Byla Nr. 1-3-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60063-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, 

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorei Linai Lomonienei,

nukentėjusiajam D. J., jo atstovei advokato padėjėjai J. Č.,

nukentėjusiajam N. M., jo atstovui advokatui R. A.,

kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1)       Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 18 d. 17.20 val. iki 2021 m. kovo 12 d. ir laikoma, kad D. P. yra atlikęs visą jam skirtą bausmę;

2)       Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. bei bausmės laikas, įskaitytas pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį (36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda) (nuosprendis neįsiteisėjo),

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 veikos) ir 284 straipsnį (2 veikos)

nustatė:

1.       D. P. 2016 m. gruodžio 26 d.:

1.1.                      apie 4 val. viešojoje vietoje – prie užeigos (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: be jokios priežasties užpuolė D. J., stovėjusį prie užeigos su A. M., sudavė jam ne mažiau 2 smūgių kumščiu į veidą ir nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą (padarė odos nubrozdinimus kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimą)); nenustatytas asmuo tuo pačiu metu sudavė ne mažiau 2 smūgių kumščiu A. M. į veidą ir nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą;

1.2.                      apie 4.15 val., viešojoje vietoje – prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: be jokios priežasties užpuolė N. M., stovėjusį gatvėje prie naktinio klubo su L. M. ir S. J., po to kai nenustatytas asmuo trenkė ranka 1 smūgį N. M. į veidą ir jį pagriovė, D. P. spyrė N. M. į kojas; tęsdamas veikas sudavė 1 smūgį atsistojusiam N. M. į veidą, taip jį vėl pargriaudamas, po ko nenustatytas asmuo 2 kartus spyrė N. M. į galvą ir tokiu būdu bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą (padarė veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje ir prieangyje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio paakio srityje ir kairės ausies kaušelyje); nenustatytas asmuo tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, suduodamas vieną smūgį kumščiu L. M. į veidą nesunkiai sutrikdė L. M. sveikatą ir suduodamas vieną smūgį kumščiu S. J. į krūtinę sukėlė S. J. fizinį skausmą.

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad:

2.1.1.                      pirmą Šv. Kalėdų dieną, 2016 m. gruodžio 25 d., apie 24 val., su savo sutuoktine išėjo į miestą pavalgyti. Nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini). Prie jų prisijungė kiti du asmenys – E. Č. ir M. (kitų jo anketinių duomenų nežino). Po kiek laiko sutuoktinė paliko juos ir jie prie staliuko liko trise. Vartojo alkoholį. Po to jie nutarė nueiti į užeigą (duomenys neskelbtini) (esančią (duomenys neskelbtini)). Šioje užeigoje buvo daug žmonių, tačiau savo pažįstamų jis nematė. Užeigoje užsisakė degtinės butelį, gėrė degtinę. Baigus vartoti alkoholinius gėrimus kažkas iš jų kompanijos iškvietė taksi. Tiksliai nepamena, bet gali būti, jog iš užeigos jis (kaltinamasis) išėjo pirmas. Išėjęs lauke, prie užeigos durų, pamatė nukentėjusįjį D. J. su draugu. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas (nepamena dėl ko), kurio metu jis sudavė D. J.. Kiek smūgių sudavė nepamena, bet mažiausiai vieną smūgį, gali būti ir du. Nepamena, kur pataikė D. J.. Tiksliai nepamena, ar prieš smūgių sudavimą, ar po to D. J. metė į jį (į kaltinamąjį) stiklinę. Tuomet pasirodė jo draugas M. (nepamena, ar pastarasis buvo bare, ar jau taksi), kuris sudavė vienam ir kitam asmeniui, kurie nukrito. Kur tuo metu buvo E. Č. nežino, nes jis tame įvykyje nedalyvavo. Nepamena, ką po suduotų smūgių darė nukentėjusysis D. J. ir kitas asmuo. Nepamena, kad nukentėjusysis D. J. būtų sudavęs jam (nukentėjusiajam). Tąkart nukentėjusiuosius matė pirmą kartą;

2.1.2.                      pasišalinę nuo užeigos (duomenys neskelbtini) visi trys – jis (kaltinamasis), E. Č. ir M., ėjo link naktinio klubo (duomenys neskelbtini) (esančio (duomenys neskelbtini)) ieškodami taksi. Prie šio naktinio klubo, kieme, pradėjo bendrauti su kažkokiais vaikinais. Bendraujant su vaikinais prie jo priėjo nukentėjusysis N. M., kuris buvo apsvaigęs. Pastarasis pliaukštelėjo jam per pilvą (atbuline ranka, plaštakos viršutine dalimi) klausdamas „kas yra?“. Jam (kaltinamajam) buvo žinoma, kad nukentėjusysis N. M. prieš tai dalyvavo konflikte. Tuomet M. sudavė nukentėjusiajam N. M., o jam (nukentėjusiajam) nugriuvus, jis (kaltinamasis) spyrė į kojas. Po kiek laiko nukentėjusiajam N. M. atsistojus, jis (kaltinamasis) sudavė nukentėjusiajam N. M. į veidą ir pastarasis vėl nugriuvo, o M. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė į veidą. Tuo metu jis (kaltinamasis) E. Č. jau nebematė. Po to jie pasišalino ir jis (kaltinamasis) su taksi grįžo į namus;

2.1.3.                      po įvykio prie užeigos (duomenys neskelbtini), eidami link naktinio klubo (duomenys neskelbtini) ir ieškodami taksi jie neplanavo nieko sumušti – nukentėjusįjį N. M. sugalvojo sumušti jau nuėję prie naktinio klubo. Neturėjo išankstinio tikslo pakeliui link naktinio klubo (duomenys neskelbtini) ar prie jo ką nors sumušti. Supranta, kad taip elgtis nedera ir jis pasielgė netinkamai, kad visa tai vyko viešose vietose, kuriose aplinkui buvo kitų asmenų ir į kurias galėjo patekti bet kas, bet tuo metu negalvojo apie savo poelgius. Supranta, kad tokiu savo elgesiu sukėlė kitiems asmenims baimę, išgąstį ir nesaugumo jausmą. Tokio savo elgesio paaiškinti negali, toks jo elgesys yra netoleruotinas, jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo neadekvataus elgesio, atsiprašo nukentėjusiųjų. Mano, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos tokiam jo agresyviam elgesiui (fizinio smurto panaudojimui prieš nukentėjusiuosius), būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, o konfliktines situacijas būtų išsprendęs kitaip, be smurto.

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis D. P. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      Dėl D. J. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

2.3.1.1.                      nukentėjusiojo D. J. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 26 d. apie 2 val. kartu su savo draugais A. M., G. J. bei G. R. nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini) (esantį (duomenys neskelbtini)). Bare buvo ir daugiau lankytojų, bet jis bendravo tik su savo draugais ir su niekuo nekonfliktavo. Apie 4 val. kartu su A. M. dviese išėjo į kiemą prie baro parūkyti. Pamena, kad išėjus į kiemą, netoli baro stovėjo taksi automobilis. Jiems berūkant, iš taksi automobilio išlipo lygtai du vaikinai – vienas iš vaikinų priėjo ir sudavė jam 1 kartą kumščiu į veidą, pataikė į žandikaulį. Tiksliai kiek smūgių buvo nepamena, bet galėjo būti ir 2 smūgiai. Jis (nukentėjusysis) po smūgio paėjo kelis žingsnius atgal ir nusisuko nuo to vaikino. Po kelių sekundžių atsisuko ir pamatė, kad A. M. guli ant žemės, netoli nuo įėjimo į barą. Matė, kad tie abu vaikinai buvo prie A. M., kažką jam darė, bet ką darė pasakyti negali, nes nesuprato. Daugiau nepamena kas vyko, gali būti, kad buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo tik būdamas ligoninėje. Apžiūros metu ligoninėje jam buvo nustatyti sužalojimai bei girtumas 1,05 ‰, jam paskirtas ambulatorinis gydymas (1 t., 42, 43–44 b. l.);

2.3.1.2.                      teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. J. patikslintais parodymais apie tai, kad jam buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje.

2.3.1.3.                      liudytojų A. M., G. J. ir I. A. parodymais, kurie patvirtino esmines nukentėjusiojo D. J. nurodytas aplinkybes (1 t., 30–33, 61–64, 66–67 b. l.);

2.3.1.4.                      liudytojo V. P. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 25 d. nuo 16 val. dirbo kavinėje – užkandinėje (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 26 d. naktį, tikslios valandos nurodyti negali, į užkandinę atėjo jaunuolių kompanija, jų buvo apie 4 asmenis. Jaunuoliai nebuvo girti, jie buvo kultūringi, mandagūs. Apie 3 val. į užkandinę atėjo trys jaunuoliai, kurie susėdo prie vieno staliuko. Jaunuoliai nebuvo girti, nebuvo agresyviai nusiteikę. Jam pasirodė, kad kai kurie iš abiejų jaunuolių kompanijų galėjo būti pažįstami, nes kai pamatė vieni kitus, nenorėjo sėdėti toje pačioje salėje. Apie 4 val. keturių jaunuolių kompanija išėjo pro pagrindines duris į lauką, matė, kad lauke stovėjo taksi automobilis, tačiau nematė koks. Keturiems jaunuoliams iš paskos išeidinėjo kita 3 jaunuolių kompanija – iš jų du jaunuoliai išėjo, o vienas liko užkandinėje ir kalbino barmenę. Po kelių minučių vienas iš dviejų išėjusių jaunuolių įbėgo į užkandinę ir barmenę kalbinusiam jaunuoliui sušuko, kad reikia bėgti, nes kažką prisidirbo. Tada abu jaunuoliai išbėgo iš užkandinės. Po minutės į užkandinę sugrįžo kita keturių jaunuolių kompanija ir pasakė, kad juos sumušė prieš tai užkandinėje buvę jaunuoliai. Dar minėjo, kad tie, kurie mušė, iššoko iš taksi ir juos sumušė. Jis (liudytojas) sumuštiems jaunuoliams suteikė pagalbą ir jaunuoliai išėjo (1 t., 54–55 b. l.);

2.3.1.5.                      liudytojo E. Č. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 25 d., apie 23 val., su draugu A. Š. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) miesto centre, kur kartu su kitais jam nepažįstamais asmenimis – 2 vaikinais ir 2 merginomis, prie vieno staliuko kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Besėdėdami sugalvojo pakeisti aplinką ir nueiti į kitą kavinę. Jis (liudytojas) pasiūlė nueiti į užkandinę (duomenys neskelbtini). Tuo metu galėjo būti 2016 m. gruodžio 26 d., apie 1 val. Abu jam nepažįstami vaikinai sutiko eiti kartu su juo (liudytoju), o A. Š. su jais nėjo. Taip pat nematė kur išėjo merginos, nes jų su jais nebuvo. Nuėję į užkandinę kartu su abiem nepažįstamais vaikinais vartojo alkoholinius gėrimus. Užkandinėje jokių konfliktų nebuvo. Apie 4 val. abu jam nepažįstami vaikinai išėjo iš užkandinės į lauką, o jis (liudytojas) tuo metu priėjo prie barmenės ir su ja bendravo, atsiskaitė už paslaugas. Bekalbant su barmene į užkandinę įpuolė vienas iš kartu su juo buvusių nepažįstamų vaikinų ir pasakė, kad „dingstam iš čia, prisidirbom“. Jis (liudytojas) išėjo į užkandinės kiemą ir pamatė gulintį jam nepažįstamą vaikiną. Su abiem nepažįstamais vaikinais patraukė link miesto centro. Pamena, kad visi trys nuėjo prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), kur taip pat įvyko kažkokios muštynės, bet neprisimena kas, kodėl ir dėl ko mušėsi. Nuo klubo (duomenys neskelbtini) jis vienas išėjo į namus (1 t., 84–85 b. l.);

2.3.1.6.                      liudytojo A. Š. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 25 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, su draugu E. Č. nuėjo į (duomenys neskelbtini) miesto centre buvusią užeigą (duomenys neskelbtini), kur kartu su kitais dviem nepažįstamais vaikinais vartojo alkoholį. Jis (liudytojas) pabuvo neilgai, nes jam paskambino draugai ir jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), o E. Č. pasiliko su tais dviem jam nepažįstamais jaunuoliais. Po kelių dienų E. Č. jam papasakojo apie muštynes prie užkandinės (duomenys neskelbtini) ir prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini). E. Č. minėjo, kad mušėsi tie patys nepažįstami jaunuoliai, su kuriais jie buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., 87–88 b. l.);

2.3.1.7.                      įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie užeigos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (1 t., 26–28 b. l.);

2.3.1.8.                      specialisto išvadomis, kuriose konstatuota, kad:

2.3.1.8.1.                                            D. J. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir dešinės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio priekinės sienelės ir kairio skruostikaulio lūžis; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2016 m. gruodžio 26 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau 2 bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti pačiam griūnant; sužalojimai D. J. sukėlė fizinį skausmą; D. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 49 b. l.);

2.3.1.8.2.                                            A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2016 m. gruodžio 26 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau 2 bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimai A. M. sukėlė fizinį skausmą; A. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 40 b. l.);

2.3.1.9.                      Medicininių dokumentų kopijomis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam D. J. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimas) (1 t., 50 b. l.; 2 t., 159 b. l.; 3 t., 7 b. l.);

2.3.1.10.                      asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad A. M. ir V. P. atpažino kaltinamąjį D. P. kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 26 d. apie 4 val. buvo užeigoje (duomenys neskelbtini) ir sumušė D. J. bei kuris įbėgo į užeigą ir sušuko kitam jaunuoliui (stovėjusiam prie baro) „bėgam, nes prisidirbom“ (1 t., 35–38, 56–59 b. l.).

2.3.2.                      Dėl N. M. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo

2.3.2.1.                      nukentėjusiojo N. M. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 25 d. vakare jis kartu su draugais S. J. ir L. M. nuvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini) (buvusį (duomenys neskelbtini)). Ten vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo. 2016 m. gruodžio 26 d. apie 4.15 val. išėjo į lauką parūkyti ir ruošėsi važiuoti namo. Po to jis priėjo prie kelių vaikinų, kurie stovėjo prie įėjimo į klubą, kiek pamena, apsauga jų neįleido į klubo vidų. Gali būti, kad jis apsipažino ir pats priėjęs prie minėtų vaikinų kažką jiems pasakė. Galbūt prieš tai su jais buvo koks konfliktas, bet to jis nepamena. Kažką pasakius, vienas iš vaikinų (stambaus sudėjimo) vieną kartą ranka sudavė jam smūgį į veidą, o jo (nukentėjusiojo) draugas S. J. mėgino jį atitraukti nuo tos kompanijos. Lauke tuo metu buvo sąmyšis ir per jį jis (nukentėjusysis) nugriuvo ant laiptų. Po to, jam gulint, priėjęs vaikinas su barzda spyrė jam vieną kartą į kojas. Po kurio laiko jis atsistojo, bet tų vaikinų nebematė. Dar po kiek laiko, prie jo iš nugaros pribėgo vaikinas su barzda ir vieną kartą sudavė jam į veidą. Nuo to smūgio jis nugriuvo. Su šiuo vaikinu taip pat buvo ir tas stambaus sudėjimo vaikinas, kuris jam du kartus spyrė iš kojos į galvą. Visa tai pamena kaip per miglą. Jis juto stiprų fizinį skausmą. Paminėto konflikto metu jam buvo sulaužyta nosis (1 t., 122, 123–124 b. l.);

2.3.2.2.                      liudytojų L. M. ir S. J. parodymais, kurie patvirtino esmines nukentėjusiojo N. M. nurodytas aplinkybes (1 t., 105–106, 109–110, 138–141 b. l.);

2.3.2.3.                      liudytojo E. Č. parodymais apie tai, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 1 val., su draugu A. Š. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), kur kartu su kitais jam nepažįstamais 2 vaikinais vartojo alkoholinius gėrimus. Vienas iš šių vaikinų buvo tamsių plaukų, su barzda. Neatsimena kelintą valandą išėjo iš kavinės. Jo draugas (A. Š.) kažkur dingo, o jis kartu su dviem minėtais vaikinais nuėjo į užeigą (duomenys neskelbtini), kur minėti du vaikinai, lauke, su kažkuo susimušė. Po to jie trise išėjo iš užeigos ir nuėjo prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), kur vyko kažkoks konfliktas, tačiau negali nieko papasakoti, nes buvo labai girtas ir nematė kas, su kuo ir dėl ko konfliktavo (1 t., 147–148 b. l.);

2.3.2.4.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prie durų, virš kurių yra užrašas (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota (1 t., 100, 101 b. l.);

2.3.2.5.                      specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad:

2.3.2.5.1.                                            N. M. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu, muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje ir prieangyje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio paakio srityje ir kairės ausies kaušelyje; sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2016 m. gruodžio 29 d., 10.49 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; įvertinus sužalojimų lokalizaciją kūne, visumoje šie sužalojimai nėra būdingi griuvimui; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą; N. M. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 134 b. l.);

2.3.2.5.2.                                            L. M. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, junginės kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, kompleksinis nosikaulių, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, minkštųjų audinių patinimas nosies ir kairės akies vokų srityje su poodine emfizema; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui nėra; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje; mažai tikėtina, kad L. M. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu L. M. buvo sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto nosikaulių, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio L. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai; žaizda kairės akies apatiniame voke padaryta medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimas nekvalifikuojama (1 t., 115–116 b. l.);

2.3.2.6.                      asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad N. M. ir S. J. atpažino kaltinamąjį D. P., kaip vaikiną su barzda, kuris sumušė N. M. (1 t., 127–130, 142–145 b. l.);

2.3.2.7.                      L. M. pateiktais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad asmuo – stambaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkintis juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avintis juodos spalvos batus – spiria į galvą gulinčiam nukentėjusiajam N. M.. L. M. prieina prie paminėto stambaus kūno sudėjimo asmens ir kažką pasako. Minėtas asmuo kumščiu vieną kartą smogia L. M. į veidą. Po smūgio L. M. nugriūna, o atsikėlęs nuo žemės nubėga link prie klubo buvusių automobilių. Minėtas stambaus kūno sudėjimo asmuo yra kartu su kitu jaunuoliu – vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su ilga barzda, vilkinčiu juodos spalvos striukę, tamsios spalvos džinsines kelnes, avinčiu rudos spalvos batus. L. M. pabėgus, abu minėti jaunuoliai pasišalina iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) teritorijos (1 t., 167–169 b. l.);

2.3.2.8.                      naktinio klubo (duomenys neskelbtini) atstovo pateiktu vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 26 d. 04.22:26 val. N. M. prieina prie ant laiptų stovėjusių jaunuolių (vienas iš jų vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su ilga barzda, vilki juodos spalvos striukę, mūvi tamsios spalvos džinsines kelnes, avi rudos spalvos batus; kitas jaunuolis stambaus kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilki juodos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avi juodos spalvos batus); S. J. bando nutempti N. M. nuo minėtų jaunuolių; 04.22:52 val. stambaus kūno sudėjimo jaunuolis suduoda kumščiu N. M. į galvą, pastarasis pargriūna ant laiptų; S. J. susikimba su minėto vaikino draugu (vidutinio kūno sudėjimo, su barzda); 04.23:05 val. S. J. gina gulintį N. M., o jį patį puola abu minėti vaikinai; 04.23:07 val. S. J. pabėga, o stambaus kūno sudėjimo vaikinas spardo ir kumščiais suduoda į įvairias kūnas vietas gulintį N. M.; 04.23:32 val. S. J. pasiveja stambaus kūno sudėjimo jaunuolis ir kumščiais suduoda S. J. keletą smūgių į įvairias kūno vietas; 04.23:49 val. stambaus kūno sudėjimo jaunuolis kartu su savo draugu (vaikinu su barzda) pasišalina nuo klubo; 04.24:17 val. N. M. pakyla nuo laiptų, esančių prie klubo įėjimo; 04.26:35 val. prie N. M. pribėga tas pats jaunuolis su barzda ir suduoda kumščiu vieną smūgį N. M. į galvą, pastarasis nugriūna ant žemės; 04.26:47 val. prie N. M. prieina tas pats stambaus kūno sudėjimo vaikinas ir keletą kartų spiria gulinčiam N. M. į galvą; 04.26:46 val. prie jaunuolio, spardžiusio N. M., prieina L. M., kuriam minėtas jaunuolis iš karto suduoda vieną smūgį kumščiu į galvą, L. M. po smūgio pargriūna ant žemės ir atsikėlęs nubėga link automobilių, stovėjusių prie klubo; stambaus kūno sudėjimo jaunuolis kartu su savo draugu (su barzda) pasišalina nuo klubo (1 t., 183–185 b. l.).

2.4.                      Kaltinamajame akte ir specialisto išvadoje (1 t., 49 b. l.) nurodyta, kad kaltinamasis D. P., be kita ko, padarė nukentėjusiajam D. J. viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio priekinės sienelės ir kairio skruostikaulio lūžį. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. patikslino, kad jam iš tiesų buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam D. J. iš tiesų buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimas) (1 t., 50 b. l.; 2 t., 159 b. l.; 3 t., 7 b. l.). Savo baigiamojoje kalboje prokurorė prašė ištaisyti minėtą kaltinamojo akto klaidą ir patikslinti aptariamą nukentėjusiajam D. J. padarytą sužalojimą. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiajam D. J. padaryto sužalojimo pakeitimas kaltinime (iš viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio priekinės sienelės ir kairio skruostikaulio lūžio į apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimą)) neturi įtakos kaltinamojo D. P. veikų kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. P. pareikštas kaltinimas pakeičiamas nurodant, kad nukentėjusiajam D. J. buvo padarytas ne viršutinio žandikaulio kairės pusės ančio priekinės sienelės ir kairio skruostikaulio lūžis, o apatinio žandikaulio lūžimas dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimas).

2.5.                      Kaltinamojo gynėjo nuomone, kaltinamojo D. P. veikos (abiejų nukentėjusiųjų sumušimas) turėtų būti kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, nes nukentėjusiųjų D. J. ir N. M. sužalojimus skiria apie 15 minučių laiko tarpas, šios veikos padarytos neužilgo viena po kitos. Tačiau sutikti su tokia gynėjo nuomone nėra pagrindo. Kaltinamasis D. P. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (nukentėjusiųjų D. J. ir N. M. sužalojimus) padarė skirtingu laiku, jos buvo padarytos skirtingose vietose (skirtingose gatvėse). Svarbu tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. parodė, jog jis veikė neturėdamas jokio konkretaus tikslo, jis negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvų, t. y. šių nusikalstamų veikų neapjungė joks konkretus vienas tikslas ir vieninga tyčia. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sumušęs nukentėjusįjį D. J. jis neketino sumušti dar ką nors. Sumušęs nukentėjusįjį D. J. kaltinamasis D. P. neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo sumušti dar ką nors, o jo tyčia sumušti nukentėjusįjį N. M. susiformavo jau po to, kai jis sumušė nukentėjusįjį D. J., pasišalino iš įvykio vietos, nuėjus prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo nukentėjusysis N. M. ir pliaukštelėjo jam per pilvą (atbuline ranka, plaštakos viršutine dalimi) klausdamas „kas yra?“, o kartu su juo (kaltinamuoju) buvęs nenustatytas asmuo sudavė nukentėjusiajam N. M. smūgius. Tokiu būdu teismui nelieka jokių abejonių, jog kaltinamasis D. P. abu nukentėjusiuosius sumušė esant realiajai sutapčiai, todėl šias veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

2.6.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis D. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

3.       Bausmių skyrimas

3.1.                      Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, jis atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

3.2.                      Gynėjo nuomone, nukentėjusiojo N. M. sužalojimui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis (rizikingas) nukentėjusio asmens elgesys, būtina atsižvelgti į tai, ar nukentėjusio asmens elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan. Taigi, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusio asmens elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Gi nagrinėjamu atveju nukentėjusysis N. M. neatliko neteisėtų, pavojingų ar įžeidžiančių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti kaltinamąjį D. P. panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo N. M. pliaukštelėjimas atbuline ranka, plaštakos viršutine dalimi kaltinamajam D. P. per pilvą ir klausimas „kas yra?“ negali būti laikomas pavojingu ir provokuojančiu elgesiu, juolab, kad pats kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis galėjo nesmurtauti, o tiesiog atstumti nukentėjusįjį nuo savęs. Be to, pagal byloje esančius duomenis seka, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. M. pirmas panaudojo nenustatytas asmuo, kurį kaltinamasis įvardijo M., ir tik po šio asmens panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam jau nugriuvus ant žemės, kaltinamasis D. P. taip pat smurtavo prieš nukentėjusįjį N. M. (spyrė jam į kojas). Po to, kaltinamajam D. P. atsitraukus ir nukentėjusiajam atsistojus, kaltinamasis vėl pribėgo prie nukentėjusiojo N. M. ir vėl smurtavo prie pastarąjį. Tokius kaltinamojo D. P. veiksmus padarant nusikalstamas veikas vertinti kaip išprovokuotą kokiais nors neteisėtais ar rizikingais nukentėjusiojo N. M. veiksmais, o tuo pačiu ir pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo.

3.3.                      Skirdamas bausmes kaltinamajam D. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti 4 tyčiniai, 2 apysunkiai ir 2 nesunkūs, baigti nusikaltimai; šiais nusikaltimais jis sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ir viešajai tvarkai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis Lietuvoje nebuvo teistas, tačiau jis jau buvo 1 kartą teistas Jungtinėje Karalystėje, 1 kartą – Belgijoje ir 2 kartus – Vokietijos Federacinėje Respublikoje; šiuo metu jis vienu įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą nusikalstamą veiką Lietuvoje (Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu); jis baustas administracine tvarka; iki suėmimo nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas) (2 t., 29, 31–44 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. P. ketinimą įsidarbinti IĮ (duomenys neskelbtini) ir į jo charakteristiką suėmimo vykdymo vietoje, kur jis charakterizuojamas kaip besilaikantis nustatytos tvarkos ir taisyklių, sėkmingai bendraujantis įvairioje aplinkoje, palaikantis gerus santykius su kitais suimtaisiais ir su tardymo izoliatoriaus darbuotojais, drausmine tvarka nebaustas ir neskatintas, motyvuotas prasmingam užimtumui, palaikantis artimus ir jam reikšmingus socialinius ryšius, galvojantis apie ateitį ir savo ateities nesiejantis su nusikalstama veikla. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmių tikslus galima pasiekti kaltinamajam D. P. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (D. J. ir N. M. sužalojimai), paskyrus vienintelę šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, o už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kuri savo trukme taip pat yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, kaltinamasis D. P. kiekvienu atveju padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais). Šios subendrintos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatytais pagrindais).

3.4.                      Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.5.                      Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjo, todėl šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme nėra pagrindo.

3.6.                      Aptariamas nusikalstamas veikas kaltinamasis D. P. padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio paskelbimą. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalyse numatytais pagrindais). Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį atlikta bausmė.

3.7.                      Spręsdamas dėl kaltinamajam D. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis D. P. nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvoje nebuvo teistas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašoma atlyginti kaltinamojo nusikalstamomis veikomis jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų interesą, jog jiems kuo greičiau būtų atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala. Akivaizdu, jog paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, šios nukentėjusiųjų teisės įgyvendinimas būtų apsunkintas, atsižvelgiant dar ir į tai, jog prieš nusikalstamų veikų padarymą kaltinamasis niekur nedirbo, o jam išvykus į Norvegijos Karalystę ten taip pat buvo sulaikytas ir atlikinėjo jam užsienio valstybės kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šis turėtų realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atsižvelgdamas į šias, o taip pat į šio nuosprendžio 3.3. punkte išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju aptarti įvykiai kaltinamajam D. P. taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius, todėl bausmių tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus (BK 75 straipsnio 2 dalis).

4.       Civiliniai ieškiniai

4.1.                      Nukentėjusysis N. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 5022 Eur dydžio turtinei žalai ir 10000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 120–126 b. l.).

4.1.1.                      Nukentėjusiojo N. M. nurodytą turtinę žalą, jo teigimu, sudaro 1000 Eur už advokato pagalbą, 4000 Eur už nosies pertvaros ir rando šalinimo operacijas bei 22 Eur už gydytojo konsultaciją.

4.1.1.1.                      Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką išlaidos už advokato pagalbą priskiriamos ne prie turtinės žalos, o prie proceso išlaidų. Todėl apie šias nukentėjusiojo N. M. išlaidas – 1000 Eur, teismas šiame nuosprendyje pasisakys toliau, kitoje dalyje.

4.1.1.2.                      Nukentėjusiojo teigimu, jo turtinę žalą sudaro uždaros nosies septo-rino-concho-plastikos kaina (preliminari operacijos kaina – 3200 Eur) ir galimos išsiplėtusio rando ekscizijos kaina (preliminari operacijos kaina – 800 Eur), t. y. iš viso – 4000 Eur. Tokią turtinę žalą nukentėjusysis N. M. grindžia pateikta UAB „Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“ išvada (2 t., 124 b. l.). Tačiau šioje vietoje teismas pastebi, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. M. nurodė, jog po įvykio praėjus daugiau kaip 4 metams, jam minėtos procedūros nebuvo atliktos ir jis realiai dar nepatyrė minėtų išlaidų. Be to, nukentėjusysis N. M. nurodė, kad jis dirba sveikatos apsaugos srityje ir jam žinoma, jog minėtas procedūras galima atlikti valstybinėse gydymo įstaigose ir tokias procedūras apmokėtų Valstybinė ligonių kasa. Tačiau jis dėl tokių procedūrų atlikimo į gydymo įstaigas dar nesikreipė. Visa tai rodo, kad paminėtos procedūros, už kurias nukentėjusysis N. M. prašo priteisti 4000 Eur, jam iki šiol nebuvo ir šiuo metu nėra būtinos, juolab, kad tokios procedūros gali būti apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Todėl šiuo metu nėra jokio pagrindo priteisti iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiojo N. M. nurodytas ne realiai patirtas, o tik galimai tikėtinas gydymo išlaidas – 4000 Eur.

4.1.1.3.                      Tačiau iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajam N. M. priteisiama 22 Eur dydžio turtinė žala (už nukentėjusiajam N. M. suteiktą gydytojo konsultaciją), kuri yra įrodyta nukentėjusiojo pateiktu dokumentu (2 t., 126 b. l.). 

4.1.2.                      Nukentėjusysis N. M. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia patirtu fiziniu skausmu, emociniais bei dvasiniais išgyvenimais. Nurodoma, kad iš pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) išvados nekyla jokių abejonių, kad po kaltinamojo D. P. veiksmų nukentėjusiajam nepataisomai subjaurotas veidas, t. y. likęs randas veido srityje net ir po plastinės rekonstrukcinės operacijos visiškai nebus panaikintas, kad pats N. M. jaučiasi sau atstumiančiu, be to, ne tik jis pats, bet ir aplinkiniai žmonės nukentėjusiojo veide patirtų sužalojimų padarinius matys visą likusį gyvenimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. M. papildė, jog neturtinę žalą jis taip pat patyrė dėl to, jog buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, jis miegodamas jaučia diskomfortą dėl iškrypusios nosies pertvaros.

4.1.2.1.                      Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-202-693/2015, 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, 2K-303/2013).

4.1.2.2.                      Teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.

4.1.2.3.                      Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis N. M. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus įvykio metu šalia buvusius asmenis bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės šventiniu laikotarpiu (nukentėjusysis buvo sužalotas per didžiąsias metų šventes) bendrauti su kitais žmonėmis. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis N. M. buvo sužalotas viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog pasak paties nukentėjusiojo N. M., sužalojimai visiškai sugijo (išskyrus ant nosies likusį nedidelį randą), sužalojimų gydymas nereikalavo sudėtingų operacijų, sužalojimų gijimas nebuvo sudėtingas, komplikuotas ir nereikalavo kokios nors intervencijos (operacijos). Be to, jau asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (2017 m. kovo 29 d.) nukentėjusiojo N. M. veide nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų (1 t., 127–130 b. l.). Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis niekur nedirba) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam N. M. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

4.2.                      Nukentėjusysis D. J. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 663,60 Eur dydžio turtinei žalai ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (2 t., 127–131, 134–139 b. l.).

4.2.1.                      Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. J. nurodo, kad jo patirtą 663,60 Eur dydžio turtinę žalą sudaro negautas atlyginimas, nes dėl jam padaryto sužalojimo jis negalėjo dirbti ir buvo priverstas gydytis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jam nebuvo mokama ligos pašalpa, nes aptariamo įvykio metu jis buvo neblaivus.

4.2.1.1.                      Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis D. J. dirbo ir jo darbo valanda buvo įvertinta 3,95 Eur (2 t., 134–137 b. l.). Dėl aptariamo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. J. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. vasario 13 d., t. y. 7 savaites (2 t., 138 b. l.). Nukentėjusiojo D. J. darbo sutartyje nurodyta, kad jis per savaitę turi dirbti 24 val. (2 t., 134–137 b. l.). Tokiu būdu, jeigu nukentėjusysis D. J. minėtu laikotarpiu būdų dirbęs, jis būtų uždirbęs 663,60 Eur (3,95x24x7=663,60). Nedirbdamas ir negaudamas nei darbo užmokesčio, nei ligos pašalpos, nukentėjusysis D. J. patyrė realių nuostolių dėl padarinių, kilusių dėl kaltinamojo D. P. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Visi šie duomenys rodo, jog kaltinamasis D. P. yra atsakingas už padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam. Todėl nukentėjusiajam D. J. iš kaltinamojo D. P. priteisiama 663,60 Eur turtinei žalai atlyginti.

4.2.2.                      Nukentėjusysis D. J. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia patirtu dideliu fiziniu skausmu, kurį patyrė gydymo procedūrų metu, taip pat po operacijos gyjant žandikaulio lūžiui. Dėl dvižandikaulinių įtvarų (vieliniu įtaisu) nepajudinamai sutvirtintų žandikaulių nukentėjusysis du mėnesius negalėjo kramtyti normalaus maisto, visą šį laikotarpį teko per sukastus dantis šiaudelio pagalba siurbti tik skystą maistą (skystį). Sužalojimas, ilgas gydymas, negalėjimas pajudinti žandikaulių, negalėjimas šnekėti sukėlė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, nepatogumus, būtinumą ilgam atsisakyti daugelio veiklos sričių ir pomėgių, iki minimumo sumažėjo jo bendravimo galimybės. Taip pat teko susitaikyti su tuo, kad po ilgo gydymosi laikotarpio darbdavys Vilniuje nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį, nors iki sužalojimo buvo jam žadėjęs, kad priims jį dirbti nuolatiniam darbui. Tokiu būdų jis neteko visų savo pajamų, turėjo pakeisti savo planus ir grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. papildė, jog neturtinę žalą jis patyrė dėl išgąsčio ir baimės, gydymosi metu jis neteko 15 kilogramų savo svorio. Gydant jo sužalojimus (žandikaulio lūžį) jam buvo įdėtos metalo plokštės.

4.2.2.1.                      Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis D. J. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jam buvo atlikta žandikaulių sutvirtinimo procedūra, jis ilgą laiką negalėjo kramtyti, neteko svorio, patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės šventiniu laikotarpiu (nukentėjusysis buvo sužalotas per didžiąsias metų šventes) bendrauti su kitais žmonėmis. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis D. J. buvo sužalotas viešoje vietoje, be jokios aiškios priežasties. Dėl viso to nukentėjusysis D. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismai, esant panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-202-693/2015, 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, 2K-303/2013).

4.2.2.2.                      Tačiau iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų patirto sužalojimo ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusysis nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. J. taip pat patvirtino, jog šiuo metu sužalojimo pasekmių nejaučia, tik kartais paskauda dešinėje žandikaulio pusėje.

4.2.2.3.                      Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis niekur nedirba) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam D. J. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

4.2.3.                      Nukentėjusysis D. J. prašo priteisti jam 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško žalos atlyginimo. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į nukentėjusiojo D. J. reikalavimą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajam D. J. 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

5.       Proceso išlaidos

5.1.                      Nukentėjusysis N. M. prašo išieškoti jam proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą (2 t., 120–126 b. l.).

5.1.1.                      Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. M. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo D. P. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo D. P. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis D. P. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis N. M. taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamasis D. P. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

5.1.2.                      Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo N. M. pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje sumokėjo 1000 Eur (2 t., 125 b. l.). Tačiau nukentėjusiojo N. M. įgaliotojo atstovo darbų apimtis šio proceso metu (atstovas ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su nukentėjusiuoju N. M.; jis į procesą įstojo po bylos perdavimo teismui; jis parengė civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 9 d. teisiamuosiuose posėdžiuose (šių posėdžių metu byla iš esmės nebuvo nagrinėjama) ir 2021 m. gegužės 13 d. teisiamajame posėdyje; byla buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį; kaltinamasis D. P. savo kaltę visiškai pripažino ir byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą) neleidžia manyti, kad tokios išlaidos už advokato pagalbą yra pagrįstos.

5.1.3.                      Šioje vietoje teismas taip pat pažymi, jog kaltinamojo D. P. finansinė padėtis nėra gera (šiuo metu jis niekur nedirba, iš jo priteisiami civiliniai ieškiniai) ir byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tenkinamą nukentėjusiojo N. M. civilinio ieškinio dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis – 10,13 % (vietoje prašomos priteisti bendros 15022 Eur sumos, priteisiama bendra 1522 Eur suma), teismas nukentėjusiajam N. M. iš kaltinamojo D. P. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 350 Eur.

5.2.                      Nukentėjusysis D. J. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo D. P. išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktas teisines paslaugas – 350 Eur (2 t., 132–133 b. l.). Įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, įgaliotojo atstovo darbo atstovaujant nukentėjusįjį apimtį, nusistovėjusius advokatų darbo įkainius ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis D. P. pripažįstamas kaltu dėl nukentėjusiojo D. J. sužalojimo, teismas neturi pagrindo abejoti tokių proceso išlaidų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam D. J. iš kaltinamojo D. P. išieškomos 350 Eur dydžio proceso išlaidos už įgaliotojo atstovo jam suteiktą teisinę pagalbą.

6.       Kiti klausimai

6.1.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. P. į Lietuvą buvo pargabentas iš Norvegijos Karalystės. Tačiau kaltinamojo ekstradicijos išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl šioje byloje minėtas klausimas nesprendžiamas.

6.2.                      Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi kaltinamajam D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbiant kaltinamojo paiešką (3 t., 26–28 b. l.). Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi kaltinamajam D. P. suėmimas paliktas galioti, nustatant jo terminą 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d. (3 t., 112–113 b. l.). Pasibaigus šios kardomosios priemonės terminui (2021 m. gegužės 18 d.), kaltinamajam D. P. suėmimas buvo pakeistas į intensyvią priežiūrą. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamojo D. P. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo įskaitytas į Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (byla (duomenys neskelbtini)), o jo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. buvo įskaitytas į Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę kaltinamajam D. P. įskaitomas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 18 d.

6.3.                      Kaltinamajam D. P. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, paliekama galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

6.4.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., 156, 167, 183 b. l.), telefonų išklotinėmis (2 t., 11, 18 b. l.) ir medicininiais duomenimis (3 t., 5, 7 b. l.) paliekami saugoti kartu su byla.

6.5.                      Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. P. į valstybės pajamas išieškomos 20,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

-       BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (D. J. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-       BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas prie užeigos (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų;

-       BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (N. M. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

-       BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį (D. J. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas prie užeigos (duomenys neskelbtini)), tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

 Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį (N. M. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini)), tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias subendrintas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir D. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant D. P.: 1) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą); 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 4) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į galutinę subendrintą bausmę – baudą – įskaityti D. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 12 d., vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad D. P. yra atlikęs visą jam skirtą bausmę – baudą.

Į galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą – įskaityti D. P. suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 18 d.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Priteisti iš D. P.:

- D. J. 663,60 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 60 ct) turtinei žalai atlyginti, 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3163,60 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo;

- N. M. 22 Eur (dvidešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, telefonų išklotinėmis ir medicininiais duomenimis, palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. P.:

- 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) D. J. už įgaliotojo atstovo pagalbą;

- 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) N. M. už įgaliotojo atstovo pagalbą;

- 20,90 Eur (dvidešimt eurų 90 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti D. P., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).