Administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-42-1242/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00149-2026-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė,

sekretoriaujant Kornelijai Kareivaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

1.       L. V., būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė), vadovas ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB „A.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (281 099,43 Eur), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d., pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais, t. y.:

-       2025 m. liepos 29 d. UAB „B.“ pervesta 157,30 Eur;

-       2025 m. liepos 29 d. UAB „C.“ pervesta 448,98 Eur;

-       2025 m. liepos 29 d. MB „D.“ pervesta 400,00 Eur;

-       2025 m. liepos 29 d. UAB „C.“ pervesta 376,00 Eur;

-       2025 m. rugpjūčio 6 d Advokatų profesinė bendrija „E.“ pervesta 206,84 Eur;

-       2025 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 1250,21 Eur;

-       2025 m. rugsėjo 3 d. UAB „F.“ pervesta 107,99 Eur;

-       2025 m. liepos 27 d. UAB „G.“ pervesta 158,88 Eur;

-       2025 m. rugsėjo 5 d. AB „H.“ pervesta 327,86 Eur;

Šiais savo veiksmais L. V. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

2.       L. V. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II.        Byloje surinkti įrodymai

3.       Teismo posėdžio metu L. V. nurodė, kad Bendrovės situacija pastaraisiais metais buvo sudėtinga – sunkumai tęsėsi nuo 2023 m., nes pastaroji užsiėmė (duomenys neskelbtini), finansuojamais skolintomis lėšomis. Veiklos pradžia buvo sėkminga, tačiau dėl „Covid- 19“ pandemijos ir karo Ukrainoje, verslas susidūrė su dideliais iššūkiais, todėl Bendrovė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų anksčiau sutartomis kainomis klientams, kuriems jau buvo parduoti (duomenys neskelbtini). Galiausiai, vieno iš projektų etapo pabaigoje susidarė apie 160 Eur mokestinė nepriemoka. Bendrovė atsiskaitė su visais kreditoriais, perleido turtą tomis kainomis, kuriomis buvo įsipareigojusi pirkėjams, ir pasiūlė VMI sudaryti mokestinės nepriemokos atidėjimo sutartį. Po derybų tokia sutartis buvo sudaryta vienų metų laikotarpiui. Bendrovė vykdė savo įsipareigojimus, pradėjo kito etapo plėtrą, o 2024  m. visiškai atsiskaitė su VMI. Siekdama tai padaryti, pastaroji pardavė dalį turto, skirto plėtrai, konkrečiai – (duomenys neskelbtini). Gavusi lėšų, ji visiškai padengė mokestinę nepriemoką ir toliau tęsė veiklą. Ši suma buvo padengta iš Bendrovės turto. Dėl ekonominio sulėtėjimo ir kitų objektyvių priežasčių sulėtėjo visa rinka, todėl namų perdavimas užtruko ilgiau, nei buvo planuota – apie pusantrų metų ar net ilgiau. Kadangi veikla buvo finansuojama skolintomis lėšomis, kaupėsi palūkanos, o visas Bendrovės turtas buvo įkeistas. Susiklosčius tokiai situacijai, jis, kaip įmonės vadovas, dėjo visas pastangas išsaugoti Bendrovę, tačiau atėjus laikui pasirašyti sutartis, ši negaudavo realių pajamų – visos gaunamos lėšos buvo nukreipiamos kreditoriams. Taip susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kurios jis, 2025 m. viduryje, įvertinęs situaciją, kreipėsi į VMI su prašymu ją atidėti arba išdėstyti dalimis. Pateikė visus prašytus dokumentus, tačiau VMI šį prašymą atmetė. Šiuo metu neturi prieigos prie dokumentų ir negali jų peržiūrėti, todėl detalių pateikti negali. Tikėtina, kad prašymas nebuvo patenkintas, nes buvo prašoma pateikti turto sąrašą ir atsiskaitymo užtikrinimo priemones tuo atveju, jei būtų suteiktas atidėjimas. Tuo metu derėjosi su dviem vystytojais dėl stambių projektų ir tikėjosi, kad pavyks susitarti. Planavo, jog gavę šiuos užsakymus atsiskaitys su susikaupusiomis skolomis – tiek VMI, tiek vienam kreditoriui (rangovui), kuriam skola siekė apie 150 000 Eur. Tačiau nei VMI, nei susiklosčiusios aplinkybės laukti nebegalėjo. Galiausiai tapo aišku, kad Bendrovė nebebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Tuo metu Bendrovė buvo pateikusi ieškinį ir iki šiol dalyvauja kaip ieškovė teismo byloje, kuria siekiama užtikrinti garantinių įsipareigojimų (aptarnavimo) vykdymą ir padengti patirtas teisines išlaidas. Byla yra pradėta anksčiau ir šiuo metu vis dar nagrinėjama teisme. Tikėjosi, kad tuo laikotarpiu turės lėšų padengti visą sumą, dėl kurios galėjo būti pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Ši suma buvo palyginti nedidelė – apie 3 000 Eur. Turėjo planą ją padengti iš gautų pajamų. Mokėjimai, kurie galėjo būti atlikti pažeidžiant eiliškumą, buvo vykdomi siekiant užtikrinti Bendrovės einamąją veiklą: apmokėtos telefono ryšio paslaugos, automobilio nuoma, interneto svetainės palaikymas, taip pat atsiskaityta su notarais, nes tai buvo būtina sandorių registravimui. Neatlikus šių mokėjimų, notarai nebūtų galėję įregistruoti sandorių. Ketinimo pažeisti atsiskaitymų eiliškumą nebuvo – siekta įveikti susidariusią situaciją ir įvykdyti įsipareigojimus. Nebuvo jokio sąmoningo ar selektyvaus sprendimo prioretizuoti vienus kreditorius prieš kitus. Prašo teismo į tai atsižvelgti vertinant susiklosčiusias aplinkybes. Susiklosčius aplinkybėms, VMI pradėjo operatyvinį patikrinimą, kurio metu buvo pateikta visa prašyta informacija. Po patikrinimo buvo nurodyta inicijuoti bankroto bylą, priešingu atveju ji būtų inicijuota institucijos iniciatyva. Buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pastebi, kad jis, kaip Bendrovės vadovas, apie 1,5 metų sau atlyginimo nemokėjo. Bendrovė jam, kaip darbuotojui, yra skolinga daugiau kaip 10 000 Eur – iš jų apie 8 800 Eur sudaro darbo užmokestis, likusi dalis – nepanaudotos atostogos. Jis yra investavęs savo asmeninių lėšų į Bendrovę, todėl ši jam, kaip kreditoriui, papildomai yra skolinga apie 3 000 Eur. Bendrovė jam, kaip darbuotojui, yra skolinga, nes nors ir buvo sumažinęs sau atlyginimą, tačiau ilgesnį laiką jo visai nemokėjo. Nepaisant to, socialinio draudimo įmokos buvo mokamos. Taip pat pastebi, kad sau atlyginimo nemokėjo nuo 2024  m., todėl tuo laikotarpiu pragyveno iš asmeninių santaupų ir žmonos pajamų. Galimo pažeidimo laikotarpis yra nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. lapkričio mėnesio. Šiuo laikotarpiu VMI taikė „inkaso“, todėl visos į Bendrovės sąskaitą įplaukiančios lėšos buvo automatiškai nurašomos. Dėl šios priežasties kitų mokėjimų, tikėtina, tuo laikotarpiu nebuvo. Patikslina dėl buhalterijos, kad tuo laikotarpiu buvo mokami socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis už jį kaip už darbuotoją. Tuo tarpu pridėtinės vertės mokestis, galimai, nebuvo mokamas, tačiau tai reikėtų patikrinti: tiksliai „inkaso“ taikymo laikotarpį, nes nuo jo momento Bendrovė jau nebegalėjo vykdyti finansinių operacijų. Buvo mokamos privalomos darbdavio įmokos už darbuotoją ir gyventojų pajamų mokestis, tačiau susidariusi pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka tuo laikotarpiu nebuvo dengiama. UAB  „B.“ – nepamena konkrečios sumos ar tikslios mokėjimo paskirties, dėl kurios buvo atliktas pavedimas. Visi su tuo susiję dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, todėl šiuo metu pats jų neturi ir negali pateikti. UAB „C.“ – tai buvo automobilio nuomos paslauga. Skola už ją buvo susikaupusi nuo rugpjūčio arba rugsėjo mėnesio, po to sutartis nutraukta. Dėl šios paslaugos buvo susidaręs įsiskolinimas. MB „D.“ – tai buvo buhalterinės apskaitos paslaugos, nes atskiro buhalterio ar darbuotojo Bendrovė neturėjo. Šias paslaugas jiems teikė išorinė įmonė. Advokatų bendrijai buvo apmokėta sąskaita už konsultacines paslaugas, tačiau šiuo metu tiksliai neprisimena jų pobūdžio. Į advokatus kreipdavosi nedažnai. Tikėtina, kad šios konsultacijos buvo susijusios su turto perleidimo procesu, siekiant padengti skolą kreditoriui UAB „I.“, kadangi buvo jiems skolingi didelę pinigų sumą, o šie buvo jų rangovai, todėl buvo sutarę, kad perleis jiems turtą už rinkos kainą, o šie atitinkamai nurašys dalį skolos. UAB  „F.“ – neprisimena, kokia tai buvo įmonė. Taip pat šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kokia paslauga buvo suteikta už 100 Eur. UAB „G.“ – internetinės svetainės kūrimas. AB  „H.“ – komunikacijos paslaugos. Civilinėje byloje paskutinis posėdis įvyko 2026  m.  vasario 10 d. Tarp 2025 m. liepos ir 2025 m. lapkričio mėnesių buvo surengti bent du teismo posėdžiai, tarp kurių paprastai būdavo maždaug dviejų mėnesių pertrauka. Bendrovės buhalteriją tvarkė MB „D.“. Kartotinai pažymi, kad jis, kaip vadovas, suprato, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką ir kad VMI yra pirmos eilės kreditorius, tačiau bandė gelbėti Bendrovės veiklą ir dėjo dideles viltis į tuo metu vykusią civilinę bylą. Būtent dėl to buvo siekiama mokestinių įsipareigojimų VMI atidėjimo.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. balandžio 4 d. L. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu yra įsidarbinęs pažįstamo valdomoje UAB  „J.“ (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl veiklos trūkumo darbo užmokesčio faktiškai negauna, o kitos darbovietės neturi, todėl neturi ir nuolatinio pajamų šaltinio. Taip pat yra susituokęs ir turi du nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). (duomenys neskelbtini) metų vaikas yra iš pirmosios santuokos. Vadovaujantis susitarimu dėl santuokos nutraukimo, jis moka (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išlaikymą (alimentus) vaikui. Šiuo metu šeimos pajamas sudaro sutuoktinės gaunama nedarbo išmoka, taip pat pagal poreikį teikiama finansinė parama iš tėvų. UAB „B.“ apmokėta paslauga buvo skirta nuomojamo automobilio valymo paslaugai suteikti. Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, buvo priimtas sprendimas nutraukti automobilio nuomos sutartį, pagal kurios sąlygas prieš grąžinant automobilį nuomotojui jis turėjo būti išvalytas. Dėl UAB „F.“ paaiškinimo pateikti negali, kadangi tokio pavadinimo įmonė apskaitos dokumentuose nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad iš anglų kalbos terminas „(duomenys neskelbiami)“ verčiamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, todėl darytina prielaida, jog VMI rašte nurodyta suma sistemiškai nebuvo priskirta įmonei. Dėl šios priežasties nėra galimybės pateikti paaiškinimo apie atlikto mokėjimo pobūdį ir jo gavėją.

5.       VMI pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo L. V., kaip Bendrovės vadovui, ir administracinės nuobaudos paskyrimo su priedais. Iš VMI pareiškimo matyti, jog UAB „A.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. rugsėjo 2 d. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. yra L. V.

6.       VMI kartu su pareiškimu pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „A.“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir žemės mokesčių, kurios buvo pradelstos sumokėti. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026  m. sausio 19 d. buvo 281 099,43 Eur (272 603,36 Eur skola ir 8 496,07 Eur delspinigiai). 

7.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1471-863/2026 dėl UAB „A.“ bankroto iškėlimo.

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8.       ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).Taip pat pažymėtina, kad ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai.

10.       CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka

11.       Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2)  skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

12.       Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

13.       Įvertinus byloje surinktus duomenis, o būtent – VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti dokumentai: Bendrovės mokestiniai balansai ir atsiskaitomosios sąskaitos išrašas, kiti bylos duomenys bei administracinėn atsakomybėn traukiamo L. V. paaiškinimai teisme, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad L. V. būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie turimą įmonės įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2025  m.  liepos  1d. iki 2025 m. lapkričio 16 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas kreditoriais, užuot atsiskaitęs su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. V. paaiškinimai bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, susiję su bankroto bylos šiai Bendrovei iškėlimu. Vadinasi, L. V., Bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu, privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta būtent įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT- 36-495/2023 ir kt.).

15.       Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

16.       Teismo vertinimu, L. V. suvokė, jog jis, pervesdama pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidžia įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors L. V. teigė, kad ketinimo pažeisti atsiskaitymų eiliškumą nebuvo – siekta įveikti susidariusią situaciją ir įvykdyti įsipareigojimus. Kita vertus, pastarojo paaiškinimai, patvirtina, kad jis suprato apie tai, jog Bendrovė turi įsiskolinimų valstybei. Teikdamas paaiškinimus teisme L. V. taip pat nurodė, jog mokėjimai, kurie galėjo būti atlikti pažeidžiant eiliškumą, buvo vykdomi siekiant užtikrinti Bendrovės einamąją veiklą, todėl buvo apmokėtos telefono ryšio paslaugos, automobilio nuoma, interneto svetainės palaikymas, taip pat atsiskaityta su notarais, nes tai buvo būtina sandorių registravimui. 

17.       Visgi, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

18.       Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas padarytas netyčia, t. y. neturint ketinimo pažeisti atsiskaitymų eiliškumą, o siekiant išsaugoti išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, nepaneigia jo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo.

19.       Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų, padarė ANK  120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

IV.        Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

20.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo  1 400 Eur iki 3 000  Eur.

21.       ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

22.       Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23.       Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

24.       Teismas, skirdamas nuobaudą L. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; teismo posėdžio metu L. V. nurodė, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta L. V. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, L. V. neneigė paties fakto, kad pareiga nebuvo įvykdyta, kad jis suvokė, jog turi būti atsiskaitoma pagal kreditorių eilę, bet siekė gelbėti verslą. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, tačiau nurodė, kad dėl veiklos nebuvimo, faktiškai negauna pajamų, turi du nepilnamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), moka (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išlaikymą vienam iš vaikų, ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius būtent su Bendrovės vadovo pareigų vykdymu, paskirtas baudas sumokėjęs.

25.       Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad VMI prašomos skirti administracinės baudos dydis – 2 200 Eur, nors atitinka nuobaudos vidurkį, tačiau atsižvelgus į L. V. finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes,  nebūtų teisinga bei proporcinga, todėl teismas įvertinęs tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek jį padariusio L. V. asmenybę, sprendžia skirti nuobaudą sankcijos ribose, tačiau atitinkančią minimalią ribą, t.y. 1400 Eur. Teismas dar kartą pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, t. y. dėl siekio užtikrinti įmonės veiklą ir sunkios finansinės padėties ir kitų Bendrovės finansinei padėčiai turėjusiu įtakos objektyvių aplinkybių ir pan., nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta sankcijos minimali nuobaudą. Šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį sankcijos ribose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

26.       Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34  straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646  straipsniu,

n u t a r i a :

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti L. V., kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78  7290  0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas); LT74  4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB  „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį eA6.-42-1242/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4  dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                   Inga Žukovaitė