Civilinė byla Nr. eB2-1259-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00181-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2021 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rokų keramika“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Rokų keramika“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. G.; nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. kovo 30 d. nutartimis. Be to, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 10 d., nutarta likviduoti UAB „Rokų keramika“ dėl bankroto.

2.       Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius), kurio patvirtinto finansinio reikalavimo suma sudaro 30 014,32 Eur, 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti bankrutavusios UAB „Rokų keramika“ 2021 m. gegužės 24 d. (Teismo pastaba: protokolas surašytas 2021 m. gegužės 25 d.) vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, 2.2 papunktį. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nutarė pritarti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pasiūlytam projektui, t. y. nustatyti, kad iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 4 126,21 Eur bei iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 7 507,61 Eur sumą (viso 11 633,82 Eur), o kreditoriui pervestina suma sudaro 18 380,50 Eur (30 014,32 Eur – 11 633,82 Eur). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Už skundžiamo nutarimo projektą balsavo kreditoriai, turintys 68,45 proc. balsų. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyrius ne tik balsavo už administratoriaus pasiūlytus nutarimų projektus, bet ir nebuvo apskritai informuotas apie VMI pateiktus alternatyvius nutarimų projektus;

2.2.       VSDFV Kauno skyrius visiškai sutinka su administratoriaus skaičiavimais, kadangi pagal JANĮ 96 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu yra įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 30 014,32 Eur priverstine hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, o pardavus turtą buvo gauta 62 259,20 Eur suma, iš šio turto apmokėjus bankroto administravimo išlaidas (62 259,20 Eur ? 4 126,21 Eur – 7 507,61 Eur = 50 625,38 Eur) ir patenkinus 30 014,32 Eur VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą, likusi 20 611,06 Eur (50 625,38 Eur – 30 014,32 Eur = 20 611,06 Eur) suma skiriama kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

3.       Bankrutavusios UAB „Rokų keramika“ nemokumo administratorius V. G. atsiliepime prašo netenkinti kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus skundo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Ta pati taisyklė, anot administratoriaus, taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą. Tuo tarpu pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktus skaičiavimus, VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimą patenkinus 30 014,32 Eur suma, o 20 611,06 Eur skyrus kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, VSDFV Kauno skyrius nedalyvautų atlyginant bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

4.       Kreditorė VMI atsiliepime prašo netenkinti bankrutavusios UAB „Rokų keramika“ kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus skundo. Kreditorė iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir administratorius, t. y., kad hipotekos kreditorius turi pareigą su kitais kitų eilių kreditoriais proporcingai savo reikalavimo dydžiui ir atsižvelgiant į specifines išlaidas tenkinant konkrečius reikalavimus prisidėti prie administravimo išlaidų. Priešingu atveju, hipotekos kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį atlyginus ne iš lėšų šio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, o iš reikalavimą viršijančių lėšų, gautų iš įkeisto turto pardavimo, atitinkama dalimi sumažėtų lėšų likutis, kuris turėtų būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, pagal tokį skirstymą administravimo išlaidos iš esmės būtų atlyginamos iš kitiems kreditoriams tenkančių bendrovės lėšų dalies, o tai pažeistų ne tik teisės aktuose įtvirtintą visų kreditorių pareigą prisidėti prie įmonės administravimo išlaidų atlyginimo, bet ir kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat likusių kreditorių teises. Kreditorė atkreipė dėmesį, kad dalis pareiškėjo hipoteka užtikrinto reikalavimo jau buvo patenkinta iš Garantinio fondo lėšų (2020 m. rugsėjo 14 d. – 18 242,23 Eur bei 2021 m. sausio 22 d. – 693,17 Eur) ir šios lėšos nedalyvavo dengiant administravimo išlaidas.

Skundas atmetamas

5.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčijamas bankrutavusios UAB „Rokų keramika“ 2021 m. gegužės 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo svarstytas administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio tenkinimo iš įkeisto turto klausimas, 2.2 papunktis. UAB „Rokų keramika“ nemokumo administratorius V. G. kreditorių susirinkimui antruoju darbotvarkės klausimu teikė šiuos nutarimų projektus: 2.1 papunktyje nustatyti, kad iš AB SEB Banko naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 44 151,22 Eur sumą; 2.2 papunktyje nustatyti, kad iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 7 507,61 Eur sumą; 2.3 papunktyje nustatyti, kad iš VMI naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 18 769,02 Eur sumą. Tačiau administratoriaus pasiūlytiems nutarimų projektams priimti balsų neužteko – „už“ balsavo 0,54 proc., „prieš“ – 0,00 proc., „nebalsavo“ – 68,45 proc,

6.       Minėtame kreditorių susirinkime buvo priimti VMI pasiūlyti nutarimų projektai: 2.1 papunktyje nutarta nustatyti, kad iš AB SEB bankas naudai įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 17 371,75 Eur bei iš AB SEB bankas naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 44 151,22 Eur sumą. Viso: 61 522,97 Eur. Kreditoriui pervestina suma sudaro 304 548,80 Eur (366 071,77 Eur – 615 22,97 Eur). 2.2 papunktyje nutarta nustatyti, kad iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 4 126,21 Eur bei iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 7 507,61 Eur sumą. Viso: 11 633,82 Eur. Kreditoriui pervestina suma sudaro 18 380,50 Eur (30 014,32 Eur – 11 633,82 Eur). 2.3 papunktyje nutarta nustatyti, kad iš VMI naudai įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 5 682,59 Eur, iš VMI naudai įkeisto turto kintamajam atlygiui ir kitoms bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 18 769,02 Eur sumą. Viso: 24 450,61 Eur. Kreditoriui pervestina suma sudaro 131 197,39 Eur (155 648 Eur – 24 450,61 Eur). „Už“ VMI pasiūlytus nutarimų projektus balsavo kreditoriai, turintys 68,45 proc. balsų, „prieš“ – 0,00 proc., „nebalsavo“ – 0,54 proc.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos

7.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

8.       Byloje keliamas klausimas ar pagrįstai nemokumo administratorius neinformavo kreditorių apie kitų kreditorių pateiktus alternatyvius nutarimų projektus, suteikiant jiems galimybę balsuoti ne tik už bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, bet ir už alternatyvius pasiūlymus. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. 

9.       Pažymėtina, kad remiantis JANĮ 42 straipsniu kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. JANĮ 51 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teisę kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tačiau JANĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka.

10.       Vis dėlto, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). 

11.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad VSDFV Kauno skyrius iš anksto susipažino su 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Rokų keramika“ kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinojo, kad antruoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio tenkinimo iš įkeisto turto. Kreditorė turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet šia teise nepasinaudojo – dėl skundžiamo nutarimo balsavo raštu. Todėl nustatyta aplinkybė paneigia kreditorės skundo argumentus, susijusius su neinformavimu apie VMI pateiktus alternatyvius nutarimų projektus. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016). Taigi, laikyti, kad VMI pasiūlytas nutarimo projektas, kuris ir buvo priimtas susirinkimo metu, buvo siurprizinis, nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad kreditorė VMI pasiūlė analogiškus alternatyvius nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu projektus, nesudaro pagrindo spręsti, kad visi kreditoriai, esant pateiktiems alternatyviems nutarimų darbotvarkės klausimais projektams, dėl kiekvieno iš jų turėtų pasisakyti balsuodami „už“ ar „prieš“ kiekvieną atskirai. Priešingas vertinimas sudarytų neapibrėžtą situaciją, kuomet už kiekvieną iš pateiktų alternatyvių nutarimų darbotvarkės klausimais projektų turėtų būti organizuojamas atskiras kreditorių balsavimas, tokiu būdu galimai kiltų piktnaudžiavimo atvejų ir būtų vilkinama bankroto procedūra.

12.       Atsižvelgiant į šioje nutarties dalyje aptartas aplinkybes teisiniame kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2021 m. gegužės 24 d. vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei administratoriaus siūlomus nutarimų projektus, kreditoriai turėjo galimybę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, taip pat teikti siūlymus dėl kreditorių susirinkime svarstomų klausimų. Kreditorė VMI pasinaudojo pastarąja teise ir susirinkimo darbotvarkės antruoju klausimu pateikė alternatyvius pasiūlymus, kurie buvo priimti kreditorių balsų dauguma. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog priimant ginčijamą nutarimo dalį (dėl 2.2 papunkčio) buvo pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinė tvarka, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarimo dalies materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo

13.       Antruoju darbotvarkės klausimu, kaip minėta, išspręstas administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio tenkinimo iš įkeisto turto klausimas. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius nesutinka su priimta nutarimo dalimi (2.2 papunktis), kuria nutarta iš VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeisto turto bankroto proceso administravimo išlaidoms skirti 11 633,82 Eur, o kreditoriaus 30 014,32 Eur dydžio reikalavimą padengti 18 380,50 Eur suma. VSDFV Kauno skyrius tvirtina, kad remiantis JANĮ 96 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu yra įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

14.       Sutiktina, kad pagal JANĮ 96 straipsnio 2 dalį hipotekos kreditorius turi teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, tačiau taip pat atsižvelgtina, jog iš to turto turi būti apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma. JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis.

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neįkeistas turtas parduotas už 109 767,01 Eur, o įkeistas turtas parduotas už 583 938,97 Eur, tame tarpe AB SEB Bankas įkeistas turtas buvo parduotas už 366 071,77 Eur (62,69 proc. viso parduoto įkeisto turto), VSDFV Kauno skyriui įkeistas turtas buvo parduotas už 62 259,20 Eur (10,66 proc. viso parduoto įkeisto turto), VMI naudai įkeistas turtas buvo parduotas už 155 648,00 Eur (26,65 proc. viso parduoto įkeisto turto). Kintamas nemokumo administratoriaus atlygis sudaro 42 429,42 Eur, o dėl įkeisto ir neįkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos sudaro 30 896,42 Eur + įkeisto turto išregistravimo iš Hipotekos registro (AB SEB Banko naudai įkeisto turto išregistravimui iš Hipotekos registro buvo išleista 203,52 Eur, o VMI naudai įkeisto turto išregistravimui iš Hipotekos registro buvo išleista 50,53 Eur) išlaidos. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius neginčija šių sumų, tik teigia, kad jo kreditorinis reikalavimas turi būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi VSDFV Kauno skyriaus naudai įkeistas turtas parduotas už 62 259,20 Eur, t. y. už didesnę kainą, negu yra patvirtintas jo hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas (30 014,32 Eur), o visos administravimo išlaidos ir kintamas atlygis turi būti apmokami iš likusių už minėtą turtą gautų lėšų.

16.       Vis dėlto, kaip teisingai nemokumo administratorius ir kreditorė VMI nurodė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Kasacinio teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad įstatyme reglamentuota įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tokia pareiga visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo reikalavimų tenkinimo eilės, nustatyta ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis).

17.       Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (panašiai reglamentuota ir JANĮ) nuostata, jog iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą arba perduodant įkeistą turtą, pirmiausia (be eilės) tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, nereiškia, kad toks kreditorius gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Taigi, nors hipotekos kreditorius nemokumo procese likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto turi pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto bankrutavusios įmonės turto, tačiau kartu jis turi lygias su kitais kitų eilių kreditoriais pareigas proporcingai savo reikalavimo dydžiui ir atsižvelgiant į specifines išlaidas tenkinant konkrečius reikalavimus prisidėti prie administravimo išlaidų. Hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia jo nuo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-271-881/2021). Tokiu būdu yra įgyvendinamas ir JANĮ 3 straipsnio 2 punkte nustatytas kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020).

18.       Proporcingo visų kreditorių prisidėjimo prie administravimo išlaidų naštos, bankroto procese nesant pakankamai bankrutavusios įmonės turto, iš kurio visa apimtimi būtų galima patenkinti visų kreditorių reikalavimus, pasekmė yra ta, kad kreditorių reikalavimų patenkinimas ribojamas ne tik kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumu ir bendra bankrutavusios įmonės turto verte, bet ir bankroto procese patirtų administravimo išlaidų dydžiu (Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020). Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, aukščiau aptartoje teismų praktikoje labai aiškiai suformuluota taisyklė, kad kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios jo finansinį reikalavimą, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami tik apmokėjus administravimo išlaidas.

19.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimas ginčijamoje kreditorių susirinkimo nutarimo dalyje teisėtai ir pagrįstai išskyrė kreditoriui VSDFV Kauno skyriui tenkančią kintamojo atlygio ir bankroto administravimo išlaidų dalį, todėl pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Kauno apygardos teisme.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas