(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovams V. K., T. L., K. L. dėl rentos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo notarė O. Ž..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Š. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp ieškovo Š. K. ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti ieškovui Š. K. asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš atsakovų 117 600 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei V. K. šį butą parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat areštuoti atsakovams V. K., T. L. ir K. L. priklausantį nekilnojamąjį ir/arba kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant – 117 600 Eur lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose.

3.       Nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o atsakovai elgiasi nesąžiningai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai ėmėsi veiksmų, siekdami sumažinti savo turto vertę ar elgėsi nesąžiningai, siekdami, kad būtų sukliudyta ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė grėsmės, jog  jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės apie atsakovus, t. y. kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra konfliktiški dėl vykstančio skyrybų proceso, kad atsakovai daugiau nei dvylika metų neatlygintinai naudojasi ieškovo rentos sutarties pagrindu perduotu butu, nors visą šį laiką atsakovė V. K. rentos sutartį iš esmės pažeidinėjo, nėra susiję su atsakovų siekiu nuslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė, nurodęs, kad jos bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo.

7.       Teismo vertinimu, ieškovas, turėdamas pareigą pateikti teismui konkrečius įrodymus, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningumą, duomenų, kurie įrodytų atsakovų realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nepateikė. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias priemones iš esmės grindžiamas subjektyviu atsakovų veiksmų vertinimu. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas Š. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Dalis ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų yra tiesiogiai susiję su ginčo buto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo (esamos padėties) išsaugojimą, tikslinga ginčo butui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo galimo atsakovės V. K. nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo butui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovės V. K. nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti patį ginčo butą.

8.2.                      Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, priešingai nei nurodo teismas, tikėtinai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą ir egzistuojančią grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo metu ieškovo ir atsakovų V. K. (ieškovo sutuoktinė) bei T. L. ir K. L. (ieškovo sutuoktinės tėvai) santykiai yra konfliktiški ir įtempti dėl vykstančio skyrybų proceso. Atsakovai daugiau nei dvylika metų neatlygintinai naudojasi ieškovo rentos sutarties pagrindu perduotu butu, nors visą šį laiką jiems žinoma, kad atsakovė V. K. rentos sutartį iš esmės pažeidinėjo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai, siekdami išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, bandydami perleisti tretiesiems asmenims ne tik ginčo butą ar kitaip jį suvaržyti, bet taip pat paslėpdami kitą savo turtą ar kitaip sąmoningai siekdami pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą ieškovo naudai. Nors ieškovas tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų teismui pateikti negali, tačiau negali būti atmetama tikimybė, kad vėliau, gavę informaciją apie pradėtą civilinę bylą, atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių galėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

11.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimu.

12.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (kaip minėta, turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-380-516/2021; 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-516/2022).

13.       Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantas iš esmės grindė būtinumu užtikrinti status quo išsaugojimą, taip pat konfliktiškais ir įtemptais bylos šalių santykiais bei rentos sutarties pažeidinėjimu, tačiau pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių bent preliminariai pagrįsti galimą atsakovų nesąžiningumą, t. y. kad jie, siekdami išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo, ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Priešingai, ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog pateikti tai patvirtinančių tiesioginių įrodymų jis negali pateikti, tačiau mano, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovai, gavę informaciją apie pradėtą civilinę bylą, gali imtis nesąžiningų veiksmų. Taigi grėsmės egzistavimą apeliantas iš esmės grindžia ne turimais bent jau preliminariais (tikėtinais) duomenimis apie galimą atsakovų nesąžiningumą, o tik jo paties nuogąstavimais, paremtais konfliktiškais šalių santykiais. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokios ieškovo nurodytos aplinkybės, kaip rentos sutarties sąlygų pažeidinėjimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir nėra bei negali būti vertinamos kaip patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. siekį nuslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

14.       Apelianto teigimu, dalis ieškiniu pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su ginčo buto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, laikinosios apsaugos priemonės – ginčo buto ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės areštas – gali būti taikomos nepriklausomai nuo galimo atsakovės V. K. nesąžiningumo.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis teismų praktika, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, todėl tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017 ir kt.). Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantas, tai nereiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės konkrečiam turtui išsaugoti gali būti taikomos nepriklausomai nuo kitos šalies (ne)sąžiningumo. Kaip minėta, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumas ir grėsmė), kurioms esant laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Taigi ieškovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, turi įrodyti abi šias sąlygas. Nagrinėjamu atveju apeliantui nepateikus bent tikėtinų duomenų apie antrosios būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, t. y. apie atsakovės V. K. jau atliktus, atliekamus ar realiai ketinamus atlikti veiksmus, kurie nėra suderinami su sąžiningo elgesio standartu, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

16.       Apeliacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Nors toks įrašas neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijos, tačiau viešajame registre esant išviešinam faktui apie teisme kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso (nuosavybės teisių), apeliacinio teismo vertinimu, tai apsunkintų tokio turto perleidimo tikimybę sąžiningiems tretiesiems asmenims.

17.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovui galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui – konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl apelianto atskirasis skundas panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė