Bylos Nr. 1S-175-185/2015                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Panevėžys

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, 8 klasių išsilavinimo, nedirbančio, darbo biržoje neregistruoto, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2014-07-21 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d., neteisto, kaltinamo nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d., 140 str. l d., padarymu, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutarties, kuria perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti G. D. pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant jo terminą dviem mėnesiams, ir susipažinęs su teismui pateikta bylos medžiaga, 

n u s t a t ė:

G. D. kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 6 d. apie 5.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konflikto metu, tyčia sudavė ranka vieną smūgį savo šeimos narei – sugyventinei G. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., būdamas neblaivus, terorizavo G. S., su kuria gyvena kartu neįregistravęs santuokos, grasindamas padaryti pavojingą veiką gyvybei ir turtui, sistemingai baugindamas ir nuolat grasindamas G. S., ką dažnai mato ir supranta jos nepilnametis sūnus K. S., o būtent:

2014 m. liepos 25 d. 23 val. būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, stumdė nukentėjusiąją G. S., grasino sakydamas, kad jai reikia išsipirkti vietą „Šilaičiuose“, kad jos vaikai liks našlaičiais, išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, du langus, taip baugino G. S.;

2014 m. rugsėjo 1 d. apie 8 val. būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, grasino susidoroti su nukentėjusiąja G. S., sakydamas, kad ją užmuš, užkas miške, taip baugino G. S.;

2014 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nukentėjusiajai G. S. įsėdus į jo vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dideliu greičiu, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, nesilaikė saugaus atstumo, atsegdavo jai saugos diržą, nuvežė G. S. į mišką, grasino ją užmušti, pakasti, pridaužyti, klausinėjo, ar ji nebijo mirties, taip baugino G. S., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Be to, jis 2014 m. gruodžio 20 d. apie 21 val. name adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas nukentėjusiojo nepilnamečio K. S., gim. 2000 m., mamos G. S. sugyventiniu, pravardžiavo K. S., kumščiais sudavė keletą smūgių K. S. į įvairias kūno vietas, pataikydamas į jo kairįjį šoną sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

     Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. K. 2014-06-18  nutarimu G. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (141 b. l.), kuri 2014-09-04 tyrėjos I. R. nutarimu papildyta įpareigojimais nesilankyti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (G. S. gyvenamojoje vietoje), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su G. S. (144 b. l.). Paminėti įpareigojimai 2015-02-20 prokurorės R. M. nutarimu buvo panaikinti, motyvuojant tuo, kad G. S. neprieštarauja, jog G. D. lankytųsi pas ją.

2015 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamajam G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė griežtesne kardomąja priemone – suėmimu dviem mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog kaltinamajam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, jis įvykdė naujas analogiškas nukalstamas veikas, todėl teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis G. D. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. l d. 3 p., 4 d.).

Kaltinamasis G. D. nesutinka su šios teismo nutarties dalimi dėl kardomosios priemonės jam pakeitimo ir prašo ją panaikinti, nes ji nepagrįsta, kardomosios priemonės jis nepažeidė. Be to, kaltinamojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai jam paskyrė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p., 4 d. numatytu pagrindu. Nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas minėtu pagrindu gali būti paskirta, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog jis padarė analogiškas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime 2015 m. kovo 3 d. jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d., tai yra dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, be to, tame pačiame ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo teisėja kardomosios priemonės suėmimo jam nepratęsė, motyvuodama tuo, kad skirti griežčiausią kardomąją priemonė nėra procesinių pagrindų, o tai, kad jis nebendrautų su nukentėjusiąja ir nedarytų jos atžvilgiu naujų nusikalstamų veikų, galima pasiekti ir viena ar keliomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kurios jam nebuvo taikytos ankščiau. Šios teismo nutarties prokurorė neskundė. Skundžiamoje nutartyje net nesvarstoma tokia galimybė, kad, manant, jog jis nesilaikė kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimų, skirti jam kitą ar kelias kitas kardomąsias priemones, taip užtikrinant, kad jis netrukdytų bylos nagrinėti teisme ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog įtarimo pareiškimas kitame ikiteisminiame tyrime dar nėra pagrindas kategoriškai išvadai, jog jis darys naujus nusikaltimus, padaryti, kadangi jo kaltė nei dėl šių, nei dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįrodyta. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad BPK 122 str. 4 d. kalbama apie sunkių ir labai sunkių nusikaltimų darymą bei tam tikros kategorijos apysunkių nusikaltimų darymą, o tokio pobūdžio nusikaltimais jis nėra kaltinamas ar įtariamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

            Skundas atmetamas.

           Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 str. numatytiems tikslams pasiekti. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog G. D. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Šie duomenys išsamiai išdėstyti kaltinamajame akte, kuris G. D. įteiktas pasirašytinai.

             Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

             BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į jo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

             Viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių yra numatyta BPK 136 str., t. y. įtariamojo (kaltinamojo) rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo įtariamasis (kaltinamasis) taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad pažeidusiam įpareigojimą įtariamajam (kaltinamajam) gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

             Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu G. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. G. D. buvo pasirašytinai supažindintas su šios kardomosios priemonės nesilaikymo pasekmėmis.

            Kardomosios priemonės pakeitimo sąlygas ir tvarką numato BPK 139 str., o griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas numato BPK 122 str. BPK 139 str. 1 d. numatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. BPK 122 str. 1 d. nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis): 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų bei tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 ir 8 d.).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas kaltinamajam G. D. paskirtos kardomosios priemonės pakeitimą griežtesne motyvavo tuo, kad egzistuoja BPK 122 str. l d. 3 p., 4 d. numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, bei padaręs išvadą, jog kaltinamajam paskirta švelnesne kardomąja priemone nebuvo užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str. Su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Nors kaltinamasis G. D. anksčiau neteistas, tačiau 2014-07-21 BK 38 str. pagrindu (jam ir G. S. susitaikius) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. Šioje nagrinėjamoje byloje jis kaltinamas padaręs dvi tyčines nesunkias (BK 140 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d.) ir vieną tyčinę apysunkę (BK 145 str. 2 d.) nusikalstamas veikas, už kurias įstatyme numatytos griežtesnės kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šioje nagrinėjamoje byloje G. D. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., iš kurių vienas – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms padaryti, pasiekti nebuvo, nes šios kardomosios priemonės paskyrimo metu G. D. įtariamas, o šiuo metu jau ir kaltinamas, padaręs naujas analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., kitoje baudžiamojoje byloje, t. y. jis kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 2 d. apie 23 val. name, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, asmeninio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine G. S. metu, tyčia rankomis sugriebė jai už žandų ir suspaudė, po ko sugriebęs už kaklo nukentėjusiąją G. S., ją smaugė bei ne mažiau kaip du kartus įžnybo nukentėjusiajai G. S. į žandą, taip smurtaudamas, demonstravo kirvį, peilį, grasino nukentėjusiajai G. S., kad ją nužudys, liepė ruošti kapą, taip sukėlė nukentėjusiajai G. S. fizinį skausmą, išsakytus konflikto metu grasinančius žodžius nukentėjusioji G. S. suprato kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Šis kaltinimas grindžiamas šiais duomenimis: nukentėjusiosios G. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimojoje aplinkoje, teismo medicinos specialisto išvada, G. D. įvykio aplinkybių aiškinimu, kita bylos medžiaga. Ši byla G. D. kaltinant nusikalstamų  veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., padarymu šiuo metu jau perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, 2015-04-28 paskirtas teismo posėdis, kuriame taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl šių abiejų baudžiamųjų bylų sujungimo į vieną bylą (LITEKO duomenys).

Nors kaltinamasis nurodo, kad BPK 122 str. 4 d. numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, tačiau minėtame BPK straipsnyje taip pat konstatuojama, jog kardomoji priemonė – suėmimas asmeniui skiriama ir tuomet, kai yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Nagrinėjamoje byloje G. D. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d., galimai padarė nepraėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. (BK 38 str.), šioje byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti metu jis vėl kaltinamas padaręs naujas analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. Nusikalstamų veiksmų tęstinumas bei sistemingumas, inkriminuojamų veikų pobūdis, pasireiškiantis grasinimu sugyventinei G. S. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali įgyvendinti savo tokius grasinimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis G. D. būdamas nesuimtas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė griežtesne kardomąja priemone – suėmimu BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.

Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

      Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

n u t a r i a:

     Suimto kaltinamojo G. D. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu dviem mėnesiams.

      Ši nutartis neskundžiama.

         Teisėjas                                                                                                 Pranas Šimkus