Civilinė byla Nr. 2-2394-921/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19474-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.1.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,

sekretoriaujant Sonatai Skučienei,

dalyvaujant ieškovui K. P., jo atstovui advokatui Sauliui Majauskui,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Bakanauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.   

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės: 1) 845,50 Eur kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį už negautas pajamas  nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos; 2) 1 908,05 Eur turtinę žalą; 3) 5 000 Eur neturtinę žalą; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, jis ir jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. birželio 5 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovę ūkio skyriuje remontininku. Tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 17 d. 2012 m. rugpjūčio 31 d., ieškovui dirbant pas atsakovę, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas nuslydo nuo pastolių ir nukrito ant žemės. Ieškovas patyrė įvairius kūno sužalojimus, kurį laiką buvo nedarbingas. Tai, kad ieškovas patyrė sužalojimus darbo metu, yra konstatuota 2014 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui priteisė 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos ir 85,60 Eur (295,57 Lt) turtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovo sveikata po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nuolat blogėja. 2016 m. ieškovui buvo nustatytas netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Ieškovas dėl netekto darbingumo negali dirbti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 845,50 Eur kompensaciją už negautas pajamas, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad dėl nuolatinio sveikatos blogėjimo jam reikia atlikti mokamus tyrimus bei nuolat pirkti vaistus. Viso šiai dienai yra patyręs 1 908,05 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi ieškovo sveikata nuolat blogėja, yra sumažėjęs darbingumas, jis prašo priteisti iš atsakovės ir 5 000 Eur neturtinę žalą.

II.                      Atsakovės argumentai

3.       Atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, jos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas patyrė galvos ir kairio riešo sąnario sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės čiurnos raiščio patempimą, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nykštyje. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendime konstatavo, kad ieškovo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nenustatyta, kad ieškovas gydėsi stacionariai. Praėjus 4 metams po įvykio, kurio metu ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, ieškovas ieškinyje jau nurodo, kad įvykis nulėmė 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui konstatuotą nedarbingumo lygio netekimą. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra susijęs priežastiniu ryšiu su šiuo metu ieškovui nustatytais sveikatos sutrikimais ir netektu darbingumo lygiu. Mano, kad ieškovas, kuris neturi darbo, galimai siekia neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

III.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2012 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai „Kauno Kalniečių poliklinika“ (dabar – Kauno miesto poliklinika) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-605-894/2013, ieškovo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir 85,60 Eur (295,57 Lt) nuostolių atlyginimą. Kauno apygardos teismas minėtame sprendime konstatavo, kad: ieškovas susižalojo darbo metu 2012 m. rugpjūčio 31 d.; ieškovas buvo nedarbingas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d.; ieškovas buvo atleistas iš darbo 2012 m. rugsėjo 17 d.; bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovas gydėsi stacionariai, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, darbingumo lygis nenukentėjo (darbingumas buvo atkurtas 100 proc.). Medicininiai duomenys, esantys civilinėje byloje, kaip nurodė Kauno apygardos teismas, neleidžia daryti išvados, jog ieškovo sveikata po patirtos traumos būtų labai pablogėjusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

6.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu ir patikslintais reikalavimais prašė priteisti iš atsakovės: 845,50 Eur kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį, už negautas pajamas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki ieškovo gyvenimo pabaigos; 1 908,05 Eur turtinę žalą už gydymo išlaidas; 5 000 Eur neturtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovo sveikatos būklė po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pablogėjo, jis negali dirbti, gauti pajamų. Be to, skirtam gydymui patyrė įvairių išlaidų. Pažymėjo ir tai, kad jo sveikata nuolat blogėja, jį kankina nuolatiniai skausmai. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo darbingumas buvo atkurtas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu jam konstatuoti susirgimai ir netektas darbingumas yra susiję priežastiniu ryšiu su 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe.  

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).  Įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę pakeisti priteistos žalos atlyginimo dydį sveikatos pablogėjimo atveju. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. CK 6.286 straipsnyje numatyta, kad iš dalies netekęs darbingumo nukentėjęs asmuo turi teisę bet kada reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atitinkamai padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo paskiau sumažėjo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteistas žalos atlyginimas, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę pinigų sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad toks ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes jis grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis, t. y. po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo pablogėjusia nukentėjusio asmens sveikatos būkle (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-748-259/2017).

8.       Šiuo atveju, kaip nurodyta sprendimo 5 punkte, ieškovo sveikata buvo sutrikdyta 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu. Ieškovui turtinė ir neturtinė žala iš atsakovės buvo priteista Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014. Ginčo tarp šalių, dėl minėtu sprendimu priteistos žalos atlyginimo, nėra. Ieškovas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad po 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe įvykio jo sveikatos būklė labai pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, kad jo sveikatos būklė pablogėjo jis prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas, turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, kaip nurodyta sprendimo 7 punkte, yra numatyta CK 6.283 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymi, kad tiek negautos pajamos, tiek turtinė, tiek neturtinė žala iš kalto asmens gali būti priteista tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y.: neteisėtiems veiksmams (neteisėtam neveikimui), šiais veiksmais padarytos žalos faktui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ir kaltei (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pareigą įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas šiuo atveju turėjo ieškovas (CPK 178 straipsnis).

9.       Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės negautas pajamas, turtinę ir neturtinę žalą (CPK 178, 185 straipsniai).

10.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) išdavė darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 2223, kuri patvirtina, kad ieškovui pirminio darbingumo lygio vertinimo metu buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Netektas darbingumas – 20 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. Nelaimingo atsitikimo darbo data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodas – T92.2; T93.3. (1 t., b. l. 23). Ieškovas dėl minėto sprendimo pateikė skundą (2 t., b. l. 5). NDNT 2016 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2732 „Dėl K. P. darbingumo lygio“. Sprendime nurodyta, kad papildomai gautomis 2016 m. rugsėjo 9 d. neurologo ir radiologo konsultacijų išvadomis, NDNT priėmė naują sprendimą ir: nustatė ieškovui 40 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.; pakeitė Kauno III teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-2152 priimtą sprendimą ir nustatė asmeniui 70 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d.; išdavė išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų (2 t., b. l. 19–24). NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 863 patvirtina, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu ieškovui buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Netektas darbingumas – 30 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Nelaimingo atsitikimo data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodai: G56.0, M19.17, T92.2, T93.3 (2 t., b. l. 131). NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 864 patvirtina, kad ieškovui pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 9 d. Netektas darbingumas – 60 proc. Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės. Diagnozės kodai: M19.17, T92.2, E66.0, G56.0, H90.3, I10, M50.1, M51.1, R73, T93.3 (2 t., b. l. 132). NDNT darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2458 patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Netektas darbingumas – 60 proc. Darbingumo lygio pažyma – ligos arba būklės. Diagnozės kodai: G47.32, M24.17, M24.53, M24.57, T92.2, T93.3, G56.0, M50.1, M51.1, E66.0, I11.9. (6 t., b. l. 71). NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 2459 patvirtina, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu ieškovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Netektas darbingumas – 30 proc. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe. Nelaimingo atsitikimo data – 2012 m. rugpjūčio 31 d. Diagnozės kodai: M24.17, M24.53, M24.57, T92.2, G56.0, T93.3. (6 t., b. l. 139). Taigi, NDNT išduotose pažymose konstatuota, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, NDTN vertinimu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo netekęs 30 proc. darbingumo.

11.       CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymus.

12.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad dėl nelaimingo atsitiko darbe, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 31 d., ieškovui pablogėjo sveikata. Nesutiko ir su sprendimo 10 punkte nurodytomis NDNT išduotomis darbingumo lygio pažymomis ir jose nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo netekto darbingumo lygio ir priežasčių. Prašė skirti ekspertizę. Atsakovės prašymas buvo patenkintas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo paskirta deontologinė (medicininių duomenų) ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui. Ekspertams buvo suformuoti ir pateikti 14 klausimų, tarp kurių ir klausimas: kokie šiuo metu liekamieji reiškiniai liko ieškovui po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe sveikatos sutrikdymo? (9 t., b. l. 157–161). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EDG 2/2018 (2) (10 t., b. l. 93–114). Ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertai – L. G. ir S. M. bei specialistai-konsultantai – E. K., E. M. ir E. K.. Komisija pateikė tokią išvadą: 1) 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovui sveikata buvo sutrikdyta. Jam diagnozuota galvos, juosmens srities, dešinės plaštakos ir kairės čiurnos sąnario sumušimai, kairės plaštakos ir riešo sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, dešinės rankos nykščio nubrozdinimas, lengva galvos smegenų trauma. Radiologai E. M. ir E. K. įvertino pateiktus ieškovo radiologinių tyrimų duomenis: 2012 m. rugpjūčio 31 d. stuburo kaklinės, krūtininės, juosmeninės/kryžmeninės, kairės čiurnos ir pėdos 2-ų kryčių rentgeno nuotraukose lūžimų, kitų pakitimų nematyti. 2012 m. rugpjūčio 31 d. kairio riešo 2-jų krypčių rentgeno nuotraukos – artroziniai pakitimai, lūžimų nematyti. Dešinio stipinkaulio distalinio galo “šviežias” lūžis nustatytas 2018 metais; 2) ekspertų komisijos nuomone, ieškovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. patirta trauma jokių liekamųjų reiškinių nepaliko, šios traumos pasekmių negalima sieti su paciento tolimesniais tyrimais, radiniais ir nusiskundimais. Traumos metu jau buvo išsivysčiusi kairiojo riešo sąnario artrozė, o tai vėliau galėjo sąlygoti riešo kanalo sindromą; 3) pagal pateiktus duomenis dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. traumos, ieškovui buvo suleistas sol. Ketanal 2,0 ml. ir paskirtas gulimas rėžimas. Stacionarinio gydymo po traumos ieškovas atsisakė; 7) duomenų apie sveikatos sutrikdymo mastą dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. traumos nėra. Dėl šios traumos ieškovas buvo tirtas Kauno Dainavos poliklinikoje, LSMUL Kauno klinikų SPS, konsultuotas gydytojų: neurologo, chirurgo, neurochirurgo, traumatologo, šeimos gydytojo, GKK. Jam buvo atlikti klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai (10 t., b. l. 93–114). 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. teismo posėdžių metu buvo apklausti teismo medicinos ekspertas S. M., ortopedas-traumatologas E. K. ir radiologas E. K., dalyvavę atliekant ekspertizę. Teismo medicinos ekspertas S. M. teismo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad, jo ir kitų asmenų, kurie dalyvavo atliekant ekspertizę, nuomone, ieškovui šiuo metu diagnozuotos ligos ir susirgimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Tai, kad ieškovui šiuo metu diagnozuotos ligos ir susirgimai neturi jokio priežastinio ryšio su 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe  nurodė ir teismo posėdžio metu apklausti E. K. ir E. K.. Teismo vertinimu, ekspertizės aktas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas nei ekspertizės aktu, nei teismo eksperto S. M., nei E. K., nei E. K. parodymais netikėti neturi pagrindo.

13.       Teismas pažymi ir tai, kad NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 863 (laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d.) nurodytos tokios ieškovo diagnozės: M19.17 – kitų sąnarių potrauminė artrozė; G56.0 – riešo kanalo tunelinis sindromas; T93.3 – kojos išnirimo ir patempimo padariniai; T92.2 – lūžio riešo ir plaštakos lygyje padariniai (2 t., b. l. 131). NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 2459 (laikotarpiui nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d.) nurodytos tokios ieškovo diagnozės: M24.17 – kitos sąnario kremzlės ligos, čiurna ir pėda, M24.53 –sąnario kontraktūra, dilbis, M24.57 – sąnario kontraktūra, čiurna ir pėda, T92.2 – lūžio riešo ir plaštakos lygyje padariniai, G56.0 – riešo kanalo tunelinis sindromas, T93.3 – kojos išnirimo ir patempimo padariniai (6 t., b. l. 139). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovui 2012 m. rugpjūčio 31 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu būtų lūžę kaulai. Ekspertizės akte Nr. EDG 2/2018/(02) yra nurodyta, kad gydytojai radiologai E. M. ir E. K. įvertino pateiktus ieškovo radiologinių tyrimų duomenis ir konstatavo, kad „rentgeno nuotraukose lūžimų, kitų pakitimų nematyti“. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo metu apklausti S. M., E. K. ir E. K.. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių, kad jam nelaimingo atsitikimo metu buvo lūžę kaulai, nepateikė. Šių duomenų nepatvirtino ir ieškovo gydytoja N. Š., byloje apklausta kaip liudytoja. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas nepatyrė jokių kaulų lūžių patvirtina ir ekspertizės akte Nr. EDG 2/2018/(02) nurodytas gydymas, kuris buvo paskirtas ieškovui po įvykusio nelaimingo atsitikimo. Minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad po 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykio ieškovui buvo suleista sol. Ketanlal 2 ml. ir paskirtas gulimas rėžimas. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju, jeigu būtų lūžę kaulai, ieškovui būtų paskirtas kitoks gydymas, kuris būtų užfiksuotas dokumentuose (pavyzdžiui, imobilizacija langete ar kt.). Tačiau tokių duomenų nėra. Nors ieškovas ir teigė, kad iš jo asmens sveikatos istorijos yra dingę dokumentai, tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, N. Š., byloje apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad ieškovas visuomet darosi savo asmens sveikatos kortelės kopiją, todėl jeigu duomenys ir būtų dingę, galėjo juos pateikti teismui, tačiau to taip pat nepadarė. Taigi, šiuo atveju nėra aišku, kuo remiantis NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymose tarp diagnozės kodų nurodyta: T92.2 – lūžio riešo ir plaštakos lygyje padariniai. Teismas pažymi ir tai, kad ekspertizės akte EDG 2/2018(02) nurodyta, kad jau 2012 m. rugpjūčio 31 d. rentgeno nuotraukose matyti artroziniai pakitimai ir konstatuota, kad tai vėliau galėjo sąlygoti riešo kanalo tunelinį sindromą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas S. M. bei E. K.. Be to, teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas S. M. nurodė, kad riešo kanalo tunelinis sindromas gali būti lūžio pasekmė, tačiau šiuo atveju, kaip minėta aukščiau, nėra duomenų, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovui būtų lūžę kaulai, todėl riešo tunelinis kanalo sindromas taip pat negalėjo būti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovui diagnozuoti sąnarių artroziniai pakitimai ir riešo kanalo tunelinis sindromas atsirado kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusios traumos pasekmė. Be to, iš kitų NDNT darbingumo lygio pažymų, nurodytų sprendimo 10 punkte, nustatyta, kad ieškovui yra diagnozuota daugybė kitų ligų, kas, teismo vertinimu, taip pat galėjo prisidėti prie bendros ieškovo sveikatos būklės bei kitų diagnozių, nurodytų NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymose.

14.       Teismas pažymi ir tai, kad iš Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014, matyti, kad ieškovui 2012 m. rugpjūčio 31 d. diagnozuota – trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma; kairės plaštakos riešo sumušimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, dešinės rankos nykščio nubrozdinimas. Ši trauma neprisikariama prie sunkių. Ieškovas dėl patirtos traumos buvo nedarbingas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Byloje nenustatyta, kad ieškovas gydėsi stacionariai, jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, darbingumo lygis nenukentėjo. Civilinėje byloje Nr. 2-605-894/2013 esanti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 11 d. Nr. R-2582 pažyma patvirtina, kad atsižvelgiant į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, 2013 m. birželio 11 d. buvo atliktas ieškovo darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 100 procentų darbingumo lygis. Ieškovas buvo pripažintas darbingu (2 t., b. l. 113–114). Taigi, ieškovo nedarbingumo lygis po įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo atkurtas 100 proc.

15.       Teismo vertinimu, atlikta ekspertizė, pateiktas ekspertizės aktas Nr. EDG 2/2018(2), byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas S. M., taip pat specialistai-konsultantai E. K. ir E. K., nustatytas faktas, kad ieškovui po nelaimingo atsitikimo darbe buvo atkurtas 100 proc. darbingumas, patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė negalėjo pablogėti dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.

16.       Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, o ne dėl kitų priežasčių ar susirgimų, todėl ieškovo ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Ieškinį atmetus, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 7 520,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė už atstovavimą yra sumokėjusi 4 087,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 028,50 Eur (2 t., b. l. 82–83)+124,53 Eur (10 t., b. l. 137, 141) + 18,75 Eur (10 t., b. l. 142–144) + 81,25 Eur (10 t., b. l. 145–147) + 131,27 Eur (10 t., b. l. 148–150) + 536,39 Eur (10 t., b. l. 151–153) 642,41 Eur (11 t., b. l. 7–10) + 618,16 Eur (11 t., b. l. 111–113) + 231,06 Eur (11 t., b. l. 114–116) + 675,15 Eur (11 t., b. l. 117–119). Įrodymų, kad ieškovė patyrė didesnes išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismui nepateikė. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų turėjimą ir jų dydį turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 4 087,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

18.       Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 1033,60 Eur (900 Eur (10 t., b. l. 154) +133,60 Eur (10 t., b. l. 155). Sąskaita faktūra Nr. VTMT K061 (10 t., b. l. 92) ir mokėjimo nurodymas (10 t., b. l. 119) patvirtina, kad už ekspertizės atlikimą Valstybinei teismo medicinos tarnybai yra sumokėta 965,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 965,40 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą. Likusi, nepanaudota pinigų suma, t. y. 68,20 Eur (1033,60 Eur – 965,40 Eur), atsakovei grąžinama iš teismo depozitinės sąskaitos. Taigi, atsakovei iš atsakovo viso priteisiama 5 052,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 087,47 Eur + 965,40 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:         

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Kauno miesto poliklinikai, juridinio asmens kodas 135042394, 5 052,87 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt du eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei Kauno miesto poliklinikai, juridinio asmens kodas 135042394, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus ir nepanaudotus 68,20 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 20 ct), kurie buvo sumokėti 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                       Jurgita Sujetienė