Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09271-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,

nukentėjusiajam Jonui A. G.

nuteistajam R. B.,

gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei,

vertėjoms Virginijai Malaiškienei, Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ir nuteistojo R. B. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-27 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (2 kaltinimai) ir BK 182 str. 2 d. (1 kaltinimas) ir nuteistas, skiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 metus 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip 7 500 eurų turtinės žalos; iš R. B. priteista A. J. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, E. C. – 14 360 eurų turtinei žalai atlyginti, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, J. A. G. – 11 600 eurų turtinei žalai, 500 neturtinei žalai ir 600 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš kaltinimo R. B. pašalintos aplinkybes, susijusios su J. A. G. priklausančių 13 500 Eur pasisavinimu apgaule ir J. A. G. civilinis ieškinys dėl 13 500 eurų turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. R. B. pripažintas kaltu:

1.1. pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. J. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (skolos grąžinimas mažomis sumomis, neprotestuotinų vekselių pasirašymas, automobilio, kaip skolos garanto, perdavimas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, melagingai pateikdamas A. J. duomenis, kad jam reikalingi pinigai tariamiems sėkmingiems drabužių bei automobilių verslams plėtoti, per kelis kartus pasiskolino iš A. J. 29 000 Lt (8 400 Eur), melagingai žadėdamas juos grąžinti vėliausiai iki 2016 m. gegužės 1 d. Siekdamas išlaikyti A. J. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, 2015 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad automobilis „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso lizingo bendrovei AB „DNB Lizingas“ ir į jį negali būti nukreiptas išieškojimas, perdavė šį automobilį A. J. kaip skolos garantą, vėliau manipuliuodamas A. J. pasitikėjimu, sakydamas, kad automobilis būtinas šeimos poreikiams, jį susigrąžino. Toliau slėpdamas faktus apie sunkią savo finansinę padėtį, ir iš anksto žinodamas, jog prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdys dėl sunkios finansinės padėties, didelės skolų naštos ir nemokumo, siekdamas bet kokiomis priemonėmis išlaikyti A. J. pasitikėjimą bei vengdamas teisinių pasekmių, dėl šios sumos išrašė tris neprotestuotinus vekselius – 2015 m. spalio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 800 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 800 Eur sumai, 2015 m. gruodžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 800 Eur sumai. Siekdamas išlaikyti A. J. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, A. J. 2016 m. vasario 5 d. grąžino 1150 Eur, 2016 m. vasario 7 d. – 650 Eur, 2017 m. gegužės 5 d. – 180 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 120 Eur, viso – 2 100 Eur, likusių pinigų nukentėjusiajam negrąžino, tokiu būdu R. B. apgaule savo naudai įgijo A. J. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 6 300 Eur;

1.2. pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas E. C. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (nedidelės dalies skolos grąžinimas, skolos raštelio išrašymas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuo 2014 metų antstoliai vykdo įsiskolinimų išieškojimus, turėdamas 8 400 Eur finansinį įsipareigojimą A. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų finansinį įsipareigojimų A. B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 2017 m. laikotarpiu nuo vasario mėn. iki balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai pateikdamas E. C. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam sėkmingam automobilių verslui plėtoti, per kelis kartus pasiskolino iš E. C. 16 700 Eur. Siekdamas išlaikyti E. C. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, nuslėpęs faktus apie sunkią savo finansinę padėtį, ir iš anksto žinodamas, jog prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdys dėl sunkios finansinės padėties, didelės skolų naštos ir nemokumo, 2017 m. rugsėjo 12 d. E. C. išrašė skolos raštelį 16 700 Eur sumai, melagingai žadėdamas šią skolą grąžinti iki 2017 m. spalio 2 d. E. C. pranešus, kad jis kreipsis į teisėsaugą, vengdamas teisinių pasekmių ir toliau siekdamas pateisinti E. C. pasitikėjimą, 2017 m. gruodžio 15 d. grąžino dalį skolos – 1 500 Eur. Likusių pinigų nukentėjusiajam negrąžino, tokiu būdu R. B. apgaule savo naudai įgijo E. C. priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 15 200 Eur;

1.3. pagal BK 182 str. 1 d., pašalinus 1.4. p. nurodytą kaltinimo dalį ir perkvalifikavus iš BK 182 str. 2 d. už tai, kad veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas Jono A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., Gariūnų automobilių turguje, esančiame Vilnius, Gariūnų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė. Taip R. B. apgaule savo naudai įgijo J. A. G. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 11 600 Eur.

1.4. Teismas pašalino kaltinimo dalį, kurioje R. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (skolos grąžinimas mažomis sumomis, neprotestuotinų vekselių pasirašymas, automobilio, kaip skolos garanto, perdavimas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų neįvykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuo 2014 metų antstoliai vykdo įsiskolinimų išieškojimus, turėdamas 8 400 Eur finansinį įsipareigojimą A. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų finansinių įsipareigojimų A. B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 15 200 Eur finansinių įsipareigojimų E. C., 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gariūnų automobilių turguje, aikštelėje 307 C, adresu Gariųnų g. 49, Vilnius, melagingai pateikdamas J. A. G. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam sėkmingam automobilių verslui plėtoti, per tris kartus pasiskolino iš jo 13 500 Eur, žadėdamas grąžinti skolą su palūkanomis iki 2018-01-23. Nurodytu laiku negrąžinęs skolos, siekdamas išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, dėl šios sumos 2018-01-03 – 2018-02-13 laikotarpiu išrašė penkis neprotestuotinus vekselius 14 000 Eur sumai. Taip pat, siekdamas išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, žinodamas, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso lizingo bendrovei UAB „Mogo LT“ ir į jį negali būti nukreiptas išieškojimas, 2018-01-23 paliko jį J. A. G. kaip skolos garantą. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. A. G. priklausantį turtą – 13 500 Eur grynųjų pinigų. Teismas pašalindamas šią kaltinimo dalį, konstatavo, kad kaltinimas grindžiamas atgaline data kaltinamojo pasirašytais vekseliais, nukentėjusiojo A. J. G. ir jo sutuoktinės L. G. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl nepatikimi. Nukentėjusysis savo ruožtu nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, nesidomėjo R. B. turtine padėtimi, skolindamas pinigus, siekė gauti dideles palūkanas.

I. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Prokuroras skundžia nuosprendžio dalį, nurodytą 1.4. p.

2.1. Dėl tariamo A. J. G. parodymų nenuoseklumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis apklaustas apie ilgai trukusius, painius piniginius ryšius su kaltinamuoju, susijusius su skaičiais ir skirtingomis aplinkybėmis. Teisme A. J. G. nebuvo leista naudotis užrašais. Todėl yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo parodymai teisme, kurie susiję su skaičiais ir kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti, ne visai tikslūs dėl to, kad jam, pažeidžiant BPK 281 str., nebuvo leista naudotis užrašais. Nors A. J. G. parodymuose ir yra tam tikrų netikslumų, jie nėra esminiai, nes iš jų aišku kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokio dydžio sumas jis paskolino R. B..

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. G. davė nuoseklius parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas galėjo remtis tam, kad patikrinti nukentėjusiojo parodymus teisme. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. G. nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį per tris kartus, su maždaug savaitės intervalu, paskolino R. B. 9000, 2550 ir 1950 eurų. Pinigus skolino R. B. automobilių prekybos verslui už palūkanas. Už pirmą 9000 paskolą kaltinamasis žadėjo mokėti 1000 Eur palūkanų per savaitę, už antrą – 625 eurų palūkanų per savaitę. Sumokėjo tik 1000 eurų palūkanų už pirmąją paskolos dalį. Paskolų iki sutarto 2018-01-23 termino negrąžino, išsisukinėjo, sakė, kad automobilių dar nepardavė, rodė kažkokius neva jo parduodamus automobilius, stovinčius Gariūnų automobilių turguje. Kaip skolos grąžinimo garantą 2018-01-23 paliko pardavimui automobilį (duomenys neskelbtini), pasirašė raštelį, kad automobilis paliekamas kaip užstatas, tačiau balandžio mėnesį A. J. G. išsiaiškino, kad šis automobilis nepriklauso R. B., o yra lizingo bendrovės nuosavybė. Be to, tam, kad garantuoti skolos grąžinimą, R. B. 2018-01-23 pasirašė 6 vekselius bendrai 16 800 eurų sumai. Tai, kad 2018-02-23 apklausiamas liudytoju A. J. G. nenurodė su 13 500 eurų skola susijusių aplinkybių paaiškinama tuo, kad tuo metu jis dar nežinojo, kad kaip užstatas paliktas automobilis (duomenys neskelbtini) nepriklauso R. B. ir buvo įsitikinęs, kad šios paskolos grąžinimas patikimai užtikrintas R. B. turtu.

2.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodyta 13 500 eurų skola yra iš ilgalaikių R. B. ir A. J. G. verslo santykių kilęs civilinis ginčas. Iš „Sodros“, „Regitros“ ir kitų oficialių raštų matyti, kad R. B. niekada neturėjo jokio verslo, nebuvo registravęs individualios veikos. R. B. parodymai apie tai, kad jis neva automobilius pirkdavo aukcionuose atmestini, nes fiziniai asmenys juose dalyvauti negali, o specialios paskirties automobiliai parduodami aukcionuose jau su nuimtais specialiaisiais ženklais ir lipdukais. R. B. sutuoktinė teisme parodė, kad uždirba nedaug. Tuo pačiu R. B. ir jo sutuoktinė gyveno plačiai – du vaikus leido į privačius darželius, važinėjo lizingo bendrovių automobiliais BMW, remontavosi būstą. Vienintelis protingas paaiškinimas iš kur R. B. gaudavo pinigų šioms išlaidoms – tai jo paskolos. Jei kaltinime nurodyta 13 500 eurų skola neegzistavo, kaip teigia R. B., tuomet negalima paaiškinti, kodėl jis pasirašė 6 vekselius ir paliko kaip skolos garantą automobilį (duomenys neskelbtini).

2.4. Dėl apgaulės formos ir tyčios. BK 182 str. numatyta veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismu praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule (kasacinė byla Nr. 2K-202-696/2016). Būtent šitaip R. B. ir elgėsi. Žinodamas, kad neturi jokio automobilių prekybos verslo ar kito pajamų šaltinio, iš kurio galės gražinti skolą, žinodamas vykdomas didelių jo skolų kitiems asmenims išieškojimas, nutylėjo šias esmines A. J. G. apsisprendimui suteikti paskolą aplinkybes ir taip tyčią nukentėjusįjį apgavo. R. B. tiesioginę tyčią patvirtina ir jo tolimesni veiksmai – kaltinamasis imitavo pastangas grąžinti skolą, dar kartą apgaudamas nukentėjusįjį – palikdamas jam kaip užstatą lizingo bendrovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes kai R. B. panašiu laikotarpiu, kitos skolos dalies grąžinimo užtikrinimui paliko nukentėjusiajam kaip užstatą kitą lizingo bendrovei priklausantį automobilį Audi A4, teismas šiuos veiksmus jau vertino kaip sukčiavimo požymį.

2.5. Dėl teismo išvados apie nukentėjusiojo A. J. G. nepakankamą apdairumą, atidumą ir rūpestingumą. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo veiksmus kaip nepakankamai apdairius, atidžius ir rūpestingus, neatsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas piktnaudžiaujant A. J. G. pasitikėjimu. Šį nukentėjusiojo pasitikėjimą R. B. įgijo naudodamas jam įprastą schemą, kurią naudojo ir prieš kitus nukentėjusiuosius, t. y. sukurdavo savo kaip sėkmingo, automobiliu prekyba užsiimančio verslininko įvaizdį, pasitikėjimą įgydavo pirmas paskolas grąžindamas arba bent tvarkingai mokėdamas palūkanas, palaipsniui skolindamasis vis didesnes sumas. Teikė išgalvotą informaciją apie perkamus automobilius, visą tai pateikdamas įtikinamai, demonstruodamas fotonuotraukas ir teikdamas kitus neva vykdomo verslo įrodymus. Analogiška schema buvo taikoma ir A. J. G.. Šio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamos ir kitos manipuliacijos – A. J. G. nurodė, kad R. B. manipuliavo nukentėjusiojo gailesčiu, atvežė savo vaikus, kuriems be nukentėjusiojo pagalbos neva nebus galima skirti tinkamos priežiūros, taip pat jau minėtas priemones- palikdamas kaip užstatą jam nuosavybės teise nepriklausančius automobilius. Todėl faktą, kad A. J. G. skolino pinigus, neįsitikinęs realiomis R. B. galimybėmis ją grąžinti, galima paaiškinti būtent tuo, kad kaltinamasis visomis minėtomis manipuliacijomis įgijo nukentėjusiojo pasitikėjimą ir juo piktnaudžiavo.

2.6. Abi 1.3. ir 1.4. p. nurodytos veikos padarytos prieš tą patį asmenį – A. J. G., analogišku laiku – 2018 m. sausio mėnesį, panašiu būdu, tais pačiais tikslais. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. B. padarydamas abi veikas, veikė vieninga tyčia, kuri buvo nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš nukentėjusiojo. Esant tokioms aplinkybėms, abi 1.3. ir 1.4. p. nurodytos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d.

2.7. Prašo pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-07-27 nuosprendžio dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo A. J. G. atžvilgiu. Šioje dalyje pripažinti R. B. kaltu padarius ir 1.4. p. nurodytą veiką, perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 182 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams. Dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis skirtomis pagal BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. už 1.1. ir 1.2. p. išdėstytas nusikalstamas veikas, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Tenkinti J. A. G. ieškinio dalį dėl 13 500 eurų turtinės žalos atlyginimo ir priteisti šią sumą iš R. B..

3. R. B. gynėja skundžia nuosprendžio dalį išdėstytą 1.1- 1.3. p.

3.1. Dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu. Teismas be pagrindo sukčiavimo požymiais pripažino faktus, kad R. B. suklaidino nukentėjusįjį teigdamas, kad pinigus skolinasi drabužių verslui ir palikdavo nukentėjusiajam kaip užstatą ne jam priklausančius automobilius. Iš paties A. J. parodymų matyti, kad jam nebuvo svarbu kokiam konkrečiai verslui R. B. skolinasi pinigus. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma esmine paskolos sąlyga. Byloje nėra duomenų, kad 2012-2013 metais R. B. turtinė padėtis neleido jam tikėtis grąžinti skolos. Tai, kad R. B. tikrai pradėjo prekybos drabužiais verslą, kuris nepasisekė, patvirtina jo paties ir liudytojos J. B. parodymai. Aplinkybės, susijusios su automobilių kaip užstatų palikimu, apskritai negali būti vertinamos apgaulės kontekste, nes tai vyko jau po visų paskolų suteikimo. Vienas iš kriterijų, atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo yra skolininko veiksmai, kai kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkinamos. R. B. kaip tik elgėsi atvirkščiai ir bendradarbiavo su A. J., siekiant užtikrinti šią jo teisę – paliko kaip užstatą automobilį, pasirašė vekselius, dalį skolos grąžino, neslėpė turto ir kitaip neapsunkino skolos išieškojimo.

3.2. Dėl sukčiavimo E. C. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad paskolas R. B. gavo pasinaudodamas savo tėvo, kaip patikimo verslininko reputacija. Tikrasis E. C. motyvas buvo gauti pelno. Tą įrodo jo paties pripažintas faktas, kad R. B. grąžino pinigus už parduotą BMW automobilį ir pasidalino už pirmus 3 parduotus automobilius „Škoda“ gautu pelnu. E. C., skolindamas pinigus, R. B. turtine padėtimi nesidomėjo, todėl ši aplinkybė nėra esminė jo apsisprendimui suteikti paskolas. Taip pat nepaneigta kaltinamojo versija, kad jis aukcione pirko policijos automobilius „Škoda“ ir „Nissan Navara“, nes R. B. pirko juos ne tiesiogiai, bet per tarpininką, vardu „Saulius“. Tokių automobilių pirkėjų buvo daug, o teisme apklausti tik vienos tokiame aukcione dalyvavusios įmonės atstovai. Skolos E. C. negrąžino, nes jais atidavė skolą J. A. G..

3.3. Dėl sukčiavimo J. A. G. atžvilgiu (1.3 p.). Teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad R. B. pasisavino 11 600 eurų, kuriuos J. A. G. sumokėjo už parduodamą S. M. automobilį Audi A4. Visus J. A. G. už šį automobilį sumokėtus pinigus, kaltinamasis atidavė savininkės sūnui A. B., tačiau automobilio atiduoti J. A. G. negalėjo dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių – A. B. šį automobilį iš R. B. taip pat atėmė. A. B. šitaip pasielgė todėl, kad turi nepagrįstų finansinių pretenzijų kaltinamajam. Dėl tos pačios priežasties tiek A. B. tiek jo motina S. M. neigia faktą, kad R. B. jiems atidavė iš J. A. G. už automobilį gautus 11 600 eurų. J. A. G., kaip ir kiti nukentėjusieji, skolino pinigus R. B., tikėdamasis didelio pelno, dalį jo gavo, pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl iš dalies yra pats kaltas dėl susiklosčiusios situacijos ir ji turėtų būti vertinama išimtinai kaip civiliniai teisiniai santykiai.

3.4. Prašo panaikinti 2020-07-27 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžio apkaltinamąją dalį ir pagal visus kaltinimus išteisinti R. B., nesant nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 .d ir 182 str. 2 d. požymių.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys palaikė savo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais, o priešingos šalies apeliacinius skundus prašė atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados.

5. Visi bylos duomenys ir teismų praktika išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas juos išdėsto tik tiek, kiek to reikia apeliaciniams skundams išnagrinėti.

6. Dėl kaltinimo apgaule pasisavinus A. J. turtą (1.1. p.).

6.1. 2018-12-05 A. J. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2012-08-25 paskolino R. B. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) su sąlyga, kad grąžins skolą iki 2013-03-25, o 2013-03-01 paskolino dar 13 000 Lt (3 765,06 Eur), su sąlyga, kad skolą grąžins iki 2013-12-01. Tarpuose tarp šių paskolų R. B. įvairiomis mažesnėmis sumomis skolinosi apie 2 000 Eur. R. B. skolindamasis pinigus nurodė, kad šie pinigai jam yra reikalingi drabužių verslui. Iki pareiškimo pateikimo dienos, R. B. visos skolos negrąžino, turto ir pajamų, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi. Tuo metu kai skolinosi pinigus, R. B. apie savo kreditinius įsipareigojimus jo neinformavo. Šiuo metu padaryta žala – 8 400 Eur, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 35-36).

6.2. 2018-12-05 A. J. pateikė kopijas šių dokumentų:

6.2.1. 2012-08-25 paskolos sutarties, kuria A. J. skolina R. B. 10 000 Lt. R. B. įsipareigoja skolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2013-03-25;

6.2.2. 2013-03-01 paskolos sutarties, kuria A. J. skolina R. B. R. B. 13 000 Lt. R. B. įsipareigoja grąžinti skolą iki 2013-12-01;

6.2.3. 2013-12-01 paskolos sutarties, kuria A. J. skolina R. B. 13 000 Lt. R. B. įsipareigoja grąžinti skolą iki 2014-07-01;

6.2.4. 2015-01-28 pinigų priėmimo-perdavimo akto, kuriuo R. B. patvirtina, kad gavo iš A. J. 8 700 eurų;

6.2.5. Trijų R. B. pasirašytų 2015-10-18, 2015-11-18, 2015-12-18 paprastų neprotestuotinų vekselių, kuriais R. B. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti A. J. po 2 800 eurų. Viso 8 400 eurų.

6.2.6. Trijų vykdomųjų įrašų, 2016-05-13, 2016-06-17, 2016-07-05, notaro išduotų pagal 6.2.5. p. nurodytus vekselius.

(t. 2, b.l. 39-49).

6.3. Nukentėjusysis A. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. B. pažįstamas nuo studijų laikų 2001 m., palaikė draugiškus santykius. Kaltinamasis pasakojo, kad turi sėkmingą automobilių prekybos verslą. 2012- 2013 m., per maždaug 7 mėnesių laikotarpį paskolino R. B., verslui, 9000 eurų. Du kartus 2012-08-25 ir 2013-03-01 paskolino atitinkamai 10 000 Lt automobilių verslui ir 13 000 Lt konteineriui su dėvėtais rūbais pirkti, buvo surašytos paskolos sutartys (6.2.1., 6.2.2. p.). Tame tarpe R. B. skolinosi ir mažesnes sumas, kurioms sutartys nesudarytos, nedideles dalis grąžindavo, po to skolindavosi vėl, bet jau didesnes sumas. Tokiu būdu iki 2013-03-01 susidarė 8 000 eurų negrąžinta skola. Gavęs paskutinę paskolą, A. B. nustojo mokėti ėmė vengti nukentėjusiojo. Nedideles skolos dalis grąžindavo tik po primygtinų reikalavimų. Susigalvodavo vis kitokių priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos – tai, kad rūbus išvežė į turgų, tai, kad jie supuvo, tai, kad nesiseka automobilių prekyba. Sakė, kad grąžins skolą tai tada, kai tėvai parduos namą, tai kai jis gaus užmokestį už to paties namo nugriovimą. Tris kartus buvo palikęs kaip užstatą automobilius VW Golf ir VW Passat, po to juos vėl atsiimdavo, sakydamas, kad be automobilių negali vežioti vaikų į darželį. Kadangi 2013-03-01 sutartimi suteiktos 13 000 Lt paskolos R. B. laiku negrąžino, 2013-12-01 vietoje jos buvo surašyta kita paskolos sutartis (6.2.3. p.), kuria R. B. įsipareigojo skolą grąžinti iki 2014-07-01. Tačiau ir iki šio termino skolos negrąžino. Įvedus eurą, 2015-01-28 R. B. pasirašė pinigų priėmimo- perdavimo aktą (6.2.4. p.), kuriuo patvirtino, kad suminis jo negrąžintų skolų likutis yra 8700 eurų. Grąžino tik nedidelę dalį. Tuomet, nukentėjusiajam reikalaujant, R. B. 2015 m. pabaigoje pasirašė tris vekselius skirtingomis datomis (6.2.5. p.) bendrai 8400 eurų sumai, koks tuo metu buvo negrąžintos skolos likutis. Kaltinamajam ir toliau nevykdant įsipareigojimų, nukentėjusysis pas notarą patvirtino 3 vykdomuosius įrašus dėl skolos pagal vekselius išieškojimo (6.2.6. p.), vieną įrašą dėl 2800 eurų skolos perdavė vykdyti antstoliui. Kitų nepateikė, nes nėra prasmės dėl to, kad R. B. nemokus. Iki bylos nagrinėjimo teisme dienos R. B. negrąžino 6 000 eurų iš visos jam paskolintos sumos (t. 1, b.l. 35-36, 39-41, 44-45, t. 8, b.l. 13-15).

6.4. Kaltinamojo R. B. parodymai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 5 p. Iš jų seka, kad kaltinamasis skolos fakto neneigia, tačiau nurodo, kad skolinimosi metu skolų neturėjo, jos pradėjo kauptis nuo 2014 metų. Iki to laiko sėkmingai vertėsi nelegalia automobilių prekyba. Skolintus pinigus prarado nesėkmingai investavęs į didelės drabužių partijos įsigijimą Kinijoje. Atkeliavę drabužiai buvo supeliję, pasenusių modelių ir jų parduoti nepavyko. Tuo pačiu metu ėmė nesisekti ir automobilių prekyba.

6.5. Liudytoja J. B. teisme parodė, kad apie 2014 metus, R. B. ir jo motinos prašymu, bandė padėti parduoti rūbų siuntą. Pasak jų, šių rūbų konteinerį kaltinamasis atsisiuntė iš Kinijos. Prekių buvo daug, jos buvo saugomos garaže, dideliuose maišuose. Liudytoja siūlė jas pažįstamiems egiptiečiams, prekeiviams turguje, naudotų rūbų parduotuvėms. Tačiau prekių nepardavė, nes jos buvo sintetinės, menkavertės, prastesnės kokybės nei tos, kuriomis prekiaujama turguje, dydžiai neatitiko europietiškų standartų (t. 8, b.l.166-167).

6.6. VĮ „Regitra“ duomenimis, R. B. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. pardavė 24 jo vardu registruotas transporto priemones. Iš to skaičiaus 8 automobiliai parduoti kaltinime nurodytu 2012-2014 laikotarpiu. Be to, ankstesniu 2001-2009 m. laikotarpiu buvo parduota dar 12 R. B. vardu registruotų transporto priemonių (t. 3, b.l. 114, 120).

6.7. „Creditinfo“ duomenimis, R. B. laikotarpiu tarp dviejų paskolų jam suteikimo t. y. laikotarpiu tarp 2012-08-25 ir 2013-03-01, turėjo 4 įsiskolinimus telekomunikacijų bendrovėms, kurių bendra suma 443,72 eurų (t. 3, b.l. 124-125).

6.8. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pirmoji iki šiol neužbaigta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. B., pradėta 2014-11-21. Išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 125). Kaltinamasis paaiškino, kad tai yra jo skola transporto įmonei už automobilių parvežimą iš Vokietijos. Iš teismų informacinėje LITEKO esančio Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-12 sprendimo byloje Nr. 2-27340-819/2014 matyti, kad 2013-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B. sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio mėn. R. B. iš Vokietijos pargabeno keturis automobilius. R. B. už suteiktas paslaugas neapmokėjo.

6.9. 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad R. B. „Sodros“ duomenimis nuo 2011-05-01 iki 2019-01-29 Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos nevykdė, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas. Patikrinus VMI sistemoje, nustatyta, kad jis turto ir pajamų nedeklaravo (3 t., b. l. 116).

6.10. 2019-07-23 Tarnybiniame pranešime, pateikta apibendrinta iš bankų ir antstolių pateikta informacija, iš kurios matyti, kad skolų išieškojimas iš R. B., antstolių yra vykdomas nuo 2014 metų. Tais pačiais metais areštuotos ir visos kaltinamojo banko sąskaitos (t. 3, b.l. 114-115).

6.11. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. B. apgavo A. J. tuo, kad nutylėjo savo ketinimą gautų paskolų negrąžinti. Būtent tokią kaltinamojo išankstinę tyčią, anot pirmosios instancijos teismo įrodo faktas, kad visa R. B. nukentėjusiajam A. J. suteikta informacija apie kaltinamojo verslus, investicijas, turtinę padėtį buvo apgaulinga. R. B. apgavo pasakojimais apie sėkmingą automobilių prekybos verslą, kurio iš tiesų neturėjo; apgavo pasakodamas apie planus investuoti į drabužių prekybos verslą; nutylėjo turimas dideles skolas; naudojosi nukentėjusiojo pasitikėjimu, pagrįstu ilgamete pažintimi; imitavo pastangas grąžinti skolą, palikdamas kaip užstatą kaltinamajam nepriklausančius automobilius, pasirašydamas vekselius (pirmosios instancijos teismo teismo nuosprendžio 85-87 p.).

6.12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).??? Tarus, kad R. B. apgaulės forma pasireiškė tuo, kad jis jau imdamas paskolas iš A. J., neketino ir negalėjo jų grąžinti dėl savo turtinės padėties, būtina nustatyti, kad paskolų paėmimo laikotarpiu nuo 2012-08-25 iki 2013-03-01, R. B. ne šiaip rizikavo, t. y. veikė netiesiogine tyčia ar nerūpestingai, bet suvokė, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad paimtų paskolų grąžinti jis neturės absoliučiai jokių galimybių. Tačiau tokios išvados bylos duomenys daryti neleidžia.

6.13. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad nėra duomenų apie R. B. automobilių prekybos verslą, tačiau tokių duomenų byloje yra. Aptariamu laikotarpiu kaltinamasis aktyviai prekiavo transporto priemonėmis. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma ir tarnybinis pranešimas ir kurių matyti, kad R. B. vien 2012-2014 m. pardavė 8 transporto priemones (6.6. p.). Prekybos automobiliais faktą patvirtina ir 2014-11-12 įregistruota R. B. skola automobilius iš Vokietijos vežusiai bendrovei (6.8. p.). Šie duomenys patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis vertėsi, nors ir nelegaliai, automobilių prekyba ir gavo iš jos pajamų.

6.14. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B., turėdamas finansinių įsipareigojimų lygiagrečiai ir kitiems asmenims, buvo finansiškai nepajėgus grąžinti skolą A. J. ir tai suvokė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas daro remdamasis tuo, kad nurodytu laikotarpiu R. B. niekur nedirbo, neturėjo legalaus verslo, ar turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, be to nuo 2014 m. prasidėjo R. B. banko sąskaitų areštai ir įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims augimas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos duomenis ir padarė nepagrįsta išvadą apie R. B. skolas būtent paskolų suteikimo jam laikotarpiu. O šiuo laikotarpiu, kaip jau minėta anksčiau, R. B. vykdė automobilių prekybos verslą ir vien 2012-2014 m. pardavė 8 transporto priemones (6.6. p.), taigi aptariamu laikotarpiu R. B. turėjo ir pajamų ir turto (transporto priemonių), į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Kalbant apie kaltinamojo skolas, tai vieninteliai duomenys apie jas yra „Creditinfo“ informacija apie santykinai nedidelį 443,72 eurų įsiskolinimą mobilaus ryšio tiekėjams (6.7. p.). Pirmosios instancijos teismas išvadą apie beviltišką R. B. turtinę padėtį kaltinime nurodytu 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. kovo mėn laikotarpiu grindžia remiantis spėjimu, kad nors pirmi duomenys apie skolų iš R. B. išieškojimą įregistruoti, tik 2014 m., tačiau šie įsiskolinimai susidarė gerokai anksčiau, kadangi procesas iki išieškojimo perdavimo antstoliui yra gana ilgas. Tokiai išvadai patvirtinti nepateikiama jokių duomenų. Pirmoji vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. B. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai užregistruota 2014-11-21 (t. 4, b.l. 125). Iš teismų informacinėje LITEKO esančio Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-12 sprendimo byloje Nr. 2-27340-819/2014 matyti, kad 2013-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) ir R. B. sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) R. B. 2013 m. gruodžio mėn. iš Vokietijos pargabeno keturis automobilius. R. B. už suteiktas paslaugas neapmokėjo. Taigi, iš paminėto sprendimo civilinėje byloje matyti, kad R. B. skolos ėmė kauptis ne kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet 8-9 mėnesiais vėliau- 2013 m. pabaigoje. Be to, šis sprendimas dar kartą patvirtiną jau nustatytą aplinkybę, kad R. B. iki 2014 m. tikrai vertėsi automobilių prekyba ir 2013 m. pabaigoje importavo į Lietuvą 4 transporto priemones. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad skolų jam suteikimo laikotarpiu kaltinamojo finansinė padėtis buvo beviltiška, jis turėjo didelių skolų fiziniams ir juridiniams asmenims, nepagrįsta bylos duomenimis.

6.15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drabužiai į kuriuos R. B. sakėsi investavęs pinigus, iš tiesų buvo įgyti iki kaltinime nurodyto laiko. Tokia išvadą leidžia daryti kaltinamojo brolio L. B. parodymai teisme. 2020-02-18 L. B. parodė, kad iš Lietuvos į Vokietiją išvyko gyventi prieš 9 metus. Dar liudytojui esant Lietuvoje, jo brolis R. B. iš Kinijos parsisiuntė konteinerį rūbų. Laikė juos garaže. Padėjo broliui parduoti nedidelį kiekį, tačiau didžioji dalis taip ir liko neparduota iki liudytojo išvykimo gyventi į Vokietiją (t. 8, b.l. 59). Vadinasi, tie rūbai, apie kuriuos davė parodymus liudytoja L. B. (6.5. p.), kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme ir jo sutuoktinė R. B., iš tiesų buvo įgyti anksčiau, nei A. J. suteikė kaltinamajam paskolas. Todėl kaltinamasis pasakodamas nukentėjusiajam, jog dalį iš jo skolintų pinigų investavo į drabužių verslą, sakė netiesą. Tačiau ši apgaulė nėra pakankama sukčiavimo sudėčiai konstatuoti, nes neturėjo esminės reikšmės nukentėjusiojo apsisprendimui skolinti pinigus. Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų matyti, kad pinigų skolinimo dieną jam nebuvo itin svarbu, į kokį verslą pinigus investuos kaltinamasis („Visus kartus jis skolinosi verslui, sakė nori plėsti verslą, aš per daug nesidomėjau, nes pasitikėjau. Buvo užsiminęs apie drabužių verslą“, t. 8. b. b. l. 13). Iš tolimesnių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tuo, kur ir kaip R. B. investavo skolintus pinigus, nukentėjusysis susidomėjo tik tuomet, kai skolos grąžinimas ėmė strigti („Pirmus mėnesius grąžino, o tada pradėjo dingti, aš pradėjau spausti, skambinti, paklausti, susitikti, prašiau parodyti tuos drabužius, sakiau, kad pats parduosiu, bet man jų nerodė“, t 8, b. l. 13). Remiantis šiais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad aplinkybė į kokį konkrečiai verslą R. B. investuos pinigus, nebuvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui suteikti paskolas. Todėl faktas, kad jau vėliau, po visų ar dalies paskolų suteikimo, kaltinamasis užsiminė, jog be kitą ko investuos pinigus ir į drabužių prekybos verslą, negali būti laikomas pakankamu apgaulės požymiu.

6.16. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad kaip klaidinimo ir apgaulės priemones panaudojo neprotestuotinų vekselių pasirašymą ir automobilių kaip skolos grąžinimo garanto perdavimą nukentėjusiajam. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. 2015 m. gruodžio mėnesį pasirašė tris paprastus neprotestuotinus vekselius bendrai 8 400 eurų suma ir pagal nukentėjusiojo A. J. parodymus, 2015-2016 m. laikotarpiu tai palikdavo automobilius, kaip skolos grąžinimo garantą, tai vėl juos pasiimdavo. Taigi visi šie kaltinamojo veiksmai – tiek vekselių pasirašymas, tiek automobilių kaip užstato palikimas, padaryti praėjus daugiau kaip 2 metams po to, kai jam sumokėta paskutinė paskolos dalis ir todėl niekaip negali būti susiję su nukentėjusiojo motyvais paskolinti ar nepaskolinti kaltinamajam pinigus kaltinime nurodytu 2012 m. rudens – 2013 m. pavasario laikotarpiu. Be to, neaišku kodėl apskritai šiuos kaltinamojo veiksmus reiktų vertinti kaip sukčiavimo požymį, nes tiek pasirašydamas vekselius, tiek palikdamas automobilius kaip laikiną skolos grąžinimo garantą, kaltinamasis nesiekė pasiskolinti naujų lėšų. Šių veiksmų negalima vertinti ir kaip siekio pasunkinti jau suteiktos paskolos išieškojimą. Atvirkščiai, aptariami R. B. veiksmai, kaip automobilių kaip užstato laikinas palikimas nukentėjusiajam, vekselių (kurie iš esmes sukuria naują, su ankstesnėmis skolomis nesusijusią prievolę kaltinamajam) pasirašymas, rodo kaltinamojo sąžiningą norą iš paskutiniųjų atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Todėl vekselių pasirašymas ir automobilių kaip skolos grąžinimo garanto laikinas perdavimas nukentėjusiajam, negali būti laikomos sukčiavimo priemonėmis.

6.17. Kaltinime nurodoma, kad R. B. kaip apgaulės priemonę panaudojo taktiką, kai nedidelė paskolos dalis grąžinama, o po to vėl skolinamasi, šitaip įgyjant nukentėjusiojo pasitikėjimą, kol jis sutinka paskolinti didelę pinigų sumą. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad 2012 m. rudenį gavęs pirmąją didelę 10 000 Lt paskolą, kaltinamasis pradėjo tvarkingai ją grąžinti sutartyje numatytais terminais, t. y. praėjus pusei metų ir mokėdamas po 500 Lt kas mėnesį. Vėliau vėl pasiskolindavo mažesnes sumas, kurias grąžindavo, kol 2013 m. kovo mėnesį pasiskolino antrą didelę 13 000 Lt sumą ir nuo to laiko skolos mokėjimas nutrūko. Šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina bylos dokumentai ir pati kaltinimo formuluotė, iš kurių matyti, kad R. B. laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės paskolos jam suteikimo ne tik kad negrąžino anksčiau suteiktų paskolų mažomis sumomis, bet skolinosi dar ir jo įsiskolinimas tik augo. Pirmąja 2012-08-25 paskolos sutartimi R. B. duota 10 000 Lt paskola. Paskutine 2013-03-01 paskolos sutartimi – 13 000 Lt (6.2.1., 6.2.2. p.). O bendra paskolos suma , pagal pateiktą kaltinimą 29000 Lt. Vadinasi iki paskutinės paskolos gavimo, R. B. ne tik, kad negrąžino pirmosios paskolos, bet dar ir papildomai pasiskolino 6000 Lt. Minėta aplinkybė nesutrukdė nukentėjusiajam pasitikėti R. B. ir paskolinti jam 13 000 Lt paskutine paskolos sutartimi. Be to, kaltinamasis, pagal 2012-08-25 sutarties 2.3. p., paskolą privalėjo grąžinti tik 2013-03-25, vadinasi, paskutinės paskolos gavimo metu, pirmosios paskolos grąžinimo terminas dar nebuvo suėjęs. Jei tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad žodinis susitarimas dėl 2012-08-25 paskolos grąžinimo buvo toks, kad R. B. turėjo ją grąžinti dalimis po 500 Lt, praėjus 6 mėnesiams nuo paskolos gavimo dienos, tuomet pirma mokėjimas turėjo įvykti tik 2013-02-25. Tokiu būdu, kaltinamasis iki paskutinės paskolos suteikimo būtų sumokėjęs tik vieną 500 Lt įmoką pagal pirmą paskolą, nors nukentėjusysis tvirtina, kad tvarkingai buvo sumokėtos kelios 500 Lt įmokos. Vadinasi nukentėjusiojo parodymai apie skolos grąžinimą nedidelėmis dalimis priskirtini laikotarpiui po paskutinės paskolos suteikimo. O jeigu taip, tokie kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip apgaulės priemonė. Vadinasi, bylos duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo pirmos iki paskutinės paskolos suteikimo, R. B. nei vienos iš jam suteiktų paskolų negrąžino, dalį paskolos grąžino tik pasibaigus kaltinime nurodytam laikotarpiui. Todėl kaltinime nurodyti veiksmai – skolos grąžinimas nedidelėmis sumomis, negali būti pripažinta kaip sukčiavimo priemonė.

6.18. Apibendrinant tai, kad išdėstyta 6.11. - 6.17. p., pripažįstama nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad skolų jam suteikimo laikotarpiu, kaltinamojo finansinė padėtis buvo beviltiška, jis turėjo didelių skolų fiziniams ir juridiniams asmenims. Bylos duomenys rodo, kad nurodytu laikotarpiu R. B. kitų skolų neturėjo, vertėsi automobilių prekyba ir turėjo iš to pajamų. Jokių objektyvių apgaulės priemonių, kurios galėjo turėti esminės įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui suteikti paskolas nenustatyta. Nesant pagrindo konstatuoti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. B. turtinė padėtis buvo tokia, kuri nebūtų leidusi jam pagrįstai tikėtis laiku grąžinti suteiktas paskolas, nėra pagrindo ir išvadai, kad kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią negrąžinti paskolos nukentėjusiajam. Todėl nuteistojo R. B. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės apeliacinius skundas nagrinėjamoje dalyje tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. R. B. pagal kaltinimą, nurodytą 1.1. p., išteisintinas, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

7. Dėl kaltinimo apgaule pasisavinus E. C. turtą (1.2. p.).

7.1. Nuteistojo R. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvai išdėstyti 3.2. p. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas remiasi duomenimis, kurie išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir jų nekartoja – tai nuteistojo R. B. parodymai (5 p.), nukentėjusiojo E. C. parodymai ir jo pareiškimas policijai (8, 20 p.), nukentėjusiojo J. A. G. parodymai (9 p.), UAB (duomenys neskelbtini) kuri dalyvavo policijos skelbiamuose automobilių pardavimo aukcionuose darbuotojų M. M. ir V. M. parodymai (13, 14 p.), liudytojo A. B. parodymai (17 p.), 2017-09-12 skolos raštelis (21 p.), Vilniaus m. AVPK informacija apie 2017 m. sausio – liepos mėn. rengtus transporto priemonių aukcionus (35 p.), UAB „Transeksta“ pažyma apie R. B. nuo 2017-01-01 iki 2018-09-03 apžiūrai pateiktas transporto priemones (36 p.), VĮ „Regitra“ pažyma apie R. B. vardu 2017-2018 m. registruotas transporto priemones (37 p.), informacija apie portale www.autoplius.lt talpintus skelbimus, kuriuose nurodytas R. B. naudojamas pardavėjo telefono numeris arba elektroninio pašto adresas (38, 39 p.), tarnybiniai pranešimai dėl R. B. turtinės padėties (50, 51, 65 p.), „Creditinfo“ informacija apie R. B. skolas (55 p.), R. B. tėvo D. B. elektroniniai laiškai nukentėjusiajam E. C. (69, 70 p.).

7.3. Taip pat apeliacinės teismas remiasi atskirai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neišskirtais R. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 19-24, 33-37), liudytojo A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 19-20). Antstolių informacinės sistemos duomenimis apie vykdomus R. B. skolų išieškojimus (t. 4, b.l. 125), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis.

7.4. Dėl R. B. tariamos prekybos naudotais policijos „Škoda“ ir „Nissan Navara“ automobiliais. Kaltinamasis teisme nurodė, kad už E. C. paskolintus pinigus per tarpininką vardu S., kurio kontaktus pametė ir atkurti negali, pirko apie 10 policijos automobilių „Škoda“ vieno automobilio kaina buvo vidutiniškai 1 200 eurų. Iš to kiekio 2-3 automobilius pardavė pelningai ir gavo pelno, kuriuo pasidalino juo su E. C., sumokėdamas pastarajam 840 eurų. Tačiau bendrai sudėjus visus automobilius, iš jų prekybos patyrė 2500 eurų nuostolio, apie kurį E. C. nieko nesakė (t. 8, b.l. 5-8). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė šią gynybos versiją, padarydamas išvada, kad R. B. jokia naudotų policijos automobilių „Škoda“ prekyba neužsiėmė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad R. B. 2017 m. policijos rengtuose naudotų automobilių aukcionuose nebuvo ir negalėjo dalyvauti, nes juose dalyvauja tik juridiniai asmenys; tokiuose aukcionuose dalyvavusios ir automobilius pirkusios UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai M. M. ir V. M. nurodė, kad tarpininkams policijos aukcione įgytų automobilių neparduodavo, R. B. įmonėje automobilių nepirko; R. B. net nežinojo, kaip paruošiami policijos automobiliai aukcionui, t. y. nežinojo, kad jiems nuimami lipdukai; niekas iš asmenų, kuriems R. B. sakėsi perkas policijos automobilius, nei E. C., nei A. B., nei J. A. G., šių automobilių nematė; R. B. nuolat keitė parodymus apie tai, kam panaudojo iš E. C. gautus pinigus, derina savo parodymus prie kitų jam žinomų bylos duomenų, todėl kaltinamojo parodymai nepatikimi, 2018-10-31 apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad už E. C. pinigus pirko ne naudotus policijos automobilius Lietuvoje, bet apie 15 automobilių Vokietijoje (t. 7, b.l. 21), 2019-04-05 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad apie galimybę įsigyti automobilius iš policijos aukcionų pasakojo vieninteliam E. C., tačiau šis tokiu verslu nesusidomėjo, toje pačioje apklausoje R. B. jau nurodo, per 2017 metus iš labai įsislaptinusio tarpininko vardu S., pirko 10-15 automobilių „Škoda“. Iš kur šie automobiliai nežino, nes jie nebuvo pažymėti jokiais specialiais ženklais (t. 7, b.l. 36). Visi paminėti motyvai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 97 p., apeliacinės instancijos teismas su jais visiškai sutinka ir nekartoja.

7.5. Be pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 97 p. išdėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitas aplinkybes, rodančias, kad jokie R. B. nurodyti policijos automobiliai „Škoda“ ar „Nissan Navara“ neegzistavo, R. B. už iš E. C. skolintus pinigus šių transporto priemonių nepirko ir nepardavė. Tai, kad istorija su naudotų policijos automobilių pirkimu aukcione išgalvota, patvirtina faktas, kad R. B. ją tais pačiais tikslais, t. y. siekiant išvilioti pinigus, vėliau, t. y. 2017 m. antroje pusėje žodis žodin pakartojo liudytojui A. B. (t. 2, b.l. 17) ir gavo iš jo 3500 eurų 3 automobiliams įsigyti (nors pagal R. B. teisme duotus parodymus visus automobilius „Škoda“ jis pirko už E. C. paskolintas lėšas); maždaug tuo pačiu laiku kaip ir A. B., R. B. tą pačia istoriją su nurašytais policijos automobiliais „Škoda“ papasakojo ir nukentėjusiajam J. A. G., pagal kurio parodymus, jis iš įmonės kasos šių automobilių pirkimui, davė kaltinamajam ar tai 3500 ar tai 8000 eurų (t. 1, b.l. 174, 177). Taigi, nors pagal paties R. B. parodymus, policijos automobilių prekybos verslas nepavyko ir jis patyrė apie 2500 eurų nuostolio, kurį nuslėpė nuo E. C., praėjus vos keliems mėnesiams, kaltinamasis vėl tuos pačius neva pelningo verslo projektus dėsto jau kitiems asmenims – A. B. ir J. A. G.. Tai dar kartą rodo, kad R. B. jokio naudotų policijos automobilio verslo neturėjo, o visą šią verslo schemą panaudojo kaip sukčiavimo priemonę. Toliau, ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad parduodamus automobilius reklamavo portale www.autoplius.lt (t. 7, b.l. 21), tačiau portalo www.autoplius.lt duomenimis, 2017 metais pardavėjas, kurio kontaktais nurodomi R. B. naudoti telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai, jokių automobilių „Škoda“ ar „Nissan Navara“ nepardavinėjo (t. 2, b.l. 115). Be to, aptariamu laikotarpiu, kai R. B. skolinosi iš E. C. pinigus neva naudotų policijos automobilių įgijimui, 2017 m. vasario- balandžio mėn, R. B. neatliko techninės apžiūros nė vienam panašiam ar bet kuriam kitam automobiliui (t. 2, b.l. 100). Iš R. B. faktinės sutuoktinės R. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. vasario- balandžio mėn. laikotarpiais, t. y. tuo metu, kad kaltinamasis skolinosi iš E. C. pinigus tariamam verslui, periodiškai buvo papildomos banko sąskaitos ir viso per nurodytą laikotarpį grynais įneštą 10 525 eurų. Didžioji pinigų dalis vėliau pervesta kaip įvairių skolų daugybei fizinių ir juridinių asmenų taip pat kaip įmokos automobilių lizingo bendrovei (t. 5, b.l. 49-50). Jokių kitų panašaus dydžio pajamų B. šeima tuo laikotarpiu neturėjo, todėl akivaizdu, kad didžioji dalis iš E. C. pasiskolintų pinigų buvo panaudoti senoms skoloms apmokėti. Įvertinus 7.4. ir 7.5. p. išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. B. naudotų policijos automobilių prekybos verslo projektą sukūrė ir panaudojo kaip apgaulės priemonę tam, kad užvaldytų E. C. pinigines lėšas.

7.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad paskolas R. B. gavo pasinaudodamas savo tėvo, kaip patikimo verslininko reputacija. Tikrasis E. C. motyvas buvo gauti pelno. Tą įrodo jo paties pripažintas faktas, kad R. B. grąžino pinigus už parduotą BMW automobilį ir pasidalino už pirmus 3 parduotus automobilius „Škoda“ gautu pelnu. E. C., skolindamas pinigus, R. B. turtine padėtimi nesidomėjo, todėl ši aplinkybė nėra esminė jo apsisprendimui suteikti paskolas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, motyvai dėl kurių nukentėjusysis skolino pinigines lėšas, t. y. ar iš pagarbos kaltinamojo tėvui, ar norėdamas gauti pelno, nėra esminiai sprendžiant R. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2 d. klausimą. Esminė aplinkybė, kuri suklaidino nukentėjusįjį ir turėjo įtakos jo apsisprendimui visgi skolinti pinigus R. B., tai yra kaltinamojo nutylėta aplinkybė, kad jis panaudos gautas lėšas ne verslui, bet ankstesnėms skoloms  grąžinti, o iš nukentėjusiojo pasiskolintų lėšų grąžinti jau neturės iš ko. Beviltišką R. B. finansinę padėtį rodo 7.5. p. paminėti jo faktinės sutuoktinės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 10 525 eurų, buvo išmokėta įvairioms skoloms grąžinti daugybei fizinių ir juridinių asmenų. Tai yra suma, kuri lygi apie 2/3 visų pas E. C. pasiskolintų pinigų sumos. Be to, aptariamu laikotarpiu buvo vykdomas skolos išieškojimas pagal 5 vykdomuosius dokumentus ir bendra per antstolius išieškomos skolos suma buvo 11 235,70 eurų (t. 4, b.l. 125). Taip pat, kaip matyti iš liudytojo A. B. parodymų, kaltinamasis buvo skolingas dideles pinigų sumas ir šiam liudytojui. Iš kaltinamojo tėvo D. B. elektroniniai laiškų nukentėjusiajam E. C. matyti, kad 2016 metais tėvai nustojo teikti finansinę paramą R. B. (t. 8, b.l. 27). Kitame D. B. elektroniniame laiške nurodoma, kad dalį pinigų kaltinamasis galėjo išleisti remontuojamo namo šildymo sistemai įrengti (t. 8, b.l. 27). Aptariamu laikotarpiu R. B. niekur nedirbo jokio turto, į kurį gali būti nukreipti išieškojimą neturėjo, taip pat, kaip matyti iš 7.5. p. išdėstytų motyvų, aptariamu laikotarpiu automobilių prekyba nesivertė, jokio verslo nei legalaus, nei nelegalaus nevykdė, tačiau turėjo didelių skolų daugybei fizinių ir juridinių asmenų. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis negalėjo nesuvokti, kad jokių perspektyvų grąžinti paskolas E. C. nėra. Tačiau nutylėdamas šią esminę aplinkybę, taip pat melagingai nurodydamas, jog paskola bus panaudota ankstesnių skolų grąžinimui, bet ne verslui, apgavo nukentėjusįjį. Tokiu būdų veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

8. Dėl kaltinimo apgaule pasisavinus J. A. G. turtą (1.3. p.).

8.1. Nuteistojo R. B. gynėjos apeliacinio skundo motyvai išdėstyti 3.3. p. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje, remiantis skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

8.2. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Audi A4“, (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2016 m. rugpjūčio 17 d., valdytojas-savininkas S. M.. 2016 m. rugsėjo 17 d. atliktas transporto priemonės registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 29 d. atliktas transporto priemonės registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į Valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 29 d. automobilis „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruotas ir atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinas įregistravimas, savininkė S. M.. 2017 m. gruodžio 29 d. atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinai įregistruotos transporto priemonės išregistravimas (arba automatinis išregistravimas), valdytoja-savininkė S. M.. 2018 m. kovo 1 d. atliktas transporto priemonės „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastovus įregistravimas – Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė – S. M. (t. 3, b.l. 1-2).

8.3. 2018-02-23, 19:33 val. policijoje užregistruotas A. J. G. pareiškimas apie tai, kad 2018-01-10, Vilniuje, susitarė su R. B. dėl automobilio Audi A4 pirkimo. Sumokėjo R. B. 11 600 eurų ir susitarė, kad per 10 dienų R. B. automobilį paruoš pardavimui ir atvarys A. J. G.. Praėjus sutartam laikui, automobilis nebuvo perduotas. Susitikus su automobilio savininke S. M., pastaroji paneigė, kad automobilis parduodamas ir nurodė, kad jokių pinigų už automobilį nėra gavusi. R. B. žodžiais, pinigus jis atidavė S. M. sūnui A. B., o automobilio pastarasis neatidavė (t. 1, b.l. 112-113).

8.4. 2018-02-23 J. A. G. policijai pateikė R. B. pasirašytą skolos raštelį, datuotą 2018-01-10, kuriuo patvirtina, kad gavo iš J. A. G. 11 600 eurų už automobilį Audi A4 (t. 1, b.l. 115).

8.5. 2018-02-24, 23:24 val., policijoje užregistruotas R. B. pareiškimas dėl to, kad A. B., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, nuo 2016 m. prievartauja iš pareiškėjo pinigus (t. 3, b.l. 73-74).

8.6. Kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir teisme parodė, kad 2017 m. pabaigoje A. B. ėmė intensyviai reikalauti grąžinti skolas ir sumokėti paties A. B. susigalvotas ir paskirtas pinigines baudas. Tuo tikslu A. B. liepė kaltinamajam parduoti jo motinos S. M. automobilį Audi A4 už didesnę nei rinkos 14 500 eurų kainą. 2017 m. lapkričio mėn. pardavė automobilį J. A. G. už 11 600 eurų, tačiau J. A. G. atėmė iš šios sumos 2 800 eurų R. B. skolą ir grynais sumokėjo 8 800 eurų. Prie šios sumos R. B. pridėjo 5 700 eurų savo pinigų ir atidavė A. B. už automobilį jo reikalautus 14 500 eurų. Automobilis Audi A4 liko pas R. B., nes J. A. G. prašymu reikėjo pakeisti ratų diskus, užtamsinti langus. A. B. nesiliovė reikalauti toliau mokėti jo priskaičiuotas skolas ir baudas, atėmė iš R. B. J. A. G. jau parduotą automobilį Audi A4 ir grąžino motinai. Susidarius tokiai situacijai, R. B. 2017-12-15 iš E. C. pinigų grąžino J. A. G. 8 500 eurų. Tačiau J. A. G. to nepakako, jis liepė kaltinamajam pasirašyti 2018-01-23 raštelį, kad šis gavo 11 600 eurų už parduodamą automobilį. Kaltinamajam pasirašius, J. A. G. ir jo žmona su šiuo rašteliu susitiko su automobilio savininke S. M. ir pareikalavo grąžinti pinigus arba automobilį. S. M. pareiškė, kad nieko apie pinigus nežino ir susitikimas pasibaigė niekuo.

8.7. 2018-07-23 apklaustas įtariamuoju R. B. nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį iš J. A. G. už automobilį gavo 11 600 eurų ir tokią pačią sumą atidavė A. B.. Dėl to, kad grąžinti J. A. G. šią skolą, buvo išvažiavęs dirbti į Angliją (t. 7, b.l. 9).

8.8. Nukentėjusysis J. A. G. teisme parodė, kad 2018 m. sausio - vasario mėnesį R. B., atvažiavęs į Gariūnų turgų, pasakė, kad turi pardavimui „Audi A4“, parodė fotonuotraukas. Nukentėjusiajam susidomėjus, kitą dieną atvarė automobilį jam prie namų. J. A. G. apžiūrėjo transporto priemonę ir kadangi jau R. B. nebepasitikėjo, paskambino automobilio savininkei S. M.. Moteris patvirtino, kad tikrai parduoda automobilį. Susitarė dėl kainos – 11 600 eurų. Čia pat nukentėjusiojo žmona išnešė ir padavė R. B. sutartą sumą. R. B. pasirašė raštelį, kad pinigus gavo. Automobilis liko pas R. B., nes jis neva norėjo užklijuoti langų plėveles ir pakeisti ratų diskus. Praėjus sutartam laikui, R. B. automobilio neatvežė. Ėmus aiškintis R. B. pasakė, kad automobilius atidavė automobilio savininkės sūnui A. B.. Susitikus su S. M., pastaroji atiduoti automobilį atsisakė, neigė, kad ji ar jos sūnus gavo iš R. B. kokius nors pinigus (t. 8, b.l. 36-42, 53-55).

8.9. Liudytoja apklausta nukentėjusiojo J. A. G. sutuoktinė L. G. parodė, kad R. B. buvo jos vyro verslo partneris, kaltinamasis rasdavo automobilių pardavimui ir už vyro pinigus juos pirkdavo bei atvarydavo pardavimui. Buvo įgijęs J. A. G. pasitikėjimą. 2018 m., sausio mėn. atvažiavęs į aikštelę, R. B. pasiūlė pirkti automobilį „Audi A4“, rodė fotonuotraukas. R. B. paskambino telefonu automobilio savininkei, kuri patvirtino, kad automobilį parduoda, sutarė dėl kainos 11 600 eurų. Kitą dieną, kai R. B. atvarė automobilį prie liudytojos namų, vyrui pasakius, liudytoja išnešė ir perdavė kaltinamajam sutartą pinigų sumą. R. B. užtikrino, kad per kelias dienas sutvarkys dokumentus ir atvarys automobilį. Jokio pinigų priėmimo dokumento tuo metu nesurašė. Gavęs pinigus, R. B. dingo. Kai galų gale pavyko jį pagauti, šis papasakojo istoriją, kad ir pinigus ir automobilį atėmė seniai jį reketuojantis automobilio savininkės sūnus A. B.. Įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo automobilio savininkė, lydima kažkokio vyro, liudytoja, jos vyras ir R. B.. Šio susitikimo metu automobilio savininkė reiškė finansines pretenzijas R. B., klausdama jo kur kažkokie pinigai. Į liudytojos ir jos vyro klausimus, automobilio savininkė neigė, kad gavo kokius nors pinigus už automobilį iš R. B.. Viskas baigėsi tuo, kad visi susipyko ir išsiskirstė. Po šio susitikimo, liudytojos vyras kreipėsi su pareiškimu į policiją (t. 8, b.l. 56-58).

8.10. Liudytoja S. M. teisme parodė, kad R. B. pažįsta kaip savo vaikų A. ir A. B. draugą. R. B. iš vaikų skolindavosi pinigų įvairiems savo verslams. Buvo skolingas ir liudytojai 3000 eurų. 2018 m. pradžioje R. B. pasisiūlė parduoti liudytojos automobilį Audi A4 už apie 11 500 eurų, dabar tikslios sumos liudytoja neprisimena. Tuo tikslu liudytoja perregistravo savo automobilį kaip parduodamą ir atidavė jį R. B.. R. B. prašė ir įgaliojimo pardavimui, tačiau tokio dokumento liudytoja nesurašė pasitarusi su sūnumi A. Iš jo sužinojo, kad R. B. yra nepatikimas, daug kam skolingas. Netrukus po to, kai automobilį nuėmė nuo įskaitos, R. B. atvežė 1 500 eurų, pasakė, kad pardavė automobilį kažkokiam turtingam Latvijos pirkėjui, čia yra užstatas ir per kelias dienas sutvarkys visus pardavimo dokumentus. Tačiau jokių pinigų nebuvo, todėl nuvažiavus su sūnum, automobilį iš R. B. atsiėmė. Netrukus po to, kai atsiėmė automobilį, paskambino R. B. ir nei iš šio nei iš šio pasiūlė susitikti, nes nori grąžinti 3000 eurų skolą. Į sutikimą prie Lazdynų ligoninės R. B. atėjo lydimas moters ir dar vieno vyro. Susitikimo metu moteris ir nepažįstamas vyras pareiškė pretenzijas, kad liudytoja juos apgavo – neva pasiėmė apie 12 000 eurų, kuriuos jie per R. B. sumokėjo už automobilį, o automobilio neatiduoda. R. B. šio susitikimo metu visą laiką tylėjo. Susitikimas baigėsi tuo, kad taip nieko ir neišsiaiškino. Kitą dieną liudytoja pati kreipėsi į policiją (t. 8. b.l. 138-140).

8.11. Liudytojas A. B. parodė, kad R. B. artimiau bendrauja nuo 2015-2016 m. susipažino per brolį. Skolino R. B. pinigus įvairiems nesėkmingiems jo verslams susijusiems su automobilių ir jų detalių prekybą. Iš viso yra paskolinęs apie 16 000 eurų, iš kurių negrąžinta apie 9 000 eurų. R. B. yra pasirašęs vekselius negrąžintos skolos sumai, bet dėl išieškojimo nesikreipia, nes tai beviltiška. 2017 pabaigoje ar 2018 m. pradžioje R. B. pasisiūlė padėti parduoti už 15 000 eurų liudytojo motinos S. M. automobilį Audi A4, sakė, kad turį turtingą pirkėją Latvijoje, atvežė 1500 eurų rankpinigius. Patikėjus, kad pirkėjas tikrai egzistuoja, motina išregistravo automobilį pardavimui ir paliko jį R. B.. Tačiau laikas bėgo, o žadėtų pinigų už automobilį nebuvo. Ėmus aiškintis R. B. patvirtino, kad pirkėjo nėra ir grąžino motinai automobilį. Ši vėl įregistravo automobilį savo vardu. Be to, iš motinos pasakojimo žino, kad jai reiškė pretenzijas kažkokie žmonės, kuriems R. B. neva pardavė automobilį. Jokių pinigų, išskyrus minėtus 1500 eurų dydžio rankpinigius, nei liudytojas nei jo motina už automobilį negavo (t. 8, b.l. 142-145).

8.12. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad R. B. iš J. A. G. už automobilį Audi A4 gautą pinigų sumą neva atidavė A. B., paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais (108 p.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. parodymais šioje dalyje tikėti negalima, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaltinamasis painiojasi nurodydamas tiek sumą, kurią už automobilį gavo iš J. A. G., tiek sumą, kurią neva atidavė A. B., tiek kitas aplinkybes. Antai ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad už automobilį iš J. A. G. gavo 11 600 eurų ir tiek pat atidavė A. B. (8.7. p.), kai teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš J. A. G. gavo 8 800 eurų ir pridėjęs iš savų pinigų, A. B. atidavė 14 500 eurų (8.6. p.). Skiriasi ir R. B. parodymai apie tai, kaip jis grąžino J. A. G. už automobilį sumokėtus pinigus. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis nurodė, kad 8 800 eurų J. A. G. grąžino dar 2017-12-15 iš pinigų, kuriuos pasiskolino iš E. C.. Tačiau iš 7.5. p. išdėstytų motyvų matyti, kad didžiąją dalį iš E. C. gautų pinigų R. B. išleido dar 2017 m. vasario- balandžio mėnesiais, todėl neturėjo jokių lėšų tam, kad 2017 m. gruodžio mėn. grąžinti J. A. G. pastarojo sumokėtus pinigus. Be to, jei tikrai J. A. G. būtų buvę grąžinti pinigai, sumokėti už automobilį, tuomet neaišku, kodėl R. B. pasirašė skolos raštelį 11 600 sumai ir kodėl 2018 m, sausio mėnesį J. A. G. desperatiškai siekė susitikti su automobilio savininke S. M., kreipėsi į policiją dėl prarastų pinigų. Pažymėtina, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu irgi nurodė, kad pinigų už automobilį J. A. G. negrąžino, o išvyko atidirbinėti skolos į Angliją. Kitą vertus iš A. B. ir jo motinos parodymų, jų veiksmų, akivaizdu, kad jokių pinigų už automobilį Audi A4 negavo ir negalėjo gauti. Visų pirmą dėl to, kad nepasitikėdama R. B., S. M. neįgaliojo kaltinamojo pardavinėti jos automobilį. Transporto priemonę pardavimui įregistravo tik tam, kad R. B. surastų tokį pirkėją. Antra – iš J. A. G., L. G. bei S. M. parodymų apie 2018 m. pradžioje prie Lazdynų ligoninės įvykusį susitikimą matyti, kad abi pusės – tiek G. šeima, tiek S. M. buvo šokiruoti vienas kito pretenzijų. S. M. – reikalavimo atiduoti automobilį, nors pinigų už jį negavo, o G. šeima – fakto, kad S. M. neigia gavusi pinigus už automobilį. Tai rodo, kad R. B., slėpdamas faktą, kad už automobilį gautus pinigus pasisavino, klaidino tiek vieną tiek kitą pusę. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir padarė pagrįsta išvadą, kad R. B. apgaule pasisavino nukentėjusiojo J. A. G. pinigus – 11 600 eurų gavęs juos kaip užmokestį už neva parduodamą automobilį.

8.13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad J. A. G., kaip ir kiti nukentėjusieji, skolino pinigus R. B., tikėdamasis didelio pelno, dalį jo gavo, pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl iš dalies yra pats kaltas dėl susiklosčiusios situacijos ir ji turėtų būti vertinama išimtinai kaip civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai jokių civilini teisinių santykių požymių, nes R. B. nutylėjo esminės J. A. G. apsisprendimui perduoti kaltinamajam 11 800 eurų grynais pinigais aplinkybes, t. y. tai, kad R. B. tik imituoja sandorį, o pinigus už neva parduodamą kitam asmeniui priklausantį automobilį ketina pasisavinti. R. B. nutylėjo ir kitą esminę aplinkybę, t. y. tai, kad jis nėra įgaliotas nei parduoti automobilį nei priimti pinigus iš pirkėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad apgaulė gali pasireikšti ir suklaidinimu nutylint esmines nukentėjusiojo apsisprendimui dėl turto perleidimo panaikinimo aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-303-693/2019 ir kitos), todėl R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nagrinėjamos kaltinimo dalies kaltu pripažintas pagrįstai ir teisėtai. Tenkinti apeliacinio skundo, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

9. Dėl kaltinimo pasisavinus J. A. G. turtą (1.4 p.).

9.1. 2018-04-26 J. A. G. pareiškime policijai nurodoma, kad R. B. skolingas pareiškėjui 16 000 eurų. 2018-01-23 kaip skolos grąžinimo garantą, R. B. paliko parduoti automobilį BMW, 6000 eurų vertės. Tačiau paaiškėjo, kad automobilis priklauso lizingo bendrovei, o jo naudotoja – buvusi R. B. sutuoktinė. Po trijų mėnesių sutuoktinė iškvietė policiją ir automobilį atsiėmė. Tai yra antras kartas, kai R. B. apgauna pareiškėją. Prieš metus laiko R. B. pasiskolino pinigų automobiliams Vokietijoje pirkti, tačiau niekur neišvyko, pinigų negrąžino (t. 1, b.l. 124- 125).

9.2. Kartu su 9.1. p. nurodytu pareiškimu J. A. G. pateikė neįskaitomai pasirašyto raštelio kopiją: „(duomenys neskelbtini) vin. (duomenys neskelbtini) palikau kaip užstatą už skolą 16 000 Eur. Šešiolika tūkstančių eurų, kada bus grąžinta skola, šį automobilį atsiimta pagal vekselio data. 2018-01-23“ (t. 1, b.l. 126). Raštelio originalą nukentėjusysis J. A. G. pateikė apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

9.3. Kartu su 9.1. p. nurodytu pareiškimu J. A. G. pateikė šešių, 2018-01-03, 2018-01-15, 2018-01-22, 2018-01-29, 2018-02-06, 2018-02-13 datuotų paprastųjų vekselių kopijas, pagal kiekvieną iš kurių R. B. įsipareigoja sumokėti J. A. G. 2 800 eurų laikotarpiais nuo 2018-01-13 iki 2018-03-23. Bendra vekseliuose nurodyta R. B. įsipareigojimų suma yra 16 800 eurų (t. 1, b.l. 127-132, t. 2, b.l. 82-87).

9.4. 2018-11-05 J. A. G. papildomai pateikė 2017-05-08 UAB (duomenys neskelbtini)kasos išlaidų orderio kopija, pagal kurį R. B. iki 2017-06-04 išmokėtas 8 130 eurų avansas automobilio RAV4 2019 pirkimui. Orderis pasirašytas J. A. G. ir R. B. (t. 2, b.l. 88).

9.5. 2018-05-03 apklaustas liudytoju J. A. G. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį per tris kartus paskolino R. B. 9000, 2550 ir 1950 eurų. Pagal pirmą paskolą R. B. sumokėjo 1000 eurų palūkanų, pagal antrą paskolą buvo įsipareigojęs sumokėti 650 eurų palūkanų, bet nesumokėjo. Paskolų negrąžino ir palūkanų, išskyrus minėtus 1000 eurų, nesumokėjo, todėl 2018 m. sausio mėnesį susidarė 13 500 eurų skola (9000+2550+1950). 2018-01-23 R. B. pasirašė šešis 9.3. p. nurodytus paprastuosius vekselius. Šiuose vekseliuose susumuota negrąžinta 2018 m. sausio mėnesio skola su palūkanomis. J. A. G. parodymai apie kitas aplinkybes sutampa su 2018-04-26 pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (9.1. p.), (t. 1, b.l. 174).

9.6. 2019-02-12 A. G. civiliniame ieškinyje nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir 2018-05-03 apklausoje (9.5. p.), (t. 1, b.l. 181-186).

9.7. 2018-11-05 apklaustas liudytoju J. A. G. papildomai parodė, kad verčiasi automobilių prekyba, jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turi aikštelę Vilniuje, Gariūnų turgavietėje, kur parduodami naudoti automobiliai. R. B. pažįsta maždaug nuo 2012-2013 metų. Kelis kartus skolino R. B. pinigus automobiliams įsigyti. Už paskolas R. B. arba mokėdavo palūkanas arba atvarydavo automobilius pardavimui į J. A. G. aikštelę. 2017 m. iš Vokietijos atvežė pardavimui 5 automobilius. R. B. iki 2017 m. pavasario buvo skolingas 2000 eurų, 2017 m. pavasarį iš įmonės kasos pasiskolino 8130 eurų automobiliams „Škoda“ pirkti, iš šios sumos negrąžino 2800 eurų, 2017 m. antroje pusėje grynais pasiskolino 8000 eurų automobilio RAV4 įgijimui Vokietijoje, tačiau į Vokietiją neišvyko, automobilio nepirko ir pinigų negrąžino. Tokiu būdu susidarė 16 800 eurų skola. Šiai sumai R. B. 2018-01-23 pasirašė šešis 9.3. p. nurodytus paprastuosius vekselius (t. 1, b.l. 177).

9.8. 2020-02-04 apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje J. A. G. parodė, kad 2017-05-08 iš įmonės pinigų paskolino R. B. 8130 eurų automobiliui RAV4 pirkti Vokietijoje, tačiau R. B. apgavo, dėl to nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Vėliau R. B. grąžino didesnę dalį, negrąžinta dalis yra 2130 eurų. Po to paskolino 3 500 eurų automobiliams „Škoda“ pirkti. Už šią paskolą R. B. sumokėjo palūkanas, kurių suma panašaus dydžio kaip ir paskola, todėl šioje dalyje pretenzijų kaltinamajam neturi. 2018 m. sausio mėn., dar prieš istoriją su Audi A4 automobiliu, paskolino R. B. 9 000 eurų automobilių eksportui iš Anglijos. R. B. tikrai atvarė ir rodė 3 ar 4 iš dešiniavairius Peugeot automobilius, sakė, kad jie turi paklausą, nes ardomi atsarginėms dalims. Už šią paskolą R. B. mokėjo palūkanas po 250-300 eurų ir viso sumokėjo apie 1000 eurų palūkanų, pačios paskolos negrąžino. Vėliau 2018 m. sausio mėnesį paskolino dar du kartus automobiliams iš Anglijos pirkti. R. B. mokėjo palūkanas, bet pačių paskolų negrąžino, tokiu būdu susidarė 13 500 eurų suma. Tai yra suma be palūkanų ir nukentėjusiojo pelno į ją įeina 9 000 eurų 2550 eurų ir 1950 eurų, paskolintų 2018 m. sausio mėnesį automobilių pirkimui Anglijoje. Tokiu būdu skolos dydis 13 500 eurų, vekseliuose nurodyta skola yra didesnė, nes priskaičiuotos ir palūkanos. Negali paaiškinti, kodėl R. B. skolos sumos tą pačią dieną rašytuose skolos raštelyje (16 000 eurų, 9.2. p.) ir vekseliuose (16 800 eurų, 9.3. p.) nesutampa, tikrasis skolos dydis 16 000 eurų (t. 8, b.l. 36-42, 53-55).

9.9. 2020-10-20 apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. A. G. patvirtino pirmoje 2018-05-03 apklausoje duotus parodymus, patvirtino, kad vekseliuose nurodytą sumą sudaro 13500 euru skola ir palūkanos, pakartojo, kad už 9000 eurų paskolą R. B. sumokėjo 1000 eurų palūkanų. Nurodė, kad vekseliuose surašytos visos R. B. suteiktos ir negrąžintos skolos su nesumokėtom palūkanom.

9.10. Liudytoja L. G. parodė, kad kartu su vyru L. A. G. turi automobilių prekybos verslą, jų bendrovė valdo automobilių aikštelę Gariūnuose. R. B. pažįsta apie 3-4 metus, nes jis nuolat lankydavosi aikštelėje, o liudytoja joje dirbo vadybininke ir kasdien būdavo darbo vietoje. Dėl 13500 eurų skolos gali paaiškinti, kad ji susidarė 2018 m. sausio mėnesį. Dar prieš tai tarp jos vyro ir R. B. buvo susiklostę pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Vyras skolindavo pinigus, o L. B. juos investuodavo į automobilių prekybą ir atvarydavo pardavimui J. A. G. arba parduodavo pats ir tada dalindavosi pelnu arba mokėdavo palūkanas. 2018 m. sausio mėnesį R. B. pasiskolino 9000 eurų kaip įprasta – automobilių prekybai, o po to greitai dar 2550 ir 1950 eurų. Už šias paskolas sumokėjo kelis kartus po kelis šimtus eurų palūkanų, tačiau pačių paskolų negrąžino. 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje, siekdamas nuraminti vyrą, R. B. parašė kelis vekselius bendrai 16 800 eurų sumai, kuriais patvirtino savo skolą Į šia sumą įskaityta ir R. B. negrąžinta paskola už 2017 m. iš bendrovės kasos paimtą paskolą. Dar prieš istoriją su automobiliu Audi A4, R. B. už skolą paliko automobilį BMW, tačiau paaiškėjo, kad jo parduoti negalima, nes jis priklauso lizingo bendrovei. Dar vėliau atvažiavo R. B. žmona, kuri iškvietė policiją ir automobilį atsiėmė (t. 8, b.l. 56-58).

9.11. 2018-07-23 apklaustas įtariamuoju R. B. parodė, kad J. A. G. 2018 m. kovo mėnesį kaip skolos garantą iš įtariamojo paėmė lizingo bendrovei priklausantį automobilį BMW. Paliekant automobilį susitarė, kad jis bus saugomas pas J. A. G. pardavimo aikštelėje ir R. B. jį pakeis kitu BMW automobiliu. Palikdamas automobilį, R. B. parašė raštelį (9.2. p.), paliko tuščią vietą VIN numeriui. Vėliau VIN numerį J. A. G. įraše savavališkai. Buvo perspėjęs nukentėjusįjį, kad automobilis priklauso ne R. B., bet lizingo bendrovei, o juo naudojasi R. B. buvusi sutuoktinė (t. 7, b.l. 10).

9.12. 2018-10-31 apklaustas įtariamuoju, R. B. parodė, kad skolų J. A. G. neturi, išskyrus ginčą dėl automobilio Audi A4, jokių kitų ginču su J. A. G. nėra (t. 7, b.l. 23).

9.13. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. B. parodė, kad su J. A. G. pažįstamas nuo 2012 m. Siejo bendras prekybos automobiliai verslas. Iki 2017 metų tiekė nukentėjusiajam automobilius iš Vokietijos. 2017 m. susitarė, kad R. B. pardavinės automobilius savo nuožiūra, o J. A. G. mokės palūkanas už jo paskolintus šiam verslui pinigus. Tokiu būdu J. A. G. 2017 m. gegužės mėnesį iš savo įmonės kasos paskolino R. B. 6000 eurų. Kadangi iš karto buvo įskaičiuotos ir palūkanos, kasos išlaidų orderyje (9.4. p.), nurodyta apie 8000 eurų suma. Išmokos paskirtis – automobilio RAV4 įgijimui, nurodyta formaliai. Iš tiesų susitarimo dėl kokio nors konkretaus automobilio pirkimo nebuvo. Paėmus paskolą, R. B. prasidėjo sunkus laikotarpis, jį ėmė reketuoti A. B.. Nepaisant to, dalimis grąžino J. A. G. didžiąją dalį sutartos sumos. Negrąžinta dalis buvo 2800 eurų. 2018 m. sausio mėnesį, reikalaujant J. A. G., pasirašė šešis vekselius po 2800 eurų sumai kiekvieną. Pasirašė šešis vekselius dėl vienos skolos, nes J. A. G. norėjo turėti galimybę pateikti juos apmokėti skirtingu laiku. Todėl visuose vekseliuose nurodytas skirtingas skolos apmokėjimo terminas. R. B. parodymai apie aplinkybes, susijusias su automobiliu BMW iš esmės nesiskiria nuo parodymų, kuriuos jis davė apklausiamas įtariamuoju 2018-07-23 (t. 8, b.l. 8-12).

9.14. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad 2018 m. turėjo du automobilius BMW. Vienu naudojosi pati, o kitu – R. B.. Pastarasis automobilis buvo įkeistas lizingo bendrovei už 4 500 eurų paskolą. 2018 m. balandžio mėnesį J. A. G. papasakojo, kad R. B. jam skolingas didelę sumą pinigų, parodė šūsnį vekselių, taip pat pasakė, kad liudytojos automobilį BMW, R. B. paliko J. A. G. kaip užstatą. Kitą dieną nuvykusi į automobilių pardavimo aikštelę Gariūnuose, liudytoja iškvietė policiją ir automobilį iš J. A. G. atsiėmė (t. 8, b.l. 61-65).

9.13. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo dalimi, kurioje teigiama, kad nors nukentėjusiojo J. A. G. parodymai nėra labai nuoseklūs, jų esmę suprasti galima taip pat pakankamai aišku, kaip susiformavo kaltinime nurodyta 13 500 eurų suma (2.1. - 2.3. p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nors nukentėjusysis nemoka nuosekliai ir logiškai suformuluoti savo finansinių pretenzijų R. B., visgi jų esmė yra aiški. Pirmoje 2018-05-03 apklausoje, 2019-02-12 civiliniame ieškinyje, pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis nurodė tą pačią savo pretenzijų R. B. esmę, t. y. tai, kad šis pasisavino 2018 m. sausio mėnesį jam duotas tris 9000, 2550 ir 1950 eurų paskolas (9.5., 9.6., 9.8. p.). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad būtent pirmieji jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (9.5. p.) yra teisingi. J. A. G. parodymus apie tai, kad R. B. 2018 m. sausio mėnesį per tris kartus buvo paskolinta 13500 eurų, patvirtina nukentėjusiojo sutuoktinė L. G., kurios parodymai yra aiškūs, logiški ir nuoseklūs (9.10. p.).

9.14. Nepaisant pakankamai ilgalaikių ir painių verslo santykių iš J. A. G. parodymų visumos matyti, kad jo pretenzijos kaltinamajam susideda tik iš dviejų dalių, tai jau 9.13. p. aptarta 2018 m. sausio mėnesio 13 500 eurų paskola ir nepilnai grąžintas 8130 eurų avansas automobiliui RAV4 pirkti, kuris 2017-05-08 R. B. duotas iš J. A. G. įmonės UAB „JG Trans“ kasos (9.4. p.). Skirtingose apklausose tiek J. A. G., tiek R. B. pripažįsta faktą, kad dalis šios paskolos ar palūkanų pagal ją negrąžinta ir pagal skirtingus nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, skola svyruoja tarp 2000 ir 2800 eurų. Tačiau ši avanso suma neįtraukta į kaltinime nurodytą 13 5000 eurų sumą, nes kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis yra 2018 m. sausio mėn., kai avansas iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos R. B. suteiktas visai kitu, ankstesniu laikotarpiu.

9.15. Tokiu būdu, bendra J. A. G. finansinių pretenzijų suma susideda iš 2018 m. 13500 eurų negrąžintos paskolos ir dalies negrąžinto 2017-05-08 avanso, kurio negrąžinta dalis arba palūkanos yra tarp 2000 ir 2800 eurų. Sudėjus šias dvi sumas, bendra J. A. G. finansinių pretenzijų R. B. suma yra apie 16 000 eurų., tai ir yra ta suma, kuri nurodyta R. B. 2018 m. sausio mėnesį pasirašytuose vekseliuose (9.3. p.) ir skolos raštelyje (9.2. p.). Kaltinimo dalykas nagrinėjamoje byloje yra tik 13 500 eurų suma, kurią pagal nukentėjusiojo parodymus, 2018 m. sausio mėnesį iš jo apgaule išviliojo R. B.

9.16. Tai, kad 2018 m. sausio mėnesį J. A. G. tikrai suteikė R. B. 13 500 eurų paskolą, įrodo 9.13 – 9.15. p. aptarti įrodymai ir faktas, kad R. B. pats tokios skolos egzistavimą pripažino- 2018 m. paliko kaip skolos grąžinimo garantą automobilį BMW, patvirtino skolos egzistavimą raštu, pasirašydamas vekselius ir surašydamas skolos raštelį (9.2., 9.3., 9.15 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad 2018 m. sausio mėnesį J. A. G. paskolino R. B. 13 500 eurų.

9.17. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad J. A. G. kaltinime nurodytą 13 500 eurų sumą paskolino apgaulės įtakoje (2..4, 2.5. p.), nepagrįsti. Tiek kaltinime, tiek prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad R. B. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis nuslėpė nuo J. A. G. savo sunkią turtinę padėti. Tačiau sunki R. B. turtinė padėtis J. A. G. 2018 m. sausio mėnesį jau nebuvo jokia paslaptis. Tiek iš paties J. A. G., tiek iš R. B., tiek iš liudytojos L. G. parodymų matyti, kad R. B. visiškai neslėpė, kad turi skolų – atvirai pasakojo, kad didelių sumų iš jo reikalauja A. B., pats J. A. G. nurodė, kad nepasitikėjo kaltinamuoju, nes šis jį apgavo dar 2017 m. gegužės mėnesį, sakydamas, kad vyksta į Vokietiją pirkti automobilio, kai iš tiesų, palydėtas iki aerouosto paties J. A. G., paskui išėjo pro kitas duris ir niekur nevyko. Be to, pasak paties nukentėjusiojo, R. B. jau negražino jam visos sumos, kuri buvo sutarta 2017 m. gegužės mėnesį skolinant pinigus minėto automobilio RAV 4 pirkimui. R. B. nemokumas nukentėjusiajam buvo akivaizdus ir iš to, kad jis 2017 m. gegužės mėnesį gautą avansą automobilio RAV 4 pirkimui jis įstengė grąžinti tik mažomis dalimis ir mokėdamas ne iš savo, o iš savo sutuoktinės sąskaitos, nes visos paties kaltinamojo sąskaitos buvo areštuotos. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįsta išvadą, kad nukentėjusysis J. A. G. buvo puikiai informuotas apie R. B. tikrąją turtinę padėti ir ši aplinkybė neturėjo įtakos apsisprendžiant suteikti kaltinime nurodytą paskolą.

9.18. Antras kaltinime nurodytas apgaulės būdas yra tai, kad R. B. neva nutylėjo, kad kaltinime nurodytos iš nukentėjusiojo gautos pinigų sumos nepanaudos, kaip žadėjo, automobilių pirkimui. Tačiau ir ši kaltinimo dalis nepagrįsta, nes tiek iš nukentėjusiojo J. A. G. tiek iš jo sutuoktinės L. G., tiek iš kaltinamojo R. B. parodymų matyti, kad 2018 m. sausio mėnesį R. B. tikrai iš Anglijos ardymui buvo atgabenęs 3 ar 4 automobilius Peugeot ir nukentėjusysis šias transporto priemones matė. R. B. imdamas kaltinime nurodytas paskolas neturėjo ir negalėjo numatyti, kad vėliau šis verslas galimai nepasiseks ir atneš nuostolių, o tai reiškią, kad išankstinės tiesioginės tyčios apgauti kaltinamąjį ir šiuo atveju nebuvo.

9.19. Kaltinime nurodoma, kad R. B. apgaulė pasireiškė ir tuo, kad jis siekdamas išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, pasirašė šešis vekselius, patvirtinančius skolos faktą ir paliko kaip skolos grąžinimo garantą ne jam, o lizingo bendrovei priklausantį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats vekselių pasirašymo faktas ne pasunkina, o palengvina skolos išieškojimą nukentėjusiajam, nes paskolų suteikimo metu, jokių rašytinių susitarimų nebuvo sudaryta. Be to, vekselių surašymo metu R. B. nebuvo jokio motyvo įgyti ar išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, todėl paminėti dokumentai nepatvirtina nieko daugiau, o tik faktą, kad R. B. geranoriškai pripažino skolą ir sutiko, kad jos išieškojimas vyktų supaprastinta tvarka – remiantis vekseliu išduotu vykdomuoju įrašu. Dėl lizingo bendrovei priklausančio automobilio BMW palikimo nukentėjusiajam kaip skolos grąžinimo garanto. Šie veiksmai negali būti vertinami kaip apgaulė jau vien dėl to, kad automobilis J. A. G. perduotas jau po to, kai nukentėjusiajam buvo sumokėta visa kaltinime nurodyta 13 500 eurų sumą. Be to R. B. nurodė, kad informavo J. A. G. jog minimas automobilis priklauso lizingo bendrovei. Pats nukentėjusysis, kurio verslas yra prekyba automobiliais negalėjo nepasidomėti, kas aptariamo automobilio savininkas ir kokios galimybės šį automobilį panaudoti, kaip skolos užtikrinimo priemone. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis neva buvo apgautas, paliekant kaip užstatą automobilį, kurio realizuoti neįmanoma.

9.20. J. A. G. teikė R. B. paskolas už neįtikėtinai dideles palūkanas. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, gavęs 9000 eurų paskolą, R. B. po savaitės už ją sumokėjo 1000 eurų palūkanų (t. 1, b.l. 174). Tai reiškia, kad pinigai buvo paskolinti už beveik 600 % metinių palūkanų.

9.21. J. A. G. pasijuto apgautas ne tuomet, kai jam paaiškėjo kokios nors naujos R. B. nuslėptos aplinkybės, bet tuomet, kai kaltinamasis nesugebėjo grąžinti skolų pagal jo 2018 m. sausio mėnesį pasirašytus vekselius. Paskutinė R. B. pasirašytuose vekseliuose nurodyta skolos grąžinimo data yra 2018-03-23 (9.3. p.), o į policiją su pareiškimu dėl skolos nukentėjusysis kreipėsi tik 2018-4-26 (9.1. p.).

9.22. Remiantis tuo, kas išdėstyta 9.17. - 9.21. p., prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, išdėstytoms skundžiamo nuosprendžio 121, 122 p. R. B. veiksmuose nenustatyta apgaulės požymių, kurie būtų turėję esminės įtakos nukentėjusiojo J. A. G. apsisprendimui 2018 m. sausio mėnesį suteikti kaltinamajam 13 500 eurų paskolą. Nukentėjusiajam buvo puikiai žinoma beviltiška kaltinamojo turtinė padėtis, tačiau nukentėjusysis sąmoningai priėmė sprendimą rizikuoti ir suteikė kaltinamajam paskolą už apie 600 % procentų metinių palūkanų. Akivaizdu, kad neegzistuoja jokie verslai kuriems būtų pelninga skolintis už tokio dydžio palūkanas. Taigi pagrindinis motyvas dėl kurio nukentėjusysis J. A. G. suteikė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą 13 500 eurų paskolą yra ne apgaulė, ne kokių nors aplinkybių nutylėjimas iš kaltinamojo pusės, bet paties nukentėjusiojo godumas ir sąmoningas apsisprendimas stipriai rizikuoti, tikintis itin didelio pelno. Tokiu atveju R. B. veiksmai, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, negali būti vertinami kaip apgaulė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Remiantis išdėstytais motyvais, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Teisėju kolegija, remdamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 1 d., 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

n u s p r e n d ė :

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo R. B. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-07-27 apkaltinamąjį nuosprendį toje dalyje, kurioje R. B. pripažintas kaltu pagal 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

R. B. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo A. J. atžvilgiu (1.1. p.), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., R. B. pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas E. C. atžvilgiu) ir pagal BK 182 str. (sukčiavimas J. A. G. atžvilgiu) skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 metams.

Likusioje dalyje R. B. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-07-27 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                 Audrius Cininas

                                        Gintaras Dzedulionis

                                        Daiva Kazlauskienė