymą Nr. P3/2019-308 dėl valstybės tarnautojo A. A. nušalinimo nuo pareigų; priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2017-11-26 pareiškėjai I. Š. buvo įteiktas 2019-11-25 Žuvininkystės tarnybos įsakymas P3/2019-307 dėl valstybės tarnautojos nušalinimo nuo pareigų (toliau – Įsakymas 1).  2019-11-26 pareiškėjui A. A. buvo įteiktas 2019-11-26 Atsakovės įsakymas Nr. P3/2019-308 dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų (toliau – Įsakymas 2). Įsakymuose 1 ir 2 nurodoma, kad pareiškėjai nušalinami Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, iki baudžiamojo proceso pabaigos. Minėtų Įsakymų punktu Nr. 2.1 pareiškėjai yra įpareigoti perduoti visus su tarnyba susijusius daiktus ir pažymėjimus, o punktu Nr. 2.2 yra nurodoma pareiškėjams nušalinimo laikotarpiu nemokėti darbo užmokesčio. Pareiškėjai nesutinka su priimtais Įsakymais, prašydami juos panaikinti.

VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad: „ Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas: 3) jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos“. Pareiškėjai mano, kad VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai , todėl jų atžvilgiu Įsakymai 1 ir 2 yra priimti nepagrįstai ir neteisėtai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“ Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas absoliutus pagrindas nušalinti valstybės tarnautoją, kai jam yra pareikšti įtarimai ar kaltinimas, nesant jokio įsiteisėjusio sprendimo pripažinti asmenį kaltu, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes asmeniui yra taikomas itin jo teises ribojančios priemonės, kurios iš esmės prilyginamos bausmei, kas suponuoja valstybės tarnautojo išankstinį kaltumą padarius nusikalstamas veikas.

Valstybės tarnautojo nušalinimo pasekmės yra įtvirtintos 41 straipsnio 2 dalyje: „Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas.“, 41 straipsnio 3 dalyje: „Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.“ Valstybės tarnautojas, vien tik esant pareikštiems įtarimams, yra nušalinimas nuo tarnybos, jam nėra mokamas darbo užmokestis, valstybės tarnautojas iš karto netenka jokių socialinių garantijų, tame tarpe teisės į ligos išmokas, nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl faktiškai patiria pasekmes, jog būtų atleistas iš valstybės tarnybos. Valstybės tarnautojo nušalinimas, ir jam taikomos neigiamos pasekmės, iš esmės suponuoja valstybės tarnautojo kaltumą padarius įtarime ar kaltinime nurodytas veikas. Nušalinimas nuo tarnybos faktiškai sukelia net sunkesnes pasekmes, nei atleidimas iš valstybės tarnybos, nes nušalintam asmeniui, kuriam nėra mokamas darbo užmokestis, negali pasinaudoti valstybės pagalba įsidarbinant, nes asmuo vis dar laikomas turinčiu darbdavį .Pareiškėjų nuomone,  VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 41 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 31 straipsnio 4 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės bei proporcingumo principams. Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis nustato: „Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.“, o 29 straipsnis nustato, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Asmens teisių suvaržymą baudžiamojo proceso metu reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo proceso kodekso 157 str. 1d. reglamentuoja laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, tame tarpe ir tai, kad laikiną nušalinimą taiko ikiteisminio tyrimo teisėjas ir esant pagrindas, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, šios priemonės pareiškėjų atžvilgiu nėra taikomos. Baudžiamojo kodekso 682 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonės - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, kuri yra taikoma tik asmenį pripažinus kaltu ir esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui.

VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatos, nustatančios absoliutų pagrindą nušalinti valstybės tarnautoją, jam pareiškus įtarimus ar kaltinimus, iš esmės išskiria valstybės tarnautojus iš kitų asmenų, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, sudarydamas sąlygas žymiai labiau suvaržyti valstybės tarnautojų nei kitų asmenų teises. Tokiems valstybės tarnautojų suvaržymams yra taikoma itin paprasta ir absoliuti procedūra, nei kitiems asmenims, nes valstybės tarnautojui pagrindas nušalinti yra tik įtarimų ar kaltinimų pareiškimas. Valstybės tarnautojo nušalinimas, skirtingai nei kiti asmenys, neturi jokio konkretaus nušalinimo termino, kuris apibrėžiamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

VAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies suvaržymai numatyti valstybės tarnautojui faktiškai yra prilyginami bausmei (BK 682 straipsnis), tačiau taikoma nesant jokio įsiteisėjusio sprendimo valstybės tarnautoją pripažinti kaltu, todėl prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ( Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas). Nurodo, kad valstybės tarnautojo nušalinimas, esant tik pareikštiems įtarimams ar kaltinimams, sukelia itin neigiamas pasekmes asmeniui – asmeniui nėra mokamas darbo užmokestis, asmuo neturi socialinių garantijų (tame tarpe teisės į ligos išmoką, ar draudimą privalomuoju sveikatos draudimu), tačiau negali pasinaudoti valstybės parama įsidarbinant, nes darbdaviu laikoma atsakovė, tokie suvaržymai faktiškai yra prilyginami baudžiamojo pobūdžio bausmei. Valstybės tarnautojui nušalinimas tokiu atveju yra taikomas nesant jokio apibrėžto konkretaus termino, tik nurodant, kad nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Pareiškėjų nuomone, tokios apimties ir pobūdžio suvaržymai neatitinka nei konstitucinio proporcingumo, nei reikalavimo individualizuoti taikomas priemones, todėl prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei proporcingumo principams. Įsakymai 1 ir 2 yra nepagrįsti ir neteisėti, neproporcingai suvaržo pareiškėjų teises, todėl naikintini.

Atsakovė Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Pareiškėjai nepagrįstai skunde teigia, kad Žuvininkystės tarnybos direktorius 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. P3/2019-307 „Dėl valstybės tarnautojos I. Š. nušalinimo nuo pareigų“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. P3/2019-308 „Dėl valstybės tarnautojo A. A. nušalinimo nuo pareigų“ yra nepagrįsti ir neteisėti, neproporcingai suvaržo jų teises ir prašo juos panaikinti.

Žuvininkystės tarnyba nesutinka su skundo reikalavimais. Priimdama minėtus sprendimus Žuvininkystės tarnyba vykdė imperatyvių LR valstybės tarnybos įstatymo normų reikalavimus. Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, - atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

Žuvininkystės tarnyba 2019 m. lapkričio 21d. gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 4-01-9936 „Dėl pranešimo“, kuriuo informuojama, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje 2019 m. lapkričio 8 d. I. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje ir pažymima, kad minėti įtarimai I. Š. yra susiję sujos eitomis pareigomis Žuvininkystės tarnyboje 2015-2017 metais.

Vykdant Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje nustatytas pareigas ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 4-01-9936 nurodytą informaciją apie I. Š. pareikštą įtarimą dėl nusikalstamų veikų, Žuvininkystės tarnybos direktorius 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. P3/2019-307 „Dėl valstybės tarnautojos I. Š. nušalinimo nuo pareigų“ Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus patarėja I. Š. 2019 m. lapkričio 26 d. laikinai nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi nušalintai nuo pareigų I. Š. nurodyta visas jai patikėtas su jos pareigų vykdymu susijusias priemones perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. K., jos žinioje esančius dokumentus ir valstybės tarnautojo pažymėjimą perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjui V. G..

Žuvininkystės tarnyba 2019 m. lapkričio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 4-01-9937 „Dėl pranešimo“, kuriuo informuojama, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje 2019 m. lapkričio 7 d. A. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje ir pažymima, kad minėti įtarimai A. A. yra susiję su jo eitomis pareigomis Žuvininkystės tarnyboje 2014-2017 metais.

Vykdant Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 3 dalyje bei 41 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2019 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 4-01-9937 pateiktą informaciją apie A. A. pareikštą įtarimą dėl nusikalstamų veikų, Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. P3/2019-308 „Dėl valstybės tarnautojo A. A. nušalinimo nuo pareigų“ Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas A. A. 2019 m. lapkričio 26 d. laikinai nušalintas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi nušalintam nuo pareigų A. A. nurodyta visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. K., jo žinioje esančius dokumentus ir valstybės tarnautojo pažymėjimą perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjui V. G.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad Žuvininkystės tarnyba turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nušalinti I. Š. ir A. A. nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Pareiškėjai taipogi prašė teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti:1) ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ( suvestinė redakcija nuo 2019-07-02 iki 2019-12-19, Nr.XIII-1370, 2019-06-29, paskelbta TAR, 2018-07-16, Nr.12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, toje apimtyje, kurioje numatyta, kad: „Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas [...] jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2019-07-02 iki 2019-12-19, Nr.XIII-1370, 2019-06-29, paskelbta TAR, 2018-07-16, Nr.12037) 41 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog: „Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas“, dėl ko valstybės tarnautojui nušalinimo laikotarpiu  nėra taikomos jokios socialinės garantijos (netenkama teisės į ligos išmoką, nėra draudžiamas privalomuoju socialiniu draudimu), nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu: neturi teisės gauti nedarbo išmokas, kadangi nušalintas valstybės tarnautojas nėra atleistas iš valstybės tarnybos; nušalintas valstybės tarnautojas neribotą laiką negauna jokių pajamų būtiniesiems poreikiams patenkinti, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsniui, Konstitucijos 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams. Atsakovė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašė spręsti teismo nuožiūra.

T e i s m a s

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas. 

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Tarnybos 2019-11-25 Įsakymo bei 2019-11-26 Įsakymo, kuriais pareiškėjai buvo nušalinti nuo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. Š. – Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus patarėja atsakovės direktoriaus 2019-11-25 įsakymu Nr.P3/2019-307 „Dėl valstybės tarnautojos I. Š. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalinta laikinai nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos bei jai nurodyta visas jai patikėtas su jos pareigų vykdymu susijusias priemones perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. K., jos žinioje esančius dokumentus ir valstybės tarnautojo pažymėjimą perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjui V. G.. Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui nušalintai nuo pareigų I. Š. už nušalinimo laikotarpį nemokėti darbo užmokesčio. Pareiškėjas A. A. – Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas atsakovės 2019-11-26 įsakymu Nr.P3/2019-308 buvo nušalintas laikinai nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Jam nurodyta visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiajam specialistui M. K., jo žinioje esančius dokumentus ir valstybės tarnautojo pažymėjimą perduoti Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjui V. G.. Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui nušalintam nuo pareigų A. A. už nušalinimo laikotarpį nemokėti darbo užmokesčio. Minėti atsakovės Įsakymai priimti, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2019-11-21 Nr.4-01-9936 bei 2019-11-21 Nr.4-01-9937 pranešimus atsakovei. 2019-11-21  STT pranešime Nr.4-01-9936 nurodyta, jog 2019-11-08 STT Vilniaus valdyboje I. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str.1d. ir 2d., 228 str.2d. ir 300 str.3d. Pranešime pažymėta, kad minėti įtarimai I. Š. yra susiję su jos eitomis pareigomis Žuvininkystės tarnyboje 2015-2017m. laikotarpiu. 2019-11-21 STT pranešime Nr. 4-01-9937 nurodyta, kad 2019-11-07 STT Vilniaus valdyboje A. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183str.1 ir 2d., 228 str.2d. ir 300 str.3d. Pranešime pažymėta, kad minėti įtarimai A. A. yra susiję su jo eitomis pareigomis Žuvininkystės tarnyboje 2014-2017m. laikotarpiu. Priimdama ginčijamus Įsakymus, atsakovė vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3p. ir 3 dalimi bei 41 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi bei atsižvelgė į minėtus STT 2019-11-21 Raštus.  

Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1dalies 3p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos. VTĮ 40 str.3d. nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu. VTĮ 41 str.2. nurodyta, jog už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. VTĮ 41 str. 3d. nustatyta, kad sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus. Atsakovė, priimdama ginčijamus Įsakymus, vadovavosi galiojančiomis VTĮ 40 straipsnio 1d. 3p. , 40 straipsnio 3d. bei 41 straipsnio 2 ir 3d.d. nuostatomis. Atsakovė priėmė ginčijamus Įsakymus, atsižvelgdama į atsiradusį faktinį pagrindą (STT Raštai) bei vadovavosi galiojančiais teisės aktais , kurių pagrindu priėmė pagrįstus ir teisėtus Įsakymus nušalinti pareiškėjus nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinio proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009m. gruodžio 11d. nutarimas, 2010m. balandžio 20d. sprendimas, 2010m. birželio 29d. nutarimas). Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų numatytas įstatymu. Nušalintajam nuo pareigų laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisė, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi - greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti kelią įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3p. ir 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir teisingumo principams netenkinamas.

 Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovės Įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti pareiškėjų nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str.1d.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
            84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88str.1p., 132 straipsnio 1 dalimi,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų I. Š. ir A. A. skundą atmesti. 

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič