Civilinė byla Nr. 2-8320-940/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07223-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.; 3.1.7.1.;

(S)

3.1.7.1.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.;

3.1.7.13.; 3.2.6.1.;

2.3.5.2.1.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

sekretoriaujant Simonai Biskuvienei,

dalyvaujant ieškovei K. B. , jos atstovui advokatui I. T. ,

dalyvaujant atsakovui M. J. , jo atstovui advokato padėjėjui K. R. ,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui M. J. , išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimu, D. J. , gim. 2012 m. birželio 17 d., priteisto 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo 190,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimu iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo priteistas 89,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymas. Tuo metu sūnus neturėjo net vienerių metų, jo poreikiai buvo ženkliai mažesni. Šiuo metu D. 5 metai, jis lanko lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“. Jo poreikiai padidėjo, išaugo išlaidos maistui, lavinimui, higienai ir kt. Ieškovė pažymėjo, jog turi ir kitą išlaikytinį – 11 metų sūnų, kuriam tėvystė nėra nustatyta ir šiuo metu jį išlaiko viena.

Iki šiol pastovaus darbo neturėjo. Nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino, sutarė dėl 500 Eur atlyginimo neatskaičius mokesčių, taip pat dar turėtų būti mokami priedai. Iki įsidarbinimo jos gaunama pajamas sudarė socialinė pašalpa ir atsakovo mokamas išlaikymas sūnui. Bendrai mėnesinės pajamos buvo apie 300 Eur. Kol nedirbo už D. darželį mokėdavo 9 Eur, nes buvo taikoma nuolaida, dabar reikės mokėti apie 50 Eur. D. J. maistui per dieną skiria apie 9 Eur, o per mėnesį reikia - 270 Eur. Rūbams per mėnesį reikia iki 50 Eur, nes vaikas lanko darželį ir reikia turėti keletą komplektų, kad būtų galima pakeisti nešvarius drabužius. Gyvena su tėvais (ieškovės) trijų kambarių bute. Tėvai materialiai padeda, per mėnesį skiria ieškovei apie 200-300 Eur. Į darželį atvažiuoja spektakliai, būna per mėnesį 2-3 spektakliai, kainuoja 1,60 Eur vienas spektaklis. Lavinimo priemonėms išleidžia iki 10 Eur per mėnesį. Žaislus perka labai retai, ir jiems skiria iki 15-20 Eur per mėnesį. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Kol nedirbo jokių išlaidų komunaliniams mokesčiams neturėjo. Kai dirba, už būsto išlaikymą prisideda 50-60 Eur per mėnesį. Už telefoną moka 2 Eur, už kabelinę televiziją ir internetą moka 15 Eur. Dažniausiai maistą perka tėvai. Pati perka tik nedidelę dalį maisto. Išsilavinimas vidurinis su barmenės profesija. Sveikatos problemų neturi, yra darbinga. Nuo 2015 m. gruodžio mėn. išlaikymą sūnui moka ne atsakovas, o jo mama  Atsakovas vaiko nelanko, nesidomi jo auklėjimu.

Ieškovės atstovas advokatas I. T. prašo ieškinį tenkinti pilnai. Orientacinis dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra viena minimali mėnesinė alga. Iš tėvo turi būti priteista pusė tos sumos, t. y. 190 Eur. Šalys turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ginčo šalys abi turi dar po vieną vaiką. Nekilnojamo ir kitokio turto nei viena iš šalių neturi. Abi šalys yra darbingo amžiaus, neįgalumas atsakovui nėra nustatytas. Vaiko gimimas nelaikomas tokiu dalyku, kuris būtų nepriklausomas nuo atsakovo valios. Atsakovas turėjo įvertinti, kad jau turi vaiką ir spręsti ar gali turėti daugiau vaikų. Išlaikymo savo vaikui atsakovas neteikė, išlaikymą teikė atsakovo motina.

Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad jo finansinė padėtis ypač sunki, nes šiuo metu neturi darbo, negauna nuolatinių pajamų. Turi skolinių įsipareigojimų. Turtas (automobilis) – areštuotas antstolių, nekilnojamojo turto neturi. Be to dabartinė draugė laukiasi atsakovo vaiko, kuriuo taip pat reikės rūpintis.

         Teismo posėdžio metu M. J. atsiliepimą palaikė, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti po 110 Eur, daugiau mokėti negali dėl sunkios savo materialinės padėties. Pripažįsta, kad sūnaus poreikiai gal kažkiek ir padidėjo. Neneigia, kad prie vaiko išlaikymo  neprisideda. Šiuo metu nebesimoko, nes buvo patyręs rankos traumą. Išsilavinimas pagrindinis, turi suvirintojo profesiją. Nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino, sutarė dėl minimalaus atlyginimo. Pagal įgytą profesiją, (duomenys neskelbtini), dirbti negali dėl patirtos rankos traumos. Oficialiai nedirbo apie  6 metus. Per tuos metus turėjo pajamų, dirbo nelegaliai. Šiuo metu turi du išlaikytinus. Jokio turto neturi. Gyvena pas draugės močiutę, bute, kurį išlaiko. Už butą moka apie 80 Eur per mėnesį. Turi skolų, nes išlaikymo nemokėjo, neturėjo iš ko. Maistui išleidžia apie 300 Eur per mėnesį. Draugė jokių pajamų negauna, prižiūri sūnų, kuris gimė 2017 m. lapkričio 24 d. Materialiai remia mama (atsakovo). Vaistams per mėnesį skiria 20 Eur. Gimus vaikui šeimos išlaidos padidėjo, nes reikia pirkti pieno mišinius, sauskelnes. Draugė gaus vienkartinę pašalpą gimus vaikui ir po to 30 Eur už vaiką. Iki vaiko gimimo ji niekur nedirbo, mokėsi, todėl jokios išmokos jai nepriklauso.

          Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. R. nurodė, kad atsakovas įvertinęs savo dabartinę šeimyninę ir turtinę padėtį sutinka mokėti 110 Eur dydžio išlaikymą. Mano, kad toks išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas jokio turto neturi, dalinai yra išlaikomas tėvų.

Išvadą teikianti institucija nurodė su ieškiniu sutinkanti ir neprieštaraujanti, kad iš atsakovo nepilnamečiui vaikui būtų priteistas 190,00 Eur dydžio išlaikymas, kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis. Sutiko, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugę, nes teismas 86,89 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisė, kai jam nebuvo net vienerių metų (b. l. 22-23).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Nustatyta, kad ieškovė K. B. ir atsakovas M. J. yra nepilnamečio  D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 5). 2013 m. sausio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-198-837/2013, D. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo M. J. priteistas 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymas sūnui mokamas periodinėmis išmokomis.

Ieškovė teigia, kad nepilnamečio D. J. išlaikymui per mėnesį skiria apie 380 Eur. Šalių nepilnamečio vaiko poreikius sudaro įprastinės išlaidos: komunaliniai patarnavimai, maistas, lavinimo priemonės, mokestis už darželį, drabužiai, higienos reikmenys, pramogos ir laisvalaikis. Šiuo metu D. J. yra penkerių metų amžiaus, lanko Panevėžio lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės paaiškinimu sūnui per mėnesį skiria apie 270 Eur maistui, t.y. 9 Eur dienai, avalynei, drabužiams – apie 50,00 Eur per mėnesį. Poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams renginiams, žaislams – ne mažiau 30,00 Eur. Už darželį šiuo metu ieškovė moka 9 Eur, t.y. mokestį įstaigos reikmėmis 0,43 Eur už kiekvieną darbo dieną (b.l. 98). Ieškovės paaiškinimais jai įsidarbinus nebebus mokama socialinė pašalpa, todėl nuo 2017 m. gruodžio mėn. šis mokestis bus ženkliai didesnis, nes nebebus taikoma nuolaida, ir reikės mokėti apie 50 Eur per mėnesį. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais ieškovės paaiškinimais. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-312 patvirtinto „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklose nustatymo tvarkos aprašo“ 7 punkte numatyta, kad trijų kartų maitinimo darželyje mokestis per dieną yra 1,88 Eur, o nuo mokesčio už maitinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose atleidžiami 100 proc. pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą socialines pašalpas gaunančių šeimų vaikai socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiu (aprašo 10.2 p.). Šalių nepilnametis sūnus, bylos duomenimis, sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė taip pat nurodė, kad būsto išlaikymui sūnaus dalis sudaro 20 Eur.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo šalių sūnaus amžių (šiuo metu jam yra penkeri metai), specialiųjų poreikių nebuvimą, tiek ieškovės nurodomos išlaidos maistui, tiek rūbams, avalynei, būsto išlaikymui yra aiškiai per didelės ir jų ieškovė nepagrindė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Teismas kritiškai vertina ieškovės nurodomas patiriamas išlaidas, kad kas mėnesį berniukui, nors jis penkias dienas per savaitę lanko ugdymo įstaiga, kurioje yra teikiamas maitinimas, reikia skirti vien maistui apie 270 Eur (9 Eur dienai) ir 50 Eur drabužiams. Duomenų, kad berniukui turi būti taikoma speciali dieta, ar tik tam tikras maisto racionas byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad protingos, pagrįstos išlaidos vaikui maistui (įvertinus vaiko mažių ir tai, kad berniukas lanko darželį) per dieną yra 5 Eur (CPK 12 str., 178 str.). Nors vaikas auga, visų sezonų apranga ir avalynė, paprastai kas mėnesį neperkami. Higienos priemonės (muilas, šampūnas, ir kt.) paprastai taip pat kas mėnesį neperkamos. Lavinimo priemonės taip pat kas mėnesį nėra perkamos. Sūnaus komunalinėms išlaidoms (būsto išlaikymui) ieškovė skiria tokią pat dalį kaip jos ir kitų šeimos narių – 20 Eur, tačiau būstą išlaikyti pirmiausia yra jo savininko pareiga. Be to ieškovė nurodė, kad gyvena su tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, ir už komunalinius mokesčius kol nedirbo nemokėjo. Mokėdavo tik už internetą ir kabelinę televiziją bei mobiliųjų ryšį, ir šios išlaidos siekė apie 17 Eur.

Teismo vertinimu ieškovės nurodytas būtinas sūnaus mėnesio išlaikymo išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Dėl to, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius realiai atitinka mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu berniuko tėvai.  

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties

Ieškovė augina dar vieną sūnų A. B. , gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tėvystė nėra nustatyta (b.l. 45). Ieškovė dirba nuo 2017 m. lapkričio 3  d., sutartas darbo užmokestis  - 470 Eur, neatskaičius mokesčių (b.l. 99). Iki tol pastovaus darbo ieškovė neturėjo. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jai buvo paskirtos ir mokamos socialinės ir nedarbo išmokos (pašalpa ir išmoka vaikui) (b.l. 76-83, 86-89). Registruotino turto ieškovė neturi (b.l. 44). Turi įgijusi vidurinį išsilavinimą, su (duomenys neskelbtini) profesija. Ieškovė yra sveika, darbinga. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji su vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Tėvai ieškovę remia materialiai ir per mėnesį skiria apie 200-300 Eur. Kol nedirbo, ieškovė prie būsto išlaikymo neprisidėdavo. 

Atsakovas M. J. nekilnojamojo turto, transporto priemonių, registruotų savo vardu neturi (b. l. 20, 21). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba. Sutartas darbo užmokestis  - 400 Eur (b. l. 93, 106). Antstoliai priverstine tvarka vykdo išlaikymo D. J. išieškojimą iš atsakovo bei atsakovo skolą valstybei dėl nesumokėtos baudos (b. l. 84). Nuo 2017 m. gegužės 2 d. atsakovas išlaikymą moka į išieškotojos  (ieškovės) sąskaitą. Šalių paaiškinamais, liudytojos R. J. (atsakovo motinos) parodymais nustatyta, kad išlaikymą sūnui moka ne pats atsakovas, o jo mama. Liudytoja R. J. patvirtino, kad už atsakovą, dėl jo sunkios materialinės padėties, išlaikymą moka jau du metus, po 90 Eur per mėnesį. Pagal išgales materialiai remia sūnų. Neneigia, kad jos anūko poreikiai padidėjo. Atsakovas yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesiją. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinių sąrašų išbrauktas paties prašymu (b.l. 41). Sodros duomenis M. J. per laikotarpį  nuo 2013 m. iki 2017 m. spalio mėn., dirbo mažiau nei mėnesį laiko (b.l. 73, 70-75). Atsakovas pripažino šias aplinkybes, nurodė, kad apie šešerius metus oficialiai niekur nedirbo, pajamų turėjo.

Atsakovas M. J. be sūnaus D. J., turi dar vieną sūnų M. J. , gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeimos pajamas sudaro jo gaunamas darbo užmokestis ir draugės K. T. gaunama apie 30 Eur dydžio socialinė pašalpa. Būsto išlaikymui, atsakovo paaiškinimais, per mėnesį skiriama apie 80 Eur. Neabejotina, kad gimus antram sūnui atsakovo šeimos išlaidos padidėjo. Jis taip pat turi išlaikyti nedirbančią draugę ir savo naujagimį sūnų. Tačiau atsakovas yra darbingas ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) ir pakankamai jauno amžiaus, kad galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų, tačiau jų maksimaliai neišnaudoja ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po du išlaikytinus, abu materialiai yra remiami tėvų, nei viena iš ginčo šalių registruotino, nekilnojamojo turto neturi. Nors ieškovė nurodė, kad viena išlaiko vyresnįjį sūnų, tačiau teismo vertinimu ji turi imtis priemonių, kad būtų nustatyta vaiko tėvystė ir biologinis tėvas vykdytų savo pareigą teikti išlaikymą sūnui. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra nežymiai geresnė, nes ji gauna didesnį darbo užmokestį, mažesnės išlaidos būstui, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, negalėtų iš esmės pagerinti savo turtinės padėties ir teikti sūnaus poreikius atitinkamo dydžio išlaikymą. Be to, ginčo šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, t. y. ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį sūnų, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Byloje nustatyta, kad be priteisto išlaikymo, atsakovas prie sūnaus išlaikymo papildomai neprisideda.

Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, sprendžia, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės materialinė padėtis pagerėjo nuo 2013 m., kai buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui, nes šalys šiuo metu dirba (2013 m. abi ginčo šalys nedirbo, buvo registruotos darbo biržoje), gauna pastovias pajamas, tačiau ji nepagerėjo iš esmės.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad nuo teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2013 m. sausio 3 d., iki ieškinio pateikimo (2017 m. rugsėjo 19 d.), praėjo beveik penkeri metai. Kaip matyti, teismo sprendimo priėmimo metu, D. J. nebuvo net vienerių metų. Šio teismo sprendimo priėmimo metu ginčo šalių sūnui yra penkeri. Nepilnamečio vaiko poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismas sprendžia, kad per beveik penkerius metus vaiko poreikiai objektyviai padidėjo maistui, ugdymui (berniukas pradėjo lankyti darželį), laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovas nesiimdamas aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai – byloje nustatyta, kad beveik šešerius metus oficialiai nedirbo, apie du metus išlaikymą sūnui moka atsakovo mama, o ne pats atsakovas. Be to, dar vieno vaikų gimimas negali būti vertinamas kaip esminis atsakovo turtinės padėties pablogėjimas. Atsakovas pats yra atsakingas už savo, šeimos ir nepilnamečių vaikų gerovę. Neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas pažymi, kad trumpalaikis atsakovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui, dydžio.

Atsakovas, nors ir turi sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad dėl patirtos rankos traumos M. J. darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis ar nustatyti apribojimai dėl darbo pobūdžio. Atsakovas yra jauno amžiaus ir gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims. Teismas daro išvadą, kad atsakovas gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą sūnui.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad nors atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė iš esmės nuo teismo spendimo priėmimo dienos, tačiau padidėjo vaiko poreikiai, bet išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo dydžio. Vertindamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikų poreikių atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 130 Eur dydžio išlaikymas, kuris yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir jų vaiko poreikiams ir nagrinėjamu laikotarpiu toks išlaikymo dydis yra pakankamas, kad užtikrinti normalias sąlygas nepilnamečio vaiko vystymuisi, bei nepažeis atsakovo bei jo kito nepilnamečio vaiko teisių bei interesų.

Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikė 2017 m. rugsėjo 19 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 3.200 str.).

Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeistinas 2013 m. sausio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198-837/2013 priteistas išlaikymas D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), ir priteistinas iš atsakovo M. J. išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. rugsėjo 19 d.) iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovei byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 11,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 100,55 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 16,00 Eur žyminis mokestis ((130,00 Eur – 86,89 Eur)x12x3proc./100proc.) nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). 

Ieškinys tenkinamas iš dalies (42 proc. (nuo reikalautos padidinti išlaikymo sumos nuo priteisto išlaikymo iki šiuo sprendimu padidinto išlaikymo)), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 4,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, ir 16 Eur (skirtumas nuo priteisto išlaikymo iki šiuo sprendimu priteisto padidinto išlaikymo) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. sausio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198-837/2013 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų ir 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. rugsėjo 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti nepilnamečio D. J. motiną K. B. .

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 4,74 Eur (keturis eurus 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 16 Eur (šešiolika eurų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, ir 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė